Legislator Case Law & Legislation
eebc55d0-8a12-47bd-9f0a-d2ed559f1aa5 AI generated

eebc55d0-8a12-47bd-9f0a-d2ed559f1aa5 · Kauno apygardos teismas

Case Number eebc55d0-8a12-47bd-9f0a-d2ed559f1aa5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. R. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį nuteistas galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia - 2016 m. vasario 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 22 d.

Legislator headnote

AI generated

eebc55d0-8a12-47bd-9f0a-d2ed559f1aa5 · Kauno apygardos teismas: Kita vertus, Å¡i aplinkybė su nutęstojo elgesiu įkalinimo įstaigoje nesusijusi ir negalėjo bÅ«ti pagrindu netenkinti skundo. Nuteistojo A. R. gynėjo advokato S. J. skundas atmetamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-382-919/2020 Proceso Nr. 156-1-00161-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir AuÅ¡ros Vingilės, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. R. gynėjo advokato S. J. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. R. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį nuteistas galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia - 2016 m. vasario 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 22 d.

3. Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino nuteistojo A. R. gynėjo advokato S. J. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, panaikinimo, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau Å¡iuo metu taikyti jam lygtinį paleidimÄ dar nėra pagrindo.

5. Skundu apygardos teismui nuteistojo A. R. gynėjas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje skundÄ iÅ¡nagrinėjęs teisėjas padarė iÅ¡vadÄ apie Komisijos nutarimo, dėl kurio teismui buvo paduotas skundas, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tačiau Å¡i iÅ¡vada paremta iÅ¡ esmės vien abstrakčiais samprotavimais apie bendrÄ sias nuteistųjų pareigas, apie tai, kad sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas, apraÅ¡omi kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti Komisija ir teismas.

Teisėjas pažymėjo, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atitikusiems bausmės dalį, numatytÄ BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Tokiems ir panaÅ¡iems samprotavimams skirti beveik trys skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies puslapiai, dar vienas puslapis skirtas Komisijos nuostatų analizei ir galimų procedÅ«rinių pažeidimų svarstant A. R. praÅ¡ymÄ kreiptis į teismÄ su teikimu dėl lygtinio paleidimo paneigimui. Tuo tarpu dėl esminiu nuteistojo gynėjo skundo argumentų apie lygtinio paleidimo instituto taikymÄ bÅ«tent Å¡iam nuteistajam, skundÄ nagrinėjęs teisėjas faktiÅ¡kai nepasisakė, kaip, beje, visiÅ¡kai nepasisakė dėl Komisijos nutarimo turinio neatitikimų posėdžio protokolui. 5.2.

Skunde pažymima, kad nuteistojo A. R. asmens byloje esantys duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai rodo, kad jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose keičiasi pozityvia linkme, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir nuolat mažėja, nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba UAB „P.L.“ prekių atrinkėju. Priimant ankstesnį Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimÄ , atlikus pakartotinÄ nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad A.

R. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 27 iki 16 balų (prieÅ¡ tai rizika sumažėjo nuo 29 iki 27 balų). Taigi, per 2019 metus A. R. pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo daugiau nei 10 balų, kas, esant bendrai žemai rizikai, yra reikÅ¡mingas pokytis. Pažymėtina, kad teismui atsiųstuose paaiÅ¡kinimuose gynėjas skundÄ papildė, įvardindamas naujausiÄ A. R. nusikalstamo elgesio rizikos tyrimÄ , kuomet ji dar sumažėjo ir įvertinta 15 balų. Skundžiamoje nutartyje teisėjas nurodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (skundžiamos nutarties 3 lapo 3 pastraipa).

Tačiau ši teismo pozicija neteisinga, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti tik atlikus bausmę, o lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės atlikimo. Lygtinio paleidimo metu turi būti įvertinama, ar šiuo metu bausmės tikslus galima pasiekti nuteistojo neizoliavus, bet prižiūrint atitinkamų Probacijos tarnybų pareigūnų. A. R. pataisos namuose dešimt kartų skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. 5.3. Gynėjo skunde akcentuojama, kad Komisijos susirinkimo protokole nėra nurodyta apie dalį aplinkybių, minimų Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarime, taigi, neaišku, kaip jos (leidimo išvykti už įstaigos ribų panaikinimas) atsirado nutarime, į šiuos skundo argumentus teismas taip pat skundžiamoje nutartyje niekaip neatsakė.

Kita vertus, ši aplinkybė su nutęstojo elgesiu įkalinimo įstaigoje nesusijusi ir negalėjo būti pagrindu netenkinti skundo. Nuteistojo A. R. gynėjo advokato S. J. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų gali bÅ«ti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia bÅ«ti paleistas lygtinai, turi bÅ«ti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės dalį. Taigi, iÅ¡ Å¡ių įstatymo nuostatų aiÅ¡kiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalÅ«s bei du materialieji pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra:

a) nuteistojo praÅ¡ymo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi bÅ«ti atlikęs minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra:

a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

7. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. yra pateikęs praÅ¡ymÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

8. Atlikus nuteistojo A. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 15 balų (skalėje nuo 0 iki 40). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja.

9. Ä®vertinus A. R. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamÄ jÄ vietÄ ir dirbtų UAB „P. L.“, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, 10 kartų skatintas, bausmės atlikimo metu įgijo suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du ir staliaus specialybes, pataisos namuose dirba.

Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai iÅ¡ esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A.

R. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A.

R. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors Å¡iuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (15 balų), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma yra 10 balų, iÅ¡ ko seka, kad A. R. elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus.

11. IÅ¡ skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. R. per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas buvo 10 kartų. Tačiau taip pat iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir už tai buvo nubaustas drausmine tvarka. Padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai buvo itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s – du kartus vartojo alkoholinius gėrimus ir vienÄ kartÄ pas jį buvo rastas mobilaus ryÅ¡io telefonas (47 b.l.).

Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau padaryti Å¡iurkÅ¡tÅ«s vidaus tvarkos pažeidimai, jų kiekis, neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas ir neigiamÄ požiÅ«rį į jo atžvilgiu vykdomÄ priežiÅ«rÄ , kas rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, kas iÅ¡ esmės yra neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu A. R. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

12. IÅ¡vados, jog Å¡iuo metu yra pagrindas nuteistajam A. R. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad Å¡ios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (prieÅ¡ suėmimÄ gyveno kartu su sutuoktine ir dirbo įvairius darbus), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio A. R. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytÄ tvarkÄ .

13. Nors praeityje nusikaltimas, už kurio padarymÄ asmuo atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis negali bÅ«ti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Å iuo atveju matyti, kad A. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo įvykdymÄ , praeityje teistas dar du kartus (už du nesunkius ir vienÄ labai sunkų nusikaltimus).

Be to, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Å¡iuo metu A. R. atžvilgiu yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos iÅ¡ esmės už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas – atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, veikdamas paties suburtoje organizuotoje grupėje, pasiskirstę vaidmenimis su kitais nuteistaisiais bei atlikdami tam tikras užduotis, neteisėtai apgaule pokalbių telefonu metu įgijo, laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, juos panaudojo ir iniciavo neteisėtas finansines operacijas su sÄ skaitose buvusiomis lėšomis, jas pervesdami į kitų asmenų banko sÄ skaitas.

Å ios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių skalės. Net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis A. R. įsivelia į nusikalstamas situacijas bendrininkaujant su kitais nuteistaisiais bei naudojant pataisos įstaigose draudžiamus daiktus. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su Å¡iuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

14. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam A. R. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A.

R. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo gynėjo nuomonė bei paties nuteistojo noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. R. gynėjo advokato S. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. balandžio 17 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė