eebddfe6-6cdd-40d0-a3ed-8ee35ddf3bd5 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas J. Kiškis                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-290/2017                                                    Teisminio proceso Nr. 1-09-3-00002-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant nuteistajam T.

P., jo gynėjui advokatui Vytui Kantaravičiui, nukentėjusiajam (privačiam kaltintojui) D. V., jo atstovui advokatui Vaidui Rakauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose ir atlyginti nukentėjusiajam D.

V. nusikalstama veika padarytÄ 99,10 eurų turtinę žalÄ ir 1000 eurų neturtinę žalÄ .Nuosprendžiu iÅ¡ T. P. priteistas 1000 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų D. V., o likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų - atmestas.              Nuosprendžiu taip pat iÅ¡ T. P. priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 12,07 eurų už nukentėjusiojo D. V. gydymÄ . Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

T. P. pagal nukentėjusiojo D. V. privataus kaltinimo skundÄ nuteistas už fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent už tai, kad 2015 m. gegužės 22 d. apie 23.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kiemelyje, dėl nežinomų priežasčių, smÅ«giavimo/stÅ«mimo veiksmu pastÅ«mė D. V., kuris užkliuvęs už suoliuko, per jį persivertė ir kartu su T. P. nukrito ant žemės. T. P. papurÅ¡kė D. V. į akis dujų, dėl ko iÅ¡ karto D.

V. užsidengė akis ir veidÄ dėl itin stipraus perÅ¡tėjimo/skausmo. Po to T. P. rankomis sudavė gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam D. V. ne mažiau penkių smÅ«gių į galvos sritį bei į kairės veido pusės smilkinio sritį. Nuteistasis T. P. skundžia šį Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį, praÅ¡o panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atmesti civilinius ieÅ¡kinius ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu paduotas privataus kaltinimo skundas neatitiko įstatymo reikalavimų, nebuvo suformuotas aiÅ¡kus kaltinimas, apsiribota tik faktų konstatavimu, nenurodytos nusikalstamos veikos pasekmės ir priežastinis ryÅ¡ys tarp nusikalstamų veiksmų ir pasekmių, tuo pagrindu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris neatitinka jam keliamų įstatymo reikalavimų.Be to, apeliaciniame skunde analizuojamos ir kitoje byloje dėl to paties įvykio, kurioje privatus kaltintojas buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, kurios, pasak apelianto, įrodo, jog nuteistasis nesudavė jokių smÅ«gių D.

V.. Tvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas iÅ¡imtinai prielaidomis, prieÅ¡taringais asmenų parodymais. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl jo tyčios buvimo ir tvirtina, jog byloj nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių jo veiksmuose tyčiÄ nežymiai sutrikdyti D. V. sveikatÄ . Nurodo, kad jis tik papurÅ¡kė dujų tam, kad apgintų savo nepilnametį brolį ir užbaigtų jo su D. V. konfliktÄ . PaaiÅ¡kina, jog jo veiksmus lėmė susidariusi situacija bei paties privataus kaltintojo elgesys.

Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių pasekmių, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, kilimÄ , kadangi ekspertizės akto 9 punkte nurodyta, kad D. V. mechaninės traumos požymių nekonstatuota, o ir ekspertizės akto duomenys prieÅ¡tarauja paties privataus kaltintojo parodymams. Atsižvelgiant į visÄ tai, tvirtina, jog priimtas apkaltinamasis nuosprendis prieÅ¡tarauja teismų praktikai.Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia teisėjų kolegijos dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo atvirai demonstruojamas Å¡aliÅ¡kumas – prieÅ¡ingas nusiteikimas kaltinamojo atžvilgiu, kadangi, prieÅ¡ingai nei privataus kaltintojo atstovo praÅ¡ymai, nebuvo tenkinti kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymai dėl liudytojų iÅ¡kvietimo, išėjus teismui į pasitarimų kambarį priimti nutarties ir atidėjus jos paskelbimÄ vėlesniam laikui – į paskelbimÄ neatvyko privatus kaltintojas ir atstovas, o nepaskelbus nutarties nieks negalėjo žinoti koks bus teismo sprendimas, todėl pagrįstai manoma, jog privatus kaltintojas su atstovu jau prieÅ¡ jÄ paskelbiant žinojo rezultatÄ , todėl ir neatvyko žinodami, jog nebus toliau tęsiamas bylos nagrinėjimas.Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) D.

V. atstovas advokatas Vaidas Rakauskas pateikė atsikirtimus į nuteistojo T. P. apeliacinį skundÄ , kuriais praÅ¡o atmesti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendį T. P. atžvilgiu nepakeistÄ .Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o privatus kaltintojas (nukentėjusysis) ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma paduotame apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014). Dėl privataus kaltinimo skundo ir kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį Nuteistasis T.

P. apeliaciniame skunde nurodo, kad D. V. skundas neatitiko jam keliamų reikalavimų, be to, nei skunde, nei nuosprendyje aiÅ¡kiai nenurodytos veikos aplinkybės, kurios pagrįstai leistų jas kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nėra nurodytų Å¡iai veikai kvalifikuoti bÅ«tinų nusikalstamos veikos požymių.Privataus kaltinimo tvarka teikiamam skundui, keliami reikalavimai nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje, kurio 2 dalis numato, jog skunde ar pareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Susipažinusi su D. V. privataus kaltinimo skundu bei patikslintu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiojo skunde yra nurodyti visi reikiami duomenys, kurie išvardyti BPK 412 straipsnio 2 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį priėmė ir 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 52–53). Skunde nurodyta tiek veika, kuria kaltinamas T. P., tiek visos aplinkybės, kuriose nurodyti T. P. atlikti neteisėti veiksmai, todėl skundo argumentas, kad T.

P. dėl neaiÅ¡kaus kaltinimo buvo apribota gynybos teisė bei dėl to buvo priimtas neteisėtas nuosprendis – atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad skundo priėmimui nėra bÅ«tinas privataus kaltintojo iÅ¡samus nusikalstamos veikos sudėties pagrindimas pačiame skunde, kadangi tai yra teisinio vertinimo dalykas. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å iame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendyje nėra pasisakoma dėl T.

P. tyčios buvimo bei tvirtinama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo tyčiÄ nežymiai sutrikdyti D. V. sveikatÄ , o dujų papurÅ¡kimas buvo atliktas siekiant užbaigti D. V. konfliktÄ su T. P. broliu.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis ir asmenų duotus parodymus, konstatavo, jog nurodytoje vietoje ir nurodytu metu T. P. pastÅ«mė D. V., po ko Å¡is užkliuvęs už suoliuko, per jį persivertė kartu su T. P. ir nukrito ant žemės, tuomet T.

P. papurÅ¡kė D. V. į akis dujų bei gulinčiam ant žemės rankomis sudavė ne mažiau penkių smÅ«gių į galvos sritį bei kairės veido pusės smilkinio sritį. Dėl Å¡ių T. P. atliktų veiksmų nukentėjusysis D. V. jautė itin stiprų akių perÅ¡tėjimÄ , skausmÄ , o dėl suduotų smÅ«gių patyrė fizinį skausmÄ . T. P. veiksmai, kurie lėmė D. V. sužalojimus patvirtinti ir iÅ¡ kart po įvykio nukentėjusįjį apžiÅ«rėjusio gydytojo iÅ¡raÅ¡e, kuriame nurodyta, jog D.

V. patyrė dauginius paviršinius galvos sužalojimus, nustatyti sumušimai kairėje veido pusėje, sudirginta veido oda bei abi akys, nustatytas ūminis abipusis konjuktyvitas (t. 1, b. l. 5). Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 1072/15 (06) konstatuota, kad D. V. patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų aplinkybės nurodytos ir vėlesnėse Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizių aktuose (t. 2, b. l. 2–13, 37–42), kuriomis, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nepaneigta nukentėjusiojo D.

V. nurodyta įvykių versija. Nors apeliaciniame skunde ir nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nuosprendyje nenurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne, taip pat skunde T. P. nekaltumas grindžiamas ir kitoje byloje, kurioje D. V. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir toje byloje nustatytomis aplinkybėmis, visgi teisėjų kolegija pažymi, jog D. V. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, konstatuojant, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstus ir skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo neišsamumo, kadangi Druskininkų miesto apylinkės teismas skundžiamame 2017 m. vasario 8 d. nuosprendyje išsamiai išdėstė asmenų duotus parodymus, aiškiai pažymėjo, kodėl vienus įrodymus vertina kritiškai, o kitais remiasi (t.

2. b. l. 109–110 (nuosprendžio 8–9 lapai)), todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ių argumentų nekartoja. PrieÅ¡ingai nei nurodyta ir apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatė ir pasisakė apie tai, jog T. P. veikė tyčia. Kaip byloje nustatyta ir nurodyta apkaltinamajame teismo nuosprendyje, T. P. pats pargriovė nukentėjusįjį D. V. ant žolės, papurÅ¡kė jam į veidÄ dujų ir mušė jį gulintį į galvos sritį, t.y. veikė suprasdamas savo veiksmų pavojingumÄ ir pasekmes, o T.

P. nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis veikė ne tyčia, o bÅ«tinosios ginties aplinkybėmis (purÅ¡kė dujų gindamas brolį) – byloje nėra patvirtintas jokiais neginčytinais įrodymais, todėl vertinamos kaip jo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs visus įrodymus ir juos įvertinęs, pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės įrodo T. P. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje.Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur nurodoma, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka turi bÅ«ti atsakyta į esminius apeliaciniuose skunduose nurodytus teisinius argumentus, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atsakyti į kiekvienÄ apelianto teiginį ar nuomonę dėl tam tikrų bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-180/2014).

Apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus iÅ¡ naujo vertinti kitaip nei tai padarė apylinkės teismas, ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų dar kartÄ nekartoja.

Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumoNuteistasis T. P. savo apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teisme buvo atvirai demonstruojamas Å¡aliÅ¡kumas – prieÅ¡ingas nusiteikimas kaltinamojo atžvilgiu, bet atviras palankumas privataus kaltinamojo atžvilgiu. Visų pirma, teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas grindžia tuo, jog du kartus atmetus kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ K. B., papraÅ¡ius šį liudytojÄ kviesti privataus kaltintojo atstovui – praÅ¡ymas buvo tenkinamas. Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ 2016 m. birželio 2 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog T.

P. gynėjo advokato V. Kantaravičiaus praÅ¡ymas dėl liudytojo K. B. apklausos protokoline nutartimi buvo patenkintas ir nurodyta jį kviesti į sekantį teisiamÄ jį posėdį, vyksiantį 2016 m. birželio 22 d. (t. 1, b. l. 125-143). 2016 m. birželio 16 d. Druskininkų miesto apylinkės teisme buvo gautas liudytojo K. B. praÅ¡ymas teisme pagarsinti jo parodymus, pateiktus medicininiame iÅ¡raÅ¡e, kadangi jokios papildomos informacijos ir parodymų suteikti jis negalės (t. 1, b. l. 153–154). Å is jo praÅ¡ymas buvo pagarsintas 2016 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu, kuriame nukentėjusiojo atstovas nurodė, jog atsižvelgiant į pateiktÄ liudytojo paaiÅ¡kinimÄ , kviesti liudytojÄ K.

B. bÅ«tų netikslinga, T. P. gynėjas palaikė savo ankstesnį praÅ¡ymÄ ir pageidavo, kad K. B. bÅ«tų apklaustas teisme. Teismas, atsižvelgęs į gautÄ liudytojo praÅ¡ymÄ ir paaiÅ¡kinimÄ , nutarė liudytojo K. B. į sekantį posėdį nekviesti, be to, 2016 m. birželio 22 d. taip pat buvo paskelbta nutartis, kuria tenkintas kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymas dėl ekspertizės paskyrimo (t. 1, b. l. 162-167, 168–169). Atlikus teismo medicininę ekspertizę, nukentėjusiojo D. V. atstovas advokatas V.

Rakauskas teismui raÅ¡tu pateikė motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl papildomų dokumentų prijungimo ir specialistų/ekspertų apklausos (t. 2, b. l. 34–36), 2016 m. gruodžio 21 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas, teismo papraÅ¡ytas, įvardijo kokiu pagrindu remiantis praÅ¡oma apklausti nurodytus asmenis, tame tarpe ir K. B., o bÅ«tent dėl ekspertizės akte ir Å¡io liudytojo pateiktoje med. pažymoje kilusių neaiÅ¡kumų ir prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimo. Kaltinamojo gynėjas šį praÅ¡ymÄ prašė atmesti atsižvelgiant į tai, jog jų pateiktas praÅ¡ymas dėl Å¡io liudytojo apklausos jau buvo teismo atmestas, o tenkinus ir liudytojÄ iÅ¡kvietus – bÅ«tų pažeistas rungimosi principas.

