eebbfa21-c4a4-4c3b-bce4-3fedae2d4578 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                           Civilinė byla Nr. 2A-963-513/2015Teisėjas Edmundas Žukauskas                           Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00353-2014-9                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                        35.5; 42.10; 63.1; 121.15; 121.21                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Astai Baristienei, Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės T.

N. įmonės atstovams advokatui ArÅ«nui Skuolevičiui ir įmonės savininkui T. N., atsakovei I. T. ir jos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės T. N. įmonės apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2015-03-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. N. įmonės ieÅ¡kinį atsakovei I. T. dėl skolos priteisimo, atsakovės I. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei T. N. įmonei dėl 2012-04-11 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, nustatė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5 193,80 Lt dydžio skolÄ , 0,2 proc. palÅ«kanų už praleistÄ atsiskaityti terminÄ , iÅ¡ viso palÅ«kanų – 1 890,54 Lt, 332 Lt iÅ¡laidas dėl turto areÅ¡to, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2012-04-11 atsakovė paskolos sutartimi įsipareigojo 2012-04-27 grÄ Å¾inti 5 193,80 Lt dydžio skolÄ , tačiau jos negrÄ Å¾ino. Å iÄ sutartį patikslino 2012-04-11 atsakovės pasiraÅ¡ytas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei nurodytÄ skolÄ , bet vekselyje nebuvo nurodyti skolos grÄ Å¾inimo terminai, todėl minėta paskolos sutartimi buvo įtvirtinta paskolos grÄ Å¾inimo data.

Pinigai, paskolinti atsakovei, buvo ne įmonės, o asmeninės ieÅ¡kovės įmonės savininko T. N. lėšos, todėl įmonėje nėra duomenų apie paskolintÄ sumÄ . Reikalaujamos priteisti sumos nelaikė ieÅ¡kovei atlyginta iÅ¡nagrinėtoje atsakovės mamos baudžiamojoje byloje. PaaiÅ¡kino, kad nežino, kas tiksliai parašė paskolos sutarties tekstÄ , tačiau atsakovės mama ieÅ¡kovei (jos savininkui) sakė, kad dukra yra skolinga savininkui pinigų. Atsakovė paskolos sutartį pasirašė ieÅ¡kovės parduotuvėje.

Skolos sumÄ nurodė ne savininkas, o atsakovės mama, todėl atsakovė Å¡iÄ sumÄ ir yra T. N. (jo įmonei) skolinga. T. N. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl atsakovei tÄ pačiÄ dienÄ davė pasiraÅ¡yti ir vekselį, ir paskolos sutartį, nes nėra teisininkas. Vekselyje ir paskolos sutartyje yra nurodyta viena skolos suma. D. S. ir R. N. pasirašė ant paskolos raÅ¡telių tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir atsakovė, tačiau jų namuose, o ne parduotuvėje. Kadangi iÅ¡ Å¡ių asmenų buvo paimti paskolos raÅ¡teliai, tai savininkas atitinkamai sumažino ieÅ¡kinį atsakovės mamai baudžiamojoje byloje, kurioje ji buvo nuteista ir iÅ¡ dalies patenkintas savininko ieÅ¡kinys.Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Argumentavo, jog pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės nesiskolino, o tokį reikalavimÄ sukÅ«rė paskolos sutarties iniciatorius T. N.. Nesant paskolos sutartyje duomenų apie pinigų perdavimÄ ir apie pinigų skolinimÄ si, sutartis yra niekinė. Paskolos sutartis paraÅ¡yta, nes atsakovės motina G. Z., dirbdama pas ieÅ¡kovę pardavėja, padarė trÅ«kumų, duodama prekes klientams ir nepaimdama už tai iÅ¡ jų pinigų. Tam, kad nebÅ«tų apkaltinta prekių iÅ¡Å¡vaistymu ir nebÅ«tų atleista iÅ¡ darbo, mama paprašė atsakovės pasiraÅ¡yti iÅ¡galvotÄ 5 193,80 Lt sumos paskolos sutartį.

Be to, tokias pat sutartis mamos praÅ¡ymu pasirašė D. S. (dėl 5 201,65 Lt sumos) ir R. N. (dėl 4 965,30 Lt sumos). Å ias aplinkybes motina patvirtino ir baudžiamojoje byloje. 2012-04-11 pareiÅ¡kimas patvirtina, kad mama jokių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės niekada nesiskolino. Su motina atsakovė nesitarė, kad ji atlygins ieÅ¡kovei mamos padarytÄ Å¾alÄ . Parduotuvėje pasirašė paskolos sutartį, kuri, jos manymu, buvo suraÅ¡yta mamos. IÅ¡duodant paprastÄ jį vekselį dalyvavo ir ieÅ¡kovės įmonės savininko žmona.

