2022-07-13 Nr. AB-18612-3-62-3-00703-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3190-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00703-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.3;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 22S10029 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Atsakovas Migracijos departamentas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį, taip pat pareiškėjui nekyla reali grėsmė jo grąžinimo į kilmės valstybę atveju, todėl suteikti papildomą apsaugą pagal 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo

3. Pareiškėjas teigė, kad prieglobsčio prašyme nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prieglobsčio prašymą, todėl jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Pareiškėjo pateiktas aplinkybes patvirtino tyrimo metu surinkta informacija apie kilmės valstybę, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą yra visiškai pagrįsta. Pareiškėjo persekiojimas yra grindžiamas priklausymu socialinei grupei – asmuo yra persekiojamas dėl politinės veiklos. Pareiškėjas negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo, nes represines sankcijas taiko kilmės šalies vadovybė. Anot pareiškėjo, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nors ir surinko dalį aktualios kilmės valstybės informacijos, bet neteisingai ją įvertino. Taigi, skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių objektyvumo trūkumų.

4. Pareiškėjas taip pat nesutiko su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad jam kyla grėsmė, susijusi su saugumo situacija (duomenys neskelbtini) mieste valdant (duomenys neskelbtini) partijai. 2021 m. rugpjūčio 5 d. jo šeima gavo arešto orderį, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas turi būti suimtas. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jis buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais. Jo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Be to, pareiškėjo pasakojimas dėl jam (duomenys neskelbtini) kylančios grėsmės pasižymėjo esminiais trūkumais, buvo neišsamus, bendro pobūdžio, pareiškėjas į klausimus atsakinėjo painiai, pateikdamas bendro pobūdžio informaciją. Taip pat pareiškėjo pasakojimas Migracijos departamento apklausų metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visiškai skyrėsi. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pateikto arešto orderio formą ir turinį, kilo pagrįstų abejonių, kad pateiktas dokumentas nėra autentiškas ir gali būti suklastotas. Migracijos departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, kurią įvertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų kontekste, o pareiškėjas skunde nepateikė jokios kitos informacijos, kuri paneigtų ginčijamame sprendime padarytas išvadas.

7. Atsakovas teigė išsamiai ir visapusiškai įvertinęs pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei pateikęs jų teisinį įvertinimą, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją. Deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Migracijos departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2022 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 22S10029 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus (dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio).

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) ginkluotosios pajėgos buvo jį pagrobusios, nelaisvėje laikė 5 dienas, kol jam pavyko pabėgti. Bijo būti nužudytas, nes jie ieško jo.

10. 2021 m. spalio 11 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas Migracijos departamentui nurodė, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini) miesto, esančio (duomenys neskelbtini) gubernijoje, (duomenys neskelbtini). Jį 5 dienoms buvo uždarę į areštinę be jokios priežasties. Jis yra aktyvistas, o pareiškėjo brolis dirba (duomenys neskelbtini) – tai yra (duomenys neskelbtini) regiono saugumo tarnyboje. Pareiškėjas turi 3 draugus, kurie jau 3 metus sėdi kalėjime „už nieką“. Jie taip pat buvo aktyvistai, jų šeimos nieko nežino apie juos, ar jie dar gyvi ar mirę. Anot pareiškėjo, jo brolis pasakė: „Tu turi dingti iš šalies, nes tavęs laukia tas pats likimas“. Dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau į Baltarusiją. Atsakydamas į papildomus klausimus, pareiškėjas papasakojo, kad jis nežino, kodėl jį „uždarė“ į kalėjimą. Kalėjimas yra požeminis ir neoficialus. Galbūt „jie“ galvojo, kad asmuo priklauso kokiai organizacijai. Užsieniečio teigimu, jis niekam nepriklauso, yra tik aktyvistas. Jį suėmė policija, kuri priklauso (duomenys neskelbtini) partijai. Vienas iš anksčiau sulaikytų draugų dingo be žinios, todėl prieglobsčio prašytojas „turėjo bėgti“. Tiek policija, tiek (duomenys neskelbtini) tarnyba (duomenys neskelbtini) yra pavaldžios (duomenys neskelbtini) partijai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mieste dirbo kepėju. Paklaustas ar turi pasą, pareiškėjas paaiškino, kad Baltarusijoje einant pelke pasas kartu su pinigais sušlapo, todėl turėjo juos išmesti. Apklausos pabaigoje pažymėjo, kad nenori grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten jam bus nesaugu.

11. Migracijos departamentas priėmė 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 21S32128 nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti, uždrausti atvykti, įtraukti į C.SIS įspėjimą. Pareiškėjas nesutiko su priimtu sprendimu ir apskundė jį atsakovo skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai (toliau – Komisija), kuri 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1363 pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 21S32128 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1363, taip pat įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėti iš naujo, nes Komisija neįvertino pateikto Migracijos departamentui 2021 m. spalio 30 d. papildomo dokumento ir nebuvo atlikto jo turinio analizė.

12. Migracijos departamente buvo atliktos papildomos pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. ir 2022 m. kovo 14 d. apklausos. Šių apklausų metu jam buvo užduoti papildomi klausimai, taip pat jo buvo paprašyta papasakoti apie 2021 m. spalio 30 d. elektroniniu paštu Migracijos departamentui pateiktą (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 5 d. išrašytą arešto orderį. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad šis dokumentas 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo įteiktas jo jaunesniajam broliui, o pastarasis 2021 m. rugpjūčio 9 d. per Snapchat programą persiuntė jam.

Anot pareiškėjo, šiame dokumente nurodyta, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, veikė prieš vyriausybę, dėl to vyriausybės vardu prašoma jį suimti. Šis dokumentas buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) policijos nuovadas. 2022 m. vasario 24 d. apklausos metu prieglobsčio prašytojo paklausus, kokius konkrečiai „neteisėtus veiksmus“ jis atliko, jis nurodė, kad tik reiškė savo nuomonę, kalbėdamasis su draugais, kritikuodamas (duomenys neskelbtini) veiksmus, pavyzdžiui dėl maisto trūkumo, šildymo kainų ir t. t.

Tai jis darė savo darbo vietoje. Už tai jis buvo suimtas ir penkioms dienoms įkalintas. 2022 m. kovo 14 d. apklausos metu prieglobsčio prašytojas pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad jis „akis į akį“ kalbėjo su organizacijų, palaikančių (duomenys neskelbtini), vadovais ar atstovais, kritikuodamas (duomenys neskelbtini) bei minėtų organizacijų veiksmus. Jis išvardino minėtų organizacijų pavadinimus – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei vieną iš jų atstovą – (duomenys neskelbtini).

Anot pareiškėjo, šios organizacijos priimdavo į savo gretas jaunus žmones ir nemokėjo jiems darbo užmokesčio, skatino balsuoti už (duomenys neskelbtini) atstovus, fiktyviai įdarbindavo asmenis ir gaudavo jų darbo užmokestį ir vykdė, pareiškėjo manymu, kitus neteisėtus veiksmus. Protestuose, demonstracijose pareiškėjas nedalyvavo. Paklaustas, ar jis kritikavo valdžią bei dalyvavo diskusijose socialiniuose tinkluose, jis atsakė, kad ne. Tik vieną kartą, 2021 m. birželio mėn., jis per Instagram programėlę bendravo su asmeniu vardu (duomenys neskelbtini), gyvenančiu Vokietijoje.

Paprašytas parodyti minėtą diskusiją telefone, pareiškėjas nurodė, kad ji liko senajame telefone, kurį iš jo paėmė Baltarusijos pareigūnai, parodė tik (duomenys neskelbtini) nuotrauką naujame telefone. Taip pat jis minėjo, kad prieš dvi dienas bendravo su juo telefonu, tačiau paprašius tai įrodyti, pvz. parodyti telefoninio pokalbio išklotinę, negalėjo to padaryti, teigdamas, kad neturi, nes tai buvo grupinis pokalbis.

13. Teismas išanalizavo Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą.

14. Teismas nustatė, kad įstatymas (duomenys neskelbtini) draudžia suimti ar sulaikyti asmenis, išskyrus kompetentingo teisėjo ar teismo nutartį arba baudžiamojo proceso kodekso nustatytas aplinkybes. Įstatymas reikalauja, kad institucijos per 24 valandas nuo sulaikymo dienos užregistruotų sulaikytojo vardą, pavardę, sulaikymo vietą, sulaikymo priežastį ir teisinį pagrindą. Už nusikaltimus, už kuriuos baudžiama mirtimi, valdžios institucijos gali teisėtai sulaikyti kaltinamąjį tiek laiko, kiek reikia teisminiam procesui užbaigti. Už šių registrų atnaujinimą ir tvarkymą atsakinga Teisingumo ministerija. Įstatyme reikalaujama, kad (duomenys neskelbtini) ministerijos bei (duomenys neskelbtini) nustatytų gaires vadams mūšio lauko situacijose, kad šiame centriniame registre būtų registruojami sulaikytųjų duomenys. Įstatymai taip pat draudžia bet kuriam subjektui, išskyrus teisiškai kompetentingas institucijas, sulaikyti bet kurį asmenį.

