2026-01-07 Nr. AB-446-3-64-3-03087-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-116-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03087-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P.V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas teismo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; 3) pripažinti aplinkybę, kad tai, jog įstatymų nuostatomis nustatytais terminais teismas sąmoningai, tyčia nenagrinėja administracinių / tarnybinių ginčų, neatitinka tiek Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso nuostatų, tiek elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės ir demokratinės valstybės sampratos / esmės; 4) pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiksmus (neveikimą) neteisėtais; 5) įpareigoti Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą klausyti įstatymų, paisyti moralės / etikos principų (veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai) nuostatų ir įvykdyti teisingumą; 6) nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo vykdymo veiksmuose; 7) nustoti sąmoningai kenkti pareiškėjui ir užtikrinti pareiškėjui tinkamas sąlygas teisės aktų nustatyta tvarka apginti pažeistas teises ir teisės aktų saugomus interesus. Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti ir priimti – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 5 dalies, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas bei faktą, kad net antrus metus nesugebama pripažinti atstovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytų sistemingų ir daugybinių įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimų.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010).

III. Pareiškėjas P. V., paduodamas atskirąjį skundą, prašo teismo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 3) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės, Teisėjų etikos kodekso; 3) priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sudarė pareiškėjui kliūtis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiksmus (neveikimą) neteisėtais, įpareigoti Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atlikti veiksmus ir pripažinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, nes pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai yra nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Dėl pareiškimo (skundo) priimtinumo

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – įgyvendindamas minėtą teisę, asmuo turi pareigą laikytis įstatymų nuostatose įtvirtintų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-741-556/2025; kt.).

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalis nustato, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus, atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-871-789/2025; kt.).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).

Įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir reikalavimus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu (skundu), prašė pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiksmus (neveikimą) neteisėtais, įpareigoti Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atlikti veiksmus, taip pat pripažinti tam tikras aplinkybes. Minėtus pareiškimo (skundo) reikalavimus pareiškėjas kildina iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (teisėjų) veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (teisėjų) veiksmais, prašo pripažinti tam tikrus juridinius faktus.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai yra nenagrinėti teismų administracinio proceso tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai skundo (pareiškimo, prašymo) priėmimo nagrinėti iš esmės stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas negali būti administracinės bylos objektu, teismas atsisako priimti skundą (pareiškimą, prašymą) nagrinėti iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu (skundu), suformulavo vien reikalavimus, nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, taip pat nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priimti atskirąjį nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra deklaratyvaus bei subjektyvaus pobūdžio ir taip pat nesudaro pagrindo teismui priimti atskirosios nutarties.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Dėl pripažinimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17, 18 straipsniai) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą). Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė