eeb1825b-d2e2-4a2d-9e53-e473c283930b · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. ATP-405-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-04634-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.2.; 62.; 45.4.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Sigita BieliauskienÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal G. K. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria netenkintas G.
Legislator headnote
AI generatedeeb1825b-d2e2-4a2d-9e53-e473c283930b · Vilniaus apygardos teismas: administracinio teisÄs pažeidimo byloje be liudytojų prieÅ¡taringų parodymų ir administracinio teisÄs pažeidimo protokolo, nÄra jokių objektyvių įrodymų (filmuotos medžiagos, kitų, neturinÄių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi liudytojų parodymų ar kt.), pagrindžianÄių apeliantui iÅ¡keltus kaltinimus. TodÄl jam neprisipažįstant padarius protokole nurodytus pažeidimus, nesant objektyvių pažeidimo padarymo faktÄ pagrindžianÄių įrodymų, visos abejonÄs turÄjo bÅ«ti vertinamos pastarojo naudai, t.y. turÄjo bÅ«ti nustatyta, kad administracinio teisÄs pažeidimo G.
Full text
AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. ATP-405-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-04634-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.2.; 62.; 45.4.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Sigita BieliauskienÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal G. K. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria netenkintas G.
K. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos AdministracinÄs veiklos skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas;n u s t a t Ä :G. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos AdministracinÄs veiklos skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str.1 d., už kurį jam skirta 500 (penkių Å¡imtų) litų bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu keturiems mÄnesiams, už tai, kad jis 2012 m. spalio 5 d. 16.30 val.
LukiÅ¡kių gatvÄje ir LukiÅ¡kių skersgatvyje, Vilniuje, vairuodamas automobilį âToyota Avensis Versoâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje, turinÄiame daugiau nei vienÄ eismo juostÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , lenkÄ nereguliuojamoje pÄsÄiųjų perÄjoje ir nereguliuojamoje sankryžoje, kur blogai matosi kelias, tokiais veiksmais kÄlÄ pavojų kitiems eismo dalyviams.G. K. kreipÄsi į Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ su skundu praÅ¡ydamas panaikinti 2012 m. spalio 9 d. nutarimÄ ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, taÄiau Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi Å¡io skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos AdministracinÄs veiklos skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutarimÄ paliktas nepakeistu.Apeliaciniu skundu G.
K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį, kuria bÅ«tų patenkintas jo skundas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. K. kaltÄ padarius Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str.1 d. numatytÄ pažeidimÄ grindÄ liudytojų - policijos pareigÅ«nų J. V. ir D. J. parodymais, nenustatydamas juose esminių prieÅ¡taravimų. Apelianto teigimu, apklausiant Å¡iuos liudytojus paaiÅ¡kÄjo esminių skirtumų, patvirtinanÄių tai, jog jie apeliantÄ apkalba.Teigiama, kad, nors liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas J.
V. paaiÅ¡kino, jog jis pats betarpiÅ¡kai, stebÄdamas kartu su kitu policijos pareigÅ«nu nuo pradžios iki pabaigos, matÄ kaip G. K. vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ kirsdamas iÅ¡tisinÄ linijÄ , lenkÄ kitus automobilius, pravažiavo apie 100 metrų, pervažiavo pÄsÄiųjų perÄjÄ ir pasuko į kairÄ, Å¡iuos jo parodymus paneigÄ kitas policijos pareigÅ«nas - D. J.. Jis parodÄ, kad jo kolega prieÅ¡ šį įvykį sÄdÄjo policijos automobilyje ir įvykio nematÄ.
TodÄl vien Å¡is faktas, pasak apelianto, neginÄytinai patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai apeliantÄ apkalba, duodami jį kaltinanÄius parodymus. Be to, pažymima, kad nors D. J. ir davÄ pakankamai nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, taÄiau tuo paÄiu jis parodymuose pastoviai vartojo sÄ vokÄ âgreiÄiausiaâ, t.y. savo žodžiais nebuvo įsitikinÄs ir apskritai negalÄjo prisiminti kokiÄ transporto priemonÄ pažeidimo padarymo dienÄ vairavo administracinÄn atsakomybÄn traukiamas G.
K.. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ kad pareigÅ«nas nupasakojo ne faktiÅ¡kai buvusiÄ situacijÄ o tokiÄ kuri dažniausiai Å¡ioje vietoje pasitaiko, t.y., kai automobiliai prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta jau nuo V. Kudirkos gatvÄs apvažiuoja kitus automobilius. Tai galima paaiÅ¡kinti tuo, kad Å¡is policijos pareigÅ«nas, prieÅ¡ingai jo parodymams, stovÄjo ne sankryžoje, o prie policijos automobilio, kuris buvo pastatytas LukiÅ¡kių skg., 20 - 40 metrų atstumu nuo sankryžos ir objektyviai negalÄjo matyti, kurioje vietoje apeliantas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .
Nurodoma, kad prieÅ¡ingai pareigÅ«nų tvirtinimams, jis į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ Ä¯važiavo ne prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ kirsdamas iÅ¡tisinÄ linijÄ , o jau už jos, kur yra punktyras. Å ios įvykio versijos apeliantas nuosekliai laikÄsi nuo pat administracinio teisÄs pažeidimo teisenos pradžios, kas viena vertus patvirtina, kad taip iÅ¡ tikrųjų ir buvo, o kita vertus, paneigia policijos pareigÅ«nų tvirtinimus, kad jie pažeidimÄ užfiksavo stovÄdami sankryžoje.Apeliaciniame skunde, be viso ko, teigiama, kad G.
K. administracinio teisÄs pažeidimo byloje be liudytojų prieÅ¡taringų parodymų ir administracinio teisÄs pažeidimo protokolo, nÄra jokių objektyvių įrodymų (filmuotos medžiagos, kitų, neturinÄių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi liudytojų parodymų ar kt.), pagrindžianÄių apeliantui iÅ¡keltus kaltinimus. TodÄl jam neprisipažįstant padarius protokole nurodytus pažeidimus, nesant objektyvių pažeidimo padarymo faktÄ pagrindžianÄių įrodymų, visos abejonÄs turÄjo bÅ«ti vertinamos pastarojo naudai, t.y. turÄjo bÅ«ti nustatyta, kad administracinio teisÄs pažeidimo G.
K. nepadarÄ ir byla jo atžvilgiu turÄjo bÅ«ti nutraukta.Taip pat teigiama, kad nagrinÄjamoje situacijoje nebuvo grÄsmÄs eismo saugumui. Jeigu policijos pareigÅ«nai stovÄjo LukiÅ¡kių g. ir LukiÅ¡kių skg. sankryžoje, tai jie objektyviai paÅ¡alino visÄ galimÄ grÄsmÄ eismo saugumui. Akivaizdu, kad jie matydami iÅ¡ LukiÅ¡kių skg. atvažiuojanÄiÄ kitÄ transporto priemonÄ, ar einantį pÄsÄiÄ jį bÅ«tų juos įspÄjÄ ir dÄl to grÄsmÄ eismo saugumui objektyviai negalÄjo kilti.
Antra vertus, už perÄjos, per punktyrinÄ linijÄ Ä¯važiuodamas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ G. K., kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 106 punktas, įsitikino, jog tai daryti visiÅ¡kai saugu, kad jo atliktas posÅ«kio manevras nekliudys kitiems eismo dalyviams ir nesukels jokios grÄsmÄs eismo saugumui, patį posÅ«kį atliko nedideliu greiÄiu, gerai matomoje vietoje kas taip pat objektyviai paÅ¡alino bent kokios grÄsmÄs eismo saugumui kilimÄ .Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nebuvo gauta.Apeliacinis skundas netenkinamas.NagrinÄjamu atveju G.
K. administracinÄn atsakomybÄn buvo patrauktas už Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ . Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant eismo taisyklių pažeidimus, kelianÄius grÄsmÄ eismo saugumui, taip pat eismo taisyklių pažeidimas, sukÄlÄs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertÄs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judÄjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų litų su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mÄnesių, o asmenims, neturintiems teisÄs vairuoti transporto priemones, â baudÄ nuo vieno tÅ«kstanÄio iki dviejų tÅ«kstanÄių litų.
TaÄiau apeliaciniu skundu G. K. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu teisÄs pažeidimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo skundo, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, įrodanÄių jo kaltÄ dÄl jam inkriminuojamo administracinio teisÄs pažeidimo, nepaÅ¡alino liudytojų parodymų prieÅ¡taravimų.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisÄs pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu.
Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu.
Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad G. K. padarÄ Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ . Netenkindamas G.
K. skundo ir palikdamas nepakeistÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos AdministracinÄs veiklos skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutarimÄ , pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai iÅ¡dÄstÄ, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarÄ faktines aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas.Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto kaltÄ grindÄ liudytojų â policijos pareigÅ«nų J.
V. ir D. J. parodymais, taÄiau, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ie policijos pareigÅ«nai tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai nuo pradžios iki pabaigos stebÄjo ir matÄ G. K. daromÄ pažeidimÄ , todÄl nesivadovauti jų parodymais nÄra pagrindo. PastebÄtina, kad byloje nÄra jokių duomenų, patvirtinanÄių J. V. ir D. J. suinteresuotumÄ bylos baigtimi, administracinÄn atsakomybÄn traukiamo G. K. pastarieji iki nagrinÄjamo įvykio dienos nepažinojo, nebuvo nustatytas jų siekis apkalbÄti apeliantÄ , Å¡ias aplinkybes patvirtinanÄių duomenų nepateikÄ ir pats G.
K.. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp liudytojų J. V. ir D. J. parodymų yra esminių prieÅ¡taravimų, susijusių su J. V. buvimo vieta nagrinÄjamo įvykio metu, taÄiau, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu Å¡ios aplinkybÄs nÄra esminÄs sprendžiant G. K. kaltÄs klausimÄ . Abu policijos pareigÅ«nai davÄ nuoseklius ir neprieÅ¡taringus parodymus dÄl esminių įvykio aplinkybių, kurie sutampa su kitais bylos duomenimis. Be to, atsižvelgiant į vieningai formuojamÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad, tam tikrų mažareikÅ¡mių aplinkybių neatitikimai negali bÅ«ti laikomi pagrindu nesivadovauti liudytojų parodymais.Abejones dÄl D.
J. parodymų apeliantas grindžia ir tuo, kad pastarasis apklausiamas teismo posÄdžio metu pastoviai vartojo sÄ vokÄ âgreiÄiausiaiâ, o tai, pasak apelianto, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pastarasis nupasakojo ne faktiÅ¡kai buvusiÄ situacijÄ , bet dažniausiai toje vietoje pasitaikanÄiÄ . Toks apelianto argumentas apeliacinÄs instancijos teismo vertinamas kritiÅ¡kai. PažymÄtina, kad Å¡i aplinkybÄ nÄra patvirtinta jokiais byloje esanÄiais įrodymais, apeliantas jÄ grindžia vien savo spÄlionÄmis ir galimomis prielaidomis.
Teismas, priimdamas sprendimÄ negali vadovautis tik administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens daromomis prielaidomis, teismo sprendimas turi bÅ«ti paremtas objektyviais ir patikimais įrodymais, pagrindžianÄiais arba paneigianÄiais asmens traukiamo atsakomybÄn kaltÄ.Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad jokių objektyvių įrodymų, grindžianÄių G. K. kaltÄ administracinio teisÄs pažeidimo byloje nÄra, taÄiau Vilniaus apygardos teismas su Å¡iuo argumentu nesutinka. Atsižvelgiant į bylos medžiagÄ , konstatuotina, kad G.
K. kaltÄ, padarius administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d. įrodyta 2012 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio teisÄs pažeidimo byloje (b. l. 7), įvykio vietos fotonuotraukomis (b. l. 8-11), 2012 m. spalio 5 d. administracinio teisÄs pažeidimo protokolu (b. l. 13), policijos pareigÅ«no J. V. tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 15). PažymÄtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisÄs pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisÄs pažeidimas, ar jo nÄra, ar dÄl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti.
Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonÄmis: administracinio teisÄs pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentÄjusio ir patraukto administracinÄn atsakomybÄn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paÄmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Atsižvelgiant į Å¡iÄ nuostatÄ , apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos AdministracinÄs veiklos skyrius, tiek pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G.
K. kaltu dÄl administracinio teisÄs pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d., vadovavosi Lietuvos Respublikos ATPK nurodytais įrodymais, įvertino jų visumÄ ir priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ . Be to, visiÅ¡kai nepagrįstas apelianto argumentas, kad savo veiksmais jis negalÄjo sukelti pavojaus eismo saugumui dÄl to, kad policijos pareigÅ«nai tarnybiniu automobiliu stovÄjÄ LukiÅ¡kių g. ir LukiÅ¡kių skg. sankryžoje, objektyviai paÅ¡alino visÄ grÄsmÄ eismo saugumui.
ApeliacinÄs instancijos teismas pabrÄžia, kad kiekvienas vairuotojas, bÅ«damas pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas privalo vairuoti taip, kad nebÅ«tų keliama grÄsmÄ eismo saugumui. Tai, jog policijos pareigÅ«nai prižiÅ«ri eismo saugumÄ , nepanaikina vairuotojams pareigos bÅ«ti atidiems ir apdairiems bei savo veiksmais nekelti grÄsmÄs aplinkinių saugumui.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį tinkamai įvertino įrodymų visumÄ , kurių pagrindu priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , todÄl naikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybÄmis, nÄra jokio teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r Ä :G.
K. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .   Nutartis neskundžiama. TeisÄja                  Sigita BieliauskienÄ