Protokoline nutartimi teismas konstatavo, jog po gautos ekspertizės iÅ¡kilo bÅ«tinybė iÅ¡kviesti liudytojÄ K. B., todėl praÅ¡ymÄ tenkino (t. 2, b. l. 52–55). Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo argumentas, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas Å¡iuo klausimu – visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad T. P. gynėjo praÅ¡ymas buvo tenkintas ir liudytojas buvo kviečiamas į posėdį ir tik jam praneÅ¡us, kad kaip medikas jis viskÄ iÅ¡samiai aprašė medicininėje pažymoje ir daugiau jokių naujų aplinkybių nurodyti negalės, atsižvelgiant į jo, kaip mediko, užimtumÄ , buvo nuspręsta K.

B. neapklausti. Tačiau akivaizdu, jog vėliau, esant tam tikrų nesutapimų tarp specialistų/ekspertų pateiktų duomenų, tam, kad bet kokie prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti, buvo tenkintas nukentėjusiojo atstovo praÅ¡ymas, o T. P. gynėjas pateikė vienintelį argumentÄ , dėl ko liudytojo nereikėtų kviesti – tai, kad šį liudytojÄ prašė kviesti ankstesniame teisiamajame posėdyje ir Å¡is jo praÅ¡ymas buvo atmestas, t. y. šį nukentėjusiojo atstovo praÅ¡ymÄ suasmenindamas, o ne siekdamas byloje teisingumo.  Antra, Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas grindžia tuo, jog pateikus praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės paskyrimo ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo bei grįžus 15 val. ir skelbiant Å¡iÄ nutartį, nedalyvavo privatus kaltintojas ir jo atstovas, ko pasekoje jis mano, kad buvo pažeistas pasitarimų kambario slaptumo principas ir jiems iÅ¡ anksto buvo žinoma nutarties esmė.

Kaip esminį argumentÄ pagrįsti šį savo manymÄ , nuteistasis nurodo, jog sekanti posėdžio data nebuvo derinta ir dėl to privatus kaltintojas su atstovu privalėjo atvykti 2016 m. birželio 22 d. 15 val. į nutarties paskelbimÄ , kadangi netenkinus praÅ¡ymo dėl ekspertizės – galimai bÅ«tų posėdis tęsiamas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs 2016 m. birželio 22 d. posėdžio protokolÄ , iÅ¡klausęs teismų informacinėje „Liteko“ sistemoje esančius garso įraÅ¡us, iÅ¡ dalies sutinka su nuteistojo argumentu, kad teisiamojo posėdžio protokole neatsispindi tai, kad bÅ«tų derinta sekančio posėdžio data.

Tačiau 15 val. darytame garso įraÅ¡e, kuomet buvo paskelbta nutartis ir kaltinamojo gynėjas pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylos nutraukimo, teisėja pranešė, jog praÅ¡ymas atmetamas ir kaip argumentÄ nurodė, kad ryte buvo suderinta data tiek su nukentėjusiojo atstovu, tiek ir su pačiu kaltinamojo gynėju, su kuo advokatas sutiko ir neprieÅ¡taravo, kas patvirtina, jog sekančio posėdžio data tikrai buvo derinama. Be to, kaip matyti iÅ¡ ryte vykusio teisiamojo posėdžio protokolo, nukentėjusiojo atstovas pranešė, kad jei bus nuspręsta patenkinti kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymÄ â€“ jie norės pateikti klausimus ekspertam, kurių suformulavimui reikės laiko.

Esant aplinkybėms, kuomet buvo suderinta sekančio posėdžio data ir teismas išėjo priimti procesinio sprendimo dėl kaltinamojo gynėjo pateikto praÅ¡ymo, į nutarties paskelbimÄ neatvykus privačiam kaltintojui ir jo atstovui – nelaikytina, jog atsirado pagrindas bylÄ nutraukti ar manyti, jog buvo pažeistas pasitarimų kambario slaptumo principas ir iÅ¡ anksto buvo žinoma nutarties esmė.Aptartų visų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jis priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti nuteistojo T.

P. apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Nuteistojo T. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai :             Kęstutis Dargužis                           Jurgis KiÅ¡kis              Danguolė Å iugždinytė