eeb25de1-b3ef-4ad4-a1ee-d968da5ced90 · Marijampolės apylinkės teismas

? Teikimas (Skundas) Nr. TS-506-537/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04082-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. rugsėjo 16 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. Š. (K. Š.) gynėjo advokato G. D. skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1278 dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Teismas n u s t a t ė: Nuteistojo K. Š. gynėjas advokatas G. D. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) Komisija nurodė, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Tačiau pateikdama skundžiamo nutarimo motyvus pasisakė tik apie bausmės tikslą, nurodydama, jog nuteistasis iki šiol neatliko didžiosios dalies bausmės, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką, dėl ko būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, nes tik tada bus pasiekti bausmės tikslai;

2) nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą. Vykdė ir tebevykdo pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgiasi, atliko buities sąlygų gerinimo darbus būryje, kuriame atlieka bausmę, buvo kelis kartus skatintas. Dalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. 2020-2021 m. M. S. mokymo centre baigę 11-ą klasę ir Marijampolės profesinio rengimo centro pataisos namų skyriuje įgijo suvirintojo kvalifikaciją. Taip pat Užimtumo tarnybos siuntimu baigė anglų kalbos kursus ir įgijo plytelių klojėjo kvalifikaciją.

K. Š. pataisos namuose nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, pataisos įstaigoje destruktyvių grupių vengia, socialinius veiksnius, kurie skatino nusikalstamą veiklą, atpažįsta ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteistasis turi žmoną, su kuria kartu yra dar nuo 2005 m. Abiejų sutuoktinių santykiai yra geri. Sutuoktiniai palaiko ryšį telefonu, žmona buvo atvykusi į ilgalaikį pasimatymą. Taip pat K. Š. turi dukrą, seserį ir abu tėvus. Su visais artimaisiais bendrauja;

3) skundžiamame nutarime pažymima, jog; „<...> neatliktos bausmės dalis dar yra gana didelė <...> Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimą“. Š. S. nutarimo argumentai yra ne tik niekuo nepagrįsti (Komisija nepaaiškina, kodėl jau atliktas bausmės laikas, šiuo konkrečiu atveju yra per trumpas), bet ir prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms bei iš esmės eliminuojantys lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę suėjus įstatyme numatytam atitinkamam bausmės atlikimo terminui.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad būtina atsižvelgti į tai, kad asmeniui šis teistumas nėra pirmas, anksčiau jis teistas 9 kartus, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka šeštą kartą. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis - nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Paskutinis nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vieną kartą nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas.

Būtina įvertinti tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (dinaminių veiksnių taškų suma) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Šiuo atveju, atkreipia dėmesys į tai, kad asmuo socialinės reabilitacijos procese (socialinių reabilitacijos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių lankyme) dalyvauja pasyviai, kai kurių pataisos plane numatytų priemonių nėra įvykdęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bausmės atlikimas šią tęsiant pataisos namuose, vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, koreguos nuteistojo mąstymą ir elgesį, padės išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, nors nuteistasis atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis – daugiau nei 2 metai, vertinant su visa paskirta bausme, yra pakankamai didelė.

Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį:

1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis. Nustatyta, jog K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas Vilniaus misto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2020-01-06, bausmės pabaiga – 2023-09-04. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 8 dienos. Skunde teigiama, kad Komisija nurodė, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Tačiau pateikdama skundžiamo nutarimo motyvus pasisakė tik apie bausmės tikslą, nurodydama, jog nuteistasis iki šiol neatliko didžiosios dalies bausmės, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką, dėl ko būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, nes tik tada bus pasiekti bausmės tikslai. Teismas nesutinka su nurodytu skundo argumentu, kadangi Komisija ne tik pasisakė apie bausmės tikslą, nurodydama, jog nuteistasis iki šiol neatliko didžiosios dalies bausmės, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką.

Komisija vertino aplinkybių visumą ir atsižvelgė į tai, jog nuteistasis nors už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nebaustas, tačiau 2020-12- 14 už dienotvarkės pažeidimą (2020-12-14 nedalyvavo rytiniame ir vakariniame nuteistųjų patikrinime) jam buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Ir nors nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu, surinkta medžiaga įdėta į nuteistojo asmens bylą ir tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi.

Pataisos namuose nedirba. Nors asmuo teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Lygtinio paleidimo komisijoje svarstomas trečią kartą. Nuteistasis tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgėsi, nepažeidinėjo režimo reikalavimų, taip pat nuteistasis atliko buities sąlygų gerinimo darbus būryje, kuriame atlieka bausmę (perdažė lokalinio sektoriaus apsaugines sienas), tačiau oficialiai darbų atlikimas nėra patvirtintas.

Nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: būdingas nusikalstamo elgesio modelis; maža darbinė patirtis atsižvelgiant į nuteistojo amžių, darbiniai įgūdžiai; problemos susijusios su lėšų paskirstymo įgūdžiais; veikla skatinanti nusikalsti, pasidavimas kitų daromai įtakai; žemas intelektas; rizikuoti linkęs temperamentas; vidiniai individualūs bruožai. Komisija taip pat atsižvelgė į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra gan didelė, t. y. 2 metai ir 8 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką.

Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą. Vykdė ir tebevykdo pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgiasi, atliko buities sąlygų gerinimo darbus būryje, kuriame atlieka bausmę, buvo kelis kartus skatintas. Dalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. 2020-2021 m. M. S. mokymo centre baigę 11-ą klasę ir Marijampolės profesinio rengimo centro pataisos namų skyriuje įgijo suvirintojo kvalifikaciją.

Taip pat Užimtumo tarnybos siuntimu baigė anglų kalbos kursus ir įgijo plytelių klojėjo kvalifikaciją. K. Š. pataisos namuose nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, pataisos įstaigoje destruktyvių grupių vengia, socialinius veiksnius, kurie skatino nusikalstamą veiklą, atpažįsta ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteistasis turi žmoną, su kuria kartu yra dar nuo 2005 m. Abiejų sutuoktinių santykiai yra geri. Sutuoktiniai palaiko ryšį telefonu, žmona buvo atvykusi į ilgalaikį pasimatymą.

Taip pat K. Š. turi dukrą, seserį ir abu tėvus. Su visais artimaisiais bendrauja. Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys faktai nesudaro lygtinio paleidimo pagrindo. Turi būti vertinama aplinkybių visuma, kas šiuo atveju ir buvo padaryta bei priimtas pagrįstas sprendimas nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo – laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą ir kt.

Dar vienas skundo argumentas – skundžiamame nutarime pažymima, jog; „<...> neatliktos bausmės dalis dar yra gana didelė <...> Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimą“. Š. S. nutarimo argumentai yra ne tik niekuo nepagrįsti (Komisija nepaaiškina, kodėl jau atliktas bausmės laikas, šiuo konkrečiu atveju yra per trumpas), bet ir prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms bei iš esmės eliminuojantys lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę suėjus įstatyme numatytam atitinkamam bausmės atlikimo terminui.

Teismas pritaria Komisijos pozicijai, kad „per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidinga nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingų visuomenei veikų. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesų, jog pavojingų nusikalstamų veikų padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokia bausmės dalį, kuri paveiktų nuleistąjį. kad jis vėl laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis“.

Teismo vertinimu, surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti – būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamu veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria Komisijos nuomonei ir mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo gynėjo skundas atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Nuteistojo K. Š. (K. Š.) gynėjo advokato G. D. skundą atmesti. Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus. Teisėjas Raimundas Krušinys