Legislator Case Law & Legislation
eeb1825b-d2e2-4a2d-9e53-e473c283930b AI generated

eeb1825b-d2e2-4a2d-9e53-e473c283930b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number eeb1825b-d2e2-4a2d-9e53-e473c283930b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-405-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-04634-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.2.; 62.; 45.4.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria netenkintas G.

Legislator headnote

AI generated

eeb1825b-d2e2-4a2d-9e53-e473c283930b · Vilniaus apygardos teismas: administracinio teisės pažeidimo byloje be liudytojų prieÅ¡taringų parodymų ir administracinio teisės pažeidimo protokolo, nėra jokių objektyvių įrodymų (filmuotos medžiagos, kitų, neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi liudytojų parodymų ar kt.), pagrindžiančių apeliantui iÅ¡keltus kaltinimus. Todėl jam neprisipažįstant padarius protokole nurodytus pažeidimus, nesant objektyvių pažeidimo padarymo faktÄ pagrindžiančių įrodymų, visos abejonės turėjo bÅ«ti vertinamos pastarojo naudai, t.y. turėjo bÅ«ti nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-405-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-04634-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.2.; 62.; 45.4.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria netenkintas G.

K. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas;n u s t a t ė :G. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str.1 d., už kurį jam skirta 500 (penkių Å¡imtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams, už tai, kad jis 2012 m. spalio 5 d. 16.30 val.

LukiÅ¡kių gatvėje ir LukiÅ¡kių skersgatvyje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje, turinčiame daugiau nei vienÄ eismo juostÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , lenkė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ir nereguliuojamoje sankryžoje, kur blogai matosi kelias, tokiais veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.G. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su skundu praÅ¡ydamas panaikinti 2012 m. spalio 9 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi Å¡io skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutarimÄ paliktas nepakeistu.Apeliaciniu skundu G.

K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį, kuria bÅ«tų patenkintas jo skundas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. K. kaltę padarius Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str.1 d. numatytÄ pažeidimÄ grindė liudytojų - policijos pareigÅ«nų J. V. ir D. J. parodymais, nenustatydamas juose esminių prieÅ¡taravimų. Apelianto teigimu, apklausiant Å¡iuos liudytojus paaiÅ¡kėjo esminių skirtumų, patvirtinančių tai, jog jie apeliantÄ apkalba.Teigiama, kad, nors liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas J.

V. paaiÅ¡kino, jog jis pats betarpiÅ¡kai, stebėdamas kartu su kitu policijos pareigÅ«nu nuo pradžios iki pabaigos, matė kaip G. K. vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ kirsdamas iÅ¡tisinę linijÄ , lenkė kitus automobilius, pravažiavo apie 100 metrų, pervažiavo pėsčiųjų perėjÄ ir pasuko į kairę, Å¡iuos jo parodymus paneigė kitas policijos pareigÅ«nas - D. J.. Jis parodė, kad jo kolega prieÅ¡ šį įvykį sėdėjo policijos automobilyje ir įvykio nematė.

Todėl vien Å¡is faktas, pasak apelianto, neginčytinai patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai apeliantÄ apkalba, duodami jį kaltinančius parodymus. Be to, pažymima, kad nors D. J. ir davė pakankamai nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, tačiau tuo pačiu jis parodymuose pastoviai vartojo sÄ vokÄ â€žgreičiausia“, t.y. savo žodžiais nebuvo įsitikinęs ir apskritai negalėjo prisiminti kokiÄ transporto priemonę pažeidimo padarymo dienÄ vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas G.

K.. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ kad pareigÅ«nas nupasakojo ne faktiÅ¡kai buvusiÄ situacijÄ o tokiÄ kuri dažniausiai Å¡ioje vietoje pasitaiko, t.y., kai automobiliai prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta jau nuo V. Kudirkos gatvės apvažiuoja kitus automobilius. Tai galima paaiÅ¡kinti tuo, kad Å¡is policijos pareigÅ«nas, prieÅ¡ingai jo parodymams, stovėjo ne sankryžoje, o prie policijos automobilio, kuris buvo pastatytas LukiÅ¡kių skg., 20 - 40 metrų atstumu nuo sankryžos ir objektyviai negalėjo matyti, kurioje vietoje apeliantas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

Nurodoma, kad prieÅ¡ingai pareigÅ«nų tvirtinimams, jis į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ Ä¯važiavo ne prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ kirsdamas iÅ¡tisinę linijÄ , o jau už jos, kur yra punktyras. Å ios įvykio versijos apeliantas nuosekliai laikėsi nuo pat administracinio teisės pažeidimo teisenos pradžios, kas viena vertus patvirtina, kad taip iÅ¡ tikrųjų ir buvo, o kita vertus, paneigia policijos pareigÅ«nų tvirtinimus, kad jie pažeidimÄ užfiksavo stovėdami sankryžoje.Apeliaciniame skunde, be viso ko, teigiama, kad G.

K. administracinio teisės pažeidimo byloje be liudytojų prieÅ¡taringų parodymų ir administracinio teisės pažeidimo protokolo, nėra jokių objektyvių įrodymų (filmuotos medžiagos, kitų, neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi liudytojų parodymų ar kt.), pagrindžiančių apeliantui iÅ¡keltus kaltinimus. Todėl jam neprisipažįstant padarius protokole nurodytus pažeidimus, nesant objektyvių pažeidimo padarymo faktÄ pagrindžiančių įrodymų, visos abejonės turėjo bÅ«ti vertinamos pastarojo naudai, t.y. turėjo bÅ«ti nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo G.

K. nepadarė ir byla jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti nutraukta.Taip pat teigiama, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo grėsmės eismo saugumui. Jeigu policijos pareigÅ«nai stovėjo LukiÅ¡kių g. ir LukiÅ¡kių skg. sankryžoje, tai jie objektyviai paÅ¡alino visÄ galimÄ grėsmę eismo saugumui. Akivaizdu, kad jie matydami iÅ¡ LukiÅ¡kių skg. atvažiuojančiÄ kitÄ transporto priemonę, ar einantį pėsčiÄ jį bÅ«tų juos įspėję ir dėl to grėsmė eismo saugumui objektyviai negalėjo kilti.

Antra vertus, už perėjos, per punktyrinę linijÄ Ä¯važiuodamas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ G. K., kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 106 punktas, įsitikino, jog tai daryti visiÅ¡kai saugu, kad jo atliktas posÅ«kio manevras nekliudys kitiems eismo dalyviams ir nesukels jokios grėsmės eismo saugumui, patį posÅ«kį atliko nedideliu greičiu, gerai matomoje vietoje kas taip pat objektyviai paÅ¡alino bent kokios grėsmės eismo saugumui kilimÄ .Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nebuvo gauta.Apeliacinis skundas netenkinamas.Nagrinėjamu atveju G.

K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ . Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų.

Tačiau apeliaciniu skundu G. K. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo skundo, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių jo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, nepaÅ¡alino liudytojų parodymų prieÅ¡taravimų.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad G. K. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ . Netenkindamas G.

K. skundo ir palikdamas nepakeistÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutarimÄ , pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto kaltę grindė liudytojų – policijos pareigÅ«nų J.

V. ir D. J. parodymais, tačiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ie policijos pareigÅ«nai tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai nuo pradžios iki pabaigos stebėjo ir matė G. K. daromÄ pažeidimÄ , todėl nesivadovauti jų parodymais nėra pagrindo. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių J. V. ir D. J. suinteresuotumÄ bylos baigtimi, administracinėn atsakomybėn traukiamo G. K. pastarieji iki nagrinėjamo įvykio dienos nepažinojo, nebuvo nustatytas jų siekis apkalbėti apeliantÄ , Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė ir pats G.

K.. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp liudytojų J. V. ir D. J. parodymų yra esminių prieÅ¡taravimų, susijusių su J. V. buvimo vieta nagrinėjamo įvykio metu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu Å¡ios aplinkybės nėra esminės sprendžiant G. K. kaltės klausimÄ . Abu policijos pareigÅ«nai davė nuoseklius ir neprieÅ¡taringus parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių, kurie sutampa su kitais bylos duomenimis. Be to, atsižvelgiant į vieningai formuojamÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad, tam tikrų mažareikÅ¡mių aplinkybių neatitikimai negali bÅ«ti laikomi pagrindu nesivadovauti liudytojų parodymais.Abejones dėl D.

J. parodymų apeliantas grindžia ir tuo, kad pastarasis apklausiamas teismo posėdžio metu pastoviai vartojo sÄ vokÄ â€žgreičiausiai“, o tai, pasak apelianto, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pastarasis nupasakojo ne faktiÅ¡kai buvusiÄ situacijÄ , bet dažniausiai toje vietoje pasitaikančiÄ . Toks apelianto argumentas apeliacinės instancijos teismo vertinamas kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais, apeliantas jÄ grindžia vien savo spėlionėmis ir galimomis prielaidomis.

Teismas, priimdamas sprendimÄ negali vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens daromomis prielaidomis, teismo sprendimas turi bÅ«ti paremtas objektyviais ir patikimais įrodymais, pagrindžiančiais arba paneigiančiais asmens traukiamo atsakomybėn kaltę.Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad jokių objektyvių įrodymų, grindžiančių G. K. kaltę administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, tačiau Vilniaus apygardos teismas su Å¡iuo argumentu nesutinka. Atsižvelgiant į bylos medžiagÄ , konstatuotina, kad G.

K. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d. įrodyta 2012 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 7), įvykio vietos fotonuotraukomis (b. l. 8-11), 2012 m. spalio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 13), policijos pareigÅ«no J. V. tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 15). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Atsižvelgiant į Å¡iÄ nuostatÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, tiek pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G.

K. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d., vadovavosi Lietuvos Respublikos ATPK nurodytais įrodymais, įvertino jų visumÄ ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Be to, visiÅ¡kai nepagrįstas apelianto argumentas, kad savo veiksmais jis negalėjo sukelti pavojaus eismo saugumui dėl to, kad policijos pareigÅ«nai tarnybiniu automobiliu stovėję LukiÅ¡kių g. ir LukiÅ¡kių skg. sankryžoje, objektyviai paÅ¡alino visÄ grėsmę eismo saugumui.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad kiekvienas vairuotojas, bÅ«damas pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas privalo vairuoti taip, kad nebÅ«tų keliama grėsmė eismo saugumui. Tai, jog policijos pareigÅ«nai prižiÅ«ri eismo saugumÄ , nepanaikina vairuotojams pareigos bÅ«ti atidiems ir apdairiems bei savo veiksmais nekelti grėsmės aplinkinių saugumui.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį tinkamai įvertino įrodymų visumÄ , kurių pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :G.

K. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .   Nutartis neskundžiama. Teisėja                  Sigita Bieliauskienė