eeb19f3f-0ea3-4ef4-b1bb-e3f5f9ff0843 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AAdministracinė byla Nr. I-240-562/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02738-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: ...., 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjai N. C., atsakovo atstovei Z. S., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei D.

C., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. C. skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo, neiÅ¡mokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,                                                             n u s t a t ė:            PareiÅ¡kėja N. C. skunde (b. l. 1-31) ir jo patikslinime (b. l.

92) prašo:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2010-08-06 sprendimÄ Nr. (17.5.4)17-5-3281 dėl neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos dalies iÅ¡mokėjimo;

2) priteisti iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dalį – 40 743,62 Lt;

3) priteisti iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus neturtinę žalÄ 1 000 Lt;

4) panaikinti VSDFV 2010-09-16 sprendimÄ Nr. (6.5) 1-5434 dėl senatvės pensijos dalies iÅ¡mokėjimo;

5) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, neturtinę žalÄ â€“ 1 000 Lt, 6) priteisti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus bylinėjimosi iÅ¡laidas;

7) priteisti 24 399,67 litų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2002-01-01, skaičiuojant palūkanas nuo 40 743,62 litų neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies sumos;

8) priteisti 1 858,08 litų dydžio neiÅ¡skaičiuotÄ valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už 2010 metus. Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad nuo 1995 m. iki 2002 m., bÅ«dama senatvės pensininkė, dirbo ir dėl to negavo senatvės pensijos dalies, t. y. 41 573,62 Lt, kuri buvo paskaičiuota 2009-12-12 sprendimu Nr. 11-25-457. Jai buvo grÄ Å¾inta tik 830,00 litų, o likusi dalis dar nepervesta. Neteisėtai nusavinus senatvės pensijos dalį, buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai.

Savo skundo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 nutarimo Nr. 1780 prieÅ¡taravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes Vyriausybė nustatė teisinį reguliavimÄ , pagal kurį pareiÅ¡kėja kaip senatvės pensininkė negavo dalies senatvės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavusi, jeigu neteisėtas Vyriausybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų nustatytas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 ir 6.249 straipsnius bÅ«tent Vyriausybės veiksmai nulėmė tai, kad pareiÅ¡kėja patyrė nuostolius. Dėl to yra pagrindas kilti atsakomybei. PatirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios skyriaus ir VSDFV nepagrįstų sprendimų ir Vyriausybės nutarimo nuostatų ir jų veiksmų, atliktų jiems vykdant tarnybinės funkcijas, neteisėtai nemokant senatvės pensijos dalies (40 743,62 Lt) bei diskriminuojant socialinę grupę pagal amžių, kÄ draudžia Konstitucijos nuostatos.

Mano, kad neturtinė žala jai turi bÅ«ti priteisiama, nes padaryta valstybės institucijoms taikant teisės aktÄ , t. y. Vyriausybės nutarimo nuostatas ir yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Atsakovai neturėjo pagrindo paimti iÅ¡ jos senatvės pensijos dalies (20 103,39 Lt). Nepagrįstai nusavinus senatvės pensijos dalį (40 743,62 Lt), buvo pažeista pareiÅ¡kėjos garbė ir orumas, ji patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, pablogėjo jos sveikata. Neteisėti veiksmai buvo intensyvÅ«s ir ilgalaikiai, nes pensija nusavinta nuo 1995 m. iki 2010 m. rugsėjo mėnesio.

Be to, iki Å¡iol negrÄ Å¾inama, o tai reiÅ¡kia, kad institucijos savo neteisėtų veiksmų nepripažino ir nesiekė iÅ¡taisyti kilusių neigiamų pasekmių. Be to, atsakovai privalo iÅ¡mokėti palÅ«kanas, nes per visÄ pensijos negrÄ Å¾inimo laikÄ ji patyrė nuostolių dėl infliacijos, prarado galimybę investuoti ar kitaip panaudoti pinigus. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrius atsiliepime į skundÄ (b. l. 45-46) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrius paaiÅ¡kino, kad nuo 2008 m. sausio 1 d.

įsigaliojęs 2007 m. lapkričio 6 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies iÅ¡mokėjimo įstatymas nustatė senatvės ir invalidumo pensijų dalies iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ tiems Å¡ių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo 1995-2002 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta senatvės ar invalidumo pensija. Nuo 2009 m. balandžio 12 d., remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 1253, įsigaliojo Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 144, kuriuo buvo patvirtintas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 6.3 punkto pakeitimas.

Juo buvo nustatyta, kad asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2009 m. birželio mėnesį. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma neviršija 100 litų, išmokama viso dydžio apskaičiuota suma. Jeigu asmeniui apskaičiuota suma viršija 100 litų, išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 litų. Kita asmeniui apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2010 m. birželio mėnesį.

VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrius pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėjo 830,00 Lt. Likusios nepriemokos dalis (40 743,62 Lt) turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 2010 m. birželio mėnesį, tačiau Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1780 Tvarkos apraÅ¡o 6.3 punktas dar kartÄ buvo pakeistas, nustatant, kad, jei asmeniui apskaičiuota suma virÅ¡ija 100 litų, iÅ¡mokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 litų. Kita asmeniui apskaičiuotos sumos dalis iÅ¡mokama 2012 m. birželio mėnesį.

Atsakovė VSDFV atsiliepime į skundÄ (b. l. 72-74) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ VSDFV paaiÅ¡kino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios skyrius, vadovaudamasis Tvarkos apraÅ¡o 6.3 punkto nuostatomis, 2009 metų birželio mėnesį teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėjo ir pervedė į jos nurodytÄ banko sÄ skaitÄ 830 Lt. PareiÅ¡kėjai senatvės pensijos dalis 2010 m. birželio mėnesį neiÅ¡mokėta vykdant Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimÄ Nr. 1780, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus darbuotojų veiksmai ir skundžiami sprendimai laikytini teisėtais, nes nėra bÅ«tinos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtumo.

Todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimai priteisti 1 000 Lt neturtinę žalÄ iÅ¡ valstybės ir 1 000 Lt neturtinę žalÄ iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios skyriaus atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas.           Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad vadovaujantis Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1780 1.1. punktu asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos iÅ¡mokamos 2009 m. birželio mėnesį.

Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma nevirÅ¡ija 100 litų, iÅ¡mokama viso dydžio apskaičiuota suma, jei asmeniui apskaičiuota suma virÅ¡ija 100 litų, iÅ¡mokama 50 procentų apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 litų, kita apskaičiuotos sumos dalis iÅ¡mokama 2012 m. birželio mėnesį. VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios Pensijų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 6 d. raÅ¡tu Nr. (17.5.4) 17-5-3281 pareiÅ¡kėja buvo informuota apie jai apskaičiuotÄ 41 573,62 Lt dydžio negautos senatvės pensijos dalies sumÄ , apie 2009 m. birželio mėnesį jai iÅ¡mokėtÄ dalį apskaičiuotos sumos – 830 Lt ir apie tai, kad likusi Å¡ios sumos dalis bus iÅ¡mokėta 2012 m. birželio mėnesį (b. l. 32).

VSDFV 2010 m. rugsėjo 16 d. raÅ¡tu Nr. (6.55) I-5434 pareiÅ¡kėjai N. C. nurodyta analogiÅ¡ka informacija (b.l.33).             Pažymėtina, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojęs 2007 m. lapkričio 6 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies iÅ¡mokėjimo įstatymas nustatė senatvės ir invalidumo pensijų dalies iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ tiems Å¡ių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo 1995-2002 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta senatvės ar invalidumo pensija.

Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintu Tvarkos aprašo 6.3 punktu buvo nustatyta, jog asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, negauta pensijos dalis, jeigu išmokėtina suma viršija 100 litų, turi būti išmokėta dalimis: 2009 metų birželio mėnesį 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi apskaičiuotos sumos dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1780 Tvarkos aprašo 6.3 punktas buvo pakeistas nustatant, kad jei asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma viršija 100 litų, išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, likusi apskaičiuotos sumos dalis – 2012 m. birželio mėnesį.            Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu (paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 24 d.) pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija Nr. XI-530, Žin., 2009, Nr. 151-6777) 5 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria apskaičiuota senatvės pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008 – 2012 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1780 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 144 „Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7166) 6.3 punktas, pagal kurį asmenims, kuriems 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, negauta pensijos dalis, jeigu išmokėtina suma viršija 100 litų, 2009 metų birželio mėnesį išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi apskaičiuotos sumos dalis – 2012 metų birželio mėnesį, nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 23, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.Tokiu būdu minėtas reglamentavimas bei Konstitucini Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išvados patvirtina, kad VSDF valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios skyrius pagrįstai 2009 metų birželio mėnesį pareiškėjai išmokėjo 830 Lt.

Atsakovas taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjai pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies iÅ¡mokėjimo įstatymÄ apskaičiuota negauta 40 743,62 Lt senatvės pensijos dalis iÅ¡mokėta vienkartinio mokėjimo nurodymu 2012 m. birželio mėnesį (b. l. 108). Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omi panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2010-08-06 sprendimas Nr. (17.5.4)17-5-3281 bei VSDFV 2010-09-16 sprendimas Nr. (6.5) 1-5434 grindžiamas teisės aktų nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, naikinti Å¡ių sprendimų nėra pagrindo.

Taip pat atmestinas pareiškėjos reikalavimas priteisti 40 743,62 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalį, kadangi pateikti duomenys patvirtina, kad ši suma pareiškėjai yra išmokėta (b.l. 108). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas senatvės pensijas, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taikytas laikinai ir nepažeidžiant iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų, be to numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus.

Konstitucinis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos senatvės pensija galėjo bÅ«ti perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo priteisti 1 858,08 litų dydžio neiÅ¡skaičiuotÄ valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už 2010 metus.          PareiÅ¡kėja taip pat prašė priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ , jos teigimu, patyrė dėl to, kad atsakovai neteisėtai neiÅ¡mokėjo senatvės pensijos dalies.         Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tina sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjos nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – VSDFV ir/ar jos teritorinio skyriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Taigi nagrinėjamoje byloje visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai pensija buvo mokama pagal galiojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių atsakovų (jų darbuotojų) veiksmų, kuriuos jie atliko pažeisdami galiojančius įstatymus, bei veiksmų, kuriuos minėtos institucijos ar jų darbuotojai neatliko, nors pagal įstatymus turėjo atlikti.

Todėl nenustačius atsakovų (jų darbuotojų) neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje priteisti pareiÅ¡kėjai neturtinę žalÄ .      PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti 24 399,67 litų dydžio palÅ«kanas už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2002-01-01, skaičiuojant palÅ«kanas nuo 40 743,62 litų neiÅ¡mokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies sumos. Ginčo atveju Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, „kad pagal KonstitucijÄ , valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina senatvės pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali bÅ«ti koreguojamas, inter alia mažinant paskirtas ir mokamas senatvės pensijas, tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti inter alia konstitucinių lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų nediskriminacinį pensijų mažinimo mastÄ ; sumažintos pensijos gali bÅ«ti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ â€œ.

Taip pat Å¡iame nutarime pažymėta ir tai, kad „Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime konstatuota, kad teisinio reguliavimo koregavimas mažinant senatvės pensijas net ir dėl to, kad valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (kilusi ekonomikos krizė ir kt.), reiÅ¡kia asmens konstitucinės socialinės garantijos – senatvės pensijos ribojimÄ ; tokiu teisiniu reguliavimu tam tikru mastu yra ribojama asmens, kuriam senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, nuosavybės teisė; taigi įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina senatvės pensijoms mokėti, mažindamas senatvės pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo“.

Atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo motyvus, pabrėžtina, kad senatvės pensijos laikinas neiÅ¡mokėjimas yra traktuojamas kaip tam tikru mastu ribojama asmens nuosavybės teisė, kuri gali bÅ«ti ginama remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu. Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė, jog valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina senatvės pensijoms mokėti, pensijų teisinis reguliavimas gali bÅ«ti koreguojamas, tačiau sumažintos pensijos gali bÅ«ti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Vadinasi, priklausanti senatvės pensija visada privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta, tačiau valstybėje susidarius sunkiai ekonominei situacijai, galėjo bÅ«ti sumažintas pensijos dydis ar neiÅ¡mokta jos dalis. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra negrÄ Å¾intinas aktas, o neiÅ¡mokėtÄ pensijÄ valstybė privalo sugrÄ Å¾inti, nors kartais Å¡is sugrÄ Å¾inimas gali užtrukti dėl objektyvių priežasčių, Å¡iuo atveju dėl susidariusios itin sunkios ekonominės padėties, dėl kurios nebuvo įmanoma sukaupti lėšų, kiek yra bÅ«tina senatvės pensijoms mokėti.

Todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad jo nuosavybė buvo paimta visuomenės poreikiams, nes pareiÅ¡kėjo neiÅ¡mokėta pensijos dalis jam buvo sugrÄ Å¾inta 2012 m. birželio mėnesį (b.l. 108). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai buvo tik apribota nuosavybės teisė, tačiau Å¡is nuosavybės teisės apribojimas nereiÅ¡kia nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams. Vertinant pareiÅ¡kėjos reikalavimus dėl palÅ«kanų priteisimo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. priimtoje nutartyje Nr. A552-2747/2012 iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog Civilinio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek teisinių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai arba Civilinio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais (Civilinio kodekso 1 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144.

Šios teisės normos reglamentuoja pensijų mokėjimo teisinius santykius. Šiuose teisės aktuose yra išdėstytos taisyklės, kokia tvarka skiriamos bei mokamos valstybinės socialinio draudimo pensijos, nurodytas jų mokėjimo šaltinis, aptarti pensijų permokų išieškojimo bei nepriemokų išmokėjimo klausimai, ginčų, kylančių dėl pensijų skyrimo ir mokėjimo, sprendimo tvarka. Todėl, esant visiškai sureguliuotiems pensijų mokėjimo teisiniams santykiams, įstatymo analogijos taikymas nėra galimas ir nagrinėjamoje byloje taikytini paminėti teisės aktai.

Pažymėtina, kad šiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad asmuo, kuriam tam tikra pensijos suma buvo neišmokėta, galėtų pretenduoti į nuo neišmokėtos sumos skaičiuojamas palūkanas, todėl jos negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1627/2010).            Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjos N. C. skundo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti.

            Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,                                                                                 n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos N. C. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                              Rosita Patackienė                                                                                                           Rūta Miliuvienė                                                                                                                Arūnas Dirvonas