Pagal paskolos sutartį ir pagal vekselį atsakovė jokių pinigų iÅ¡ T. N. negavo. Už ginčo sumÄ iÅ¡ parduotuvės prekių nėra paėmusi. Anksčiau yra pirkusi iÅ¡ ieÅ¡kovės 10 plokščių, tačiau už jas sumokėjo. Mama paprašė D. S. ir R. N. pasiraÅ¡yti tokias pat paskolos sutartis. Nežinojo, kad atsakovės motina turi 74 000 Lt skolÄ ieÅ¡kovei. Atsakovė yra pasiraÅ¡iusi raÅ¡telį, kad nei ji, nei jos motina T. N. nėra skolingos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å ilalės rajono apylinkės teismas 2015-03-10 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino.

Paskolos sutartį, sudarytÄ 2012-04-11 tarp T. N. įmonės ir I. T. dėl 5 193,80 Lt paskolos grÄ Å¾inimo ir joje nurodytų 0,2 procento delspinigių mokėjimo, pripažino niekine nuo jos sudarymo dienos. ParastÄ jį vekselį, iÅ¡duotÄ 2012-04-11 I. T. T. N. dėl 5 193,80 Lt paskolos grÄ Å¾inimo, pripažino niekiniu nuo jo sudarymo dienos. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 45,12 Eur žyminį mokestį ir 479,56 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai 16,67 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

Sprendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti 2014-05-26 Å ilalės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Teismas nustatė, jog 2012-04-11 paskolos sutartis savo forma atitinka CK 6.871 str. 3 d. numatytus reikalavimus, ir vertino Å¡iÄ sutartį kaip pasiraÅ¡ytÄ vieno žmogaus. IÅ¡ vekselio turinio nustatė, jog vekselis buvo iÅ¡duotas ne ieÅ¡kovei T. N. įmonei, o T. N. kaip fiziniam asmeniui. Ä®vertinęs ieÅ¡kinio, dubliko argumentus, ieÅ¡kovės teismo įsakyme iÅ¡dėstytus skolos pagrindus, sprendė, jog ginčas tarp Å¡alių kilo iÅ¡ prievolinių paskolos teisinių santykių (CK 6.870 str.).

Argumentavo, jog teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė nebuvo suteikusi atsakovei 5 193,80 Lt paskolos, o Å¡i ieÅ¡kovės nurodyta skola susidarė dėl to, kad atsakovės motina G. Z. dirbdama ieÅ¡kovės parduotuvėje padarė trÅ«kumų. Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas T. N. įvairiai aiÅ¡kino vekselio ir paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo laikÄ bei jų suraÅ¡ymo aplinkybes. Nustatė, kad pagal paskolos sutartį bei vekselį pinigai atsakovei nebuvo perduoti, o jie suraÅ¡yti kaip raÅ¡tiÅ¡kas įsipareigojimas atlyginti ieÅ¡kovei padarytus dalinius nuostolius dėl atsakovės motinos kaltės – prekių trÅ«kumo parduotuvėje.

Nurodė, kad ne vien su atsakove buvo padaryti tokie raštiški susitarimai dėl nuostolių atlyginimo ir tai patvirtina liudytojų D. S. ir R. N. paaiškinimai (t. 2, b. l. 9, 14–21, 27–31,85–90). Aplinkybę, jog parduotuvėje buvo nustatyti trūkumai ir dėl to ieškovė turėjo nuostolių, kurie buvo priteisti iš atsakovės motinos G. Z., patvirtina nuosprendis, kuriuo G. Z. nuteista pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius ir iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl 65 015,85 Lt sumos (t. 2, b. l. 53–60).

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nei pagal paskolos sutartį, nei pagal vekselį (t. 1, b. l.

26) pinigai iš T. N. įmonės atsakovei nebuvo perduoti. Atsakovė patvirtino, jog ji pinigų negavo, o ginčo dokumentus pasirašė sutikdama padėti motinai išvengti neigiamų pasekmių, t. y. kad T. N. neišvarytų motinos iš darbo. Ieškovės atstovas sutiko, kad pinigai pagal šiuos dokumentus atsakovei nebuvo skolinti, tačiau manė, jog atsakovė, pasirašiusi minėtus dokumentus, vis tiek yra jam skolinga. Ieškovė paneigė atsakovės prieštaravime nurodytas aplinkybes, kad ginčo atveju gali būti nustatomas kažkoks skolos perkėlimas tretiesiems asmenims.

Nurodė, jog ieÅ¡kovė laikėsi ieÅ¡kinyje nurodyto ieÅ¡kinio reikalavimo ir netikslino ieÅ¡kinio (teismo siÅ«lymu), todėl ginčui spręsti teismas taiko paskolos sutarčių teisinį reguliavimÄ (CK XLII skyrius). Motyvavo, jog esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (CK 6.87 str. 1, 2 d.). Sprendė, jog pagal paskolos sutartį paskola nebuvo suteikta, nes neįrodyta, kad paskolos sutartyje įraÅ¡yta pinigų suma bÅ«tų perduota atsakovei, todėl atsakovei neatsirado pareiga grÄ Å¾inti pinigų sumÄ , taip pat Å¡alys negalėjo susitarti dėl jos vykdymo, nes iÅ¡ nieko niekas neatsiranda (ex nihilo nihil fit).

Motyvavo, jog nenustačius ginčijamo sandorio (susitarimų) sudarymo metu pinigų kaip paskolos perdavimo, neatsirado pareigos jų grÄ Å¾inti, todėl sandoris, neturintis dalyko, neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms normoms (CK 1.80 str. 1 d.) (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013). Nurodė, jog atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o panaikinti 2012-04-11 iÅ¡duoto tos pačios – 5 193,80 Lt sumos paprastojo vekselio, teigdama, kad vekselyje nurodyta, jog pinigus atsakovė turėtų grÄ Å¾inti ne ieÅ¡kovei, kaip įmonei, o pačiam T.

N., kaip fiziniam asmeniui. Argumentuodamas, jog ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ne T. N., kaip fizinis asmuo, o T. N. įmonė, sprendė, jog vekselio turėtojas atsakovei nekelia jokių reikalavimų priteisti vekselyje nurodytÄ sumÄ . IeÅ¡kovė (jos atstovas) negalėjo tiksliai paaiÅ¡kinti, kodėl tÄ pačiÄ dienÄ , dėl tos pačios sumos buvo sudaryti du paskolos dokumentai, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir dubliko turinio matyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta todėl, kad paprastajame vekselyje nebuvo nurodyta paskolos grÄ Å¾inimo data.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, jog byloje ieÅ¡kovė reikalauja ginčo skolos priteisimo ir pagal paprastÄ jį vekselį. Atsižvelgdamas į tai, teismas ginčo vekselio iÅ¡davimÄ vertino kaip sandorį, susijusį su paskolos suteikimu ir įsipareigojimu jÄ grÄ Å¾inti. Ä®vertinęs nustatytÄ byloje aplinkybę, jog atsakovei vekselyje nurodyta suma 5 193,80 Lt nebuvo perduota, rėmėsi CK 1.78 str. 5 d., kasacinio teismo praktika ir šį sandorį ex officio vertino kaip akivaizdžiai niekinį, prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.).

Nurodė, jog prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas praÅ¡ymas priimti sprendimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. N. įmonei nėra Å¡io ginčo dalykas, todėl toks praÅ¡ymas nenagrinėjamas. Ä®vertinęs byloje pateiktus dokumentus apie atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje, vadovavosi 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 6 d. ir iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė T.

N. įmonė praÅ¡o panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2015-03-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Mano, jog sprendimas priimtas pažeidžiant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, taip pat Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normas. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas skolos atsiradimÄ pagrindžiančias aplinkybes, dėl ko nepagrįstai sprendė (siÅ«lė), jog ieÅ¡kovė turėjo keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ , norėdama prisiteisti skolÄ .

Ši išvada (siūlymas) teismo nepagrįstai sieta su aplinkybe, jog T. N. įmonė negali būti ieškove byloje, nes vekselis išduotas asmeniškai T. N.. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė, nesivadovavo Individualių įmonių įstatymo 6 str., reglamentuojančiu, jog individualios įmonės savininku gali būti tik fizinis asmuo. Be to, individualios įmonės savininkas nėra atskiriamas nuo įmonės teisių ir pareigų įgyvendinimo, nuo atsakomybės už tam tikrus įmonės ir jos savininko veiksmus.

Å iuo atveju įmonės savininkas T. N. turi teisę veikti ne tik individualios įmonės vardu, bet ir asmeniÅ¡kai, kaip įmonės savininkas. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti paneigta atsakovės pareiga atsiskaityti su T. N., kaip individualios įmonės savininku, ir ne pagal paskolos sutartį, o kaip su vekselio turėtoju. Mano, jog atsakovė siekia panaikinti turtines prievoles ieÅ¡kovei, nors pati pripažįsta, jog pasiraÅ¡ydama vekselį besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ T.

N.. IeÅ¡kovė, pasitikėdama nuteistÄ ja – atsakovės motina G. Z., baudžiamojoje byloje nereiÅ¡kė jai reikalavimo dėl ginčo skolos priteisimo, o Å¡i baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui apie ginčo skolÄ nenurodo, o atsakovė baudžiamojoje byloje atsisakė patvirtinti ar paneigti ginčo skolos aplinkybę, remdamasi proceso norma, nustatančia teisę neliudyti prieÅ¡ artimÄ asmenį. Argumentuoja, jog faktas, jog ieÅ¡kovė nėra gavusi pinigų pagal 2012-04-11 paskolos sutartį, neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti ginčo skolos sumÄ pagal 2012-04-11 vekselį.

Atsakovė nepateikė įrodymų apie vekselio apmokėjimÄ ar įpareigojimÄ jį apmokėti kitam asmeniui, todėl atsakovė, kaip vekselio davėja, turi pareigÄ jį apmokėti. Teismas nepagrįstai pripažino vekselį niekiniu. Pažymi, kad net ir pripažinus paskolos sutartį niekine, atsakovės pareiga atsiskaityti pagal vekselį iÅ¡lieka pagal specialiÄ sias normas, t. y. Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymÄ . Pinigų gavimo ar negavimo faktas neturi jokios reikÅ¡mės – vekselio davėja (atsakovė) turi besÄ lyginę pareigÄ sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ vekselio turėtojui, t. y.

T. N. – T. N. įmonės (ieÅ¡kovė) savininkui.Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Mano, kad teismas teisingai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, teisingai vertino įrodymus, taikė ir aiÅ¡kino materialines ir procesines teisės normas, vadovavosi susiformavusia teismų praktika, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Nurodo, jog byloje įrodyta, jog atsakovė nesiskolino pinigų nei iÅ¡ ieÅ¡kovės, nei iÅ¡ T.

N. asmeniÅ¡kai, todėl nėra jam skolinga. Už iÅ¡ T. N. įmonės prieÅ¡ keletÄ metų pirktas plokÅ¡tes visiÅ¡kai atsiskaitė jas pirkdama. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog atsakovė yra skolinga parduotuvei už kokias nors įsigytas prekes. Atsakovės motina G. Z. 2013-12-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteista laisvės atėmimo bausme ir iÅ¡ jos ieÅ¡kovei priteistas 65 015,85 Lt turtinės žalos atlyginimas. Teigia, jog bÅ«tent į Å¡iÄ priteisto žalos atlyginimo sumÄ Ä¯eina ir praÅ¡oma priteisti ginčo skolos suma, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovė ginčo skolos reikalauja antrÄ kartÄ ir tokiu bÅ«du siekia pasipelnyti iÅ¡ atsakovės, nes pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovė iÅ¡minusavo tai, kas įmonei buvo atlyginta iki teismo.

Apeliantė neginčija sprendimo dalies, kuria teismas tenkino atsakovės priešieškinį, todėl nenuginčijus priešieškinio, nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Apeliantės argumentus, jog tariamai T. N. įmonė ir fizinis asmuo T. N. yra viena ir ta pati proceso šalis, vertina kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 38 str. 1 d., 41 str. 1 d.). T. N., kaip fizinis asmuo, šioje byloje nebuvo pareiškęs ieškinio, todėl negalėjo ginti savo tariamai pažeistų teisių.

T. N. įmonei (ieÅ¡kovei) byloje atstovavo jos savininkas T. N., taigi jis veikė juridinio, o ne fizinio asmens vardu. 2012-04-11 paskolos sutartis ir vekselis parengti T. N. ar jo sutuoktinės, pasiraÅ¡yti atsakovės, papraÅ¡ius tai padaryti atsakovės motinos G. Z., kuri dirbo ieÅ¡kovės įmonėje (parduotuvėje). Motina, žinodama apie planuojamÄ atlikti parduotuvėje inventorizacijÄ , kurios metu bÅ«tų paaiÅ¡kėję įmonės turto iÅ¡vaistymo faktas, paprašė atsakovės (dukros) pasiraÅ¡yti iÅ¡galvotÄ paskolos sutartį dėl 5 193,80 Lt ir tokias pat sutartis, mamos praÅ¡ymu, pasirašė D.

S. (dėl 5 201,65 Lt sumos) ir R. N. (dėl 4 965,30 Lt sumos). Tokiais veiksmais atsakovės motina siekė iÅ¡saugoti darbo vietÄ , kad nebÅ«tų atleista iÅ¡ darbo už įmonės lėšų iÅ¡Å¡vaistymÄ . 2012-04-11 pareiÅ¡kime (pridėtame prie ikiteisminio tyrimo medžiagos) atsakovės motina patvirtino, jog atsakovė pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės nesiskolino. Å ios aplinkybės patvirtina, jog ginčo paskolos sutartį atsakovė pasirašė papraÅ¡yta mamos, kuri norėjo suÅ¡velninti savo padėtį.

Teigia, jog su motina niekada nesitarė, kad už jÄ atlygins ieÅ¡kovei motinos padarytÄ Å¾alÄ .     Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme Å¡alys (jų) atstovai palaikė jų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas pozicijas.IeÅ¡kovės atstovas T. N. papildomai paaiÅ¡kino, jog vežė atsakovei į namus 50 plokščių, už kurias atsakovė turėjo sumokėti ieÅ¡kovės įmonės darbuotojai (vedėjai-pardavėjai) – atsakovės motinai. Be to, atsakovė pripažįsta pirkusi Å¡ias plokÅ¡tes iÅ¡ T.

N., tačiau įrodymų, jog už jas atsiskaitė, byloje nepateikė. SÄ skaitos už plokÅ¡tes ieÅ¡kovė nerašė, nes sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡o tik tada, kai už prekes yra sumokami pinigai. Ä® teismÄ dėl ginčo skolos priteisimo kreipėsi tik 2014-05-23, nes atsakovė bei jos motina vis prašė pratęsti ginčo sumos grÄ Å¾inimo terminÄ ir T. N. tikėjo jų pažadais.Atsakovė papildomai paaiÅ¡kino, jog T. N. atvežė jai ne 50, o 10 plokščių, už kurias ji atsiskaitė su mama (sumokėjo apie 100 Lt), nes tokiu bÅ«du atsiskaityti buvo sutarta su T.

N.. Pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės bei T. N. niekada nesiskolino, o paskolos sutartį, vekselį pasirašė „durnai“. Santykiai su mama Å¡iuo metu nekokie, o prieÅ¡ tai buvo normalÅ«s. Tvirtino, jog mama neprašė už jÄ sumokėti skolas ieÅ¡kovei ar T. N.. PaaiÅ¡kino, jog ginčo atveju suprato, kad mama prasiskolino ieÅ¡kovei („matyt daug skolų turi“), todėl mamos praÅ¡oma ir pasirašė ginčo dokumentus. Atsakovės atstovė advokatė pažymėjo, jog už plokÅ¡tes prekių priėmimo–iÅ¡davimo dokumentų iÅ¡raÅ¡yta nebuvo, todėl nėra pagrindo spręsti atsiskaitymo už minėtas plokÅ¡tes klausimo.

Ieškovė neįrodė, jog skolino pinigus atsakovei, o visa skola / žala ieškovei yra priteista baudžiamojoje byloje iš atsakovės motinos. Skolos perkėlimo situacijos šiuo atveju nėra ir negali būti, nes bet kuriuo atveju ginčo skola jau yra priteista baudžiamojoje byloje iš atsakovės motinos.  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).Ä®rodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).

ReikÅ¡mingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, iÅ¡vardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Ä®rodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sÄ sajumÄ ), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ . Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir įvertinęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185 str.), o bÅ«tent neįvertino aplinkybės, jog ginčo 2012-04-11 paskolos sutartimi (t. 1, b. l.

25) iš esmės tik aplinkybe dėl konkrečios mokėjimo datos („iki 2012-04-27“) buvo papildytas tos pačios dienos (2012-04-11), dėl tos pačios sumos (5 193,80 Lt) vekselio davėjos (atsakovės) vekselio turėtojui – T. N. įmonės (ieškovės) savininkui T. N. (kaip fiziniam asmeniui), išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis (t. 1, b. l. 26). Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė neginčijo, be to, apeliacinės instancijos teisme pripažino, jog iš esmės suprato / žinojo ir, tikėtina, jog būdama šeimos nare (atsakovė yra G.

Z. dukra) realiai galėjo žinoti apie mamos (ieÅ¡kovės darbuotojos, dirbusios vedėja-pardavėja) turimas skolas (padarytÄ Å¾alÄ ) ir (ar) jų dydį ieÅ¡kovei, o konkrečiai individualios įmonės savininkui T. N..Taigi, pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas aplinkybe, jog ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta dėl to, kad vekselyje nebuvo nurodyta paskolos grÄ Å¾inimo data, nesiejo / nesusiejo Å¡ių faktinių aplinkybių, netyrė, nevertino Å¡ių aplinkybių teisinės reikÅ¡mės Å¡alių ginčui teisingai kvalifikuoti ir iÅ¡spręsti, dėl ko nepagrįstai paskolos sutarties ir vekselio suraÅ¡ymo / iÅ¡davimo aplinkybes vertino izoliuotai, nekompleksiÅ¡kai ir tokiu bÅ«du, neatskleidęs ginčo esmės, nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo ribas, t. y. iÅ¡imtinai iki paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių buvimo ar nebuvimo.Pažymėtina, kad pagal Individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 str. 1 d., individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo.

Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 str., 6 str. 1 d.); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 str. 1, 4 d.). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas).

Taigi iš nurodytų teisės normų sisteminės analizės bei nuoseklios formuojamos teismų praktikos išeina, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010; 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindama iÅ¡dėstytas IĮĮ nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovė yra tinkama bylos proceso Å¡alis, todėl ieÅ¡kovės, kaip individualios įmonės, savininko – T. N. Å¡iuo atveju nėra / nebuvo pagrindo įtraukti į bylÄ proceso dalyviu ir kaip fizinio asmens. Ginčo atveju aiÅ¡kiai matyti, jog atsakovė, tiek iÅ¡duodama vekselį, tiek pasiraÅ¡ydama paskolos sutartį, suprato, nes, tikėtina, žinojo apie savo motinos skolas darbdavei dėl jos netinkamai atliktų vedėjos-pardavėjos pareigų bei žinojo (jai dėl to nekilo jokių abejonių ir pan.), jog T.

N. ir yra T. N. įmonės savininkas (mamos darbdavys). Duomenų, jog vekselio turėtojas apgavo, suklaidino ir pan. atsakovę dėl ginčo paskolos sutarties bei vekselio turinio ar atsakovė išduodama vekselį, pasirašydama paskolos sutartį nesuprato prisiimtų įsipareigojimų turinio, sandorius sudarė dėl suklydimo ir pan., byloje nėra ir apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių byloje nenustatė.Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu.

Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių. Dėl vekselio iÅ¡raÅ¡ymo, kaip abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio, ir iÅ¡ Å¡io sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryÅ¡ys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai.Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės pateiktų procesinių dokumentų bei apeliacinio skundo turinį, pastebi, jog apeliantės pozicija dėl vekselio iÅ¡davimo tikslo yra nuosekli – atsakovė, nesant duomenų apie tai, jog ji buvo apgauta, suklydo, nesuprato ir pan. ginčo vekselio bei paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, vekseliu prisiėmė prievolę atlyginti mamos turimas skolas / padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei (jų dalį).

Taigi, apibendrinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamo vekselio iÅ¡davimo tikslas yra aiÅ¡kus – užtikrinti atsakovės motinos prievolių ieÅ¡kovei dėl jos (motinos) neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos vykdymÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad prie Å¡ios civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013, kurioje atsakovės motina G. Z. 2013-12-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 2 d. (Tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes), BK 184 str. 1 d. (Tas, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę), ir nuteista laisvės atėmimo bausme 2 metams ir iÅ¡ jos T.

N. įmonei (civilinė ieÅ¡kovė) priteista 65 015 Lt turtinės žalos atlyginimas. 2014-04-11 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistosios G. Z. apeliacinį skundÄ dėl 2013-12-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio atmetė (baudžiamosios bylos Nr. 1-144-557/2013, t. 3, b. l. 77–84, 107–112). IÅ¡analizavusi minėto nuosprendžio turinį, įvertinusi nustatytų ir įvertintų ginčo situacijos faktinių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija atmeta kaip nereikÅ¡mingus atsakovės argumentus, jog žalos pagal ginčo paskolos sutartį ir vekselį atlyginimas jau yra priteistas baudžiamojoje byloje, jog ieÅ¡kovė siekia pasipelnyti iÅ¡ atsakovės. Atsakovė žodinio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jos ir motinos santykiai suprastėjo tik iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Byloje nustatyta, kad atsakovė laisva valia, papraÅ¡yta motinos, faktiÅ¡kai prisiėmė įsipareigojimÄ atlyginti savo motinos veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ir tai atitinka bona fides (geros valios) principui, rÅ«pestingos dukros, protingo ir apdairaus asmens elgesio standartus Å¡eimoje (CK 1.5 str., CPK 185 str.). Atsakovės argumentai dėl skolos perkėlimo negalimumo vertinami kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei (jos savininkui) įvykdyti aiÅ¡kiai apibrėžto dydžio prievolę – sumokėti 5 193,80 Lt pinigų sumÄ .

Å i pinigų suma, kaip minėta, vertintina ne kaip ieÅ¡kovės ar T. N., kaip fizinio asmens (individualios įmonės savininko), paskola atsakovei (taigi pinigų perdavimo ar neperdavimo aplinkybė teisinės reikÅ¡mės ginčo teisiniam kvalifikavimui neturi), o kaip konkretus ir aiÅ¡kus atsakovės įsipareigojimas sumokėti bÅ«tent tokio dydžio pinigų sumÄ ieÅ¡kovei (įmonės savininkui), tokiu bÅ«du siekiant užtikrinti atsakovės motinos ieÅ¡kovei padarytos turtinės žalos atlyginimÄ ir (arba) įvykdyti už jÄ prievolę atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CPK 185 str.).CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

Ä®vertindamas įrodymus teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad bÅ«tent atsakovė pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo vekselio davėja (atsakovė) vienaÅ¡aliÅ¡kai įsipareigojo sumokėti vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , o vekselio turėtojas įgijo teisę reikalauti tinkamai įvykdyti prievolę, bei jį papildančiÄ â€žpaskolos sutartį“.

Pagal Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalių nuostatas vekselio davėjas yra atsakingas už vekselio akceptÄ ir apmokėjimÄ ; vekselio davėjas gali atsisakyti atsakomybės už vekselio akceptÄ , tačiau bet kuri atsakomybės už vekselio apmokėjimÄ atsisakymo sÄ lyga negalioja. Byloje nustačius, kad ginčo vekselį pasirašė atsakovė, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė akceptavo vekselį, todėl jokios atsisakymo sÄ lygos sumokėti vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ negalioja.Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.).

Ä®statyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 2 str. 1 d.). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besÄ lygiÅ¡ka mokėjimo pareiga ir iÅ¡ Å¡ios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ (CK 1.105 str. 1 d., Ä®PVÄ® 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.), reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio. Prievolės abstraktumas reiÅ¡kia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiÅ¡ka, t. y. jos nesieja teisinis ryÅ¡ys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iÅ¡ Å¡ios prievolės. Taigi, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiÅ¡kia tai, kad Å¡i prievolė nesusijusi teisiniu ryÅ¡iu su vekselio iÅ¡davimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu, o ginčo atveju prievole / įsipareigojimu sumokėti motinos skolÄ Ä¯monei, kurioje ji dirbdama padarė turtinės žalos), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas.

Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali bÅ«ti suabsoliutinta. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų Å¡io vertybinio popieriaus naudojimÄ civilinėje apyvartoje: jis gali bÅ«ti iÅ¡duodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grÄ Å¾inti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , suteikdamas kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta.CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

CK 1.101 str. 6 d. numatyta, kad piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytÄ pinigų sumÄ (čekis, vekselis, obligacija). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Vekselio davėjas yra atsakingas už vekselio akceptÄ ir apmokėjimÄ (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 str. 1 d.).Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2012-04-11 paskolos sutartį, argumentuodama aplinkybe, jog pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal Å¡iÄ sutartį negavo, todėl nesant paskolos dalyko (pinigų) perdavimo tokio sutartis yra niekinė.

Tokie atsakovės argumentai, atsižvelgiant į byloje nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių visetÄ , atmetami kaip nepagrįsti, nes Å¡iuo atveju paskolos sutartis kartu su vekseliu yra skolinio įsipareigojimo, kuris kilo iÅ¡ asmens laisva valia prisiimtos prievolės įvykdymo patvirtinimas. Pažymėtina, kad CK 1.91 str. 1 d. nurodyta, kad sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis buvo sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba jį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis.

Tokie sandoriai turi sandorio Å¡alies valios trÅ«kumų, todėl gali bÅ«ti nuginčyti teismine tvarka pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Taigi, sandoris minėtais pagrindais gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad atsakovė buvo apgauta, prieÅ¡ jÄ buvo pavartotas smurtas (fizinis ar psichinis poveikis), dėl kurio ji sudarė sandorį, arba ji sudarė sandorį dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, arba dėl susidėjusių aplinkybių sandorio Å¡alis buvo priversta sudaryti sutartį labai nenaudingomis sau sÄ lygomis.

Sandoris nurodytais pagrindais galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu bÅ«tų teismo nustatytos CK 1.91 str. 1 d. nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys faktai.Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinių bylos duomenų visetÄ , remdamasi iÅ¡dėstytu teisiniu reguliavimu, padarytomis iÅ¡vadomis, pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė vekselį iÅ¡davė dėl spaudimo, realaus grasinimo ir pan. Ginčo atveju Å¡alys paskolos sutarties taip, kaip ji apibrėžiama ir aiÅ¡kinama teismų praktikoje CK 6.870 str. normos prasme, nesudarė, todėl pinigų (ne) perdavimo atsakovei aplinkybė neturi jokios teisinės reikÅ¡mės Å¡alių ginčui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo situacija kvalifikuotina inter alia taikant teisinį reguliavimÄ , įtvirtintÄ CK 6.50 str. 1 d., – „Prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai.“Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kaip apmokėjo ginčo vekselį, todėl atsižvelgiant į ginčo teisinio kvalifikavimo aspektus, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ tarp Å¡alių, tikėtina, jog ji ir neturi tokių įrodymų.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog vekselio bei paskolos sutarties iÅ¡raÅ¡ymas atitiko atsakovės valiÄ , nes ji neįrodė, jog vekselis bei paskolos sutartis buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo, grasinimo, apgaulės, suklydimo ir pan., o sutarčių, laisva valia prisiimtų įsipareigojimų ir prievolių reikia laikytis. Atmestini ieÅ¡kovės argumentai apie tai, kad atsakovės skolinis įsipareigojimas nesusijęs su G. Z. padaryta žala ir kad baudžiamojoje byloje priteistas žalos atlyginimas neapima atsakovės skolos.

Civilinės ir baudžiamosios bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovė skolinį įsipareigojimÄ prisiėmė bÅ«tent dėl savo motinos darbdaviui padarytos žalos. Atmestini, kaip nepagrįsti, ieÅ¡kovės argumentai, kad neva tai kitos skolos ir skoliniai įsipareigojimai, nes jie paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, atsakovės paaiÅ¡kinimais, baudžiamosios bylos medžiaga. Ä®vertinusi aplinkybę, jog iÅ¡ atsakovės mamos G. Z. ieÅ¡kovei minėtoje baudžiamojoje byloje yra priteistas 65 015 Lt turtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobÅ«dį, nurodo, jog I.

T. privalo įvykdyti G. Z. 5 193,80 Lt prievolės dalį (CK 6.24 str. 1–2 d.). Taigi iÅ¡ieÅ¡kojus Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė T. N. įmonė neturi teisės gauti Å¡iÄ Å¾alos atlyginimo dalį ir iÅ¡ G. Z., nes Å¡io sprendimo vykdymas yra 2013-12-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu priteisto 65 015 Lt žalos atlyginimo vykdymo dalis (CK 1.5 str., 6.24 str. 2 d.).Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, jog jai įvykdžius laisva valia prisiimtÄ motinos prievolę ieÅ¡kovei pereina kreditorės teisės, susijusios su skolininke (motina), taigi atsakovei iÅ¡lieka regreso teisė į skolininkę (CK 6.50 str. 3 d.).IÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų ieÅ¡kiniui ir prieÅ¡ieÅ¡kiniui iÅ¡nagrinėti ir sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies – atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 5 193,80 Eur skola (CK 6.50 str., CPK 326 str. 1 d. 2 p.).IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 0,2 proc. delspinigių, iÅ¡ viso 1 890,54 Lt sumÄ , atmestinas kaip juridiÅ¡kai nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei CK, nei Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nenumatyta galimybė paprastuoju vekseliu (vienaÅ¡aliu sandoriu) nustatyti ar tokio vekselio davėjui ir vekselio turėtojui tartis / susitarti dėl delspinigių skaičiavimo už laiku neįvykdytÄ prievolę ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti minėtus delspinigius atmestinas kaip faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nepagrįstas (CPK 185 str., Ä®PVÄ® 77 str., 79 str.).    Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Priėmus naujÄ sprendimÄ atitinkamai keistinas Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d.).Pagal byloje esančius įrodymus, ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme turėjo 165,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų – 66,89 Eur sudaro ieÅ¡kovės sumokėtas žyminis mokestis, 0,52 Eur sumokėta už kopijavimo paslaugas ir 98,47 Eur – už antstolio paslaugas (t. 1, b. l. 6, 27, 95, 70, t. 2, b. l. 105).

Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 434,54 Eur (1 500,39 Lt) iÅ¡laidų, sumokėdama už atstovės advokatės S. Jorudienės paslaugas (už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ , atstovavimÄ teisme) (t. 1, b. l. 53, 76, t. 2, b. l. 84–86, 92, 93, 98–103).Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas 73,31 proc., ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 121,61 Eur, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės – 115,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme Nustatyta, kad ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme turėjo iÅ¡ viso 1 065,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų 65,94 Eur sudaro ieÅ¡kovės sumokėtas žyminis mokestis, 1 000 Eur – advokato A.

Skuolevičiaus paslaugoms apmokėti (už apeliacinio skundo parengimÄ , atstovavimÄ teisme, t. 2, b. l. 115, 133, 134, 135, 136–137), atsakovė turėjo 150 Eur iÅ¡laidų atstovės advokatės S. Jorudienės paslaugoms apmokėti (už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ ir atstovavimÄ teisme, t. 2, b. l. 125, 136–137).Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieÅ¡kinio (skundo) reikalavimų dalis, vadovaujantis CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9, 8.11 p. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-03968), taip pat protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 781,44 Eur, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 40,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

   Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės I. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, ieÅ¡kovės T. N. įmonės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti ieÅ¡kovei T. N. įmonei iÅ¡ atsakovės I. T. 1 504,23 Eur (5 193,80 Lt) skolos ir 121,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.Priteisti atsakovei I.

T. iš ieškovės T. N. įmonės 115,98 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.Priteisti ieškovei T. N. įmonei iš atsakovės I. T. 781,44 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti atsakovei I. T. iš ieškovės T. N. įmonės 40,01 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                   Irma Čuchraj Kolegijos teisėjos                                                                    Aušra Maškevičienė                                                                                   Rimvida Zubernienė