15. Žmogaus teisių organizacijos yra nustatę, kad vyriausybės pajėgos, įskaitant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dažnai ignoravo įstatymą, vykdė savavališkus areštus. Vietos žiniasklaida ir žmogaus teisių grupės pranešė, kad valdžios institucijos suėmė įtariamuosius saugumo patikrinimais be orderių, ypač pagal kovos su terorizmu įstatymą, ir dažnai tokius sulaikytuosius laikė ilgą laiką be kaltinimų ar registracijos. Vyriausybė periodiškai paleisdavo sulaikytuosius, paprastai padarydama išvadą, kad jai trūksta pakankamai įrodymų, kad teismai galėtų juos nuteisti, tačiau daugelis kitų liko suimti, kol bus peržiūrėti kiti neapmokėti kaltinimai.

16. (duomenys neskelbtini) miestas priklauso (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) gubernijai, kuri yra (duomenys neskelbtini) dalis bei šiauriausia (duomenys neskelbtini) gubernija. Pagrindinė (duomenys neskelbtini) gubernijos gyventojų etninė grupė yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) guberniją kontroliuoja (duomenys neskelbtini). ACLED pranešė, kad per ataskaitinį laikotarpį (duomenys neskelbtini) gubernijoje iš viso įvyko 751 saugumo incidentas, kurių dauguma buvo nuotolinis smurtas/sprogimai. Saugumo incidentai įvyko visuose gubernijos rajonuose, dauguma jų įvyko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose. Likusioje gubernijos dalyje ataskaitiniu laikotarpiu užfiksuota nedaug incidentų. 2021 m. ESPA ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu ne vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių objektyvų dokumentų, įrodančių persekiojimo faktą. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais, kad buvo sulaikytas ir laikomas nelaisvėje. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog prieglobsčio prašytojas priklauso kuriai nors iš pažeidžiamų grupių. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija šalyje. Be to, pareiškėjo istorija, pateikta apklausų metu ir teismo posėdžio metu (kai buvo vertinamas Migracijos departamento 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 21S32128 pagrįstumas), skiriasi, tam tikros detalės prieštarauja viena kitai.

18. Pirmosios apklausos metu (2021 m. spalio 11 d.) pareiškėjas teigė, kad nepriklauso jokiai politinei partijai, nėra nuožmus aktyvistas, nėra bendravęs su (duomenys neskelbtini) atstovais, tik yra kalbėjęs su draugais apie tai, kad (duomenys neskelbtini) neatstovauja žmonių interesų ir yra „bloga“, apie jam išduotą arešto orderį nieko neužsiminė.

19. 2022 m. vasario 24 d. apklausos metu pažymėjo, kad apie (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką kalbėjo tik su draugais, bet jau savo darbo vietoje, neminėjo, jog (duomenys neskelbtini) politiką kritikavo socialiniuose tinkluose. Tačiau šios apklausos metu jau nurodė, kad į jo šeimos namus buvo atneštas orderis ir įteiktas jo jaunesniajam broliui (atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu, nagrinėjant skundą dėl atsakovo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo, nurodė, jog orderis buvo atsiųstas paštu). Šios apklausos metu pareiškėjas sakė, kad arešto orderis jam buvo atsiųstas 2021 m. rugpjūčio 9 d. per Snapchat programą, tačiau, paprašytas parodyti telefone minėtą dokumentą bei jo gavimo datą, dokumentą jis parodė, o gavimo datos – ne, teigdamas, kad ši programa datos nerodo. Pažymėtina, kad šis pareiškėjo teiginys neatitinka tikrovės, kadangi Migracijos departamento specialistui atlikus Snapchat programos analizę, nustatyta, kad joje rodomos pranešimų bei dokumentų gavimo datos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu (nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl 2021 m. spalio 18 d. Migracijos departamento panaikinimo) pareiškėjas buvo nurodęs, jog arešto orderį jam atsiuntė brolis, naudodamasis WhatsApp programėle, taip pat teigė, kad naudojosi vietiniais socialiniais tinklais, kritikavo (duomenys neskelbtini) vyriausybę, bei dalyvavo piketuose ir demonstracijose.

20. 2022 m. kovo 14 d. apklausos metu pareiškėjas sakė, kad nesinaudojo jokiais socialiniais tinklais, nedalyvavo jokiose diskusijose, protestuose ar demonstracijose. Tik vieną kartą, 2021 m. birželio mėn., per Instagram socialinį tinklą jis bendravo su Vokietijoje gyvenančiu asmeniu. Tačiau įrodymų apie tai nepateikė, tvirtindamas, kad susirašinėjimas liko jo senajame telefone, kurį iš jo atėmė Baltarusijos pareigūnai, o naujajame telefone jis šio susirašinėjimo neturi (tai mažai tikėtina, nes informacija socialiniuose tinkluose išlieka nepriklausomai nuo įrenginio). Taip pat teigė, jog jis bendravo su minėtu asmeniu 2022 m. kovo 12 d., tačiau įrodymų apie tai nepateikė.

21. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą bei atsakovo surinktus duomenis, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, abstraktus, nedetalus ir turi trūkumų. Prieglobsčio prašytojo baimė yra mažai tikėtina, kadangi pareiškėjas nurodė nepriklausantis jokiai politinei partijai, visų apklausų metu (išskyrus parodymus, duotus Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl 2021 m. spalio 18 d. Migracijos departamento panaikinimo) teigė, kad socialiniais tinklais nesinaudojo (išskyrus vieną kartą, kai per Instagram bendravo su vienu asmeniu iš Vokietijos), nedalyvavo jokiuose protestuose ar demonstracijose. Nors skunde pareiškėjas teigia, kad kenčia nuo bendruomenės atskirties ir diskriminacijos bei depresijos, tačiau nei vienos apklausos metu, nei teismo posėdžio metu apie tai neužsiminė, dėstė aplinkybes tik dėl grėsmės, susijusios su saugumo klausimus (duomenys neskelbtini) mieste valdant (duomenys neskelbtini) partijai. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nenustatyta, jog kilmės valstybėje jis būtų susidūręs su persekiojimo veiksmais, savo teiginiams pagrįsti, jog dėl savo politinės veiklos gali būti sulaikytas, nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas dėl kilmės valstybėje jam kylančių baimių, laikytinas nepatikimu, sutiktina su atsakovo išvada, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie save.

22. Įvertinęs pareiškėjo pateiktą arešto orderį bei atsakovo atliktą šio dokumento analizę, teismas sutiko su ginčijamame sprendime išdėstyta atsakovo pozicija, jog pateiktas dokumentas negali būti visapusiškai ištirtas, nes pareiškėjas pateikė orderio skaitmeninę kopiją, o ne originalą, o įvertinus dokumento formą ir turinį, kyla pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo bei pateikiamos informacijos tikrumo. Pagal atsakovo atvirose prieigose rastus (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybės arešto orderių pavyzdžius, logotipai panašių dokumentų viršuje yra spalvoti, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo pateikto arešto orderio logotipas yra nespalvotas. Dokumento tekstas, o taip pat po juo pasirašančio asmens parašas pateikti ne ant blanko originalo, o ant šio blanko kserokopijos. Dokumente nenurodyta institucija, parengusi dokumentą, taip pat pasirašančio vardas ir pavardė, o nurodytos tik pareigos – „centro viršininkas“. Taigi, visiškai nėra aišku, kas šio dokumento autorius. Arešto orderyje nenurodyti būtini rekvizitai, kurie nustatyti (duomenys neskelbtini) regiono 1971 m. Baudžiamojo proceso kodekse: asmens tapatybės kortelės duomenys, jo gyvenamoji vieta, profesija ir nusikaltimo tipas, taikoma teisinė nuostata. Taip pat jame nėra išdavusios institucijos antspaudo bei pasirašančio asmens pareigų pavadinimo. Pateiktame dokumente minimas asmuo – (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo vardas ir pavardė – (duomenys neskelbtini), pareiškėjos nėra minimas ir dokumento adresatų sąraše. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja prielaidą, kad minėtas arešto orderis galėjo būti suklastotas ir nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų aplinkybių tikrumą.

23. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto bei kad jis, būdamas darbingo amžiaus jaunas vyras, gimęs ir visa gyvenimą gyvenęs (duomenys neskelbtini) mieste ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gubernijoje), pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, negalėtų (duomenys neskelbtini) įsikurti, susirasti darbą ir saugiai gyventi. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė kilmės šalyje dirbęs kepėju.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovas šiais duomenimis vadovavosi pagrįstai, jais remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022 ir kt.). Teismas nurodė, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, atsakovas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

25. Byloje nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl neieškojo pagalbos kilmės šalyje dėl, kaip teigia, patirtos saugumo grėsmės, neieškojo kitų būdų likti kilmės valstybėje kitoje saugioje vietoje, nebandė susirasti darbo kitur. Pareiškėjo pasakojimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patiria realią grėsmę gyvybei ar sveikatai iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų dėl savo politinių įsitikinimų.

26. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta detali apklausa, analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Remiantis byloje pateikta atsakovo surinkta informacija, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas negalėtų ir toliau savo kilmės valstybėje ir patirtų beatodairišką smurtą vien dėl buvimo joje.

27. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu ir neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo skundo argumentai neleidžia teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Įvertintina ir tai, kad pareiškėjas nesiekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, Lietuvos Respublikos sieną kirto nelegaliai, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas, todėl negalima vertinti, jog pareiškėjas elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.

28. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas. Teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi.

30. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

31. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad dėl karo veiksmų ir (duomenys neskelbtini) persekiojimo pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

32. Pareiškėjo teigimu, atsakovas rėmėsi ataskaita, kurioje naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi, laikytina, kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Atsakovas turėjo sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias Pareiškėjo galimybes apsisaugoti, ypač, kai jis yra iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis.

33. Pareiškėją jo gyvenamojoje vietovėje gali persekioti (duomenys neskelbtini), kuri yra teroristinė organizacija.

34. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje.

35. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1276-492/2022. 2021 m. ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini).

37. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsakovas taip pat teigia, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant jo ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 22S10029 pagrįstumo ir teisėtumo.

42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kadangi draudimas nepagrįstas ir neproporcingas ir nustatė, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taip pat teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir pakeitė šį laikotarpį į dvejus metus.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam kilmės valstybėje kyla reali ir pagrįsta grėsmė, jis atitinka sąlygas, dėl kurių jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, todėl jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad kilmės šalyje vyksta karinis konfliktas.

44. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

45. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

46. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

47. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

48. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

49. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

50. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

51. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

53. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausos metu, kitą bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, surinktų duomenų pakako prašymui išnagrinėti, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių.

55. Nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad yra persekiojamas dėl politinės veiklos, buvo penkias dienas suimtas ir laikomas kalėjime. Migracijos departamente atliktų apklausų metu nurodė, kad jokiai politinei partijai nepriklauso, ir politinėje veikloje nedalyvauja, tik reiškė savo nuomonę, kalbėdamasis su draugais, kritikuodamas (duomenys neskelbtini) veiksmus, socialiniais tinklais nesinaudoja. Vėliau pateikė 2021 m. rugpjūčio 5 d. arešto orderį, kurį persiuntė jaunesnis brolis, kadangi pareiškėjas jau buvo išvykęs į Lietuvą.

56. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl pasisakymų dėl valdžios veiksmų ir dėl to kylančios individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui, teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento išvadai, kurią patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo pasakojimas šiuo aspektu turi formos ir turinio trūkumų (abstraktus, painus, prieštaringas) ir nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Prieglobsčio prašytojo baimė yra mažai tikėtina, kadangi pareiškėjas nurodė nepriklausantis jokiai politinei partijai, visų apklausų metu teigė, kad socialiniais tinklais nesinaudojo (išskyrus vieną kartą, kai per Instagram bendravo su vienu asmeniu iš Vokietijos), nedalyvavo jokiuose protestuose ar demonstracijose. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pateiktas arešto orderis kelia pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo bei pateikiamos informacijos tikrumo.

57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad Migracijos departamento išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, jog pareiškėjo baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, yra teisinga, todėl pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

58. Nustatyta, kad pareiškėjo nurodytos tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas, vertindamas, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį, 2021 m. ESPA ataskaitos duomenimis nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) gubernijoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

59. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ESPA 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, kurie apeliacinio skundo rengimo metu yra pasenę, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų patikimumo ir objektyvumo aspektu ši informacija atitinka vertinimui renkamos ir esminę reikšmę turinčios informacijos reikalavimus. Nepaisant to, kad ji yra retrospektyvaus pobūdžio, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiuo metu situacija kilmės valstybėje yra pasikeitusi ir pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį. Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į aplinkybes, nurodytas šioje nutartyje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

60. Nors (duomenys neskelbtini) vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, kaip matyti iš 2021 m. ESPA ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Taigi atsakovas Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

61. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė