2018-01-09 Nr. AB-796-3-64-3-00635-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5229-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00635-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl konkurso protokolo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–2) ir patikslintą skundą (b. l. 24–25), kuriuose prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 25 d. konkurso protokolą Nr. PRŽ-8 ir įsakymą dėl konkurso laimėtojo paskyrimo į pareigas, jei toks buvo priimtas.

1.1. Paaiškino, jog 2017 m. balandžio 25 d. dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos organizuotame konkurse į Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas. Konkurso protokolas ir, jei buvo išleistas, įsakymas dėl konkurso laimėtojo skyrimo į pareigas naikintinas dėl konkurso komisijos, sudarytos pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Konkurso metu pretendentų į seniūno pareigas apklausoje dalyvavo 4 savivaldybės administracijos atstovai ir 2 seniūnaičiai. Tuo buvo pažeistas proporcingumo (lygybės) principas, t. y. perpus neteisėtai apribota seniūnaičių galimybė išreikšti savo valią seniūno atrankoje.

1.2. Taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju Rėkyvos seniūno tiesioginis vadovas (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius) į komisiją pagal Aprašo 46 punktą įtrauktas nebuvo. Ši nuostata, lyginant su Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi, yra bendroji, o įstatymo norma – specialioji, todėl šiuo atveju taikytina specialioji norma. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kodėl į 2017 m. balandžio 25 d. vykusio konkurso Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigoms užimti komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, ar šį asmenį Aprašo nustatyta tvarka tinkamai atstovavo kitas įgaliotas valstybės tarnautojas. Versija, kad komisijos pirmininkas atstovavo tiesioginiam vadovui, yra niekuo nepagrįsta ir niekinė, juo labiau, kad įstaigos vadovas analogiško turinio įsakymus dėl komisijų sudarymo priima dažnai, kuriuose paskiriami komisijų pirmininkai, į komisijų sudėtį įtraukiami tiesioginiai vadovai arba rašytiniu įrodymu pagrįsti juos atstovaujantys asmenys.

1.3. Teigė, kad apklausos metu į seniūnaitės pateiktą vienintelį klausimą dėl sodininkų bendrijų skaičiaus Rėkyvos seniūnijoje buvo pareiškėjas atsakė: „trisdešimt”. Toks skaičius yra oficialiai pateiktas savivaldybės internetiniame puslapyje. Vertindama šį atsakymą ir nepiktnaudžiaudama, seniūnaitė suteikta diskrecijos teise nedaug tegalėjo pasinaudoti, bet atsakymą įvertino neobjektyviai – ketvertu.

1.4. Taigi pabrėžė, kad pareiškėjas neturėjo galimybės dalyvauti pagal teisės aktų nuostatas organizuotame konkurse į Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas. Konkurso į seniūno pareigas procedūroje, pradedant nuo konkurso komisijos sudarymo ir iki konkurso protokolo pasirašymo, padaryti pažeidimai, dėl kurių skundžiamas aktas turi būti panaikintas.

2. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10–11) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Paaiškino, kad į konkurso komisijos sudėtį buvo įtraukti visi trys Rėkyvos seniūnijos seniūnaičiai. Vienas iš jų prieš konkursą informavo, kad negalės dalyvauti konkurso komisijoje dėl svarbių priežasčių. Vadovaujantis Aprašo 53 punktu, komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Vadovaujantis Aprašo 45 punktu, ir atsižvelgiant į tai, kad Rėkyvos seniūno tiesioginis vadovas yra administracijos direktorius, jis turi teisę pirmininkauti pats komisijai arba įgalioti kitą valstybės tarnautoją. Todėl konkurso komisija buvo sudaryta administracijos direktoriaus įsakymu, kuriame komisijos pirmininko pareigas administracijos direktorius pavedė Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjui. Taip pat pabrėžė, kad, vadovaujantis Aprašo 63 punktu, komisijos nariai pretendentus vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Kiekvienas komisijos narys vertina pretendento atsakymus į klausimų visumą, ne tik jo paties užduotą klausimą. Atsakant į seniūnaitės užduotą klausimą dėl sodų bendrijų skaičiaus Rėkyvos seniūnijoje, buvo vertinamas apytikslis teisingas skaičius, bendras įsivaizdavimas. Konkurso rezultatai ir užimta vieta buvo skelbiami pretendentams po konkurso. Pareiškėjui ir kitiems pretendentams, nedalyvavusiems skelbiant konkurso rezultatus, komisijos sekretorė tą pačią dieną išsiuntė informaciją apie jo rezultatą ir eilės numerį. Pareiškėjui paprašius, buvo išsiųstas ir konkurso protokolas. Atsakovo manymu, vykdant konkursą, nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, komisijos narių vertinimas buvo objektyvus, teisingas ir pagrįstas, o konkurso laimėtojas teisėtai paskirtas į seniūno pareigas.

II. 3. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (b. l. 60–65) pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas dėl komisijos sudarymo ir komisijos narių dalyvavimo konkurse pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalis ir Aprašo 53 punktas nenumato normų, įpareigojančių atsižvelgti ir į tai, ar dalyvaujant daugiau kaip pusei komisijos narių, dalyvaujančiųjų seniūnaičių skaičius yra mažesnis / tolygus / didesnis, nei likusių dalyvaujančiųjų komisijos narių (ne seniūnaičių). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatose alternatyviai numato ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 seniūnaičius iš 7 narių, darytina išvada, kad mažesnis seniūnaičių skaičius daugumos dalyvaujančių narių atžvilgiu (nedalyvaujant vienam nariui – seniūnaičiui) negali būti vertinamas kaip per se neteisėtas ir neatitinkantis Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies ir Aprašo 53 punkto reikalavimų.

5. Dėl Rėkyvos seniūno tiesioginio vadovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nedalyvavimo komisijoje teismas, vadovaudamasis Aprašo 45, 46 punktais, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 549 „Dėl pretendentų į Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas konkurso vykdymo komisijos sudarymo“ (b. l. 14), vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, 31 straipsnio 9 dalimi, Aprašo 44–54 punktais, sudarė pretendentų į Rėkyvos seniūnijos seniūno (A lygis, 14 kategorija) pareigas konkurso komisiją, kurios pirmininku paskyrė Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją, padarė išvadą, kad savivaldybės administracijos direktorius (tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas), atsižvelgdamas į Aprašo 45–46 punktus, galėjo įsakymu į komisijos sudėtį įtraukti vietoje tiesioginio būsimo valstybės tarnautojo kitą įgaliotą valstybės tarnautoją ir kartu tokiu būdu įgalioti valstybės tarnautoją (šiuo atveju Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją) atstovauti jam kaip komisijos nariui.

6. Dėl komisijos nario pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teisės teismas pabrėžė, kad administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai, todėl teismas neturi teisės vykdyti Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją.

Teismas pažymėjo, jog konkurso individualaus vertinimo lentelėje, užpildytoje pareiškėjo nurodytos komisijos narės (seniūnaitės) (b. l. 23), 4 balais įvertintas pokalbis su pareiškėju, bet ne atsakymas į vieną šios komisijos narės klausimą, kaip nurodo pareiškėjas. Aprašo 63 punkto norma numato, kad individualaus vertinimo lentelė pildoma įvertinus kiekvieno pretendento tinkamumą, o ne išgirdus pretendento (vieno iš pretendentų) atsakymą į savo (arba kito komisijos nario) užduotą klausimą. Be to, dėl vertinimo objektyvumo teismas pažymėjo, jog Apraše nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai.

Šie kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių (tarp jų ir užsienio kalbų) turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu.

Nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012), komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą.

Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.

