eeb0539e-73f8-4cfc-9a21-d34a9bd2c602 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedRaimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos GudynienÄs (praneÅ¡Äja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. V., jo atstovui advokatui V. K., teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. V., atsakovÄs R. I. apeliacinius skundus dÄl Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-4-292/2015 pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį atsakovei R. I. dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo, nuostolių ir neturtinÄs žalos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Alytaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Legislator headnote
AI generatedeeb0539e-73f8-4cfc-9a21-d34a9bd2c602 · Kauno apygardos teismas: NepriteisÄ 0,42 Eur ieÅ¡kovo iÅ¡laidų už dokumentų kopijavimÄ , jas priskyrÄ prie iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliacinius skundus pateikÄ abi Å¡alys. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka iÅ¡ dalies.Teismas nepriteisÄ neturtinÄs žalos remdamasis formaliais argumentais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis numato moralinÄs žalos atlyginimÄ , jeigu tokia žala buvo padaryta ir jeigu jÄ nustato įstatymas.
Full text
                                               CivilinÄ byla Nr. 2A-6-324/2017                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03279-2014-7 Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 2.3.3.5; 3.3.1.15; 3.3.1.18.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų:
Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos GudynienÄs (praneÅ¡Äja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. V., jo atstovui advokatui V. K., teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. V., atsakovÄs R. I. apeliacinius skundus dÄl Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-4-292/2015 pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį atsakovei R. I. dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo, nuostolių ir neturtinÄs žalos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Alytaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
TeisÄjų kolegija nustatÄ: I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas pareiÅ¡kÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡Ä pripažinti, kad V. V., gimÄs (duomenys neskelbtini), nÄra ieÅ¡kovo sÅ«nus, o ieÅ¡kovas nÄra jo tÄvas; pakeisti V. V. pavardÄ Ä¯ I.; priteisti iÅ¡ atsakovÄs 3940,60 Eur nuostoliams atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio teisme įregistravimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
NurodÄ, kad su atsakove susituokÄ skubos tvarka (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kÄjus, kad atsakovÄ laukiasi, jos teigimu, ieÅ¡kovo vaiko. Vaikui gimus santuokoje, jis buvo registruotas kaip ieÅ¡kovo sÅ«nus. Alytaus rajono apylinkÄs teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu santuokÄ nutraukÄ bendru Å¡alių sutarimu, vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatÄ su atsakove, ieÅ¡kovas įsipareigojo vaiko iÅ¡laikymui teikti po 58 Eur per mÄnesį iki vaiko pilnametystÄs. Vaiku rÅ«pinosi, laikÄ jį biologiniu sÅ«numi, kartu gyveno, kai atsakovÄ iÅ¡vyko į užsienio valstybÄ.
AtsakovÄ nuolat iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavo pinigų vaiko iÅ¡laikymui, net ir tais atvejais, kai vaikas gyveno su ieÅ¡kovu. AtsakovÄ kreipÄsi į antstolį dÄl iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka. Kylant dažniems konfliktams tarp Å¡alių, atsakovÄ prasitarÄ, kad vaikas yra ne ieÅ¡kovo, todÄl nusprendÄs įsitikinti, ar jis yra biologinis vaiko tÄvas. 2014 m. birželio 10 d. atlikto DNR tyrimÄ , kuris patvirtino, jog ieÅ¡kovo tÄvystÄs Å¡iam vaikui tikimybÄ lygi nuliui procentų.
AtsakovÄ kategoriÅ¡kai neigÄ Å¡iÄ aplinkybÄ. Vaiko tÄvas gali bÅ«ti atsakovÄs buvÄs sutuoktinis R. K., su kuriuo santuokÄ nutraukÄ 2007 m. liepos 30 d. Vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo reikÅ¡ti skaiÄiavo nuo 2014 m. birželio 25 d., kai sužinojo, kad nÄra vaiko biologinis tÄvas. IÅ¡laikymÄ vaikui privalÄjo teikti biologinis tÄvas, o ne ieÅ¡kovas, todÄl teiktas iÅ¡laikymas yra jo nuostoliai. Vaikas du metus gyveno su ieÅ¡kovu, atsakovÄ vaikui jokio iÅ¡laikymo neteikÄ.
Per 24 mÄnesius vaiko poreikiams mažiausiai iÅ¡leido 9600 Lt, kurie priteistini iÅ¡ atsakovÄs. AtsakovÄ savo veiksmais padarÄ ir neturtinÄs žalos, nesÄ Å¾iningus veiksmus ji tÄsÄ ilgÄ laikÄ . Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojÄs, kad atsakovÄ jį apgavo, santuokÄ bÅ«tų praÅ¡Äs nutraukti dÄl atsakovÄs kaltÄs, praÅ¡Äs atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ . Po atsakovÄs gimdymo ieÅ¡kovas jÄ iÅ¡laikÄ, ji neieÅ¡kojo darbo, prie Å¡eimos iÅ¡laikymo neprisidÄjo motyvuodama tuo, kad augina vaikÄ ir jį prižiÅ«ri.
IeÅ¡kovas patyrÄ didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pablogÄjo jo savivertÄ, jautÄ diskomfortÄ bendraujant su pažįstamais ir draugais. Atsižvelgdamas į atsakovÄs turtinÄ padÄtį, reikalavo priteisti 2000 Eur neturtinÄs žalos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Alytaus rajono apylinkÄs teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Pripažino, kad ieÅ¡kovas nÄra vaiko V. V. tÄvas, o vaikas V. V. nÄra ieÅ¡kovo sÅ«nus, priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovui 1159,91 Eur (4004,92 Lt) nuostoliams atlyginti, 76,52 Eur (264,20 Lt) žyminį mokestį, 193,02 Eur (666,45 Lt) kitų bÅ«tinų ir pagrįstų bylinÄjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti; atmetÄ reikalavimus dÄl neturtinÄs žalos priteisimo, pavardÄs pakeitimo.
SprendÄ, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikÄ nepraleidÄs sutrumpinto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino tÄvystei nuginÄyti. IeÅ¡kinio senaties termino pradžia laikÄ 2014 m. birželio 25 d. âDNR tyrimo ataskaitos iÅ¡vados datÄ , kada ieÅ¡kovas sužinojo nesantis vaiko tÄvas. AtsakovÄ santuokÄ su R. K. nutraukÄ likus 3 mÄnesiams iki vaiko gimimo, t. y. tapo nÄÅ¡Äia, bÅ«dama santuokoje su R. K.. Pripažino, kad santykiai tarp atsakovÄs ir jos buvusio sutuoktinio nebuvo visiÅ¡kai nutrÅ«kÄ, jis lankÄ sÅ«nų A.
K., su juo bendravo, teikÄ jam iÅ¡laikymÄ . Atsakovei iÅ¡vykus į užsienį, vaikas liko gyventi su atsakovÄs motina, Å¡alių sutarimu vaikas lankydavosi ieÅ¡kovo namuose, taÄiau nuolat ten negyveno. RyÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nutrÅ«ko, kai ieÅ¡kovas sužinojo, kad nÄra jo tÄvas, tuomet nutraukÄ bet kokius ryÅ¡ius su vaiku, atnaujinti Å¡ių ryÅ¡ių nÄra perspektyvos. TÄvystÄs nuginÄijimas neturÄs didelio poveikio vaiko interesams dÄl jo jauno amžiaus, nutrÅ«kusio bendravimo su ieÅ¡kovu.
Prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ labiau atitinka vaiko teisÄ Å¾inoti savo kilmÄ, nei socialinÄs tÄvystÄs nustatymas. AtsakovÄs neteisÄti veiksmai pasireiÅ¡kÄ nepraneÅ¡imu ieÅ¡kovui apie faktÄ dÄl jo tÄvystÄs. AtsakovÄ atsakinga už žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ delikto â bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , sudarius sÄ lygas iÅ¡laikymo pareigÄ vykdyti ieÅ¡kovui, o ne biologiniam vaiko tÄvui. IeÅ¡kovo nuostoliais laikÄ vaikui teiktÄ iÅ¡laikymÄ .
PriteisÄ tuos nuostolius, kuriuos pagrindÄ raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovas neįrodÄ, kad atsakovÄs iÅ¡vykimo į užsienį metu vienas iÅ¡laikÄ vaikÄ ir tik vienas juo rÅ«pinosi. Ä®statymai nenumato neturtinÄs žalos atlyginimo, nuginÄijus tÄvystÄ. PavardÄs pakeitimas, nuginÄijus tÄvystÄ, sprendžiamas administracine tvarka, tai nÄra teisminio ginÄo dalykas. SprendÄ, kad ieÅ¡kovo turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija civilinÄse bylose priteistinų užmokesÄio už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų maksimalių dydžių.
NepriteisÄ 0,42 Eur ieÅ¡kovo iÅ¡laidų už dokumentų kopijavimÄ , jas priskyrÄ prie iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliacinius skundus pateikÄ abi Å¡alys. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka iÅ¡ dalies.Teismas nepriteisÄ neturtinÄs žalos remdamasis formaliais argumentais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis numato moralinÄs žalos atlyginimÄ , jeigu tokia žala buvo padaryta ir jeigu jÄ nustato įstatymas.
DÄl atsakovÄs kaltų veiksmų buvo padaryta neturtinÄ (moralinÄ) žala, teismas Å¡ių aplinkybių neneigÄ. IeÅ¡kovo gyvenimas bÅ«tų susiklostÄs kitaip, jei atsakovÄ nebÅ«tų jo apgaudinÄjusi. NesÄ Å¾iningus veiksmus atsakovÄ tÄsÄ ilgÄ laikÄ . Po jos gimdymo ieÅ¡kovas iÅ¡laikÄ ne tik atsakovÄ, bet ir vaikÄ , nes atsakovÄ neieÅ¡kojo darbo, nesiekÄ gauti pajamų. Po santuokos nutraukimo atsakovÄ prisiteisÄ iÅ¡laikymÄ vaikui ir reikalavo priverstine tvarka jį mokÄti, nors ieÅ¡kovas vaikÄ rÄmÄ savanoriÅ¡kai.
SužinojÄs, kad V. V. yra ne jo vaikas, patyrÄ didelius dvasinius sukrÄtimus, nepatogumus prieÅ¡ draugus, gimines. PablogÄjo savivertÄ, jauÄia diskomfortÄ bendraujant su pažįstamais ir draugais, negalÄjo susikaupti darbe. Sutriko sveikata, padidÄjo kraujospÅ«dis, prasidÄjo galvos skausmai, pablogÄjo miegas, atsirado skausmai Å¡irdies plote. Patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sveikatos pablogÄjimÄ patvirtina 2015 m. balandžio 30 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as. Buvo diagnozuota pirminÄ arterinÄ hipertenzija, paskirtas nuolatinis gydymas antihipertenziniais vaistais.
Gydytojų teigimu, vaistus nuo padidinto kraujospÅ«džio ir Å¡irdies ritmo sutrikimo privalÄs vartoto visÄ gyvenimÄ , dabar ir ateityje negalÄs dirbti sunkaus fizinio darbo, aktyviai sportuoti, kilnoti sunkių daiktų. Sveikata nebeatsistatys į buvusiÄ padÄtį. Medicininis dokumentas patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovÄs kaltų veiksmų ir sveikatos sutrikdymo. Buvo priverstas patirti ir kitus nepatogumus. Du kartus atliko DNR tyrimus, iÅ¡ jų vienÄ kartÄ Vilniuje, dalyvavo byloje dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo.
AtsakovÄ visais įmanomais bÅ«dais vilkino ekspertizÄs atlikimÄ ir klaidino teismÄ teigdama, kad ieÅ¡kovas darÄ Ä¯takÄ DNR tyrimų rezultatams. Neigdama neginÄijamais įrodymais patvirtintÄ faktÄ , atsakovÄ toliau darÄ moralinÄ Å¾alÄ , nuginÄytos tÄvystÄs nepripažįsta iki Å¡iol, žemina ieÅ¡kovÄ pavieÅ¡indama privaÄias ir intymias jo gyvenimo aplinkybes. Viso proceso metu atsakovÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu elgÄsi nepagarbiai, žemino ir tyÄiojosi iÅ¡ jo. Teismas nepagrįstai nurodÄ, jog neturtinÄ Å¾ala nuginÄijus tÄvystÄ neatlygintina.
Tai prieÅ¡tarauja CK 6.250 straipsnio 2 daliai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams. Teismas nevertino, kad atsakovÄs kaltais veiksniais buvo pakenkta ieÅ¡kovo sveikatai. Ä®statymas numato, kad dÄl pakenkimo sveikatai neturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais. Pagal CK 6.263 straipsnį, pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ privalo kiekvienas asmuo, kuris savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarÄ kitam asmeniui turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ . Yra visos neturtinÄs žalos atlyginimo sÄ lygos: neteisÄti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys, kaltÄ.
Pagal kasacinio teismo praktikÄ , jeigu neturtinÄs žalos atlyginimo kaip konstitucinio principo neužtikrina galiojantys įstatymai, tai tiesiogiai reikia remtis konstitucinÄmis žalos atlyginimo nuostatomis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-26/2007).NeturtinÄs vertybÄs (sveikata, garbÄ, orumas, privataus gyvenimo nelieÄiamumas) įtvirtintos Konstitucijos II skirsnyje. Konstitucijos 21 straipsnis nurodo, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, 22 straipsnis â kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų kÄsinimosi į jo garbÄ ir orumÄ .
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2003 m. kovo 24 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-391/2003 konstatavo, kad, paskleidus žinias, padaryta žala nÄra tiesiogiai siejama su realiu garbÄs ir orumo sumažÄjimu. Pakankamas pagrindas atsakomybei nuostolio atlyginimo forma atsirasti yra tai, kad paskleistas tikrovÄs neatitinkanÄias žinias bendražmogiÅ¡kos moralÄs požiÅ«riu bÅ«tų galima įvertinti kaip galinÄias pažeminti asmenį visuomenÄs akyse arba sumažinti paties savÄs kaip asmenybÄs vertinimÄ .
Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ vaiko motinos elgesys, kai ji nuo bÅ«simo ar esamo sutuoktinio nuslepia artimai bendravusi su kitu vyru, biologiniu vaiko tÄvu, laikomas neteisÄtais ir nesÄ Å¾iningais motinos veiksmais, prieÅ¡tarauja gerai moralei. DÄl tokių veiksmų asmuo, kuris nÄra vaiko tÄvu, patiria žalÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-239/2009).Teismas nemotyvavo ir nepasisakÄ, kodÄl atmetÄ reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovÄs 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio teisme įregistravimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
MinÄtas reikalavimas pagrįstas CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio l dalimi.Nepriteisdamas dalies patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų, teismas pažeidÄ CPK 3 straipsnio 1 dalį, 93 straipsnį, CK 1.5 straipsnio 4 dalį, teismų praktikÄ . 2015 m. birželio 16 d. patikslintu praÅ¡ymu ieÅ¡kovas praÅ¡Ä teismo priteisti 941,82 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taÄiau teismas vadovavosi 2015 m. balandžio 28 d. praÅ¡ymu. Priteisdamas 193,02 Eur kitų iÅ¡laidų, teismas ženkliai sumažino jų dydį.
Patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos paskaiÄiavimais, jos sudarÄ 716,87 Eur. Patenkinus pagrindinį reikalavimÄ dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo ir priteisus žalÄ , teismas turÄjo priteisti visas teisinei pagalbai patirtas iÅ¡laidas. Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis reikalavimas byloje buvo neturtinio pobÅ«džio, t. y. dÄl tÄvystÄs nustatymo, kurį kasaciniu skundo ginÄijo atsakovas, teisÄjų kolegija sprendÄ, kad patvirtinus V. R. tÄvystÄ tenkinta 70 procentų pradinio ieÅ¡kovÄs reikalavimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. lapkriÄio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3k-3-596/2013, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3k-3-189/2009).PraÅ¡o pakeisti sprendimÄ dalį dÄl neturtinÄs žalos, bylinÄjimosi iÅ¡laidų ir procesinių palÅ«kanų, Å¡iuos reikalavimus patenkinti.
Apeliaciniame skunde atsakovÄ nurodo, kad su sprendimu nesutinka iÅ¡ dalies.Teismas netinkamai taikÄ tÄvystÄs nuginÄijimÄ ir įrodinÄjimÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas, visiÅ¡kai nesivadovavo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuota praktika. Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Ä®rodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).
Teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet logikos dÄsniais bei bendraisiais teisÄs principais. Teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas, o teisÄjas viso proceso metu turi bÅ«ti neutralus proceso dalyvių atžvilgiu. Teismas Å¡ių nuostatų nesilaikÄ, nebuvo visiÅ¡kai neutralus. Tai rodo teismo atsisakymas pratÄsti atsakovei terminÄ atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, praÅ¡ymus paskirti pakartotinÄ DNR ekspertizÄ arba DNR tyrimÄ pagal kraujo grupes, padÄti iÅ¡reikalauti duomenis, taip pat sprendimo motyvacija bei įrodymų vertinimas ieÅ¡kovo naudai.
Tokiu bÅ«du teismas pažeidÄ rungimosi principÄ , nes atsakovÄ prarado galimybÄ teikti teismui patikimus įrodymus.Teismas nurodÄ du tÄvystÄs nuginÄijimo pagrindus â DNR ataskaitÄ ir DNR laboratorijos ekspertizÄs aktÄ . Teismas netinkamai taikÄ CPK 186 straipsnį ir be pagrindo DNR ataskaitai suteikÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ . IeÅ¡kovas bylÄ teisme iÅ¡kÄlÄ DNR ataskaitos pagrindu, su ieÅ¡kiniu nepateikus UAB âEndemikâ pažymos ir laboratorinio tyrimo kvito. NeaiÅ¡ku, kieno yra 2014 m. birželio 10 d. pinigų įmokÄjimo kvitas, nÄra mokÄtojo inicialų.
Å ie įrodymai atsirado prieÅ¡ pat bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigÄ . Laboratorinio tyrimo kvitas neturi registracijos numerio. NÄra nurodyta, kad DNR tyrimui buvo paimtos vaiko seilÄs, Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovas nurodÄ paskutinio teismo posÄdžio metu ir teismui tokio paaiÅ¡kinimo pakako. NÄra įrodymų, kur, kada ir kas paÄmÄ seiles tyrimui, mÄginio paÄmimo fiksavimo registracijos žurnale, laboratorijos spaudo dokumentuose, DNR tyrimo mÄginio iÅ¡siuntimo duomenų į kur buvo siunÄiama, koks mÄginys buvo gautas ir tiriamas ir kt.
Å ie dokumentai gali priklausyti kitiems asmenims ir gauti vÄliau, nei 2014 m. birželio 25 d. 2015 m. gegužÄs 25 d. nutartimi teismas atmetÄ praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti duomenis apie DNR diagnostikos laboratorijos centrÄ , iÅ¡reikalauti tyrimo bylÄ Nr. 8149037, kurioje yra bylai reikÅ¡mingi duomenys. NeiÅ¡reikalavus Å¡ių duomenų, teismas neatskleidÄ ginÄo esmÄs. IeÅ¡kovas nesutiko vykti į DNR laboratorijÄ atlikti DNR ekspertizÄs atsakovÄs pasirinktu laiku, datÄ rinkosi pats ir tai padaryti jam padÄjo teismas, nepareikalavÄs duomenų apie jo darbÄ ir komandiruotes, vizos gavimÄ .
IeÅ¡kovas neatvyko atlikti DNR tyrimo iÅ¡ anksto suderinta data. Siekdamas iÅ¡vengti atsakovÄs pasirinktu laiku vykti į DNR laboratorijÄ , ieÅ¡kovas įsidarbino UAB âDusmenÄliaiâ, taÄiau, iÅ¡skyrus komandiruotes, faktiÅ¡kai nedirbo, nuo priÄmimo į darbÄ dienos buvo nemokamose atostogose. Ä® komandiruotes iÅ¡vyko, kai buvo galimybÄ vykti su vaiku į DNR laboratorijÄ . Teismas nepagrįstai atmetÄ praÅ¡ymÄ dÄl pakartotinÄs DNR ekspertizÄs pagal kraujo grupÄ atlikimo, ieÅ¡kovo įpareigojimo pateikti duomenis apie kraujo grupÄ, nepareikalavo iÅ¡ valstybinÄs ligonių kasos ieÅ¡kovo ligos istorijos, tokiu bÅ«du atsakovÄ prarado galimybÄ teikti patikimus įrodymus, buvo pažeistas rungimosi principas.
AtsakovÄ sutiko mokÄti DNR ekspertizÄs iÅ¡laidas, bylÄ baigti taikiai su sÄ lyga, jei ieÅ¡kovas sutiks pakartoti tyrimus atsakovÄs pasirinktoje laboratorijoje. IeÅ¡kovo nesutikimas atlikti pakartotinÄ ekspertizÄ, siekiant palyginti dviejų DNR ekspertizių iÅ¡vadas, kelia abejones dÄl įrodymų pagrįstumo ir teisingumo. Teismas nepagrįstai nurodÄ, kad atsakovÄs ir R. K. santykiai buvo nevisiÅ¡kai nutrÅ«kÄ. Tai paneigÄ ir ieÅ¡kovas. Iki pradÄjus gyventi su ieÅ¡kovu, atsakovÄ su R.
K. nebuvo nutraukusi santuokos, bet negyveno kartu ir keturis metus bendro Å«kio nevedÄ, artimų santykių nepalaikÄ. Teismas nepasiekÄ, kad vaikas neliktų be tÄvo. NuginÄijus tÄvystÄ, biologinio tÄvo nustatymas byloje liko neaiÅ¡kus ir vaikui liko reali grÄsmÄ likti be tÄvo, kas prieÅ¡tarauja CK 3.3 straipsniui. TÄvystÄs nuginÄijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tÄvo nustatymas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-304/2010). IeÅ¡kovas žino, kad yra biologinis Å¡io vaiko tÄvas, taÄiau siekia atsisakyti vykdyti vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ , bylÄ užvedÄ tuomet, kai iÅ¡laikymo įsiskolinimas sudarÄ virÅ¡ 4000 Lt ir atsakovÄ kreipÄsi į antstolį.
IeÅ¡kovas įspÄjo, kad susitvarkys ir nuginÄys tÄvystÄ. Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovÄ liko atsakinga už vaiko teisÄ Å¾inoti savo biologinį tÄvÄ . To padaryti neįmanoma, kadangi kito tÄvo vaikas neturi.Teismas nepagrįstai vertino, kad ryÅ¡ys tarp vaiko ir tÄvo yra nutrÅ«kÄs, nevertino, kad vaikas iki Å¡iol jo laukia. Septynis metus vaikas žino ir pažįsta vienÄ savo tÄvÄ , su kuriuo bendravo, vyko kartu su tÄvu pas jo draugus, ieÅ¡kovas vežÄsi vaikÄ Ä¯ statybų objektus, visiems pristatydavo kaip sÅ«nų.
IeÅ¡kinyje nurodyti argumentai patvirtina apie jo artimÄ bendravimÄ ir ryšį su vaiku, netgi vaiko ligos atveju ieÅ¡kovas sÅ«nų slaugÄ ir pirko jam vaistus. Reikia įvertinti, kad vaikas yra neįgalus ir visa tai emociÅ¡kai jį palies kur kas labiau. Kadangi vaikas su tÄvu artimai bendravo septynis metus, biologinÄ tÄvystÄ prarado aktualumÄ , nes Å¡iuo metu kur kas svarbiau vaiko prisiriÅ¡imas prie tÄvo ir jo jausmai tÄvui. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ vaiko interesus, koks ginÄo sprendimo variantas geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus.
IÅ¡kilus biologinÄs ir faktinÄs tÄvystÄs santykio problemai, teismas privalÄjo atsižvelgti į įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tÄvo santykius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-596/2013). IeÅ¡kovas gali bÅ«ti pripažintas socialiniu tÄvu ir toliau įpareigotas rÅ«pintis vaiku, nesant biologiniu tÄvu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K- 3-9/2007, 3K-3-460/2007). BÅ«tina iÅ¡saugoti septynis metus trukusių santykių tarp vaiko ir tÄvo tÄstinumÄ ir vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ bei objektyviÄ tikrovÄ, nepažeidžiant vaiko interesų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-169/2010).
Teismas neteisingai vertino Alytaus lopÅ¡elio darželio âÅ altinÄlisâ pažymos duomenis, kad po santuokos nutraukimo vaikas su tÄvu bendravo tik epizodiÅ¡kai. Pažyma ji įrodinÄjo, kad, kai buvo iÅ¡vykusi į užsienį, vaikas su ieÅ¡kovu nuolat negyveno, ieÅ¡kovas neteikÄ vaikui tokio iÅ¡laikymo, kokio praÅ¡Ä iÅ¡ jos. Teismas neteisingai įvertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau â VTAS) iÅ¡vadÄ . Kai VTAS darbuotojai apklausÄ atsakovÄ, nurodÄ tuo metu buvusiÄ vaiko momentinÄ emocijÄ .
Vaikas prieÅ¡ keletÄ dienų buvo su ieÅ¡kovu ir taip jų įvyko konfliktas, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad nÄra ryÅ¡io tarp vaiko ir tÄvo. VTAS darbuotojai atsakovÄs namuose nÄ karto neapsilankÄ, su vaiku nebendravo ir neklausÄ jo nuomonÄs, kÄ jis galvoja Å¡iandien ir kÄ jis jauÄia savo tÄveliui.Nepagrįstas sprendimo motyvas, kad apie ginÄytinas aplinkybes ieÅ¡kovas sužinojo 2014 m. birželio 25 d., nes jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas apie jas sužinojo 2014 m. birželio 25 d.
NeaiÅ¡ku, kur buvo atliekami DNR tyrimai, kada buvo gauta tyrimo iÅ¡vada. AtaskaitÄ pirmiausia turÄjo gauti ne ieÅ¡kovo draugÄ, o tyrimus užsakiusi įstaiga, nes iÅ¡vada parengta iÅ¡ mÄginių, gautų iÅ¡ tiriamųjų, kurių tapatybÄ tiriant nebuvo nustatyta. DNR tyrimo iÅ¡vada parengta ne lietuvių kalba, neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur gauta tyrimo atsakaita, tai nÄra originalus raÅ¡ytinis įrodymas. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad abejonÄs jam kilo daug anksÄiau nei prieÅ¡ metus laiko, bet jis niekur nesikreipÄ ir elgÄsi nerÅ«pestingai.Teismo motyvai dÄl atsakovÄs neteisÄtų veiksmų yra nepagrįsti.
VisÄ laikÄ su ieÅ¡kovu ji elgÄsi atidžiai, sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, jokios žalos jam nepadarÄ. IÅ¡laikymÄ naudojo vaiko interesams. AtsakovÄs turtinÄ padÄtis yra sunki, viena augina tris vaikus, tai dar labiau pablogintų turtinÄ padÄtį, atsilieptų visiems vaikams.AtsakovÄs iÅ¡laikytinių skaiÄius, įrodymai apie turtinÄ padÄtį rodo atsakovÄs materialinÄ padÄtį, dÄl ko praÅ¡o bylinÄjimosi iÅ¡laidas sumažinti iki 50 Eur.PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ dalį dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo, ieÅ¡kinio senaties taikymo, nuostolių ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovÄs reikalavimus atmesti.
Nurodo, kad teismas neprivalÄjo tenkinti nepagrįstų atsakovÄs praÅ¡ymų skirti pakartotinÄ DNR ekspertizÄ, nes tam nebuvo įstatyme nustatytų pagrindų. UAB âEndemikâ laboratorinio tyrimo iÅ¡vada atitiko ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizÄs akto iÅ¡vadÄ , taip pat tiriamoji jos dalis (alelių kiekis visose pozicijose vienodas, iÅ¡skyrus jų eiliÅ¡kumÄ ). AplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu pateikÄ tyrimo ataskaitÄ ir nepateikÄ mokÄjimo kvito, tyrimo iÅ¡vados nepaneigia.
Kvitas patvirtino ne laboratorinių duomenų iÅ¡vadas, o patirtas iÅ¡laidas. AtsakovÄ tyrimo iÅ¡vadas ginÄija subjektyviais pasvarstymais ir nepateikia jokių laboratorinio tyrimo iÅ¡vadÄ paneigianÄių įrodymų. Nepagrįsta teigti, kad DNR tyrimo duomenis ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ interneto, suklastodamas dokumentÄ , nes tokių faktų byloje nÄra. Laboratorinių mÄginių paÄmimo data neturi įtakos eksperto iÅ¡vados pagrįstumui. AtsakovÄs reikalavimai ieÅ¡kovo atžvilgiu susijÄ vien su materialine nauda, siekiu gauti jos vaikui iÅ¡laikymÄ .
Vaikas neturi glaudaus ryÅ¡io su ieÅ¡kovu. AtsakovÄ paneigÄ, kad jos iÅ¡vykimo į užsienį laikotarpiu ieÅ¡kovas prižiÅ«rÄjo vaikÄ . AtsakovÄs pozicija yra nenuosekli. Ji teigia, kad ieÅ¡kovas yra biologinis tÄvas, kartu â kad ieÅ¡kovas yra socialinis tÄvas. Teismas pagrįstai priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. Nesutinka, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos bÅ«tų sumažintos, nes jas patyrÄ dÄl atsakovÄs kaltÄs.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti.
Nurodo, kad įstatymai nenumato moralinÄs žalos atlyginimo, nuginÄijus tÄvystÄ. Vaiko tÄvas yra ieÅ¡kovas, todÄl jis ir vengÄ atlikti pakartotinÄ DNR ekspertizÄ. Pasakius, kad atsakovÄ nÄÅ¡Äia, ieÅ¡kovas neprieÅ¡taravo ir liepÄ vaikÄ gimdyti. IeÅ¡kovas skubÄjo susituokti, nes nenorÄjo, kad vaikui bÅ«tų įraÅ¡yta atsakovÄs buvusio sutuoktinio pavardÄ, su kuriuo tuo metu nebuvo nutraukusi santuokos. AtsakovÄ finansiÅ¡kai iÅ¡laikÄ ieÅ¡kovÄ beveik visÄ jų bendro gyvenimo laikÄ .
IeÅ¡kovo pajamos buvo greitieji kreditai. IeÅ¡kovas atsakovei perraÅ¡Ä skolas, kurias grÄ Å¾ina ir Å¡iuo metu. Jei bÅ«tų apgaudinÄjusi ieÅ¡kovÄ , bÅ«tų sutikusi su ieÅ¡kiniu ir neleidusi pinigų DNR ekspertizei. IeÅ¡kovas galvos skausmu ir padidÄjusiu kraujospÅ«džiu skundÄsi dar santuokoje, taÄiau tuomet vartojo alkoholį ir nesikreipÄ Ä¯ gydytojus. DÄl alkoholio vartojimo buvo privesta vykti dirbti į užsienį, kad grÄ Å¾intų ieÅ¡kovo skolas, uždirbti pragyvenimui. Atsakovo sveikatos bÅ«klÄs nepablogino, jam nepakenkÄ ir neturtinÄs žalos nepadarÄ.
Argumentai dÄl garbÄs ir orumo įžeidimo nÄra Å¡ios civilinÄs bylos nagrinÄjimo dalykas, nes tai nebuvo nagrinÄjama pirmos instancijos teisme. BylinÄjimosi iÅ¡laidų klausimÄ teismas iÅ¡sprendÄ teisingai, nÄra pagrindo jų keisti. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos dalykas â patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas nÄra santuokoje su atsakove gimusio vaiko tÄvas, ieÅ¡kovo nuostoliais pripažino sumokÄtÄ iÅ¡laikymÄ ir jį iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovui priteisÄ, nepriteisdamas procesinių palÅ«kanų, atmetÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo kaip nenumatytÄ Ä¯statymuose, ar tinkamai paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.). ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad apeliantÄs atsakovÄs argumentai dÄl neteisingo tÄvystÄs nuginÄijimo yra nepagrįsti.
IÅ¡vadÄ apie tai, jog ieÅ¡kovas nÄra atsakovÄs sÅ«naus V. biologinis tÄvas, pirmosios instancijos teismas grindÄ DNR tyrimo 2014 m. birželio 25 d. ataskaita ir 2014 m. gruodžio 29 d. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizÄs aktu. Nesutiktina su apeliante, jog, remdamasis Å¡iais įrodymais ir juos vertindamas, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ tÄvystÄs nuginÄijimÄ ir įrodinÄjimÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas, visiÅ¡kai nesivadovavo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuota praktika.
Tiek pagrindas tÄvystei nustatyti, tiek jai nuginÄyti yra moksliniai įrodymai. DNR ekspertizÄs iÅ¡vados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinanÄiu arba paneigianÄiu vaiko kilmÄ iÅ¡ konkretaus tÄvo. Toks įrodymas pripažįstamas turinÄiu didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ tÄvystÄs nustatymo bylose, tokiu pripažįstamas ir tÄvystÄs nuginÄijimo bylose. TÄvystei nustatyti pakanka vien Å¡io įrodymo, netgi nesant jokių kitų tÄvystÄs faktÄ patvirtinanÄių duomenų (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. lapkriÄio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje R.
J. v. T. V., bylos Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje L. D. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-279/2011). ApeliantÄ deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos praÅ¡ymo paskirti pakartotinÄ tÄvystÄs nustatymo ekspertizÄ ir dÄl to buvo Å¡aliÅ¡kas. IÅ¡ ekspertizÄs įstaigos praneÅ¡imo t. 1 b.l. 152 apie tai, kad paskirtu laiku ieÅ¡kovas neatvyko tÄvystÄs nustatymo tyrimui, atsakovÄs praÅ¡ymo t. 1 b.l. 143 dÄl ekspertizÄs atlikimo datos nustatymo ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymo t. 1 b.l. 138 neskirti ekspertizÄs jo komandiruotÄs laiku, raÅ¡ytinių įrodymų apie komandiruotÄ bei 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties matyti, kad, Å¡alims dÄl pateisinamos priežasties (ieÅ¡kovo komandiravimo UAB âDusmenÄliaiâ dirbti į užsienį) nesuderinus ekspertizÄs atliko datos, jÄ nustatÄ teismas.
Tyrimas buvo atliktas 2014 m. gruodžio 29 d. EkspertizÄs aktu konstatuota, kad ieÅ¡kovas nÄra vaiko V. V. tÄvas. Pageidavimus paskirti pakartotinÄ ekspertizÄ atsakovÄ motyvavo abejonÄmis dÄl ieÅ¡kovo negalÄjimo atvykti atlikti DNR ekspertizÄ ryÅ¡ium su darbu, dÄl ko ji esanti įsitikinusi DNR ekspertizÄs neteisingumu ir praÅ¡anti paskirti tÄvystÄs nustatymo ekspertizÄ pagal kraujo grupÄ. Pirmosios instancijos teismas du kartus praÅ¡ymus atmetÄ protokolinÄmis nutartimis, o 2015 m. gegužÄs 25 d. priÄmÄ raÅ¡ytinÄ nutartį, kurioje nurodÄ, jog ekspertizÄs iÅ¡vadų pagrįstumo negalÄjo nulemti jos atlikimas ne atsakovÄs pasirinktu, o teismo paskirtu laiku.
Vaiko kilmÄs nustatymas vien iÅ¡ tÄvo ir vaiko kraujo grupÄs atsakovÄs pasirinktoje serologijos ir DNR įstaigoje neturÄs eksperto iÅ¡vados teisinÄs galios, nes ne teismo ekspertizÄ teisme nepripažįstama. Vaiko kilmÄs nustatymas vien iÅ¡ kraujo grupių pastaruoju metu netaikytinas, nes yra pažangesnių mokslinių tyrimų, kurių metu nustatoma iÅ¡skirtinÄ identifikacinÄ informacija, bÅ«dinga konkreÄiam individui. ApeliacinÄs instancijos teismas Å¡ioms iÅ¡vadoms pritaria ir pažymi, kad ekspertizÄ skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu (nebuvimu) ir Å¡ių aplinkybių nustatymui reikalingos specialios žinios.
Jeigu teismui kyla abejonių dÄl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinÄ ekspertizÄ ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnis). AtsakovÄs abejonÄs DNR ekspertizÄs iÅ¡vados pagrįstumu buvo subjektyvios, motyvuotos ne iÅ¡vados nepatikimumu, o tik ekspertizÄs atlikimo data. Å ios abejonÄs paneigtos UAB âDusmenÄliaiâ pažymÄjimu apie ieÅ¡kovo komandiruotes ir duomenimis apie ieÅ¡kovo darbÄ iÅ¡ VSDFV, be to, ekspertizÄs akto iÅ¡vada sutampa su DNR tyrimo ataskaita, kuria remiantis ieÅ¡kovas pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo.
Nepagrįsto praÅ¡ymo paskirti pakartotinÄ ekspertizÄ tÄvystÄs nustatymui pagal kraujo grupÄ atsakovÄs pasirinktoje įstaigoje netenkinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip rungimosi principo pažeidimas ar teismo Å¡aliÅ¡kumas. Ä®gyvendindamos rungimosi principÄ , kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių nereikia įrodinÄti (CPK 12 straipsnis). Ä®rodinÄjimo taisykles nustato CPK 176-182 straipsniai.
Rungimosi principo pažeidimu apeliantÄ nepagrįstai įvardija teismo atsisakymÄ pratÄsti terminÄ atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, praÅ¡ymų paskirti pakartotinÄ ekspertizÄ ir padÄti iÅ¡reikalauti duomenis netenkinimÄ , taip pat sprendimo motyvacijÄ bei įrodymų vertinimÄ ieÅ¡kovo naudai. PraÅ¡ymÄ pratÄsti atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo terminÄ ji motyvavo advokatÄs atostogomis, taÄiau nepristatÄ Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtinanÄių duomenų, todÄl pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsÄjo 4 d. nutartimi šį terminÄ pagrįstai atsisakÄ pratÄsti (CPK 77 straipsnio 3 dalis).
Apeliaciniame skunde nurodytas atsisakymas iÅ¡reikalauti įrodymus bylos sustabdymo laikotarpiu motyvuotai netenkintas teismo 2014 m. lapkriÄio 26 d. raÅ¡tu (t. 1 b.l. 142). VSDFV neteikÄ duomenų atsakovÄs atstovei apie ieÅ¡kovÄ , taÄiau, atnaujinus bylos nagrinÄjimÄ po ekspertizÄs atlikimo, Å¡ie duomenys byloje buvo patikrinti (t. 2 b.l. 52-54, 56-59). MinÄta, kad teismo atsisakymas paskirti pakartotinÄ ekspertizÄ buvo pagrįstas, o įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, savaime nereiÅ¡kianti nei rungimosi principo pažeidimo, nei neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 185 straipsnis).ApeliantÄs teiginiai apie netinkamÄ Ä¯rodymų įvertinimÄ motyvuojami nepagrįstu įrodomosios galios suteikimu DNR tyrimo ataskaitai, pakartotinÄs ekspertizÄs nepaskyrimu, neteisingu jos ir buvusio sutuoktinio ryÅ¡ių įvertinimu.
MinÄta, kad paskirti pakartotinÄ ekspertizÄ pirmosios instancijos teismas atsisakÄ pagrįstai. IÅ¡vadÄ , jog atsakovÄs ir buvusio sutuoktinio santykiai nebuvo visiÅ¡kai nutrÅ«kÄ, teismas grindÄ paÄios atsakovÄs paaiÅ¡kinimais, liudytojos J. I. (atsakovÄs motinos) parodymais apie tai, kad R. K. lankÄ sÅ«nų A., teikÄ jam iÅ¡laikymÄ . TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad tokia iÅ¡vada atitinka CPK 186, 189 straipsniuose reglamentuotus įrodymus â Å¡alies paaiÅ¡kinimÄ ir liudytojos parodymus, kita vertus, tÄvystÄs nuginÄijimui ji nÄra tiesiogiai reikÅ¡minga.
DNR tyrimo ataskaitÄ teismas vertino siedamas su kitais įrodymais â laboratorinio tyrimo kvitu, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu apie seilių mÄginio Ämimo ir tyrimo atlikimo tvarkÄ , teismo ekspertizÄs aktu. ApeliantÄ iÅ¡ dalies teisingai teigia, kad DNR tyrimo ataskaitoje tiriamųjų asmenybÄ nÄra identifikuota (įraÅ¡ytos tik ieÅ¡kovo bei vaiko pavardÄs ir vardai), taÄiau pastaroji aplinkybÄ bei tai, kad teismas neiÅ¡reikalaudamas iÅ¡ DNR diagnostikos laboratorijos centro tyrimo bylos Nr. 8149037, nereiÅ¡kia bylos esmÄs neatskleidimo.
Civiliniame procese įrodinÄjimas turi savo specifikÄ â nÄra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dÄl jų egzistavimo nÄra absoliuÄiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonÄs dÄl fakto buvimo iÅ¡lieka, taÄiau visuma byloje esanÄių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G.
Å . v. Knygų prekybos valstybinÄs firmos âKnygaâ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB âAAAâ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinÄje byloje pagal Å . B. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). KonstatavÄs, jog ieÅ¡kovo tÄvystÄ nuginÄija teismo ekspertizÄs iÅ¡vada, atitinkanti DNR tyrimo ataskaitos iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas Å¡ias įrodymų vertinimo nuostatas pritaikÄ tinkamai.
Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas yra esminÄ Å¾mogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinÄjimo, pasitikÄjimo teismu sÄ lyga. Å alių ginÄÄ turi nagrinÄti nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, todÄl turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinÄios sukelti abejonių dÄl teisÄjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrÄžiama, kad teisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ nagrinÄjama dviem aspektais â subjektyviuoju ir objektyviuoju.
Subjektyvusis teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nÄ vienas teisÄjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nÄra tendencingas. Pasisakydamas dÄl objektyviųjų teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrÄžÄs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dÄl teisÄjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisÄs į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esanÄios aplinkybÄs atrodo objektyviam stebÄtojui (1989 m. gegužÄs 24 d. sprendimas, priimtas byloje H. v.
Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154; 2005 m. rugsÄjo 6 d. sprendimas, priimtas byloje S. v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). TeisÄjų ir teismų nepriklausomumas ir neÅ¡aliÅ¡kumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisÄs į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinÄjantis teisÄjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65â66 straipsniuose nurodytomis aplinkybÄmis, teikti motyvuotÄ teisÄjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis).
Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus iÅ¡nagrinÄta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkreÄias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžianÄius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada atsisakyti paskirti pakartotinÄ ekspertizÄ yra motyvuota. MinÄta, kad apeliantÄs argumentai dÄl jos nepaskyrimo nepagrįsti. Ji nepareiÅ¡kÄ nuÅ¡alinimo teisÄjai nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o apeliacijos proceso metu nepraÅ¡Ä paskirti papildomÄ ar pakartotinÄ tÄvystÄs nustatymo ekspertizÄ, pateikdama tai pagrindžianÄius argumentus.
Tai reiÅ¡kia, kad nÄra jokių realių faktų apie subjektyvųjį ar objektyvųjį pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ . DÄl ieÅ¡kinio senaties termino CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismÄ dÄl tÄvystÄs (motinystÄs) nuginÄijimo galima per vienerius metus, taip pat nustatyta ieÅ¡kinio senaties termino skaiÄiavimo pradžia bendraisiais kreipimosi į teismÄ atvejais. Å io straipsnio 1 dalyje numatyti du ieÅ¡kinio senaties pradžios skaiÄiavimo momentai:
1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginÄijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e;
2) paaiÅ¡kÄjo aplinkybių, duodanÄių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovÄs. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinÄs tÄvystÄs (motinystÄs) teisÄs pažeidimÄ . SubjektyvinÄ tÄvystÄs (motinystÄs) teisÄ pažeidžiama įraÅ¡u, bet apie teisÄs pažeidimÄ ir apie įraÅ¡Ä ne visada sužinoma tuo paÄiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinÄs tÄvystÄs (motinystÄs) teisÄs pažeidimÄ .
Antruoju atveju senaties termino skaiÄiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipÄsi į teismÄ , paaiÅ¡kÄjo aplinkybÄs, leidžianÄios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovÄs (pavyzdžiui, gautas dokumentas, kad jo tÄvystÄ nÄra pagrįsta kraujo giminyste ir kt.).IeÅ¡kovas nurodÄ, jog atlikti tÄvystÄs nustatymo tyrimÄ nutarÄ, ginÄo dÄl iÅ¡laikymo teikimo metu atsakovei prasitarus, kad vaikas yra ne jo. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybÄ bei tai, kad UAB âEndemikâ tÄvystÄs nustatymo laboratorinio tyrimo kvitas, kuriame užsakovu įraÅ¡ytas ieÅ¡kovas, bei mokÄjimo už tyrimÄ kvitas yra 2014 m. birželio 10 dienos datos, DNR tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad genetiniai duomenys pateikti 2014 m. birželio 25 d., o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2014 m. rugpjÅ«Äio 11 d., pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendÄ, jog duomenys, kad tÄvystÄ nÄra pagrįsta kraujo giminyste, ieÅ¡kovui paaiÅ¡kÄjo gavus Å¡iÄ ataskaitÄ , todÄl jis nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino tÄvystei nuginÄyti.
Nors Å¡is įrodymas gautas ne įstatymo nustatyta tvarka, visuomenÄje jis yra populiarus ir naudojamas, siekiant gauti iÅ¡vadÄ apie tÄvystÄ asmeniniam įsitikimui. Šį įrodymÄ , siejant su kitais tÄvystÄs nuginÄijimo įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip ieÅ¡kovo reikalavimÄ patvirtinanÄius duomenis, todÄl apeliantÄs teiginiai apie tyrimo iÅ¡vados gavimo bÅ«dÄ bei tiksliÄ 2014 m. birželio mÄnesio dienÄ atmestini kaip nereikÅ¡mingi. Ji nepateikÄ Ä¯rodymų, kad apie tai, jog ieÅ¡kovas nÄra vaiko V. biologinis tÄvas, jis sužinojo anksÄiau nei metai laiko iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo.
 DÄl socialinÄs tÄvystÄs Nesutiktina su apeliante, jog tÄvystÄs nuginÄijimas negalimas dÄl neaiÅ¡kaus biologinio tÄvo ir realios grÄsmÄs vaikui likti be tÄvo, kas prieÅ¡tarautų CK 3.3 straipsniui. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybÄs nuginÄyti tÄvystÄ asmeniui, nesanÄiam biologiniu vaiko tÄvu, bet pripažinusiam tÄvystÄ pareiÅ¡kimu, jei vaiko biologinio tÄvo nustatymas byloje neaiÅ¡kus ir, nuginÄijus tÄvystÄ, vaikui kiltų grÄsmÄ likti be tÄvo (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje E. T. v.
A. A.-T., bylos Nr. 3K-3-304/2010). Apeliacine tvarka vertinamu atveju ieÅ¡kovo tÄvystÄs įraÅ¡o pagrindas yra vaiko gimimas Å¡alių santuokoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad paaiÅ¡kÄjus, jog ieÅ¡kovas nÄra biologinis vaiko tÄvas, tÄvystÄs nuginÄijimas galimas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas tÄvystÄs nuginÄijimo ieÅ¡kinį patenkino pagrįstai, apeliacinÄs instancijos teismas remiasi vaiko teise žinoti savo kilmÄ ir biologinį tÄvÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teise pažinti savo tÄvus, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais (žr., pvz., EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimÄ byloje M.prieÅ¡ KroatijÄ ;
EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimÄ byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ ) ir teisÄs doktrina, suformuota Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo, pripažįstanÄia, jog konkreÄiais atvejais vaiko interesai iÅ¡saugoti ilgametį ryšį su tÄvu, savo Å¡eimos santykių stabilumÄ ir tÄstinumÄ , vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ , gali drausti nuginÄyti tÄvystÄ (nors faktinis tÄvas ir nÄra vaiko biologinis tÄvas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-9/2007;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-460/2007; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-304/2010).TÄvystÄ yra teisinis tÄvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tÄvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todÄl nagrinÄjant klausimÄ dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostÄ santykiai tarp vaiko ir tÄvo, įvertinti ne tik vaiko santykį su tÄvu, bet ir tÄvo santykį su vaiku, jo požiÅ«rį į jį.
Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, sprendžiant apie tÄvo santykį su vaiku, turi bÅ«ti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tÄvo ketinimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-460/2007).Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu 2011 m. vasario mÄnesį Å¡alys kartu nebegyveno, vaiko gyvenamoji vieta 2011 m. vasario 2 d.
Alytaus rajono apylinkÄs teismo sprendimu nustatyta su atsakove (civilinÄ byla Nr. 2-548-179/2011). Taigi, vaikas su abiem tÄvais gyveno pirmus trejus metus. Jis yra vidutinio neįgalumo lygio dÄl lengvo protinio atsilikimo, vaikystÄs autizmo, Å¡iuo metu toks neįgalumas nustatytas iki 2018 m. liepos 17 d. IeÅ¡kovas apeliacinÄs instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad po iÅ¡tuokos vaikÄ kartais pasiimdavo savaitgaliais (bÅ«davo, kad nepasiima visÄ mÄnesį arba pasiima kelis kartus per mÄnesį), vaikas pas jį gyveno mÄnesį laiko, kai atsakovÄ dirbo užsienyje.
Vidinio prieraiÅ¡umo nebuvo iÅ¡ abiejų pusių, nebuvo abipusio kontakto, nes vaikas užsidarÄs savo pasaulyje. IeÅ¡kovo vertinimu, taip buvo ir dÄl vaiko vystymosi specifikos (atsilikimo). Vaikas pas jį žiÅ«rÄdavo televizorių, žaisdavo, pirkdavÄs jam maistÄ , teikÄs kitokį iÅ¡laikymÄ . IÅ¡ Å¡eimos narių vaikas labiausiai prisiriÅ¡Äs prie moÄiutÄs (atsakovÄs motinos). Po tÄvystÄs tyrimo UAB âEndemikâ su vaiku nebebendravo. Remiantis ieÅ¡kovo teigimu, beveik septynerius metus jis vykdÄ tÄvo pareigas sÅ«nui, taÄiau nejauÄia vaikui jokio potraukio, meilÄs, ryÅ¡io, yra didžiulis skirtumas tarp niekinio santykio su Å¡iuo vaiku ir jausmų bei visaapimanÄių emocijų dukrai, gimusiai 2016 m. kovo 15 d.
AtsakovÄs teiginiai dÄl vaiko santykio su ieÅ¡kovu prieÅ¡taringi. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ji teigÄ, kad du jos darbo užsienyje metus vaikas gyveno pas jos motinÄ , ieÅ¡kovas vaikÄ savaitgaliais pasiimdavo labai retai, neskyrÄ lÄšų jo iÅ¡laikymui, nepirko vaikui maisto, vaistų ir kitų bÅ«tinų daiktų. Apeliaciniame skunde nurodÄ, jog ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nenutrÅ«kÄs, vaikas iki Å¡iol laukia tÄvo, artimai su juo bendravo septynerius metus, tuo tarpu VTAS atstovams 2014 m. rugpjÅ«Äio mÄn. atsakovÄ teigÄ, kad vaikas bendrauti su tÄvu nenori, tarp jų nÄra nusistovÄjusio stipraus tÄvo ir sÅ«naus ryÅ¡io, sÅ«nus nÄra prieraiÅ¡us tÄvo atžvilgiu.
ApeliacinÄs instancijos teisme nurodÄ, jog VTAS darbuotojai neapsilankÄ atsakovÄs namuose, nebendravo su vaiku ir neiÅ¡klausÄ jo nuomonÄs, nesiaiÅ¡kino, kÄ vaikas jauÄia tÄvui, o iÅ¡vada pagrįsta tik atsakovÄs perduota momentine vaiko nuotaika po konflikto su tÄvu.Atsižvelgiant į tai, kad VTAS 2014 m. rugpjÅ«Äio 28 d. iÅ¡vada apie minÄto ryÅ¡io nebuvimÄ Â pagrįsta iÅ¡imtinai vaiko motinos (atsakovÄs) žodžiais bei yra itin siauros apimties, apeliacinÄs instancijos teismas pavedÄ VTAS pateikti iÅ¡vadÄ dÄl vaiko ryÅ¡io su tÄvu remiantis paties vaiko nuomone, iÅ¡reikÅ¡ta dalyvaujant VTAS psichologui ar kitam specialistui, parinktinam atsižvelgiant į vaiko sveikatos bÅ«klÄ.
VTAS pateikÄ iÅ¡vadÄ , jog 2015 m. gruodžio 30 d. nuvyko į nepilnameÄio vaiko namus, taÄiau jis atsisakÄ bendrauti. Motina R. I. paaiÅ¡kino, jog vaikas su nepažįstamais žmonÄmis visiÅ¡kai nebendrauja. Ä®vertinÄs vaiko amžių, brandos lygį, jo negaliÄ , VTAS nurodÄ, kad vaikas negali suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti savo norų bei jų byloje pasakyti. AnalogiÅ¡kai vaiko nuomonÄs įvertinimas negalÄjo bÅ«ti atliktas ir apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje, dalyvaujant teismo psichologei.
Vaiko nuomonÄs ir jo ryÅ¡io su ieÅ¡kovu iÅ¡tyrimui buvo atlikta teismo psichologinÄ ekspertizÄ. Teismo psichologinÄs ekspertizÄs akto iÅ¡vadose nurodyta, kad vaikas, atsižvelgiant į jam bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio iÅ¡sivystymo lygį, nesugeba iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kos nuomonÄs byloje aktuliais klausimais. Vaikas ieÅ¡kovÄ Ä¯vardija kaip savo tÄvÄ , taÄiau yra matoma, jog Å¡is vaiko suvokimas formalus â vaikas reaguoja į ieÅ¡kovÄ indiferentiÅ¡kai (neiÅ¡reiÅ¡kia nei emocijų, nei kokių nors norų jo atžvilgiu).
Ä®vertinus tai, kad vaikas indiferentiÅ¡kai reaguoja į ieÅ¡kovÄ (nestebima nei teigiamų, nei neigiamų emocijų), emocinis ryÅ¡ys tarp jų vertinamas kaip nutrÅ«kÄs. Vaikas poreikio bendrauti su ieÅ¡kovu neiÅ¡reiÅ¡kia bei verbaliai (kalba), nei neverbaliai (elgesiu). TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad ekspertizÄs akto tiriamojoje dalyje žymimas saugus vaiko ryÅ¡ys su motina, kvietimas žaisti ekspertÄ, o jo reagavimas į ieÅ¡kovÄ prilygsta reagavimui kaip į svetimÄ asmenį.
Vadovaudamasi faktais, kad ieÅ¡kovo biologinÄ tÄvystÄ paneigia moksliniu iÅ¡tyrimu pagrįsta ekspertizÄs iÅ¡vada, vaiko ryšį su ieÅ¡kovu â psichologinÄs ekspertizÄs iÅ¡vada, vaiko santykio su tÄvu naudingumÄ vaiko interesams (vystymuisi, auklÄjimui) â ieÅ¡kovo jausmų Å¡iam vaikui ir perspektyvos netgi formaliai atnaujinti vaikoâtÄvo santykius nebuvimas, teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tÄvystÄs nuginÄijimas neturÄs didelio poveikio vaiko interesams dÄl jo jauno amžiaus, vystymosi specifikos, nutrÅ«kusio bendravimo su ieÅ¡kovu, taip pat kad Å¡iuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principÄ labiau atitinka vaiko teisÄ Å¾inoti savo kilmÄ ir su tuo sietina tikimybÄ sukurti kokybiÅ¡kus tikrojo tÄvo ir vaiko ryÅ¡ius, nei socialinÄs tÄvystÄs nustatymas.
TÄvyste yra grindžiamos ne tik vaiko ir tÄvo tarpusavio asmeninÄs ir turtinÄs teisÄs bei pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobÅ«džio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tÄvo santykiai, kurių Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas įgyvendinti nepageidauja ir dÄl objektyvių aplinkybių (ryÅ¡io su vaiku nebuvimo), ir dÄl subjektyvių priežasÄių, jausdamas didelį skirtumÄ tarp emocijų Å¡iam vaikui nebuvimo ir meilÄs savo dukrai. Kita vertus, nors vaikas ieÅ¡kovÄ pripažįsta savo tÄvu, jam yra visiÅ¡kai abejingas. Remiantis tomis paÄiomis aplinkybÄmis teisÄjų kolegija sprendžia, kad apeliantÄ manipuliuoja vaiko interesais, teigdama apie vaiko ryšį su ieÅ¡kovu, teismo nepasiekimÄ , kad vaikas neliktų be tÄvo bei nepagrįstÄ jos atsakomybÄs už vaiko teisÄ Å¾inoti savo biologinį tÄvÄ konstatavimÄ , motyvuojant kito tÄvo nebuvimu.
Nustatyta, kad ieÅ¡kovas nÄra atsakovÄs vaiko biologinis tÄvas, o socialinÄs tÄvystÄs institutas Å¡iuo atveju maksimaliai galÄtų pasireikÅ¡ti tik iÅ¡laikymo mokÄjimu. Tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieÅ¡tarautų â iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir psichologinÄs ekspertizÄs iÅ¡vados matyti, jog vaiko ugdymas tiesiogiai susijÄs su jo prieraiÅ¡umu prie konkreÄių asmenų, tuo tarpu toks ieÅ¡kovo ir vaiko santykis praktiÅ¡kai nebÄra galimas, todÄl socialinÄs tÄvystÄs institutas bÅ«tų pritaikytas formaliai.
TÄvystÄ savo esme negali bÅ«ti tapatinama vien su vaiko iÅ¡laikymu. Socialinis tÄvo ir vaiko ryÅ¡ys nustatomas atsižvelgiant į Å¡eiminius ryÅ¡ius iki ginÄo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o apeliacine tvarka vertinamu atveju tokios iÅ¡vados padaryti negalima. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad siekis vaiko gimimo liudijime tÄvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tÄvu, Å¡iuo atveju nÄra vaiko interesų gynimas.
Byloje atsakovÄ nesirÄmÄ vaiko gyvybÄs pradÄjimu pasitelkiant pagalbinio apvaisinimo priemones, kuomet tÄvo asmenybÄ neatskleidžiama, todÄl logiÅ¡ka manyti, kad vaikas turi biologinį tÄvÄ , ir tik pati apeliantÄ, jei laikytųsi sÄ Å¾iningumo principo, yra atsakinga už jo įvardijimÄ bei tÄvystÄs nustatymo inicijavimÄ , kad vaikas žinotų savo kilmÄ ir neliktų be tÄvo iÅ¡laikymo. PažymÄtina, jog specialiųjų vaiko poreikių, susijusių su neįgalumu, užtikrinimÄ Å¡iuo atveju garantuoja vaiko Å¡alpos neįgalumo pensija ir priežiÅ«ros pagalbos iÅ¡laidų tikslinÄ kompensacija, atsakovei mokama Alytaus miesto savivaldybÄs socialinÄs paramos skyriaus (255,60/224,00 Eur per mÄn.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
DÄl atsakovÄs neteisÄtų veiksmų ir procesinių palÅ«kanų KonstatavÄs, kad ieÅ¡kovas nÄra biologinis atsakovÄs vaiko tÄvas, pirmosios instancijos teismas neteisÄtais atsakovÄs veiksmais (neveikimu) pripažino tai, kad atsakovÄ nei Å¡alių artimo bendravimo ir pasiruoÅ¡imo santuokos sudarymui metu, nei nÄÅ¡tumo metu, nei nutraukiant santuokÄ ir teismui tvirtinant sutartį dÄl santuokos nutraukimo pasekmių nepraneÅ¡Ä ieÅ¡kovui apie faktÄ dÄl jo tÄvystÄs, t.y. neinformavo apie savo intymų bendravimÄ su kitu vyru vaiko gyvybÄs pradÄjimo laikotarpiu, galinÄiu sukelti abejonių dÄl ieÅ¡kovo tÄvystÄs, todÄl tokį elgesį (neveikimÄ ) teisingai įvertino kaip neatitinkantį atidaus, rÅ«pestingo ir sÄ Å¾iningo žmogaus elgesio standartų, bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, sudariusį sÄ lygas pareigÄ pagal įstatymÄ teikti iÅ¡laikymÄ vykdyti ieÅ¡kovui, o ne biologiniam vaiko tÄvui.Byloje nustatyta, kad atsakovÄ neinformavo ieÅ¡kovo, su kuriuo ketino sudaryti santuokÄ , apie turÄtus artimus santykius su kitu vyru galimu vaiko gyvybÄs pradÄjimo laikotarpiu, praneÅ¡Ä ieÅ¡kovui apie nÄÅ¡tumÄ tik kaip apie su juo susijusį faktÄ ; ieÅ¡kovas ir atsakovÄ sudarÄ santuokÄ , jiems žinant apie atsakovÄs nÄÅ¡tumÄ ir ieÅ¡kovui manant, kad jis yra bÅ«simo vaiko tÄvas; santuokos nutraukimo Å¡alių bendru sutikimu, sutarties dÄl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir jos teisminio tvirtinimo metu atsakovÄ taip pat neatskleidÄ ieÅ¡kovui nurodytų aplinkybių.
Tokie veiksmai (neveikimas) kasacinio teismo praktikoje pripažįstami neapdairiu ir nerÅ«pestingu elgesiu, t. y. neatitinkanÄiu bendro pobÅ«džio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-239/2009 pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei I. B.-K. dÄl nuostolių atlyginimo).
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatÄs pirmiau iÅ¡vardintas faktines aplinkybes, turÄjo teisinį pagrindÄ konstatuoti atsakovÄs kaltÄ (neatidų ir nerÅ«pestingÄ ) neveikimÄ (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), sudariusį sÄ lygas pareigÄ pagal įstatymÄ teikti iÅ¡laikymÄ vykdyti ieÅ¡kovui, o ne biologiniam vaiko tÄvui, ir nulÄmusį, kad 1159,91 Eur iÅ¡laikymÄ sumokÄjo ieÅ¡kovas, neprivalÄjÄs teikti iÅ¡laikymo, taÄiau dÄl pirmiau nurodyto atsakovÄs elgesio suteikÄs jos nepilnameÄiui sÅ«nui nurodyto dydžio iÅ¡laikymÄ (CK 6.247, 6.249 straipsniai).
Tos neveikimas pagrįstai pripažintas neteisÄtu (CK 6.246 straipsnis) ir sukÄlusiu atsakovei deliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ (CK 6.263 straipsnis). TeisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatÄ visas sÄ lygas atsakovÄs civilinei atsakomybei atsirasti, todÄl pagrįstai patenkino turtinį ieÅ¡kovo reikalavimÄ .Nuostolių dydžio apskaiÄiavimo apeliantÄ atsakovÄ neginÄija, jų sumažinti nepraÅ¡o. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo priteistÄ 1159,91 Eur nuostolių sumÄ sumažinti savo iniciatyva apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Å i suma nÄra labai didelÄ; atsakovÄ dirba (apeliacinÄs instancijos teismui ji nurodÄ nuo 2017 m. sausio 20 d. iki rugsÄjo 1 d. bÅ«sianti Airijoje darbo reikalais); ieÅ¡kovo teiktas iÅ¡laikymas buvo skirtas vaikui V., todÄl atmestini atsakovÄs argumentai dÄl kitų atsakovÄs vaikų turtinÄs padÄties pabloginimo sugrÄ Å¾inant neteisÄtai gautÄ iÅ¡laikymÄ . PažymÄtina, kad pareigÄ iÅ¡laikyti kitus vaikus turi ne tik atsakovÄ, bet ir tų vaikų tÄvai. Remiantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas privalo mokÄti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
PalÅ«kanų dydį 5 proc. nustato CK 6.210 straipsnio 1 dalis. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu tokias palÅ«kanas praÅ¡Ä priteisti, pirmosios instancijos teismas dÄl Å¡io reikalavimo nepasisakÄ, todÄl sprendimas papildytinas procesinių palÅ«kanų priteisimu. DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo Teismas sutinka su apelianto ieÅ¡kovo argumentais dÄl teisÄs reikalauti neturtinÄs žalos atlyginimo, remiantis Konstitucijoje įtvirtintu principu (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ jeigu neturtinÄs žalos atlyginimo kaip konstitucinio principo neužtikrina galiojantys įstatymai, tai tiesiogiai reikia remtis konstitucinÄmis žalos atlyginimo nuostatomis.
Ta aplinkybÄ, kad galiojant Konstitucijai įstatyme nenustatyta neturtinÄs žalos atlyginimo, nÄra pagrindas iÅ¡vadai, kad neturtinÄs žalos atlyginimas įstatymais nebuvo nustatytas. Kai žala atsirado galiojant Konstitucijai, tai tiesiogiai turi bÅ«ti taikomos Konstitucijos nuostatos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio mÄn. 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-26/2007; 2010 m. lapkriÄio 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-490/2010).
TaÄiau, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai paneigta ieÅ¡kovo teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo nesudaro galimybÄs priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , nei nusprendÄ pirmosios instancijos teismas. AtsakovÄs civilinÄs atsakomybÄs konstatavimui turi bÅ«ti įrodytos visos jos sÄ lygos: neteisÄti veiksmai, kaltÄ, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.245 â 6.250 straipsniai). MinÄta, kad atsakovÄs neteisÄti veiksmai (neveikimas) ir kaltÄ yra įrodyti.
AtsakovÄs neteisÄtas elgesys lÄmÄ, kad vaiko tÄvu buvo įraÅ¡ytas ieÅ¡kovas, nesantis vaiko biologiniu tÄvu, ir jo tÄvystÄ yra nuginÄyta. NeturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad neturtinÄ Å¾alÄ patyrÄ praradÄs galimybÄ praÅ¡yti nutraukti santuokÄ dÄl atsakovÄs kaltÄs, atlyginant neturtinÄ Å¾alÄ , taip pat dÄl to, kad atsakovÄ savo nesÄ Å¾iningus veiksmus tÄsÄ ilgÄ laikÄ , pagimdžiusi vaikÄ nedirbo ir buvo ieÅ¡kovo iÅ¡laikoma, gyvenant santuokoje nedirbo motyvuodama vaiko auginimu.
PatyrÄ didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pablogÄjo jo savivertÄ, jautÄ diskomfortÄ bendraujant su pažįstamais, draugais. Apeliaciniame skunde teigÄ neturtinÄ Å¾alÄ patyrÄs vedybomis vien dÄl bÅ«simo vaiko, vaiko palikimo jo priežiÅ«rai atsakovei po iÅ¡tuokos dirbant užsienyje, dÄl vaiko iÅ¡laikymo. SužinojÄs, kad V. V. nÄra jo vaikas, patyrÄ nepatogumus prieÅ¡ draugus, gimines, negalÄjo susikaupti darbe, sutriko sveikata (padidÄjo kraujospÅ«dis, prasidÄjo galvos skausmai, pablogÄjo miegas, atsirado skausmai Å¡irdies plote), patyrÄ nepatogumus dÄl DNR tyrimo atlikimo, bylos vedimo įrodinÄjant ieÅ¡kinį. Nesutiktina su apeliantu, kad neturtinÄ Å¾alÄ sudaro galimybÄs inicijuoti santuokos nutraukimÄ dÄl atsakovÄs kaltÄs, apgavusios jį dÄl vaiko tÄvystÄs, praradimas.
Santuokos nutraukimo priežastis yra nurodyta 2011 m. vasario 2 d. teismo sprendime civilinÄje byloje Nr. 2-548-179/2011 dÄl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu â tai supratimas, kad abu sutuoktiniai seniai neturi bendrų interesų ir gyventi kartu nenori (CPK 182 straipsnio 2 punktas). TÄvystÄ jis nuginÄijo nagrinÄjamoje byloje. Žala, kuriÄ ieÅ¡kovas nurodo patyrÄs iÅ¡laikydamas atsakovÄ vaiko auginimo metu, yra turtinÄ, ieÅ¡kinio dÄl tokios kilmÄs turtinÄs žalos atlyginimo jis nepareiÅ¡kÄ, nuostoliai dÄl vaiko iÅ¡laikymui sumokÄtų pinigų jam yra priteisti Å¡ioje byloje.
Apeliantas neįrodÄ patyrÄs neturtinÄs žalos dÄl vaiko palikimo jo priežiÅ«rai atsakovei dirbant užsienyje â šiÄ aplinkybÄ pats paneigÄ apeliacinio proceso metu, pripažindamas, kad tuo metu vaikas gyveno su moÄiute, o jis jį pasiimdavo retai, savaitgaliais. Apelianto teiginiai dÄl sveikatos sutrikimo sužinojus apie tÄvystÄs nuginÄijimÄ nÄra pagrįsti medicininiais duomenimis. 2015 m. balandžio 30 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡eâsiuntime nurodyta, kad ieÅ¡kovui kraujospÅ«dis epizodais pakildavo dar paauglystÄje. 2015 m. vasario 9 d. jis kreipÄsi dÄl skausmų krÅ«tinÄje, galvos skausmų, rastas padidintas kraujospÅ«dis.
Konsultuotas kardiologo 2015 m. vasario 26 d., diagnozuota pirminÄ hipertenzija, paskirtas nuolatinis gydymas antihipertenziniais vaistais. IÅ¡ Å¡ių įrašų negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui hipertenzinÄ ligÄ sukÄlÄ sužinojimas apie ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovas nurodÄ apie jas sužinojÄs 2014 m. birželio mÄnesį, hipertenzija gi diagnozuota po aÅ¡tuonių mÄnesių. Mediciniuose įraÅ¡uose nÄra tokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog hipertenzijÄ , ieÅ¡kovo nurodytus galvos ir krÅ«tinÄs skausmus sukÄlÄ jo biologinÄs tÄvystÄs paneigimas.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisÄ kreiptis į teismÄ asmeniui, kurio konstitucinÄs teisÄs ar laisvÄs yra pažeidžiamos. Apeliantas neįrodÄ, kad santuokÄ su atsakove sudarÄ tik dÄl bÅ«simo vaiko ir kad Å¡ia prasme atsakovÄ suvarÅ¾Ä jo teisÄ ir laisvÄ apsisprÄsti (Konstitucijos 29 straipsnis). AtsakovÄs paaiÅ¡kinimai dÄl Å¡ių aplinkybių yra prieÅ¡ingi, be to, apsisprendimÄ tuoktis savo valia ieÅ¡kovas patvirtino sudarydamas santuokÄ ir nepraÅ¡Ä santuokÄ pripažinti negaliojanÄia dÄl prievartos, apgaulÄs ar kitokių valios trÅ«kumų (CK 3.8 straipsnio 3 dalis, 3.13 straipsnis).
Apeliantas neįrodÄ, kad dÄl sužinojimo apie biologinÄs tÄvystÄs paneigimÄ buvo pažeistas jo orumas (Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, tÄvystÄs santykiai, nepriklausomai nuo kraujo ryÅ¡io buvimo, žmogaus orumo nežemina. NÄra loginio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo sužinojimo apie DNR tyrimo rezultatus ir jo savivertÄs bei bendravimo su draugais ir pažįstamais pablogÄjimo. PažymÄtina, kad pastarųjų aplinkybių nepatvirtina apelianto nurodytų liudytojų O.
V. ir E. B. parodymai. Apelianto argumentai dÄl jo garbÄs ir orumo žeminimo iÅ¡ atsakovÄs pusÄs bylos proceso metu nÄra civilinÄs bylos nagrinÄjimo dalykas (CPK 312 straipsnis), o patirtus nepatogumus dÄl bylos vedimo kompensuoja bylinÄjimosi iÅ¡laidos.IÅ¡ apelianto paaiÅ¡kinimų apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje matyti, kad vaiko jis nemyli, faktiÅ¡kai iÅ¡gyvena ne dÄl sužinojimo apie nebuvimÄ jo tÄvu, o dÄl bylos baigties, nematydamas socialinÄs tÄvystÄs perspektyvos.
Vadovaudamasi visomis nurodytomis aplinkybÄmis teisÄjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodÄ neturtinÄs žalos patyrimo, todÄl jo reikalavimai dÄl 2000 Eur priteisimo netenkintini. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Apeliantas nepagrįstai teigia, kad, apskaiÄiuodamas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo 2015 m. birželio 16 d. patikslinto praÅ¡ymo. Teismo sprendime nurodyta, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos yra iÅ¡vardintos bÅ«tent Å¡iame praÅ¡yme t. 2 b. l. 140.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisÄ 0,42 Eur iÅ¡laidų už bylos dokumentų kopijavimÄ , priskirdamas jas prie advokato pagalbos iÅ¡laidų. BylinÄjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 716,45 Eur (231,41+10,14+27,09+144,81+153+50+50+50). IeÅ¡kovas yra sumokÄjÄs 519 Lt (150,31 Eur) žyminio mokesÄio paduodant ieÅ¡kinį ir 70 Eur žyminio mokesÄio paduodant patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 1 b.l. 6, t. 2 b.l. 67). Banko komisinį mokestį į žyminio mokesÄio sumÄ jis įtraukia nepagrįstai, Å¡ios kilmÄs mokestis taip pat nepriskirtinas prie kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidų pagal CPK 88 straipsnį.
Už ieÅ¡kinį dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo 2015 m. rugpjÅ«Äio 11 d. turÄjo bÅ«ti sumokÄtas 144,5 Lt (41,85 Eur) žyminis mokestis, patenkinus ieÅ¡kinį dÄl 1159,91 Eur nuostolių priteisimo mokÄtinas 34,78 Eur žyminis mokestis. Bendra žyminio mokesÄio suma sudaro 76,63 Eur, visa bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma â793,08 Eur (76,63+716,45). Pirmosios instancijos teismo priteista bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma yra 269,54 Eur (76,52 Eur žyminio mokesÄio ir 193,02 Eur kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų).
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje kitos ieÅ¡kovo bylinÄjimosi iÅ¡laidos t. 2 b. l. 140 pripažintos pagrįstomis ir priteistinomis, akivaizdu, jog jas apskaiÄiuojant teismas suklydo. Tai nesudaro CPK 329 straipsnyje numatyto pagrindo sprendimui pakeisti, todÄl jis patikslintinas nurodant, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteisiama 76,63 Eur žyminio mokesÄio ir 716,45 Eur kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidų (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 265 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nepagrįstai reikalauja priteisti visÄ jo sumokÄtÄ Å¾yminį mokestį.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. AtsakovÄ nepateikÄ apeliacinio skundo dÄl to, kad, paskirstant bylinÄjimosi iÅ¡laidas, proporcingumo principas nebuvo pritaikytas. Kadangi ieÅ¡kovo bylinÄjimosi iÅ¡laidos atsirado dÄl jos neteisÄtų veiksmų, nÄra pagrindo bylinÄjimosi iÅ¡laidas sumažinti iki 50 Eur atsižvelgiant vien į tai, kad atsakovÄ turi tris vaikus.
Sunkios dabartinÄs materialinÄs padÄties apeliantÄ neįrodÄ (CPK 93 straipsnio 4 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados IÅ¡ dalies patenkinÄs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikÄ materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas, todÄl sprendimas iÅ¡ esmÄs nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme Apeliacinio proceso metu apeliantas ieÅ¡kovas patyrÄ tokias bylinÄjimosi iÅ¡laidas: 400 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ , 0,43 Eur už bylos medžiagos kopijavimÄ , 60 Eur žyminio mokesÄio (t. 3 b.l. 27, 29-32).
ApeliantÄ atsakovÄ sumokÄjo 76,52 Eur žyminio mokesÄio už apeliacinį skundÄ ir 176,78 Eur avansÄ už ekspertizÄs atlikimÄ (t. 3 b.l. 10, 94). Apeliacinių skundų reikalavimų nepatenkinus, bylinÄjimosi iÅ¡laidos Å¡alims nepaskirstytinos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Sprendimo papildymas procesinių palÅ«kanų priteisimu nÄra jo pakeitimas pagal CPK 312 straipsnį. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Patikslinti sprendimo rezoliucinÄs dalies ketvirtÄ jÄ pastraipÄ , nurodant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteistÄ 76,63 (septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių Eur 63 ct) Eur žyminį mokestį, 716,45 (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika Eur 45 ct) Eur kitų bÅ«tinų ir pagrįstų bylinÄjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti. Papildyti sprendimo rezoliucinÄ dalį tokiu sakiniu: âPriteisti iÅ¡ atsakovÄs R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 1159,91 Eur nuostolių sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme 2014 m. rugpjÅ«Äio 11 dienÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymoâ.
Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai                                                                                       Raimondas Buzelis                                                                                                   Virginija GudynienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Algimantas Kukalis