Legislator Case Law & Legislation
eeb0539e-73f8-4cfc-9a21-d34a9bd2c602 AI generated

eeb0539e-73f8-4cfc-9a21-d34a9bd2c602 · Kauno apygardos teismas

Case Number eeb0539e-73f8-4cfc-9a21-d34a9bd2c602
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. V., jo atstovui advokatui V. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. V., atsakovės R. I. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-292/2015 pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį atsakovei R. I. dėl tėvystės nuginčijimo, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Legislator headnote

AI generated

eeb0539e-73f8-4cfc-9a21-d34a9bd2c602 · Kauno apygardos teismas: Nepriteisė 0,42 Eur ieÅ¡kovo iÅ¡laidų už dokumentų kopijavimÄ , jas priskyrė prie iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliacinius skundus pateikė abi Å¡alys. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka iÅ¡ dalies.Teismas nepriteisė neturtinės žalos remdamasis formaliais argumentais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis numato moralinės žalos atlyginimÄ , jeigu tokia žala buvo padaryta ir jeigu jÄ nustato įstatymas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                               Civilinė byla Nr. 2A-6-324/2017                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03279-2014-7 Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 2.3.3.5; 3.3.1.15; 3.3.1.18.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. V., jo atstovui advokatui V. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. V., atsakovės R. I. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-292/2015 pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį atsakovei R. I. dėl tėvystės nuginčijimo, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti, kad V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra ieÅ¡kovo sÅ«nus, o ieÅ¡kovas nėra jo tėvas; pakeisti V. V. pavardę į I.; priteisti iÅ¡ atsakovės 3940,60 Eur nuostoliams atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio teisme įregistravimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad su atsakove susituokė skubos tvarka (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kėjus, kad atsakovė laukiasi, jos teigimu, ieÅ¡kovo vaiko. Vaikui gimus santuokoje, jis buvo registruotas kaip ieÅ¡kovo sÅ«nus. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu santuokÄ nutraukė bendru Å¡alių sutarimu, vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakove, ieÅ¡kovas įsipareigojo vaiko iÅ¡laikymui teikti po 58 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Vaiku rÅ«pinosi, laikė jį biologiniu sÅ«numi, kartu gyveno, kai atsakovė iÅ¡vyko į užsienio valstybę.

Atsakovė nuolat iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavo pinigų vaiko iÅ¡laikymui, net ir tais atvejais, kai vaikas gyveno su ieÅ¡kovu. Atsakovė kreipėsi į antstolį dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka. Kylant dažniems konfliktams tarp Å¡alių, atsakovė prasitarė, kad vaikas yra ne ieÅ¡kovo, todėl nusprendęs įsitikinti, ar jis yra biologinis vaiko tėvas. 2014 m. birželio 10 d. atlikto DNR tyrimÄ , kuris patvirtino, jog ieÅ¡kovo tėvystės Å¡iam vaikui tikimybė lygi nuliui procentų.

Atsakovė kategoriÅ¡kai neigė Å¡iÄ aplinkybę. Vaiko tėvas gali bÅ«ti atsakovės buvęs sutuoktinis R. K., su kuriuo santuokÄ nutraukė 2007 m. liepos 30 d. Vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui dėl tėvystės nuginčijimo reikÅ¡ti skaičiavo nuo 2014 m. birželio 25 d., kai sužinojo, kad nėra vaiko biologinis tėvas. IÅ¡laikymÄ vaikui privalėjo teikti biologinis tėvas, o ne ieÅ¡kovas, todėl teiktas iÅ¡laikymas yra jo nuostoliai. Vaikas du metus gyveno su ieÅ¡kovu, atsakovė vaikui jokio iÅ¡laikymo neteikė.

Per 24 mėnesius vaiko poreikiams mažiausiai iÅ¡leido 9600 Lt, kurie priteistini iÅ¡ atsakovės. Atsakovė savo veiksmais padarė ir neturtinės žalos, nesÄ Å¾iningus veiksmus ji tęsė ilgÄ laikÄ . Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojęs, kad atsakovė jį apgavo, santuokÄ bÅ«tų prašęs nutraukti dėl atsakovės kaltės, prašęs atlyginti neturtinę žalÄ . Po atsakovės gimdymo ieÅ¡kovas jÄ iÅ¡laikė, ji neieÅ¡kojo darbo, prie Å¡eimos iÅ¡laikymo neprisidėjo motyvuodama tuo, kad augina vaikÄ ir jį prižiÅ«ri.

IeÅ¡kovas patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo savivertė, jautė diskomfortÄ bendraujant su pažįstamais ir draugais. Atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, reikalavo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Pripažino, kad ieÅ¡kovas nėra vaiko V. V. tėvas, o vaikas V. V. nėra ieÅ¡kovo sÅ«nus, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1159,91 Eur (4004,92 Lt) nuostoliams atlyginti, 76,52 Eur (264,20 Lt) žyminį mokestį, 193,02 Eur (666,45 Lt) kitų bÅ«tinų ir pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; atmetė reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, pavardės pakeitimo.

Sprendė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė nepraleidęs sutrumpinto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino tėvystei nuginčyti. IeÅ¡kinio senaties termino pradžia laikė 2014 m. birželio 25 d. –DNR tyrimo ataskaitos iÅ¡vados datÄ , kada ieÅ¡kovas sužinojo nesantis vaiko tėvas. Atsakovė santuokÄ su R. K. nutraukė likus 3 mėnesiams iki vaiko gimimo, t. y. tapo nėščia, bÅ«dama santuokoje su R. K.. Pripažino, kad santykiai tarp atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio nebuvo visiÅ¡kai nutrÅ«kę, jis lankė sÅ«nų A.

K., su juo bendravo, teikė jam iÅ¡laikymÄ . Atsakovei iÅ¡vykus į užsienį, vaikas liko gyventi su atsakovės motina, Å¡alių sutarimu vaikas lankydavosi ieÅ¡kovo namuose, tačiau nuolat ten negyveno. RyÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nutrÅ«ko, kai ieÅ¡kovas sužinojo, kad nėra jo tėvas, tuomet nutraukė bet kokius ryÅ¡ius su vaiku, atnaujinti Å¡ių ryÅ¡ių nėra perspektyvos. Tėvystės nuginčijimas neturės didelio poveikio vaiko interesams dėl jo jauno amžiaus, nutrÅ«kusio bendravimo su ieÅ¡kovu.

Prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ labiau atitinka vaiko teisė žinoti savo kilmę, nei socialinės tėvystės nustatymas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė nepraneÅ¡imu ieÅ¡kovui apie faktÄ dėl jo tėvystės. Atsakovė atsakinga už žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ delikto – bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , sudarius sÄ lygas iÅ¡laikymo pareigÄ vykdyti ieÅ¡kovui, o ne biologiniam vaiko tėvui. IeÅ¡kovo nuostoliais laikė vaikui teiktÄ iÅ¡laikymÄ .

Priteisė tuos nuostolius, kuriuos pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovės iÅ¡vykimo į užsienį metu vienas iÅ¡laikė vaikÄ ir tik vienas juo rÅ«pinosi. Ä®statymai nenumato neturtinės žalos atlyginimo, nuginčijus tėvystę. Pavardės pakeitimas, nuginčijus tėvystę, sprendžiamas administracine tvarka, tai nėra teisminio ginčo dalykas. Sprendė, kad ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų maksimalių dydžių.

Nepriteisė 0,42 Eur ieÅ¡kovo iÅ¡laidų už dokumentų kopijavimÄ , jas priskyrė prie iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliacinius skundus pateikė abi Å¡alys. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka iÅ¡ dalies.Teismas nepriteisė neturtinės žalos remdamasis formaliais argumentais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis numato moralinės žalos atlyginimÄ , jeigu tokia žala buvo padaryta ir jeigu jÄ nustato įstatymas.

Dėl atsakovės kaltų veiksmų buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala, teismas Å¡ių aplinkybių neneigė. IeÅ¡kovo gyvenimas bÅ«tų susiklostęs kitaip, jei atsakovė nebÅ«tų jo apgaudinėjusi. NesÄ Å¾iningus veiksmus atsakovė tęsė ilgÄ laikÄ . Po jos gimdymo ieÅ¡kovas iÅ¡laikė ne tik atsakovę, bet ir vaikÄ , nes atsakovė neieÅ¡kojo darbo, nesiekė gauti pajamų. Po santuokos nutraukimo atsakovė prisiteisė iÅ¡laikymÄ vaikui ir reikalavo priverstine tvarka jį mokėti, nors ieÅ¡kovas vaikÄ rėmė savanoriÅ¡kai.

Sužinojęs, kad V. V. yra ne jo vaikas, patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, nepatogumus prieÅ¡ draugus, gimines. Pablogėjo savivertė, jaučia diskomfortÄ bendraujant su pažįstamais ir draugais, negalėjo susikaupti darbe. Sutriko sveikata, padidėjo kraujospÅ«dis, prasidėjo galvos skausmai, pablogėjo miegas, atsirado skausmai Å¡irdies plote. Patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sveikatos pablogėjimÄ patvirtina 2015 m. balandžio 30 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as. Buvo diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, paskirtas nuolatinis gydymas antihipertenziniais vaistais.

Gydytojų teigimu, vaistus nuo padidinto kraujospÅ«džio ir Å¡irdies ritmo sutrikimo privalės vartoto visÄ gyvenimÄ , dabar ir ateityje negalės dirbti sunkaus fizinio darbo, aktyviai sportuoti, kilnoti sunkių daiktų. Sveikata nebeatsistatys į buvusiÄ padėtį. Medicininis dokumentas patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovės kaltų veiksmų ir sveikatos sutrikdymo. Buvo priverstas patirti ir kitus nepatogumus. Du kartus atliko DNR tyrimus, iÅ¡ jų vienÄ kartÄ Vilniuje, dalyvavo byloje dėl tėvystės nuginčijimo.

Atsakovė visais įmanomais bÅ«dais vilkino ekspertizės atlikimÄ ir klaidino teismÄ teigdama, kad ieÅ¡kovas darė įtakÄ DNR tyrimų rezultatams. Neigdama neginčijamais įrodymais patvirtintÄ faktÄ , atsakovė toliau darė moralinę žalÄ , nuginčytos tėvystės nepripažįsta iki Å¡iol, žemina ieÅ¡kovÄ pavieÅ¡indama privačias ir intymias jo gyvenimo aplinkybes. Viso proceso metu atsakovė ieÅ¡kovo atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, žemino ir tyčiojosi iÅ¡ jo. Teismas nepagrįstai nurodė, jog neturtinė žala nuginčijus tėvystę neatlygintina.

Tai prieÅ¡tarauja CK 6.250 straipsnio 2 daliai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams. Teismas nevertino, kad atsakovės kaltais veiksniais buvo pakenkta ieÅ¡kovo sveikatai. Ä®statymas numato, kad dėl pakenkimo sveikatai neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Pagal CK 6.263 straipsnį, pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ privalo kiekvienas asmuo, kuris savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė kitam asmeniui turtinę ar neturtinę žalÄ . Yra visos neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , jeigu neturtinės žalos atlyginimo kaip konstitucinio principo neužtikrina galiojantys įstatymai, tai tiesiogiai reikia remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007).Neturtinės vertybės (sveikata, garbė, orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas) įtvirtintos Konstitucijos II skirsnyje. Konstitucijos 21 straipsnis nurodo, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, 22 straipsnis – kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2003 konstatavo, kad, paskleidus žinias, padaryta žala nėra tiesiogiai siejama su realiu garbės ir orumo sumažėjimu. Pakankamas pagrindas atsakomybei nuostolio atlyginimo forma atsirasti yra tai, kad paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias bendražmogiÅ¡kos moralės požiÅ«riu bÅ«tų galima įvertinti kaip galinčias pažeminti asmenį visuomenės akyse arba sumažinti paties savęs kaip asmenybės vertinimÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ vaiko motinos elgesys, kai ji nuo bÅ«simo ar esamo sutuoktinio nuslepia artimai bendravusi su kitu vyru, biologiniu vaiko tėvu, laikomas neteisėtais ir nesÄ Å¾iningais motinos veiksmais, prieÅ¡tarauja gerai moralei. Dėl tokių veiksmų asmuo, kuris nėra vaiko tėvu, patiria žalÄ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).Teismas nemotyvavo ir nepasisakė, kodėl atmetė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio teisme įregistravimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Minėtas reikalavimas pagrįstas CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio l dalimi.Nepriteisdamas dalies patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį, 93 straipsnį, CK 1.5 straipsnio 4 dalį, teismų praktikÄ . 2015 m. birželio 16 d. patikslintu praÅ¡ymu ieÅ¡kovas prašė teismo priteisti 941,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau teismas vadovavosi 2015 m. balandžio 28 d. praÅ¡ymu. Priteisdamas 193,02 Eur kitų iÅ¡laidų, teismas ženkliai sumažino jų dydį.

Patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos paskaičiavimais, jos sudarė 716,87 Eur. Patenkinus pagrindinį reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo ir priteisus žalÄ , teismas turėjo priteisti visas teisinei pagalbai patirtas iÅ¡laidas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis reikalavimas byloje buvo neturtinio pobÅ«džio, t. y. dėl tėvystės nustatymo, kurį kasaciniu skundo ginčijo atsakovas, teisėjų kolegija sprendė, kad patvirtinus V. R. tėvystę tenkinta 70 procentų pradinio ieÅ¡kovės reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-596/2013, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-189/2009).PraÅ¡o pakeisti sprendimÄ dalį dėl neturtinės žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidų ir procesinių palÅ«kanų, Å¡iuos reikalavimus patenkinti.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka iÅ¡ dalies.Teismas netinkamai taikė tėvystės nuginčijimÄ ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, visiÅ¡kai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais. Teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas, o teisėjas viso proceso metu turi bÅ«ti neutralus proceso dalyvių atžvilgiu. Teismas Å¡ių nuostatų nesilaikė, nebuvo visiÅ¡kai neutralus. Tai rodo teismo atsisakymas pratęsti atsakovei terminÄ atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, praÅ¡ymus paskirti pakartotinę DNR ekspertizę arba DNR tyrimÄ pagal kraujo grupes, padėti iÅ¡reikalauti duomenis, taip pat sprendimo motyvacija bei įrodymų vertinimas ieÅ¡kovo naudai.

Tokiu bÅ«du teismas pažeidė rungimosi principÄ , nes atsakovė prarado galimybę teikti teismui patikimus įrodymus.Teismas nurodė du tėvystės nuginčijimo pagrindus – DNR ataskaitÄ ir DNR laboratorijos ekspertizės aktÄ . Teismas netinkamai taikė CPK 186 straipsnį ir be pagrindo DNR ataskaitai suteikė įrodomÄ jÄ galiÄ . IeÅ¡kovas bylÄ teisme iÅ¡kėlė DNR ataskaitos pagrindu, su ieÅ¡kiniu nepateikus UAB „Endemik“ pažymos ir laboratorinio tyrimo kvito. NeaiÅ¡ku, kieno yra 2014 m. birželio 10 d. pinigų įmokėjimo kvitas, nėra mokėtojo inicialų.

Å ie įrodymai atsirado prieÅ¡ pat bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigÄ . Laboratorinio tyrimo kvitas neturi registracijos numerio. Nėra nurodyta, kad DNR tyrimui buvo paimtos vaiko seilės, Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovas nurodė paskutinio teismo posėdžio metu ir teismui tokio paaiÅ¡kinimo pakako. Nėra įrodymų, kur, kada ir kas paėmė seiles tyrimui, mėginio paėmimo fiksavimo registracijos žurnale, laboratorijos spaudo dokumentuose, DNR tyrimo mėginio iÅ¡siuntimo duomenų į kur buvo siunčiama, koks mėginys buvo gautas ir tiriamas ir kt.

Å ie dokumentai gali priklausyti kitiems asmenims ir gauti vėliau, nei 2014 m. birželio 25 d. 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi teismas atmetė praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti duomenis apie DNR diagnostikos laboratorijos centrÄ , iÅ¡reikalauti tyrimo bylÄ Nr. 8149037, kurioje yra bylai reikÅ¡mingi duomenys. NeiÅ¡reikalavus Å¡ių duomenų, teismas neatskleidė ginčo esmės. IeÅ¡kovas nesutiko vykti į DNR laboratorijÄ atlikti DNR ekspertizės atsakovės pasirinktu laiku, datÄ rinkosi pats ir tai padaryti jam padėjo teismas, nepareikalavęs duomenų apie jo darbÄ ir komandiruotes, vizos gavimÄ .

IeÅ¡kovas neatvyko atlikti DNR tyrimo iÅ¡ anksto suderinta data. Siekdamas iÅ¡vengti atsakovės pasirinktu laiku vykti į DNR laboratorijÄ , ieÅ¡kovas įsidarbino UAB „Dusmenėliai“, tačiau, iÅ¡skyrus komandiruotes, faktiÅ¡kai nedirbo, nuo priėmimo į darbÄ dienos buvo nemokamose atostogose. Ä® komandiruotes iÅ¡vyko, kai buvo galimybė vykti su vaiku į DNR laboratorijÄ . Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės DNR ekspertizės pagal kraujo grupę atlikimo, ieÅ¡kovo įpareigojimo pateikti duomenis apie kraujo grupę, nepareikalavo iÅ¡ valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kovo ligos istorijos, tokiu bÅ«du atsakovė prarado galimybę teikti patikimus įrodymus, buvo pažeistas rungimosi principas.

Atsakovė sutiko mokėti DNR ekspertizės iÅ¡laidas, bylÄ baigti taikiai su sÄ lyga, jei ieÅ¡kovas sutiks pakartoti tyrimus atsakovės pasirinktoje laboratorijoje. IeÅ¡kovo nesutikimas atlikti pakartotinę ekspertizę, siekiant palyginti dviejų DNR ekspertizių iÅ¡vadas, kelia abejones dėl įrodymų pagrįstumo ir teisingumo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės ir R. K. santykiai buvo nevisiÅ¡kai nutrÅ«kę. Tai paneigė ir ieÅ¡kovas. Iki pradėjus gyventi su ieÅ¡kovu, atsakovė su R.

K. nebuvo nutraukusi santuokos, bet negyveno kartu ir keturis metus bendro Å«kio nevedė, artimų santykių nepalaikė. Teismas nepasiekė, kad vaikas neliktų be tėvo. Nuginčijus tėvystę, biologinio tėvo nustatymas byloje liko neaiÅ¡kus ir vaikui liko reali grėsmė likti be tėvo, kas prieÅ¡tarauja CK 3.3 straipsniui. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). IeÅ¡kovas žino, kad yra biologinis Å¡io vaiko tėvas, tačiau siekia atsisakyti vykdyti vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ , bylÄ užvedė tuomet, kai iÅ¡laikymo įsiskolinimas sudarė virÅ¡ 4000 Lt ir atsakovė kreipėsi į antstolį.

IeÅ¡kovas įspėjo, kad susitvarkys ir nuginčys tėvystę. Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovė liko atsakinga už vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvÄ . To padaryti neįmanoma, kadangi kito tėvo vaikas neturi.Teismas nepagrįstai vertino, kad ryÅ¡ys tarp vaiko ir tėvo yra nutrÅ«kęs, nevertino, kad vaikas iki Å¡iol jo laukia. Septynis metus vaikas žino ir pažįsta vienÄ savo tėvÄ , su kuriuo bendravo, vyko kartu su tėvu pas jo draugus, ieÅ¡kovas vežėsi vaikÄ Ä¯ statybų objektus, visiems pristatydavo kaip sÅ«nų.

IeÅ¡kinyje nurodyti argumentai patvirtina apie jo artimÄ bendravimÄ ir ryšį su vaiku, netgi vaiko ligos atveju ieÅ¡kovas sÅ«nų slaugė ir pirko jam vaistus. Reikia įvertinti, kad vaikas yra neįgalus ir visa tai emociÅ¡kai jį palies kur kas labiau. Kadangi vaikas su tėvu artimai bendravo septynis metus, biologinė tėvystė prarado aktualumÄ , nes Å¡iuo metu kur kas svarbiau vaiko prisiriÅ¡imas prie tėvo ir jo jausmai tėvui. Teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, koks ginčo sprendimo variantas geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus.

IÅ¡kilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, teismas privalėjo atsižvelgti į įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). IeÅ¡kovas gali bÅ«ti pripažintas socialiniu tėvu ir toliau įpareigotas rÅ«pintis vaiku, nesant biologiniu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-9/2007, 3K-3-460/2007). BÅ«tina iÅ¡saugoti septynis metus trukusių santykių tarp vaiko ir tėvo tęstinumÄ ir vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ bei objektyviÄ tikrovę, nepažeidžiant vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).

Teismas neteisingai vertino Alytaus lopÅ¡elio darželio „Šaltinėlis“ pažymos duomenis, kad po santuokos nutraukimo vaikas su tėvu bendravo tik epizodiÅ¡kai. Pažyma ji įrodinėjo, kad, kai buvo iÅ¡vykusi į užsienį, vaikas su ieÅ¡kovu nuolat negyveno, ieÅ¡kovas neteikė vaikui tokio iÅ¡laikymo, kokio prašė iÅ¡ jos. Teismas neteisingai įvertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) iÅ¡vadÄ . Kai VTAS darbuotojai apklausė atsakovę, nurodė tuo metu buvusiÄ vaiko momentinę emocijÄ .

Vaikas prieÅ¡ keletÄ dienų buvo su ieÅ¡kovu ir taip jų įvyko konfliktas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nėra ryÅ¡io tarp vaiko ir tėvo. VTAS darbuotojai atsakovės namuose nė karto neapsilankė, su vaiku nebendravo ir neklausė jo nuomonės, kÄ jis galvoja Å¡iandien ir kÄ jis jaučia savo tėveliui.Nepagrįstas sprendimo motyvas, kad apie ginčytinas aplinkybes ieÅ¡kovas sužinojo 2014 m. birželio 25 d., nes jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas apie jas sužinojo 2014 m. birželio 25 d.

NeaiÅ¡ku, kur buvo atliekami DNR tyrimai, kada buvo gauta tyrimo iÅ¡vada. AtaskaitÄ pirmiausia turėjo gauti ne ieÅ¡kovo draugė, o tyrimus užsakiusi įstaiga, nes iÅ¡vada parengta iÅ¡ mėginių, gautų iÅ¡ tiriamųjų, kurių tapatybė tiriant nebuvo nustatyta. DNR tyrimo iÅ¡vada parengta ne lietuvių kalba, neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur gauta tyrimo atsakaita, tai nėra originalus raÅ¡ytinis įrodymas. IeÅ¡kovas nurodė, kad abejonės jam kilo daug anksčiau nei prieÅ¡ metus laiko, bet jis niekur nesikreipė ir elgėsi nerÅ«pestingai.Teismo motyvai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti.

VisÄ laikÄ su ieÅ¡kovu ji elgėsi atidžiai, sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, jokios žalos jam nepadarė. IÅ¡laikymÄ naudojo vaiko interesams. Atsakovės turtinė padėtis yra sunki, viena augina tris vaikus, tai dar labiau pablogintų turtinę padėtį, atsilieptų visiems vaikams.Atsakovės iÅ¡laikytinių skaičius, įrodymai apie turtinę padėtį rodo atsakovės materialinę padėtį, dėl ko praÅ¡o bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti iki 50 Eur.PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ dalį dėl tėvystės nuginčijimo, ieÅ¡kinio senaties taikymo, nuostolių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės reikalavimus atmesti.

Nurodo, kad teismas neprivalėjo tenkinti nepagrįstų atsakovės praÅ¡ymų skirti pakartotinę DNR ekspertizę, nes tam nebuvo įstatyme nustatytų pagrindų. UAB „Endemik“ laboratorinio tyrimo iÅ¡vada atitiko Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , taip pat tiriamoji jos dalis (alelių kiekis visose pozicijose vienodas, iÅ¡skyrus jų eiliÅ¡kumÄ ). Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu pateikė tyrimo ataskaitÄ ir nepateikė mokėjimo kvito, tyrimo iÅ¡vados nepaneigia.

Kvitas patvirtino ne laboratorinių duomenų iÅ¡vadas, o patirtas iÅ¡laidas. Atsakovė tyrimo iÅ¡vadas ginčija subjektyviais pasvarstymais ir nepateikia jokių laboratorinio tyrimo iÅ¡vadÄ paneigiančių įrodymų. Nepagrįsta teigti, kad DNR tyrimo duomenis ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ interneto, suklastodamas dokumentÄ , nes tokių faktų byloje nėra. Laboratorinių mėginių paėmimo data neturi įtakos eksperto iÅ¡vados pagrįstumui. Atsakovės reikalavimai ieÅ¡kovo atžvilgiu susiję vien su materialine nauda, siekiu gauti jos vaikui iÅ¡laikymÄ .

Vaikas neturi glaudaus ryÅ¡io su ieÅ¡kovu. Atsakovė paneigė, kad jos iÅ¡vykimo į užsienį laikotarpiu ieÅ¡kovas prižiÅ«rėjo vaikÄ . Atsakovės pozicija yra nenuosekli. Ji teigia, kad ieÅ¡kovas yra biologinis tėvas, kartu – kad ieÅ¡kovas yra socialinis tėvas. Teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. Nesutinka, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos bÅ«tų sumažintos, nes jas patyrė dėl atsakovės kaltės.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti.

Nurodo, kad įstatymai nenumato moralinės žalos atlyginimo, nuginčijus tėvystę. Vaiko tėvas yra ieÅ¡kovas, todėl jis ir vengė atlikti pakartotinę DNR ekspertizę. Pasakius, kad atsakovė nėščia, ieÅ¡kovas neprieÅ¡taravo ir liepė vaikÄ gimdyti. IeÅ¡kovas skubėjo susituokti, nes nenorėjo, kad vaikui bÅ«tų įraÅ¡yta atsakovės buvusio sutuoktinio pavardė, su kuriuo tuo metu nebuvo nutraukusi santuokos. Atsakovė finansiÅ¡kai iÅ¡laikė ieÅ¡kovÄ beveik visÄ jų bendro gyvenimo laikÄ .

IeÅ¡kovo pajamos buvo greitieji kreditai. IeÅ¡kovas atsakovei perrašė skolas, kurias grÄ Å¾ina ir Å¡iuo metu. Jei bÅ«tų apgaudinėjusi ieÅ¡kovÄ , bÅ«tų sutikusi su ieÅ¡kiniu ir neleidusi pinigų DNR ekspertizei. IeÅ¡kovas galvos skausmu ir padidėjusiu kraujospÅ«džiu skundėsi dar santuokoje, tačiau tuomet vartojo alkoholį ir nesikreipė į gydytojus. Dėl alkoholio vartojimo buvo privesta vykti dirbti į užsienį, kad grÄ Å¾intų ieÅ¡kovo skolas, uždirbti pragyvenimui. Atsakovo sveikatos bÅ«klės nepablogino, jam nepakenkė ir neturtinės žalos nepadarė.

Argumentai dėl garbės ir orumo įžeidimo nėra Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai nebuvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme. Bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ teismas iÅ¡sprendė teisingai, nėra pagrindo jų keisti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas nėra santuokoje su atsakove gimusio vaiko tėvas, ieÅ¡kovo nuostoliais pripažino sumokėtÄ iÅ¡laikymÄ ir jį iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisė, nepriteisdamas procesinių palÅ«kanų, atmetė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nenumatytÄ Ä¯statymuose, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės atsakovės argumentai dėl neteisingo tėvystės nuginčijimo yra nepagrįsti.

IÅ¡vadÄ apie tai, jog ieÅ¡kovas nėra atsakovės sÅ«naus V. biologinis tėvas, pirmosios instancijos teismas grindė DNR tyrimo 2014 m. birželio 25 d. ataskaita ir 2014 m. gruodžio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu. Nesutiktina su apeliante, jog, remdamasis Å¡iais įrodymais ir juos vertindamas, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tėvystės nuginčijimÄ ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, visiÅ¡kai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

Tiek pagrindas tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. DNR ekspertizės iÅ¡vados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iÅ¡ konkretaus tėvo. Toks įrodymas pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tėvystės nustatymo bylose, tokiu pripažįstamas ir tėvystės nuginčijimo bylose. Tėvystei nustatyti pakanka vien Å¡io įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktÄ patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

J. v. T. V., bylos Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. D. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-279/2011). Apeliantė deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos praÅ¡ymo paskirti pakartotinę tėvystės nustatymo ekspertizę ir dėl to buvo Å¡aliÅ¡kas. IÅ¡ ekspertizės įstaigos praneÅ¡imo t. 1 b.l. 152 apie tai, kad paskirtu laiku ieÅ¡kovas neatvyko tėvystės nustatymo tyrimui, atsakovės praÅ¡ymo t. 1 b.l. 143 dėl ekspertizės atlikimo datos nustatymo ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymo t. 1 b.l. 138 neskirti ekspertizės jo komandiruotės laiku, raÅ¡ytinių įrodymų apie komandiruotę bei 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties matyti, kad, Å¡alims dėl pateisinamos priežasties (ieÅ¡kovo komandiravimo UAB „Dusmenėliai“ dirbti į užsienį) nesuderinus ekspertizės atliko datos, jÄ nustatė teismas.

Tyrimas buvo atliktas 2014 m. gruodžio 29 d. Ekspertizės aktu konstatuota, kad ieškovas nėra vaiko V. V. tėvas. Pageidavimus paskirti pakartotinę ekspertizę atsakovė motyvavo abejonėmis dėl ieškovo negalėjimo atvykti atlikti DNR ekspertizę ryšium su darbu, dėl ko ji esanti įsitikinusi DNR ekspertizės neteisingumu ir prašanti paskirti tėvystės nustatymo ekspertizę pagal kraujo grupę. Pirmosios instancijos teismas du kartus prašymus atmetė protokolinėmis nutartimis, o 2015 m. gegužės 25 d. priėmė rašytinę nutartį, kurioje nurodė, jog ekspertizės išvadų pagrįstumo negalėjo nulemti jos atlikimas ne atsakovės pasirinktu, o teismo paskirtu laiku.

Vaiko kilmės nustatymas vien iš tėvo ir vaiko kraujo grupės atsakovės pasirinktoje serologijos ir DNR įstaigoje neturės eksperto išvados teisinės galios, nes ne teismo ekspertizė teisme nepripažįstama. Vaiko kilmės nustatymas vien iš kraujo grupių pastaruoju metu netaikytinas, nes yra pažangesnių mokslinių tyrimų, kurių metu nustatoma išskirtinė identifikacinė informacija, būdinga konkrečiam individui. Apeliacinės instancijos teismas šioms išvadoms pritaria ir pažymi, kad ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu (nebuvimu) ir šių aplinkybių nustatymui reikalingos specialios žinios.

Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnis). Atsakovės abejonės DNR ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumu buvo subjektyvios, motyvuotos ne iÅ¡vados nepatikimumu, o tik ekspertizės atlikimo data. Å ios abejonės paneigtos UAB „Dusmenėliai“ pažymėjimu apie ieÅ¡kovo komandiruotes ir duomenimis apie ieÅ¡kovo darbÄ iÅ¡ VSDFV, be to, ekspertizės akto iÅ¡vada sutampa su DNR tyrimo ataskaita, kuria remiantis ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo.

Nepagrįsto praÅ¡ymo paskirti pakartotinę ekspertizę tėvystės nustatymui pagal kraujo grupę atsakovės pasirinktoje įstaigoje netenkinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip rungimosi principo pažeidimas ar teismo Å¡aliÅ¡kumas. Ä®gyvendindamos rungimosi principÄ , kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Ä®rodinėjimo taisykles nustato CPK 176-182 straipsniai.

Rungimosi principo pažeidimu apeliantė nepagrįstai įvardija teismo atsisakymÄ pratęsti terminÄ atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, praÅ¡ymų paskirti pakartotinę ekspertizę ir padėti iÅ¡reikalauti duomenis netenkinimÄ , taip pat sprendimo motyvacijÄ bei įrodymų vertinimÄ ieÅ¡kovo naudai. PraÅ¡ymÄ pratęsti atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo terminÄ ji motyvavo advokatės atostogomis, tačiau nepristatė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi šį terminÄ pagrįstai atsisakė pratęsti (CPK 77 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde nurodytas atsisakymas iÅ¡reikalauti įrodymus bylos sustabdymo laikotarpiu motyvuotai netenkintas teismo 2014 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tu (t. 1 b.l. 142). VSDFV neteikė duomenų atsakovės atstovei apie ieÅ¡kovÄ , tačiau, atnaujinus bylos nagrinėjimÄ po ekspertizės atlikimo, Å¡ie duomenys byloje buvo patikrinti (t. 2 b.l. 52-54, 56-59). Minėta, kad teismo atsisakymas paskirti pakartotinę ekspertizę buvo pagrįstas, o įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, savaime nereiÅ¡kianti nei rungimosi principo pažeidimo, nei neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 185 straipsnis).Apeliantės teiginiai apie netinkamÄ Ä¯rodymų įvertinimÄ motyvuojami nepagrįstu įrodomosios galios suteikimu DNR tyrimo ataskaitai, pakartotinės ekspertizės nepaskyrimu, neteisingu jos ir buvusio sutuoktinio ryÅ¡ių įvertinimu.

Minėta, kad paskirti pakartotinę ekspertizę pirmosios instancijos teismas atsisakė pagrįstai. IÅ¡vadÄ , jog atsakovės ir buvusio sutuoktinio santykiai nebuvo visiÅ¡kai nutrÅ«kę, teismas grindė pačios atsakovės paaiÅ¡kinimais, liudytojos J. I. (atsakovės motinos) parodymais apie tai, kad R. K. lankė sÅ«nų A., teikė jam iÅ¡laikymÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia iÅ¡vada atitinka CPK 186, 189 straipsniuose reglamentuotus įrodymus – Å¡alies paaiÅ¡kinimÄ ir liudytojos parodymus, kita vertus, tėvystės nuginčijimui ji nėra tiesiogiai reikÅ¡minga.

DNR tyrimo ataskaitÄ teismas vertino siedamas su kitais įrodymais – laboratorinio tyrimo kvitu, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu apie seilių mėginio ėmimo ir tyrimo atlikimo tvarkÄ , teismo ekspertizės aktu. Apeliantė iÅ¡ dalies teisingai teigia, kad DNR tyrimo ataskaitoje tiriamųjų asmenybė nėra identifikuota (įraÅ¡ytos tik ieÅ¡kovo bei vaiko pavardės ir vardai), tačiau pastaroji aplinkybė bei tai, kad teismas neiÅ¡reikalaudamas iÅ¡ DNR diagnostikos laboratorijos centro tyrimo bylos Nr. 8149037, nereiÅ¡kia bylos esmės neatskleidimo.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G.

Å . v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Å . B. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Konstatavęs, jog ieÅ¡kovo tėvystę nuginčija teismo ekspertizės iÅ¡vada, atitinkanti DNR tyrimo ataskaitos iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas Å¡ias įrodymų vertinimo nuostatas pritaikė tinkamai.

Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga. Å alių ginÄÄ turi nagrinėti nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, todėl turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje H. v.

Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas, priimtas byloje S. v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir neÅ¡aliÅ¡kumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis).

Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada atsisakyti paskirti pakartotinę ekspertizę yra motyvuota. Minėta, kad apeliantės argumentai dėl jos nepaskyrimo nepagrįsti. Ji nepareiÅ¡kė nuÅ¡alinimo teisėjai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o apeliacijos proceso metu neprašė paskirti papildomÄ ar pakartotinę tėvystės nustatymo ekspertizę, pateikdama tai pagrindžiančius argumentus.

Tai reiÅ¡kia, kad nėra jokių realių faktų apie subjektyvųjį ar objektyvųjį pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties termino CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus, taip pat nustatyta ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžia bendraisiais kreipimosi į teismÄ atvejais. Å io straipsnio 1 dalyje numatyti du ieÅ¡kinio senaties pradžios skaičiavimo momentai:

1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e;

2) paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimÄ . Subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įraÅ¡u, bet apie teisės pažeidimÄ ir apie įraÅ¡Ä ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimÄ .

Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismÄ , paaiÅ¡kėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (pavyzdžiui, gautas dokumentas, kad jo tėvystė nėra pagrįsta kraujo giminyste ir kt.).IeÅ¡kovas nurodė, jog atlikti tėvystės nustatymo tyrimÄ nutarė, ginčo dėl iÅ¡laikymo teikimo metu atsakovei prasitarus, kad vaikas yra ne jo. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę bei tai, kad UAB „Endemik“ tėvystės nustatymo laboratorinio tyrimo kvitas, kuriame užsakovu įraÅ¡ytas ieÅ¡kovas, bei mokėjimo už tyrimÄ kvitas yra 2014 m. birželio 10 dienos datos, DNR tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad genetiniai duomenys pateikti 2014 m. birželio 25 d., o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2014 m. rugpjūčio 11 d., pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog duomenys, kad tėvystė nėra pagrįsta kraujo giminyste, ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo gavus Å¡iÄ ataskaitÄ , todėl jis nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino tėvystei nuginčyti.

Nors Å¡is įrodymas gautas ne įstatymo nustatyta tvarka, visuomenėje jis yra populiarus ir naudojamas, siekiant gauti iÅ¡vadÄ apie tėvystę asmeniniam įsitikimui. Šį įrodymÄ , siejant su kitais tėvystės nuginčijimo įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip ieÅ¡kovo reikalavimÄ patvirtinančius duomenis, todėl apeliantės teiginiai apie tyrimo iÅ¡vados gavimo bÅ«dÄ bei tiksliÄ 2014 m. birželio mėnesio dienÄ atmestini kaip nereikÅ¡mingi. Ji nepateikė įrodymų, kad apie tai, jog ieÅ¡kovas nėra vaiko V. biologinis tėvas, jis sužinojo anksčiau nei metai laiko iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo.

 Dėl socialinės tėvystės Nesutiktina su apeliante, jog tėvystės nuginčijimas negalimas dėl neaiÅ¡kaus biologinio tėvo ir realios grėsmės vaikui likti be tėvo, kas prieÅ¡tarautų CK 3.3 straipsniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiÅ¡kimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiÅ¡kus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje E. T. v.

A. A.-T., bylos Nr. 3K-3-304/2010). Apeliacine tvarka vertinamu atveju ieÅ¡kovo tėvystės įraÅ¡o pagrindas yra vaiko gimimas Å¡alių santuokoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paaiÅ¡kėjus, jog ieÅ¡kovas nėra biologinis vaiko tėvas, tėvystės nuginčijimas galimas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas tėvystės nuginčijimo ieÅ¡kinį patenkino pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas remiasi vaiko teise žinoti savo kilmę ir biologinį tėvÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teise pažinti savo tėvus, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais (žr., pvz., EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimÄ byloje M.prieÅ¡ KroatijÄ ;

EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimÄ byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ ) ir teisės doktrina, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl tėvystės nuginčijimo, pripažįstančia, jog konkrečiais atvejais vaiko interesai iÅ¡saugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo Å¡eimos santykių stabilumÄ ir tęstinumÄ , vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ , gali drausti nuginčyti tėvystę (nors faktinis tėvas ir nėra vaiko biologinis tėvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-9/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).Tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiÅ«rį į jį.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-460/2007).Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu 2011 m. vasario mėnesį šalys kartu nebegyveno, vaiko gyvenamoji vieta 2011 m. vasario 2 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta su atsakove (civilinė byla Nr. 2-548-179/2011). Taigi, vaikas su abiem tėvais gyveno pirmus trejus metus. Jis yra vidutinio neįgalumo lygio dėl lengvo protinio atsilikimo, vaikystės autizmo, Å¡iuo metu toks neįgalumas nustatytas iki 2018 m. liepos 17 d. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad po iÅ¡tuokos vaikÄ kartais pasiimdavo savaitgaliais (bÅ«davo, kad nepasiima visÄ mėnesį arba pasiima kelis kartus per mėnesį), vaikas pas jį gyveno mėnesį laiko, kai atsakovė dirbo užsienyje.

Vidinio prieraiÅ¡umo nebuvo iÅ¡ abiejų pusių, nebuvo abipusio kontakto, nes vaikas užsidaręs savo pasaulyje. IeÅ¡kovo vertinimu, taip buvo ir dėl vaiko vystymosi specifikos (atsilikimo). Vaikas pas jį žiÅ«rėdavo televizorių, žaisdavo, pirkdavęs jam maistÄ , teikęs kitokį iÅ¡laikymÄ . IÅ¡ Å¡eimos narių vaikas labiausiai prisirišęs prie močiutės (atsakovės motinos). Po tėvystės tyrimo UAB „Endemik“ su vaiku nebebendravo. Remiantis ieÅ¡kovo teigimu, beveik septynerius metus jis vykdė tėvo pareigas sÅ«nui, tačiau nejaučia vaikui jokio potraukio, meilės, ryÅ¡io, yra didžiulis skirtumas tarp niekinio santykio su Å¡iuo vaiku ir jausmų bei visaapimančių emocijų dukrai, gimusiai 2016 m. kovo 15 d.

Atsakovės teiginiai dėl vaiko santykio su ieÅ¡kovu prieÅ¡taringi. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ji teigė, kad du jos darbo užsienyje metus vaikas gyveno pas jos motinÄ , ieÅ¡kovas vaikÄ savaitgaliais pasiimdavo labai retai, neskyrė lėšų jo iÅ¡laikymui, nepirko vaikui maisto, vaistų ir kitų bÅ«tinų daiktų. Apeliaciniame skunde nurodė, jog ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nenutrÅ«kęs, vaikas iki Å¡iol laukia tėvo, artimai su juo bendravo septynerius metus, tuo tarpu VTAS atstovams 2014 m. rugpjūčio mėn. atsakovė teigė, kad vaikas bendrauti su tėvu nenori, tarp jų nėra nusistovėjusio stipraus tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡io, sÅ«nus nėra prieraiÅ¡us tėvo atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog VTAS darbuotojai neapsilankė atsakovės namuose, nebendravo su vaiku ir neiÅ¡klausė jo nuomonės, nesiaiÅ¡kino, kÄ vaikas jaučia tėvui, o iÅ¡vada pagrįsta tik atsakovės perduota momentine vaiko nuotaika po konflikto su tėvu.Atsižvelgiant į tai, kad VTAS 2014 m. rugpjūčio 28 d. iÅ¡vada apie minėto ryÅ¡io nebuvimÄ Â pagrįsta iÅ¡imtinai vaiko motinos (atsakovės) žodžiais bei yra itin siauros apimties, apeliacinės instancijos teismas pavedė VTAS pateikti iÅ¡vadÄ dėl vaiko ryÅ¡io su tėvu remiantis paties vaiko nuomone, iÅ¡reikÅ¡ta dalyvaujant VTAS psichologui ar kitam specialistui, parinktinam atsižvelgiant į vaiko sveikatos bÅ«klę.

VTAS pateikė iÅ¡vadÄ , jog 2015 m. gruodžio 30 d. nuvyko į nepilnamečio vaiko namus, tačiau jis atsisakė bendrauti. Motina R. I. paaiÅ¡kino, jog vaikas su nepažįstamais žmonėmis visiÅ¡kai nebendrauja. Ä®vertinęs vaiko amžių, brandos lygį, jo negaliÄ , VTAS nurodė, kad vaikas negali suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti savo norų bei jų byloje pasakyti. AnalogiÅ¡kai vaiko nuomonės įvertinimas negalėjo bÅ«ti atliktas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichologei.

Vaiko nuomonės ir jo ryÅ¡io su ieÅ¡kovu iÅ¡tyrimui buvo atlikta teismo psichologinė ekspertizė. Teismo psichologinės ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad vaikas, atsižvelgiant į jam bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio iÅ¡sivystymo lygį, nesugeba iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kos nuomonės byloje aktuliais klausimais. Vaikas ieÅ¡kovÄ Ä¯vardija kaip savo tėvÄ , tačiau yra matoma, jog Å¡is vaiko suvokimas formalus – vaikas reaguoja į ieÅ¡kovÄ indiferentiÅ¡kai (neiÅ¡reiÅ¡kia nei emocijų, nei kokių nors norų jo atžvilgiu).

Ä®vertinus tai, kad vaikas indiferentiÅ¡kai reaguoja į ieÅ¡kovÄ (nestebima nei teigiamų, nei neigiamų emocijų), emocinis ryÅ¡ys tarp jų vertinamas kaip nutrÅ«kęs. Vaikas poreikio bendrauti su ieÅ¡kovu neiÅ¡reiÅ¡kia bei verbaliai (kalba), nei neverbaliai (elgesiu). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje žymimas saugus vaiko ryÅ¡ys su motina, kvietimas žaisti ekspertę, o jo reagavimas į ieÅ¡kovÄ prilygsta reagavimui kaip į svetimÄ asmenį.

Vadovaudamasi faktais, kad ieÅ¡kovo biologinę tėvystę paneigia moksliniu iÅ¡tyrimu pagrįsta ekspertizės iÅ¡vada, vaiko ryšį su ieÅ¡kovu – psichologinės ekspertizės iÅ¡vada, vaiko santykio su tėvu naudingumÄ vaiko interesams (vystymuisi, auklėjimui) – ieÅ¡kovo jausmų Å¡iam vaikui ir perspektyvos netgi formaliai atnaujinti vaiko–tėvo santykius nebuvimas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tėvystės nuginčijimas neturės didelio poveikio vaiko interesams dėl jo jauno amžiaus, vystymosi specifikos, nutrÅ«kusio bendravimo su ieÅ¡kovu, taip pat kad Å¡iuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principÄ labiau atitinka vaiko teisė žinoti savo kilmę ir su tuo sietina tikimybė sukurti kokybiÅ¡kus tikrojo tėvo ir vaiko ryÅ¡ius, nei socialinės tėvystės nustatymas.

Tėvyste yra grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobÅ«džio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai, kurių Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas įgyvendinti nepageidauja ir dėl objektyvių aplinkybių (ryÅ¡io su vaiku nebuvimo), ir dėl subjektyvių priežasčių, jausdamas didelį skirtumÄ tarp emocijų Å¡iam vaikui nebuvimo ir meilės savo dukrai. Kita vertus, nors vaikas ieÅ¡kovÄ pripažįsta savo tėvu, jam yra visiÅ¡kai abejingas. Remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė manipuliuoja vaiko interesais, teigdama apie vaiko ryšį su ieÅ¡kovu, teismo nepasiekimÄ , kad vaikas neliktų be tėvo bei nepagrįstÄ jos atsakomybės už vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvÄ konstatavimÄ , motyvuojant kito tėvo nebuvimu.

Nustatyta, kad ieškovas nėra atsakovės vaiko biologinis tėvas, o socialinės tėvystės institutas šiuo atveju maksimaliai galėtų pasireikšti tik išlaikymo mokėjimu. Tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieštarautų – iš šalių paaiškinimų ir psichologinės ekspertizės išvados matyti, jog vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks ieškovo ir vaiko santykis praktiškai nebėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas būtų pritaikytas formaliai.

Tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o apeliacine tvarka vertinamu atveju tokios išvados padaryti negalima. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas.

Byloje atsakovė nesirėmė vaiko gyvybės pradėjimu pasitelkiant pagalbinio apvaisinimo priemones, kuomet tėvo asmenybė neatskleidžiama, todėl logiÅ¡ka manyti, kad vaikas turi biologinį tėvÄ , ir tik pati apeliantė, jei laikytųsi sÄ Å¾iningumo principo, yra atsakinga už jo įvardijimÄ bei tėvystės nustatymo inicijavimÄ , kad vaikas žinotų savo kilmę ir neliktų be tėvo iÅ¡laikymo. Pažymėtina, jog specialiųjų vaiko poreikių, susijusių su neįgalumu, užtikrinimÄ Å¡iuo atveju garantuoja vaiko Å¡alpos neįgalumo pensija ir priežiÅ«ros pagalbos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija, atsakovei mokama Alytaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyriaus (255,60/224,00 Eur per mėn.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir procesinių palÅ«kanų Konstatavęs, kad ieÅ¡kovas nėra biologinis atsakovės vaiko tėvas, pirmosios instancijos teismas neteisėtais atsakovės veiksmais (neveikimu) pripažino tai, kad atsakovė nei Å¡alių artimo bendravimo ir pasiruoÅ¡imo santuokos sudarymui metu, nei nėštumo metu, nei nutraukiant santuokÄ ir teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepranešė ieÅ¡kovui apie faktÄ dėl jo tėvystės, t.y. neinformavo apie savo intymų bendravimÄ su kitu vyru vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, galinčiu sukelti abejonių dėl ieÅ¡kovo tėvystės, todėl tokį elgesį (neveikimÄ ) teisingai įvertino kaip neatitinkantį atidaus, rÅ«pestingo ir sÄ Å¾iningo žmogaus elgesio standartų, bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, sudariusį sÄ lygas pareigÄ pagal įstatymÄ teikti iÅ¡laikymÄ vykdyti ieÅ¡kovui, o ne biologiniam vaiko tėvui.Byloje nustatyta, kad atsakovė neinformavo ieÅ¡kovo, su kuriuo ketino sudaryti santuokÄ , apie turėtus artimus santykius su kitu vyru galimu vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, pranešė ieÅ¡kovui apie nėštumÄ tik kaip apie su juo susijusį faktÄ ; ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė santuokÄ , jiems žinant apie atsakovės nėštumÄ ir ieÅ¡kovui manant, kad jis yra bÅ«simo vaiko tėvas; santuokos nutraukimo Å¡alių bendru sutikimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir jos teisminio tvirtinimo metu atsakovė taip pat neatskleidė ieÅ¡kovui nurodytų aplinkybių.

Tokie veiksmai (neveikimas) kasacinio teismo praktikoje pripažįstami neapdairiu ir nerūpestingu elgesiu, t. y. neatitinkančiu bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. B.-K. dėl nuostolių atlyginimo).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau iÅ¡vardintas faktines aplinkybes, turėjo teisinį pagrindÄ konstatuoti atsakovės kaltÄ (neatidų ir nerÅ«pestingÄ ) neveikimÄ (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), sudariusį sÄ lygas pareigÄ pagal įstatymÄ teikti iÅ¡laikymÄ vykdyti ieÅ¡kovui, o ne biologiniam vaiko tėvui, ir nulėmusį, kad 1159,91 Eur iÅ¡laikymÄ sumokėjo ieÅ¡kovas, neprivalėjęs teikti iÅ¡laikymo, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikęs jos nepilnamečiui sÅ«nui nurodyto dydžio iÅ¡laikymÄ (CK 6.247, 6.249 straipsniai).

Tos neveikimas pagrįstai pripažintas neteisėtu (CK 6.246 straipsnis) ir sukėlusiu atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas sÄ lygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl pagrįstai patenkino turtinį ieÅ¡kovo reikalavimÄ .Nuostolių dydžio apskaičiavimo apeliantė atsakovė neginčija, jų sumažinti nepraÅ¡o. Teisėjų kolegija neturi pagrindo priteistÄ 1159,91 Eur nuostolių sumÄ sumažinti savo iniciatyva apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Å i suma nėra labai didelė; atsakovė dirba (apeliacinės instancijos teismui ji nurodė nuo 2017 m. sausio 20 d. iki rugsėjo 1 d. bÅ«sianti Airijoje darbo reikalais); ieÅ¡kovo teiktas iÅ¡laikymas buvo skirtas vaikui V., todėl atmestini atsakovės argumentai dėl kitų atsakovės vaikų turtinės padėties pabloginimo sugrÄ Å¾inant neteisėtai gautÄ iÅ¡laikymÄ . Pažymėtina, kad pareigÄ iÅ¡laikyti kitus vaikus turi ne tik atsakovė, bet ir tų vaikų tėvai. Remiantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PalÅ«kanų dydį 5 proc. nustato CK 6.210 straipsnio 1 dalis. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu tokias palÅ«kanas prašė priteisti, pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io reikalavimo nepasisakė, todėl sprendimas papildytinas procesinių palÅ«kanų priteisimu. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Teismas sutinka su apelianto ieÅ¡kovo argumentais dėl teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, remiantis Konstitucijoje įtvirtintu principu (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ jeigu neturtinės žalos atlyginimo kaip konstitucinio principo neužtikrina galiojantys įstatymai, tai tiesiogiai reikia remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis.

Ta aplinkybė, kad galiojant Konstitucijai įstatyme nenustatyta neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindas išvadai, kad neturtinės žalos atlyginimas įstatymais nebuvo nustatytas. Kai žala atsirado galiojant Konstitucijai, tai tiesiogiai turi būti taikomos Konstitucijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai paneigta ieÅ¡kovo teisė kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nesudaro galimybės priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , nei nusprendė pirmosios instancijos teismas. Atsakovės civilinės atsakomybės konstatavimui turi bÅ«ti įrodytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.245 – 6.250 straipsniai). Minėta, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) ir kaltė yra įrodyti.

Atsakovės neteisėtas elgesys lėmė, kad vaiko tėvu buvo įraÅ¡ytas ieÅ¡kovas, nesantis vaiko biologiniu tėvu, ir jo tėvystė yra nuginčyta. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė praradęs galimybę praÅ¡yti nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės, atlyginant neturtinę žalÄ , taip pat dėl to, kad atsakovė savo nesÄ Å¾iningus veiksmus tęsė ilgÄ laikÄ , pagimdžiusi vaikÄ nedirbo ir buvo ieÅ¡kovo iÅ¡laikoma, gyvenant santuokoje nedirbo motyvuodama vaiko auginimu.

Patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo savivertė, jautė diskomfortÄ bendraujant su pažįstamais, draugais. Apeliaciniame skunde teigė neturtinę žalÄ patyręs vedybomis vien dėl bÅ«simo vaiko, vaiko palikimo jo priežiÅ«rai atsakovei po iÅ¡tuokos dirbant užsienyje, dėl vaiko iÅ¡laikymo. Sužinojęs, kad V. V. nėra jo vaikas, patyrė nepatogumus prieÅ¡ draugus, gimines, negalėjo susikaupti darbe, sutriko sveikata (padidėjo kraujospÅ«dis, prasidėjo galvos skausmai, pablogėjo miegas, atsirado skausmai Å¡irdies plote), patyrė nepatogumus dėl DNR tyrimo atlikimo, bylos vedimo įrodinėjant ieÅ¡kinį. Nesutiktina su apeliantu, kad neturtinę žalÄ sudaro galimybės inicijuoti santuokos nutraukimÄ dėl atsakovės kaltės, apgavusios jį dėl vaiko tėvystės, praradimas.

Santuokos nutraukimo priežastis yra nurodyta 2011 m. vasario 2 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-548-179/2011 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – tai supratimas, kad abu sutuoktiniai seniai neturi bendrų interesų ir gyventi kartu nenori (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tėvystę jis nuginčijo nagrinėjamoje byloje. Žala, kuriÄ ieÅ¡kovas nurodo patyręs iÅ¡laikydamas atsakovę vaiko auginimo metu, yra turtinė, ieÅ¡kinio dėl tokios kilmės turtinės žalos atlyginimo jis nepareiÅ¡kė, nuostoliai dėl vaiko iÅ¡laikymui sumokėtų pinigų jam yra priteisti Å¡ioje byloje.

Apeliantas neįrodė patyręs neturtinės žalos dėl vaiko palikimo jo priežiÅ«rai atsakovei dirbant užsienyje – šiÄ aplinkybę pats paneigė apeliacinio proceso metu, pripažindamas, kad tuo metu vaikas gyveno su močiute, o jis jį pasiimdavo retai, savaitgaliais. Apelianto teiginiai dėl sveikatos sutrikimo sužinojus apie tėvystės nuginčijimÄ nėra pagrįsti medicininiais duomenimis. 2015 m. balandžio 30 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e–siuntime nurodyta, kad ieÅ¡kovui kraujospÅ«dis epizodais pakildavo dar paauglystėje. 2015 m. vasario 9 d. jis kreipėsi dėl skausmų krÅ«tinėje, galvos skausmų, rastas padidintas kraujospÅ«dis.

Konsultuotas kardiologo 2015 m. vasario 26 d., diagnozuota pirminė hipertenzija, paskirtas nuolatinis gydymas antihipertenziniais vaistais. IÅ¡ Å¡ių įrašų negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui hipertenzinę ligÄ sukėlė sužinojimas apie ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nurodė apie jas sužinojęs 2014 m. birželio mėnesį, hipertenzija gi diagnozuota po aÅ¡tuonių mėnesių. Mediciniuose įraÅ¡uose nėra tokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog hipertenzijÄ , ieÅ¡kovo nurodytus galvos ir krÅ«tinės skausmus sukėlė jo biologinės tėvystės paneigimas.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę kreiptis į teismÄ asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos. Apeliantas neįrodė, kad santuokÄ su atsakove sudarė tik dėl bÅ«simo vaiko ir kad Å¡ia prasme atsakovė suvaržė jo teisę ir laisvę apsispręsti (Konstitucijos 29 straipsnis). Atsakovės paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ių aplinkybių yra prieÅ¡ingi, be to, apsisprendimÄ tuoktis savo valia ieÅ¡kovas patvirtino sudarydamas santuokÄ ir neprašė santuokÄ pripažinti negaliojančia dėl prievartos, apgaulės ar kitokių valios trÅ«kumų (CK 3.8 straipsnio 3 dalis, 3.13 straipsnis).

Apeliantas neįrodė, kad dėl sužinojimo apie biologinės tėvystės paneigimÄ buvo pažeistas jo orumas (Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvystės santykiai, nepriklausomai nuo kraujo ryÅ¡io buvimo, žmogaus orumo nežemina. Nėra loginio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo sužinojimo apie DNR tyrimo rezultatus ir jo savivertės bei bendravimo su draugais ir pažįstamais pablogėjimo. Pažymėtina, kad pastarųjų aplinkybių nepatvirtina apelianto nurodytų liudytojų O.

V. ir E. B. parodymai. Apelianto argumentai dėl jo garbės ir orumo žeminimo iÅ¡ atsakovės pusės bylos proceso metu nėra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 312 straipsnis), o patirtus nepatogumus dėl bylos vedimo kompensuoja bylinėjimosi iÅ¡laidos.IÅ¡ apelianto paaiÅ¡kinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, kad vaiko jis nemyli, faktiÅ¡kai iÅ¡gyvena ne dėl sužinojimo apie nebuvimÄ jo tėvu, o dėl bylos baigties, nematydamas socialinės tėvystės perspektyvos.

Vadovaudamasi visomis nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos patyrimo, todėl jo reikalavimai dėl 2000 Eur priteisimo netenkintini. Dėl bylinėjimosi išlaidų Apeliantas nepagrįstai teigia, kad, apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo 2015 m. birželio 16 d. patikslinto prašymo. Teismo sprendime nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos yra išvardintos būtent šiame prašyme t. 2 b. l. 140.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė 0,42 Eur iÅ¡laidų už bylos dokumentų kopijavimÄ , priskirdamas jas prie advokato pagalbos iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 716,45 Eur (231,41+10,14+27,09+144,81+153+50+50+50). IeÅ¡kovas yra sumokėjęs 519 Lt (150,31 Eur) žyminio mokesčio paduodant ieÅ¡kinį ir 70 Eur žyminio mokesčio paduodant patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 1 b.l. 6, t. 2 b.l. 67). Banko komisinį mokestį į žyminio mokesčio sumÄ jis įtraukia nepagrįstai, Å¡ios kilmės mokestis taip pat nepriskirtinas prie kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagal CPK 88 straipsnį.

Už ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo 2015 m. rugpjūčio 11 d. turėjo būti sumokėtas 144,5 Lt (41,85 Eur) žyminis mokestis, patenkinus ieškinį dėl 1159,91 Eur nuostolių priteisimo mokėtinas 34,78 Eur žyminis mokestis. Bendra žyminio mokesčio suma sudaro 76,63 Eur, visa bylinėjimosi išlaidų suma –793,08 Eur (76,63+716,45). Pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra 269,54 Eur (76,52 Eur žyminio mokesčio ir 193,02 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų).

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje kitos ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos t. 2 b. l. 140 pripažintos pagrįstomis ir priteistinomis, akivaizdu, jog jas apskaičiuojant teismas suklydo. Tai nesudaro CPK 329 straipsnyje numatyto pagrindo sprendimui pakeisti, todėl jis patikslintinas nurodant, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 76,63 Eur žyminio mokesčio ir 716,45 Eur kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 265 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nepagrįstai reikalauja priteisti visÄ jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovė nepateikė apeliacinio skundo dėl to, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, proporcingumo principas nebuvo pritaikytas. Kadangi ieškovo bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl jos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 50 Eur atsižvelgiant vien į tai, kad atsakovė turi tris vaikus.

Sunkios dabartinės materialinės padėties apeliantė neįrodė (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados IÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas iÅ¡ esmės nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Apeliacinio proceso metu apeliantas ieÅ¡kovas patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 400 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ , 0,43 Eur už bylos medžiagos kopijavimÄ , 60 Eur žyminio mokesčio (t. 3 b.l. 27, 29-32).

Apeliantė atsakovė sumokėjo 76,52 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 176,78 Eur avansÄ už ekspertizės atlikimÄ (t. 3 b.l. 10, 94). Apeliacinių skundų reikalavimų nepatenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims nepaskirstytinos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Sprendimo papildymas procesinių palÅ«kanų priteisimu nėra jo pakeitimas pagal CPK 312 straipsnį. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtÄ jÄ pastraipÄ , nurodant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistÄ 76,63 (septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių Eur 63 ct) Eur žyminį mokestį, 716,45 (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika Eur 45 ct) Eur kitų bÅ«tinų ir pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį tokiu sakiniu: „Priteisti iÅ¡ atsakovės R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 1159,91 Eur nuostolių sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014 m. rugpjūčio 11 dienÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                       Raimondas Buzelis                                                                                                   Virginija Gudynienė                                                                                                    Algimantas Kukalis