7. Teismas, susipažinęs su 2017 m. balandžio 25 d. vykusiame konkurse komisijos narių (taip pat ir pareiškėjo nurodomos) užduodamais klausimais ir pareiškėjo atsakymais (konkurso garso įrašas) nustatė, kad per 15 minučių trukusį pokalbį komisijos nariai uždavė įvairaus pobūdžio klausimus, susijusius su Rėkyvos seniūno pareigų atlikimu, esamų / galimų seniūnijos problemų sprendimu, kuriais pareiškėjo buvo prašoma pateikti savo nuomonę, pasiūlymus. Pareiškėjo nurodomos komisijos narės (seniūnaitės) klausimas buvo tik vienas iš komisijos narių pateiktų klausimų viseto, kaip pats pareiškėjas nurodė, sietinas su konkrečiu atsakymu (sodų bendrijos skaičiumi seniūnijoje). Kaip jau buvo minėta, iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad ši komisijos narė įvertino visą pokalbį, taigi vertintas ne tik jos pačios užduotas vienas klausimas, bet pareiškėjo atsakymų į visus komisijos narių klausimus visetas, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimo šios komisijos narės neobjektyvaus vertinimo atmesti kaip nepagrįsti.

III. 8. Pareiškėjas B. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 69–71), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas neatsižvelgiant į imperatyvius Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus dėl komisijos sudarymo, į rašytinių įrodymų svarbą.

8.2. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies imperatyvi nuostata yra ta, jog konkurso komisijoje administracijos darbuotojų ir seniūnaičių turėtų būti po lygiai, bet kadangi komisija formuojama iš nelyginio narių skaičiaus, tai kurios šalies bus vienu nariu daugiau ar mažiau sprendžia administracijos direktorius. Vykdytame konkurse buvo pažeista ne tik imperatyvi Vietos savivaldos įstatymo imperatyvi nuostata bet ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas lygiateisiškumo principas, nes konkurso komisijoje administracijos darbuotojų buvo dukart daugiau, nei seniūnaičių, t. y. perpus apribota seniūnaičių valios išraiška seniūno atrankoje. Teismo išsakytas teiginys: „Kai komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių.“ yra klaidinantis. Ši Aprašo 53 punkte pateikta nuostata galioja, jei konkrečiame įstatyme nenustatyta komisijos sudėtis. Vertinant Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies normą ir Aprašo 53 punkto nuostatą, pastaroji vertintina kaip bendroji, o Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalis – kaip specialioji norma. Todėl šiuo atveju taikoma specialioji norma. Svarbu ir tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies norma yra aukštesnė ir savo juridine galia. Nagrinėjamu atveju, kai komisijoje dalyvavo 2 seniūnaičiai, jei vietoj 4 administracijos darbuotojų būtų dalyvavę 3, imperatyvi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostata (vienu seniūnaičiu ar administracijos darbuotoju daugiau) nebūtų pažeista.

8.3. Administracijos direktorius nepateikė rašytinio įrodymo dėl įgaliojimo kitą asmenį atstovauti kaip komisijos narį. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje teismas iš atsakovo pareikalavo pateikti rašytinius įrodymus, kodėl į 2017 m. balandžio 25 d. vykusio konkurso Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigoms užimti komisijos sudėti nebuvo įtrauktas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, ar šį asmenį Aprašo nustatyta tvarka tinkamai atstovavo kitas įgaliotas valstybės tarnautojas. Tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė, teismas į tai neatsižvelgė, o tik pateikė prielaidą, kad atsižvelgiant į Aprašo 45-46 punktus, administracijos vadovas galėjo įsakymu į komisijos sudėtį vietoje tiesioginio būsimo valstybės tarnautojo vadovo įtraukti kitą valstybės tarnautoją, šiuo atveju, Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją. Įrodymų, kuris valstybės tarnautojas konkurso komisijoje pagal įgaliojimą atstovavo administracijos direktorių, byloje nėra.

8.4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl seniūnaitės pareiškėjo atsakymo į jos vienintelio užduoto klausimo dėl sodininkų bendrijų skaičiaus Rėkyvos seniūnijoje vertinimo. Į šį klausimą pareiškėjas atsakė tiksliai, nurodydamas viešai deklaruotą sodininkų bendrijų skaičių, tačiau seniūnaitė tai įvertino ne aukščiausiu balu, o ketvertu. Susipažinus su konkurso protokolo vertinimo suvestine lentele, matyti, kad kitų komisijos narių pareiškėjo atsakymai į jų užduotus klausimus yra įvertinti nuo 6 iki 8 balų. Manyti, kad kiti komisijos nariai, vertindami pareiškėjo atsakymus į jų užduotus klausimus, buvo mažiau kompetentingi nei seniūnaitė, vertindama atsakymus į jų užduotus klausimus, nėra jokio pagrindo. Seniūnaitė, vertindama pareiškėją, piktnaudžiavo jai suteikta diskrecijos teise. Teismas, nagrinėdamas šį klausimą, neįsigilino į bylos aplinkybes, pasinaudojo konkursų rezultatų panaikinimo bylose naudojama motyvacija, todėl priėmė beprasmį, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 74–77) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas aiškiai, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pateikė argumentus dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su konkurso komisijos sudarymu ir komisijos narių dalyvavimo konkurse, nepagrįstumo. Šiuo konkrečiu atveju abu teisės aktai (Vietos savivaldos įstatymas ir Aprašas) yra specialieji teisės aktai ir abu taikomi vykdant konkurso procedūras. Šie teisės aktai turi būti aiškinami sistemiškai, kaip visuma, ir jų pagrindu organizuojamas konkursas. Pirmosios instancijos teismo argumentai yra teisėti ir pagrįsti, o ši pareiškėjo skundo dalis visiškai nepagrįsta.

9.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pateikė teisinį aiškinimą dėl tiesioginio vadovo įtraukimo į komisijos sudėtį. Tokią pirmosios instancijos teismo poziciją pagrindžia ir tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje aiškiai ir imperatyviai nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai ir yra įstaigos vadovas. Pagal to paties straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktus aiškiai nurodyta, kad tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams. Jis organizuoja savivaldybės administracijos darbą. Šios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos tik dar labiau patvirtina, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ir kad nebūtinas joks papildomas įgaliojimas valstybės tarnautojui, kaip darbdavio atstovui, nes pastarasis veikia administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu.

9.3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota teismine praktika, teisingai paaiškino, kad atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Teismas teisingai įvertino pareiškėjo argumentų nepagrįstumų ir, kad komisijos narė įvertino visą pokalbį, taigi vertintas ne tik pačios komisijos narės užduotas vienas klausimas, bet pareiškėjo atsakymų į visus komisijos narių klausimus visetas.

9.4. Pareiškėjas iš esmės perteikia tuos pačius argumentus, kaip savo pirminiame skunde, pagal kurį pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą. Jis nepateikia teisinių argumentų, kurie įrodytų pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumų ar leistų suabejoti galimu netinkamu vertinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad komisijos, vykdžiusios konkursą į Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas, sudėtis buvo neteisėta, todėl ir jos priimti sprendimai yra neteisėti.

11. Reikalavimus komisijų sudėčiai, organizuojant konkursus seniūnų pareigoms užimti, reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas ir Valstybės tarnybos įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

12. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatas seniūną į pareigas priima savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Priėmimas vykdomas tik konkurso būdu, o pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija turi būti sudaryta iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai.

13. Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 8 dalyse taip pat nustatyta, kad savivaldybių institucijose ir įstaigose į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima tų institucijų ir įstaigų vadovai, kurie ir organizuoja konkursą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (Aprašas) 46 punktą, į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas).

14. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad konkursui vykdyti į seniūno pareigas turi būti sudaryta komisija, kurios sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 nariai, kurie yra tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, taip pat įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas). Būsimo valstybės tarnautojo vadovui suteikta teisė vietoje savęs į komisijos sudėti deleguoti kitą asmenį.

15. Pagal Aprašo 45 punktą komisiją ir jos sudėtį sudaryti yra pavesta būsimo valstybės tarnautojo vadovui. Tai reiškia, kad būsimo valstybės tarnautojo vadovui yra suteikta ir teisė, sudarant komisiją, sprendime dėl jos sudarymo išspręsti ir kito asmens delegavimo vietoje savęs į komisijos sudėtį, klausimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose šiuos teisinius santykius, kitokių nuostatų dėl būsimo valstybės tarnautojo vadovo atstovavimo komisijoje nėra nurodyta. Byloje nagrinėjamu atveju teisė sudaryti komisiją priklausė Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriui. Iš Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 549 matyti, kad komisija konkursui į Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas vykdyti buvo sudaryta iš septynių asmenų, iš kurių trys yra Rėkyvos seniūnijos seniūnaičiai bei vienas personalo administravimo tarnybos vadovas (D. K. – Bendrųjų reikalų skyriaus Personalo ir vidaus administravimo poskyrio vedėja). Komisijos pirmininku paskirtas Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas. Įsakyme duomenų apie tai, kuris asmuo atstovauja Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktorių nėra nurodyta, tačiau šios informacijos nepateikimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, galėjusiu turėti įtakos konkurso rezultatams bei pareiškėjo subjektinėms teisėms, nes Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktorius, sudarydamas šią komisiją ir išreiškė savo valią, kad jį komisijoje atstovautų kitas asmuo.

16. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog komisija konkursui į Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas vykdyti buvo sudaryta teisėtai bei kad jos sudėtis atitiko teisės aktų reikalavimus. Dėl šių priežasčių priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.

17. Nepagrįsti ir tie apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad balsuojant už konkurso rezultatus, buvo pažeistas seniūnaičių ir savivaldybės administracijos atstovų proporcijos santykis, nes komisijos sudėtyje nedalyvavus vienam iš trijų seniūnaičių, turėjo nebalsuoti arba nedalyvauti ir vienas komisijos narys, kuris atstovavo savivaldybės administracijos interesus.

18. Aprašo 53 punkte nustatyta, kad „Komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Kai komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti jos pirmininkas, šią komisiją sudaręs asmuo raštu paveda kitam komisijos nariui atlikti komisijos pirmininko funkcijas.“

19. Iš šios teisės normos matyti, kad joje nuostatų apie tai, koks turi būti santykis tarp seniūnaičių ir savivaldybės administracijos atstovų, balsuojant už galutinius konkurso rezultatus, nėra pateikta. Šioje teisės normoje įtvirtinta tik nuostata, kad komisija gali priimti sprendimus kai jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Iš bylos matyti, kad priimant sprendimą dėl konkurso rezultatų, šie reikalavimai nebuvo pažeisti.

20. Pažymėtina, kad nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Valstybės tarnybos įstatyme, nuostatų apie seniūnaičių ir savivaldybės administracijos atstovų santykį, priimant sprendimus dėl konkurso rezultatų, nėra. Todėl vienintelis teisės aktas, kuriuo turi būti vadovaujamasi sprendžiant šio pobūdžio klausimus, yra minėtas Aprašo 53 punktas. Visa tai lemia, kad priešingi šiuo klausimu pareiškėjo argumentai nėra grindžiami teisės aktų nuostatomis, o tuo pačiu yra ir nepagrįsti.

21. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvertinant pareiškėjo žinias nebuvo pažeista žinių patikrinimo tvarka i sąlygos bei pareiškėjo teisė vienodomis sąlygomis, kartu su kitais pretendentais bandyti užimti Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas.

22. Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad administracinis teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisės vykdyti Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsniu, šiuo atveju tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

23. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad tie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kurie siejami su didesnio balo suteikimu/nesuteikimu už jo pateiktas atitinkamas žinias į užduotus komisijos narių klausimus, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl ir nevertintini.

24. Pareiškėjas argumentų, kurie būtų siejami su egzamino tvarkos ar teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimais, iš esmės nenurodo.

25. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius