eeb04d39-27e7-46de-a344-57d9fcf1caee · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. Nr. 2A-223-823/2015Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06200-2011-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 95.5; 16.2.4; 114.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų RÅ«tos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Vilsta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I.

M. (teisių perėmėjas - V. M.) ieÅ¡kinį atsakovui dėl neturtinės žalos, sužalojus sveikÄ tÄ nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo, trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas I. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už nelaimingo atsitikimo darbe metu padarytÄ Å¾alÄ sveikatai ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad 2008 m. liepos 10 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu jis pradėjo dirbti pas atsakovÄ UAB „Vilsta“ statybininku. 2008 m. spalio 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu statybos objekte „Administracinių patalpų kompleksas su požeminiu parkingu, (duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovas buvo sunkiai sužalotas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, atlikęs nelaimingo atsitikimo tyrimÄ , nustatė, kad nelaimingÄ atsitikimÄ darbe sÄ lygojo statinio statybos darbų teisės aktų pažeidimas (statinio statybos darbų teisės aktų pažeidimas; netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas statybvietėse, nes statybos objekte nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas, darbo aukÅ¡tyje atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens, saugos ir sveikatos norminio teisės akto, darbuotojui privalomos vykdyti instrukcijos pažeidimas).

Tiriant įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, nelaimingo atsitikimo vieta nebuvo iÅ¡saugota, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punktÄ . Neigiamos pasekmės ieÅ¡kovo sveikatai kilo dėl to, kad jis, laukdamas armatÅ«ros lankstinių, pristatomų į darbo vietÄ kranais, priartėjęs prie nebaigtos rinkti klojimų skydų perdangos, kuri nebuvo aptverta, o pavojingos zonos kraÅ¡tas nebuvo pažymėtas, neturėdamas individualių apsaugos priemonių (saugos diržo), paklotui nuo jo svorio persisvėrus, kartu su perdangos paklotu nukrito nuo 2,75 m. aukščio ant žemesnės perdangos, patirdamas sunkiÄ traumÄ .

Nepaisant to, kad tiesioginės neigiamos pasekmės ieÅ¡kovo sveikatai kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, tačiau tokius nukentėjusiojo veiksmus įtakojo darbdavio padarytas įstatymo ir poįstatyminių norminių aktų bei vidinių lokalių atsakovo priimtų aktų pažeidimas. Darbdavys nesiėmė teisės aktuose reikalaujamų priemonių, kad užkirstų keliÄ nelaimingo atsitikimo darbe kilimui, o savo aplaidžiu neveikimu pažeidė galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, dėl ko buvo sunkiai sužalotas darbuotojas, todėl jis turi visiÅ¡kai atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovas dėl 2008 m. spalio 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos politraumos ir ilgo gydymosi patyrė didelę neturtinę žalÄ . Po patirtos traumos ieÅ¡kovas negrįžtamai prarado dalį darbingumo. IeÅ¡kovui tenka iÅ¡kęsti fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės ir pragyvenimo Å¡altinio, užtikrinusio turėtÄ gyvenimo lygį iki sveikatos sutrikdymo, praradimÄ . Atliekant darbingumo lygio pakartotinį vertinimÄ , nuo 2010 m. vasario 17 d. ieÅ¡kovui neterminuotai nustatytas 50 proc. netekto darbingumo lygis, nurodant, jog toks darbingumo netekimas susijęs su centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniais.

IeÅ¡kovui neleista dirbti keliant krovinius rankomis, dirbti darbÄ susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, virÅ¡valandinį darbÄ dirbant aukÅ¡tyje, virÅ¡ 1,3 m., rekomenduota dirbti ne visÄ darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikÄ . Atsakovas nesidomėjo ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«kle nei iÅ¡ karto po nelaimingo atsitikimo, nei vėliau. IeÅ¡kovo manymu, 45 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma atitiktų tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ , nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju.Atsakovas UAB „Vilsta“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad byloje esantis nelaimingo atsitikimo darbe aktas ieÅ¡kovo ir atsakovo nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Å is aktas patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo laiku ir tinkamai instruktuotas dėl jo darbo vietoje atliekamų darbų saugos bei buvo įspėtas apie saugius marÅ¡rutus atliekamų darbų zonose, tačiau, pažeisdamas darbų saugos norminių aktų reikalavimus, pasitraukęs iÅ¡ savo darbo vietos, vedamas nereikÅ¡mingos ir nebÅ«tinos paskatos sužinoti, kur užtruko jo bendradarbiai su trÅ«kstamais ieÅ¡kovo darbui ruoÅ¡iniais, nuo savo darbo vietos nuėjo į kitÄ pavojingÄ zonÄ už 26 m., priskirtÄ kitiems darbuotojams, kurioje buvo atliekami perdangų klojinių montavimo darbai.

IeÅ¡kovas pažeidė Betonavimo darbų, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14, patvirtintos atsakavo direktoriaus, 17.12 punktÄ , Darbų aukÅ¡tyje atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijos 32, 39 ir 57 punktus, Klojinių montavimo/demontavimo darbų saugos sveikatos instrukcijos Nr. 21, patvirtintos atsakovo direktoriaus, 39 punktÄ . NelaimingÄ atsitikimÄ darbe sÄ lygojo paties ieÅ¡kovo neatsargus elgesys, nes ieÅ¡kovas, laikydamasis darbo saugos reikalavimų ir elementarių atsargumo priemonių, nelaimingo įvykio ir jo pasekmių galėjo iÅ¡vengti.

Ieškovas, kaip statybos darbų patirtį turintis darbuotojas, nesilaikė elementarių savisaugos reikalavimų, darbo metu nebuvo dėmesingas, atidus bei atsargus. Prieš eidamas link klojinių krašto, ieškovas privalėjo numatyti, kad dėl nepritvirtinimo klojiniai gali neatlaikyti ieškovo svorio. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02951-08, kuris 2011 m. liepos 1 d. nutarimu buvo nutrauktas, kadangi atsakovo veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutarime konstatuota prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kinyje nurodo ieÅ¡kovas, t. y. kad nukentėjusiajam dėl kaulų lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, įvykus nelaimingam atsitikimui, atsakovo personalas dėjo visas įmanomas pastangas, kad ieÅ¡kovu bÅ«tų kuo greičiau ir geriau pasirÅ«pinta, bÅ«tų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Kol ieÅ¡kovas gulėjo Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje, ieÅ¡kovÄ nuolatos lankė atsakovo personalo vadovė R.

J., kuri, iÅ¡raÅ¡ant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ ligoninės, gavo ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų bei iÅ¡ ligoninės parvežė ieÅ¡kovÄ Ä¯ namus, taip pat ieÅ¡kovÄ lankydavo namuose. Vieno R. J. apsilankymo pas ieÅ¡kovÄ namuose metu ieÅ¡kovas iÅ¡davė sutikimÄ dėl asmens duomenų rinkimo, reikalingÄ pateikti draudimo bendrovei dėl draudimo iÅ¡mokos už nelaimingÄ atsitikimÄ darbe iÅ¡mokėjimo. Atsakovas, siekdamas suteikti ieÅ¡kovui finansinę paramÄ bei norėdamas padengti ieÅ¡kovui gydymo ir kitas iÅ¡laidas, atlyginti fizinę ir moralinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, iniciavo susitarimo dėl finansinės paramos po nelaimingo atsitikimo darbe sudarymÄ su ieÅ¡kovu.

Susitarimu, kuris Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas 2008 m. spalio 22 d., atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 3 000 Lt finansinę paramÄ . Susitarimu taip pat buvo sutarta, kad, kadangi atsakovo darbuotojai nuo nelaimingų atsitikimų darbe apdrausti, ieÅ¡kovui turės bÅ«ti iÅ¡mokėta iki 10 000 Lt draudimo iÅ¡moka. Susitarimo 3 punktu ieÅ¡kovas sutiko priimti iÅ¡ atsakovo ir draudimo bendrovės gautinas iÅ¡mokas, patvirtindamas, kad Å¡ios pinigų sumos visiÅ¡kai padengia (kompensuoja) visas ieÅ¡kovo patirtas gydymo ir kitas iÅ¡laidas, atlygina fizinę ir moralinę žalÄ atsiradusiÄ dėl nelaimingo atsitikimo ir, gavęs Å¡ias pinigų sumas iÅ¡ atsakovo ir iÅ¡ draudimo bendrovės, ateityje neturės jokių kitų piniginių ar kitokio pobÅ«džio pretenzijų (reikalavimų) atsakovui dėl nelaimingo atsitikimo.

Atsakovas, vykdydamas šį susitarimÄ , po dviejų dienų t. y. 2008 m. spalio 24 d. pervedė į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ 3 000 Lt iÅ¡mokÄ Draudimo kompanija „PZU Lietuva“ apdraustajam 2008 m. lapkričio 14 d. iÅ¡mokėjo 6 500 Lt draudimo iÅ¡mokÄ dėl 2008 m. lapkričio 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. IeÅ¡kovas 2009 m. kovo 12 d. pateikė pasiÅ«lymÄ atsakovui dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu, jeigu atsakovas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtų dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ . 2009 m. kovo 12 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo taip pat buvo sudarytas susitarimas dėl 2008 m liepos 10 d. darbo sutarties nutraukimo, kuriuo Å¡alys susitarė nutraukti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ darbo sutartį nuo 2009 m. kovo 14 d.

Susitarimu taip pat buvo susitarta dėl Å¡ių finansinių sÄ lygų: dėl 5 527 Lt iÅ¡eitinės kompensacijos ieÅ¡kovui per 10 darbo dienų iÅ¡mokėjimo, dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡mokėjimo. PasiraÅ¡ydamas šį susitarimÄ ieÅ¡kovas patvirtino, kad darbdaviui įvykužius visus įsipareigojimus pagal susitarimÄ darbuotojas neturi ir neturės jokių pretenzijų ir reikalavimų darbdaviui ryÅ¡ium su darbo santykiais ir jų pasibaigimu. 2008 m. spalio 22 d. susitarimas dėl finansinės paramos po nelaimingo atsitikimo darbe bei 2009 m. kovo 12 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra teisėtai sudaryti ir galiojantys, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, ieÅ¡kovui su atsakovu turi įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti vykdomi.

Atsakovo teigimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad darbdavys labai operatyviai ir darbuotojo naudai sprendė ieÅ¡kovo pageidavimÄ dėl darbo santykių nutraukimo ir iÅ¡eitinės kompensacijos iÅ¡mokėjimo bei faktiÅ¡kai nedelsiant vykdė su ieÅ¡kovu pasiraÅ¡ytus susitarimus, bendrai ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 7 182,72 Lt sumÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas nuo 2008 m. spalio 22 d. susitarimo dėl finansinės paramos po nelaimingo atsitikimo darbe praėjus 35 mėnesiams, nesilaikydamas iÅ¡reikÅ¡tų patvirtinimų ir įsipareigojimų dėl piniginių pretenzijų atsakovui neturėjimo ateityje, vis tik pateikė ieÅ¡kinį prieÅ¡ atsakovÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad 2007 m. spalio 16 d. tarp UAB „Vilsta“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaryta Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta 125 asmenų grupė, tarp jų ir ieÅ¡kovas. Draudimo sutartimi pasirinktos mirties, neįgalumo ir traumų rizikos. Draudimo sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du pagal draudiko parengtas draudimo sutarties standartines sÄ lygas – Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr. 009, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis.

Vadovaujantis taisyklių Nr. 009 1.14. straipsniu, šios draudimo rūšies draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo mirtimi ir/arba kūno sužalojimu (trauma) dėl nelaimingo atsitikimo. Neturtiniai nukentėjusiojo asmens interesai nėra draudimo sutarties objektas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje reikalavimas keliamas būtent dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiojo asmens nuomone, teismo sprendimas neturės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Vadovaujantis sudarytos draudimo sutarties nuostatomis, apdraustajam buvo apskaičiuota ir pervesta 6 500 Lt dydžio draudimo išmoka traumos rizikos draudimo pagrindu, kuri įskaičiuojama į darbdavio atlygintinos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį.

UAB „Vilsta“ ir I. M. 2008 m. spalio 22 d. susitarimas dėl finansinės paramos po nelaimingo atsitikimo darbe patvirtina, kad darbdavys sumokėjo ieÅ¡kovui fizinės ir moralinės žalos atlyginimo finansinę paramÄ 3 000 Lt sumai. Pagal 2009 m. kovo 12 d. susitarimÄ dėl darbo sutarties Nr. 1152 nutraukimo I. M. buvo papildomai iÅ¡mokėta 5 527 Lt, taigi ieÅ¡kovui dėl 2008 m. spalio 6 d. nelaimingo atsitikimo viso jau yra iÅ¡mokėta 15 027 Lt suma, kuri, draudiko nuomone, visiÅ¡kai kompensuoja nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ .

Susitarimo dėl finansinės paramos po nelaimingo atsitikimo darbe 3 punktas patvirtina, kad darbuotojas sutiko priimti iÅ¡ atsakovo 3 000 Lt finansinę paramÄ o iÅ¡ draudimo bendrovės iki 10 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ pagal draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo tvarkÄ , bei patvirtino, kad Å¡ios pinigų sumos visiÅ¡kai padengia (kompensuoja) visas jo patirtas gydymo iÅ¡laidas, atlygina fizinę ir moralinę žalÄ atsiradusiÄ dėl nelaimingo atsitikimo, ir kad gavęs Å¡ias sumas iÅ¡ atsakovo ir draudimo bendrovės darbuotojas ateityje neturės jokių kitų piniginių ar kitokio pobÅ«džio pretenzijų (reikalavimų) atsakovui dėl nelaimingų atsitikimų.

Å is susitarimas yra abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytas, taigi Å¡alims turi įstatymo galiÄ bei turi bÅ«ti vykdomas tinkamai ir sÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovo savo paties aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos valios nuneigimas reiÅ¡kia jo akivaizdų nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį nepagrįstai praturtėti. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje klaidinančiai nurodoma, jog dėl 2008 m. spalio 6 d. nelaimingo atsitikimo I. M. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šį ieÅ¡kovo argumentÄ paneigia specialisto iÅ¡vada Nr. G 2430/01(01), kuri patvirtina, kad ieÅ¡kovui I.

M. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. BÅ«tent sužalojimo pasekmės yra vienas reikÅ¡mingiausių kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatomas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Trečiasis asmuo pritarė atsakovo iÅ¡dėstytai pozicijai dėl paties ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, įtakojusio nelaimingo atsitikimo kilimÄ , bei pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį sudarančio pagrindÄ atmesti/sumažinti reikalavimÄ atlyginti žalÄ , ir nurodė, kad byloje esantys dokumentai, o ypač 2012 m. kovo 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 12-1-02951-08, akivaizdžiai patvirtina, kad darbo metu I. M. pažeidė saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais jis buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, reikalavimus (savo iniciatyva paliko darbo vietÄ ir nuėjo į pavojingÄ zonÄ ), dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas. IeÅ¡kovas I. M. 2012 m. liepos 31 d. mirė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtino procesinių teisių perėmimÄ , nustatydamas, kad ieÅ¡kovo I.

M. procesinės teisės civilinėje byloje pereina jo sÅ«nui V. M.. Teismas nurodė, kad teismų praktika dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ perėmimo nėra suformuota. Vėlesnėje teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinių pareigų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, perėjimas įpėdiniams yra galimas tiek materialiÄ jÄ , tiek ir procesine prasme (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-372-560/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui V. M. iÅ¡ atsakovo UAB „Vilsta“ 20 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Vilsta“ valstybės naudai 450 Lt žyminio mokesčio ir 96,09 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ . Teismas pažymėjo, kad žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja CK 6.283 straipsnis, kuriame numatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų buvusi kompensuota jo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala, skiriant jam tokio pobÅ«džio socialinio draudimo iÅ¡mokÄ , todėl byloje yra pagrindas spręsti dėl darbdavio materialinė atsakomybės pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad darbdavio veikos neteisėtumas pasireiÅ¡kė netinkamu darbo organizavimu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad I. M. buvo duotas tiesioginio vadovo nurodymas atlikti darbo funkcijas perdangos montavimo zonoje, nors jis nebuvo supažindintas su perdangos betonavimo technologine kortele ir jam pagal darbo funkcijas nepriklausė perdangos paklotų montavimas.

Taigi darbdavys, kuris yra atsakingas už darbo organizavimÄ , neužtikrino, kad paminėta darbo funkcija darbuotojui I. M. nebÅ«tų pavesta arba, kad prieÅ¡ pavedant atlikti darbÄ kitoje darbų zonoje, darbuotojui bÅ«tų žinomi toje zonoje, t.y. perdangos montavimo metu, kylantys pavojai. Darbdavio veikos neteisėtumas taip pat pasireiÅ¡kė tuo, kad darbdavys neužtikrino, jog darbo vietoje bÅ«tų pažymėtos pavojingos darbų zonos ir kad į tas zonas nepatektų darbuotojai, kuriems tai nepriklausė pagal atliekamas darbo funkcijas.

Darbdavys pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 13.4 punkto, kuriame nurodyta, kad jei statybvietėje yra pavojingų zonų, į kurias įėjimas apribotas (darbuotojas gali būti traumuotas), jose turi būti įrenginiai, kliudantys darbuotojams, neturintiems teisės, patekti į tokias zonas, o kai darbuotojai turi teisę įeiti į pavojingas zonas, turi būti parengtos reikiamos priemonės jų apsaugai ir, jeigu reikia, išduodamos asmeninės apsauginės priemonės, reikalavimus.

Darbdavys taip pat pažeidė Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 37.1 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad nuo kritimo iÅ¡ aukščio darbuotojus bÅ«tina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai bÅ«tina naudoti kitas lygiavertes priemones. Byloje surinkta medžiaga ir Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas įrodo, kad I. M. nebuvo instruktuotas ir apmokytas dirbti aukÅ¡tyje. Ä® perdangos montavimo zonÄ darbuotojas I.

M. pateko ne savavaliÅ¡kai, o vykdydamas tiesioginio vadovo nurodymÄ . Ä®monės darbuotojo, t.y. tiesioginio vadovo I. P., duotas nurodymas I. M., nesupažindintam su betonavimo darbų technologine kortele, atlikti darbo funkcijas klojinių montavimo zonoje, kurioje dirbantys darbuotojai vykdo darbus aukÅ¡tyje, patvirtina, kad darbdavys neužtikrino pakankamos darbo organizavimo kontrolės. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad dėl nelaimingo atsitikimo kilimo yra paties darbuotojo I. M. kaltė. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, kokiu atstumu I.

M. stovėjo ant perdangos plokštės, kai ji nukrito, be to, byloje nustatyta, kad pavojinga zona nebuvo aptverta. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju neturi reikšmės tai, kad darbuotojui buvo žinomi Betonavimo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimai, kadangi byloje surinktų įrodymų visetas leidžia spręsti, kad perdangos griūtis tikėtinai būtų įvykusi net ir tuo atveju, jeigu darbuotojas būtų laikęsis instrukcijos reikalavimų.Neblaivumas savaime neįrodo darbuotojo didelio neatsargumo dėl nelaimingo atsitikimo, o yra tik aplinkybė, kuri gali vienaip ar kitaip įtakoti darbuotojo elgesį konkrečioje situacijoje, dėl ko tas elgesys gali būti laikomas labiau neatsargiu, nei įprastai.

Å iuo atveju nelaimingÄ atsitikimÄ labiausiai įtakojo atsitiktinumas, t.y. aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo bÅ«ti žinomos darbuotojui I. M.. Byloje neįrodyta, kad I. M. neblaivumas turėjo reikÅ¡mę nelaimingo atsitikimo kilimui. Teismas pažymėjo, kad Å¡alių susitarimas dėl neturtinės žalos teismo nesaisto. Atsižvelgdamas į sveikatos sužalojimų pobÅ«dį ir pasekmes, į I. M. gyvenimo trukmę po traumos, į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, taip pat į tai, kad darbdavys teikė materialinę paramÄ darbuotojui po sveikatos sužalojimo, teismas vertino, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 45 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo, yra pagrįstas.

Teismas įskaitė UAB „Vilsta“ yra iÅ¡mokėtÄ 3 000 Lt dydžio finansinę paramÄ dėl nelaimingo atsitikimo į priteisiamos neturtinės žalos bendrÄ sumÄ , nes byloje nėra duomenų, kad Å¡ia parama darbdavys kompensavo nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Ä® I. M. kompensuotÄ neturtinę žalÄ teismas taip pat įskaitė UAB DK „PZU Lietuva“ I. M. iÅ¡mokėtÄ 6 500 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-567-235/2012 I.

M. priteistÄ 15 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ dėl nelaimingo atsitikimo, nurodydamas, kad nėra pagrindo vertinti, jog paminėtomis draudimo iÅ¡mokomis yra kompensuota turtinė žala. Pagal savo esmę Å¡i draudimo rÅ«Å¡is atitinka darbdavio atsakomybės draudimÄ trečiojo asmens, t.y. nukentėjusio darbuotojo naudai, o tokio draudimo iÅ¡mokos pagal bendrus draudimo principus mažina kaltojo asmens atsakomybę draudimo iÅ¡mokos suma, t.y. draudimo iÅ¡moka yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, tenkantį kaltajam asmeniui.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vilsta“ praÅ¡o, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad procesinis teisiÄ perėmimas Å¡ioje byloje negalimas – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimÄ ir bylÄ nutraukti; teismui konstatavus, kad procesinis teisių perėmimas Å¡ioje byloje galimas – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , teismo nustatyta apimtimi, atsižvelgiant į susitarimÄ , apelianto sunkiÄ finansinę padėtį bei I.

M. didelį neatsargumÄ , sumažinant ieÅ¡kovo naudai priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino, kad I. M., pareiÅ¡kusio reikalavimÄ apeliantui atlyginti neturtinę žalÄ dėl sveikatos sužalojimo nelaimingo atsitikimo darbe metu, materialines teises po I. M. mirties perima įpėdiniai. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada aptariamu aspektu yra absoliučiai klaidinga, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijai bei Lietuvos apeliacinio teismo pozicijai, suformuotai sprendžiant procesinių teisių perėmimo klausimÄ bylose, kurių ratio decidendi yra analogiÅ¡kos ar bent jau artimos Å¡iai civilinei bylai.

Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties asmens iÅ¡gyventÄ emocijų. Å ioje byloje nagrinėjamu atveju neturtinė žala atsirado pažeidus asmeninę neturtinę I. M. vertybę – I. M. sveikatÄ , kuri neatsiejamai susijusi su asmeniu, patyrusiu Å¡iÄ Å¾alÄ . I. M. įpėdinis, priėmęs palikimÄ po I. M. mirties, nepaveldėjo I. M. materialinės teisės į neturtinės žalos, atsiradusios pažeidus asmeninę neturtinę I.

M. vertybę – sveikatÄ , atlyginimÄ .              2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad I. M. veiksmai dėl kilusio nelaimingo atsitikimo darbe nelaikytini pastarojo dideliu neatsargumu. Vargu, ar priėjimas atbulomis prie statomo pastato trečiame aukÅ¡te esančių klojinių kraÅ¡to ir net nežiÅ«rint žingsnio žengimas atbulomis link paties klojinių kraÅ¡to gali bÅ«ti laikytinas atitinkančiu protingai atsargaus žmogaus elgesio standartÄ ir pasisaugojimu bei galimų pavojų numatymu.

Toks žmogaus, turinčio ilgametę darbo patirtį statybose, elgesys turėtų bÅ«ti vertinamas kaip pasitikėjimo savimi pervertinimas ir itin neatsargus, t.y. lengvabÅ«diÅ¡kas pasitikėjimas. I. M. kartu su klojinio plokÅ¡te galėjo nukristi tik tuo atveju, jei I. M. bÅ«tų priėjęs arčiau nei 1 metro atstumu iki klojinio plokÅ¡tes kraÅ¡to. PrieÅ¡ingu atveju dviejų metrų ilgio klojinio plokÅ¡tė, kurios svorio centras yra lygiai po vienÄ metrÄ nutolęs nuo plokÅ¡tės kraÅ¡tų, net hipotetiÅ¡kai negalėtų persisverti kurio nors vieno kraÅ¡to link.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir 2008 m. spalio 31 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 08-01, kurio 17 punkte kaip viena iÅ¡ nelaimingo atsitikimo priežasčių ir yra nurodytas Betonavimo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14 17.12 punkto pažeidimas. I. M. veiksmai tiesiogiai įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ darbe bei buvo viena iÅ¡ nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, o tai suponuoja pagrįstus svarstymus apie I. M. didelį neatsargumÄ . Teismui konstatavus I. M. didelį neatsargumÄ atitinkamai turėtų bÅ«ti mažinamas ir priteistinos neturtinės žalos dydis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.             3) NelaimingÄ atsitikimÄ sÄ lygojo ne vien tik atsitiktinumas, o kartu ir I.

M. perdėtas pasitikėjimas savimi, elementarių savisaugos taisyklių nesilaikymas, nekalbant apie Betonavimo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14 17.12 punkte įtvirtintų taisyklių nesilaikymÄ . Teismas darė prielaidÄ , kad nelaimingo atsitikimo darbe metu I. M. kraujyje buvo 0,23 promilės etilo alkoholio koncentracija ir tai niekaip neįtakojo nelaimingo atsitikimo darbe. Tokia teismo prielaida ir iÅ¡vada akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje esančiam raÅ¡ytiniam įrodymui bei psichiatrijos doktrinoje nusistovėjusiems ir suformuotiems principams.

I. M. kraujo mėginys buvo paimtas 2008 m. spalio 6 d. 15 val., t.y. praėjus valandai po nelaimingo atsitikimo darbe. Psichiatrijos doktrinoje laikomasi nuomonės, kad nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniÅ¡kai 100 - 125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniÅ¡kai 0,15 – 0,2 promilės per valandÄ . Tai reikÅ¡tų, kad nelaimingo atsitikimo metu etilo alkoholio koncentracija I. M. kraujyje svyravo nuo 0,38 iki 0,43 promilių, o tai sÄ lygojo I.

M. padidėjusį pasitikėjimÄ savimi bei susilpnino pastarojo dėmesį ir susikaupimÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir paties I. M. veiksmai – priėmimas prie pat klojinių kraÅ¡to ir ėjimas link klojinio kraÅ¡to atsukus nugarÄ . Etilo alkoholio koncentracija I. M. kraujyje leidžia manyti, kad I. M. darbo metu vartojo alkoholį, ir Å¡i aplinkybė, bei I. M. fizinė bÅ«klė prieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui darbe, taip pat laikytina viena iÅ¡ keleto nelaimingÄ atsitikimÄ darbe sÄ lygojusių priežasčių.

             4) Apeliantas ir I. M., sudarydami susitarimÄ , iÅ¡ esmės susitarė dėl I. M. neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir sÄ lygų. PrieÅ¡ingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, galiojantis ir nenuginčytas susitarimas jo Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Teismo iÅ¡vada, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį susitarimas teismo nesaisto, pažeidžia susitarimo Å¡alių laisva valia nustatytÄ tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

Susitarimu apeliantas ir I. M. susitarė dėl apelianto atlygintinos I. M. patirtos žalos, įskaitant ir neturtinę žalÄ , dydžio ir jos kompensavimo sÄ lygų, remdamiesi status quo egzistavusiu susitarimo sudarymo metu. BÅ«tent Å¡iame kontekste I. M. ir įsipareigojo ateityje, nepasikeitus status quo buvusiam susitarimo sudarymo metu nereikÅ¡ti pretenzijų apeliantui. Pasikeitus status quo, buvusiam susitarimo sudarymo metu, I. M. turėjo teisę CK 6.286 straipsnio pagrindu reikalauti padidinti susitarimu sulygtÄ kompensacijÄ , inter alia neturtinės žalos dydį.

Susitarime įtvirtintas I. M. įsipareigojimas ateityje apeliantui nereikšti pretenzijų nelaikytinas prieštaraujančiu CK 6.252 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui, o susitarimas teisėtas ir galiojantis.             5) Pirmosios instancijos teismas privalėjo sprendime pasisakyti dėl apelianto finansinės būklės ir jos įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Apeliantas dar 2012 m. kovo 29 d. įvykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui savo 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bei prašė teismo vertinti apelianto finansinę būklę, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį.

Tikėdamasis, kad pirmosios instancijos teismas disponuoja vieÅ¡ai skelbiamais apelianto finansinės atskaitomybės dokumentais už 2012 m. ir 2013 m. laikotarpius, Å¡ių dokumentų apeliantas pirmosios instancijos teismui papildomai neteikė. Siekdamas atskleisti aktualiÄ apelianto finansinę padėti, apeliantas teikia apeliacinės instancijos teismui savo finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus 2014 m., jau po sprendimo priėmimo dienos, kurių pastarasis objektyviai negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Remiantis apelianto 2014 m. vasario 28 d. preliminariu balansu jo turtas iÅ¡ viso sudarė 5 997 633 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 6 336 622 Lt, o nepaskirstytas nuostolis – 2 255 692 Lt. Tuo tarpu 2014 m. kovo 31 d. preliminarios pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis Å¡ių metų apelianto veiklos rezultatas – 80 739 Lt nuostolis. Apelianto finansinė padėtis tiek 2011 m., tiek ir Å¡iuo metu iÅ¡ tiesų yra sunki ir Å¡i aplinkybė teismo turėtų bÅ«ti vertinama, nustatant neturtinės žalos dydį.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, tačiau, įvertinus tai, kad UAB DK „PZU Lietuva“, kaip draudiko, įsipareigojimai yra visiÅ¡kai įvykdyti, dėl apeliacinio skundo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo UAB „Vilsta“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas ne dėl sveikatos, kaip nukentėjusiojo asmeninės neturtinės teisės, gynimo, o dėl neturtinės žalos, patirtos sužalojus nukentėjusiojo I. M. sveikatÄ nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo. Reikalavimas buvo grindžiamas deliktinę atsakomybę reglamentuojančiu CK 6.283 straipsniu, kurio 1 dalis numato, kad, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡inamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas visų pirma yra materiali, piniginė kompensacija asmeniui už sveikatos sužalojimu jo patirtÄ neturtinę žalÄ , kaip materialus Å¡ios žalos atlyginimo atitikmuo, kuris turi bÅ«ti skiriamas vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios neturtinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali atstoti patirtos dvasinės skriaudos, o yra tik piniginė satisfakcija materialiojoje teisėje.

Nagrinėjant nukentėjusiojo I. M. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilsta“, buvo nagrinėjamas ekonominį turinį turintis ginčas, kuris buvo kildinamas iÅ¡ materialinių subjektinių nukentėjusiojo asmens teisių gynimo (neturtinės žalos atlyginimo), kurių perėmimas materialinėje teisėje, mirus pirminiam ieÅ¡kovui, buvo galimas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. M. yra mirusiojo ieÅ¡kovo I. M. teisių perėmėjas. Procesinių teisių perėmimu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendindamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, pasiekė teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių ir eliminavo galimybę bylinėtis ateityje.2) NelaimingÄ atsitikimÄ darbe tyrusios valstybės įgaliotos institucijos nuomone, nelaimingÄ atsitikimÄ darbe sÄ lygojo darbdavio, o ne darbuotojo, saugos darbe reikalavimų pažeidimai.

Jeigu nukentėjusiojo darbdavys būtų tinkamai vykdęs jam privalomus darbų saugos reikalavimus, tai net ir nukentėjusiajam pažeidus Instrukcijos 17.2 punkto reikalavimus, nelaimingo atsitikimo, sukėlusio tokias kaip pasekmes, buvo galima išvengti. Atsakovas UAB „Vilsta“, neišsaugodamas nelaimingo atsitikimo vietos, pažeidė imperatyvius įpareigojimus ir turėjo galimybę nuslėpti tyrimui svarbius duomenis.3) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiojo I. M. kraujyje rasta alkoholio kiekio koncentracija niekaip neįtakojo nelaimingo atsitikimo kilimo.

Galimas nukentėjusiojo neblaivumas nėra paminėtas nei Akto 17 punkte tarp nelaimingÄ atsitikimÄ sÄ lygojusių priežasčių, nei tarp nelaimingo atsitikimo aplinkybių, nurodytų Akto 7 punkte. Be to, paties atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti samprotavimai ir teiginiai grindžiami iÅ¡skirtinai vien leidinyje „Psichiatrija“ nurodytais teoriniais aiÅ¡kinimais ir nėra pagrįsti jokiais į bylÄ pateiktais įrodymais.4) Susitarimo turinys leidžia teigti, kad pasiraÅ¡ius jį atsakovas UAB „Vilsta“ ir ieÅ¡kovas I.

M. susitarė, jog nutraukiant darbo sutartį darbdavys per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos sumokės darbuotojui 5 527 Lt sumÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Darbdaviui įvykdžius visus įsipareigojimus pagal šį susitarimÄ , darbuotojas, pagal susitarimo nuostatas, įsipareigojo neturėti jokių pretenzijų ir reikalavimų darbdaviui susijusių su darbo santykiais ir jų pasibaigimu. Jokie kiti mokėjimai susitarime nebuvo numatyti. Jokių nuorodų, kad Å¡iuo susitarimu yra iÅ¡sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, ar kad sprendžiant dėl iÅ¡mokėtinos sumos dydžio susitarime yra vertinamas nukentėjusiojo darbingumo lygio praradimas, taip pat nėra nurodyta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis CK 6.252 straipsniu, pripažino, kad susitarimo nuostatos, kaip jas bandė interpretuoti ir teisminio nagrinėjimo metu aiÅ¡kinti atsakovas, prieÅ¡tarauja įstatymų leidėjo minėtame CK straipsnyje įtvirtintam imperatyvui, numatančiam jog Å¡alių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalÄ ), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti ieÅ¡kovo I.

M. tvirtinimai, jog jis nesupranta lietuvių kalbos, ir susitarimÄ pasirašė nesuprasdamas jo turinio, o vien tik atsakovui paaiÅ¡kinus, kad tai bÅ«tinas dokumentas darbo sutarčiai nutraukti.5) Dar 2003 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama vienÄ iÅ¡ pirmųjų civilinių bylų, kurioje buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, ir kurioje atsakovas atlygintinos žalos dydį prašė mažinti apeliuodamas į sunkiÄ savo finansinę padėtį, konstatavo, kad atsakovas yra juridinis asmuo, pelno siekianti įmonė, todėl jos turtinė padėtis (turimos skolos), negali bÅ«ti pagrindu žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatÄ yra sužalojimo pasekmės. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu įvertinęs visas bylos aplinkybes ir tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieÅ¡kovui I. M. tik po ilgo teisminio bylinėjimosi pavyko iÅ¡ UAB DK „PZU Lietuva“ prisiteisti 15 000 Lt draudimo iÅ¡mokos sumÄ už sveikatos sužalojimÄ ir darbingumo lygio praradimÄ dėl nelaimingo atsitikimo, pagrįstai iÅ¡ atsakovo UAB „Vilsta“ ieÅ¡kovo I.

M. teisių perėmėjui V. M. priteisė 20 500 Lt sumÄ neturtinės žalos atlyginimui. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnis). Kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl procesinių teisių perėmimo Vienas pagrindinių apelianto argumentų susijęs su tuo, kad nagrinėjama byla pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti nutraukta ieÅ¡kovui I. M. mirus, kadangi nagrinėjamu atveju negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnis, 293 straipsnio 7 punktas). Kolegija su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinka. Nors teismų sprendimai bylose, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas teisių perėmimo nagrinėjamoje byloje galimumÄ , kaip pagrįstai pažymi apeliantas, yra priimti byloje, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (buvo sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisių perėmimÄ , mirus knygos autoriui, byloje, kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl asmens garbės ir orumo gynimo, aiÅ¡kinimo ir taikymo), kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartyje iÅ¡dėstyta pozicija, kad kasacinio teismo praktika dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ perėmimo asmens sveikatos sužalojimo atveju nėra suformuota, o žemesnių instancijų teismai šį klausimÄ sprendžia nevienodai.

Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ atimant asmens gyvybę ar sužalojus asmens sveikatÄ , nepereina teisių perėmėjams, kadangi neturtinė žala tokiu atveju atsiranda pažeidus asmenines neturtines vertybes, kurios yra neatsiejamai susijusios su asmeniu, patyrusiu Å¡iÄ Å¾alÄ (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-127/2007, 2007 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-339/2007).

Tačiau vėlesnėje teismų praktikoje yra ir kitokių pavyzdžių, kuomet teisių perėmimo galimybė neturtinės žalos atlyginimo atveju teismų siejama su tuo, ar pats nukentėjusysis buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki savo mirties, ar ne (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A – 82/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-113/2011). Pastaroji pozicija grindžiama tuo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir glaudžiai susijęs su nepaveldimomis asmeninėmis teisėmis, kartu yra turtinio pobÅ«džio pretenzija dėl konkrečios pinigų sumos, t.y. turtinė reikalavimo teisė, kuri pagal bendrÄ taisyklę gali bÅ«ti paveldima (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 1.112 straipsnis).

Teisės doktrinoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ sužalojus asmens sveikatÄ ar atėmus gyvybę, nors ir atsiranda iÅ¡ neturtinių vertybių, kurios pačios savaime nėra perleidžiamos ar paveldimos, pažeidimo, yra turtinė teisė, kuri gali bÅ«ti paveldima, o absoliutus draudimas paveldėti teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ tais atvejais, kai asmuo patiria iÅ¡gyvenimų dėl sveikatos sužalojimo, yra pareiÅ¡kęs reikalavimÄ teisme dėl savo teisės gynimo, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nespėja Å¡ios teisės įgyvendinti, negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis teisinės valstybės principÄ , grindžiamÄ pagarbos žmogui bei jo fizinio ir dvasinio vientisumo neliečiamumo idėja (Žr. pvz.:

S. C.. Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo bÅ«das. Justitia, 2008, p. 105; R. V.. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje.: teorija ir praktika. VU TF, 2010, p. 98). Å i pozicija iÅ¡ dalies atspindėta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, kuriame, sprendžiant dėl teisės į neturtinę žalÄ , padarytÄ neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratÅ«ros ar teismo veiksmais, paveldimumo, buvo konstatuota, kad valstybė negali vengti atlyginti tokiÄ Å¾alÄ visais atvejais, kai jÄ atlyginti pagrįstai reikalauja kiti asmenys, o asmuo, kurio atžvilgiu buvo atlikti neteisėti valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmai ir kuriam tais veiksmais buvo padaryta atitinkama materialinė ir (arba) moralinė žala, nebegali pats reikalauti jÄ atlyginti dėl to, kad nors atitinkamų valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmų, dėl kurių asmuo patyrė žalÄ , neteisėtumas buvo nustatytas dar tam asmeniui esant gyvam, ir Å¡is asmuo pasinaudojo teise reikalauti žalos atlyginimo, tačiau nesulaukė, kol dėl Å¡io reikalavimo bus priimtas ir (arba) įvykdytas atitinkamos valstybės institucijos (inter alia teismo) sprendimas.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatÄ , pareiÅ¡kė pats nukentėjęs asmuo – ieÅ¡kovas I.

M., kuris mirė bylos nagrinėjimo metu, nesulaukęs teismo sprendimo priėmimo. Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, o CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pats nukentėjusysis realizavo savo teisę pareikalauti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, tokiu bÅ«du sukurdamas turtinio pobÅ«džio reikalavimo teisę atsakovui, kuri pagal teisės aktų nuostatas gali bÅ«ti paveldima, taip pat į tai, kad galimybė žalÄ padariusiam asmeniui iÅ¡vengti civilinės atsakomybės vien dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovas mirė anksčiau, nei jo pradėtoje byloje buvo priimtas teismo sprendimas, neatitiktų bendrųjų civilinės teisės principų, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad teisių perėmimas Å¡ioje byloje buvo galimas, ir nutraukti nagrinėjamÄ bylÄ nėra teisinio pagrindo.

Dėl 2008 m. spalio 22 d. susitarimo teisinio vertinimo Apelianto teigimu, ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo prieÅ¡tarauja tarp Å¡alių 2008 m. spalio 22 d. sudaryto susitarimo dėl finansinės paramos po nelaimingo atsitikimo darbe nuostatoms (b.l. 191, t. II) ir dėl Å¡ios priežasties teismo negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CK 6.252 straipsniu, draudžiama Å¡alių susitarimu apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimÄ .

Susitarimas, kad atsakovui iÅ¡mokėjus ieÅ¡kovui tam tikrÄ sumÄ , ieÅ¡kovas atsisako bet kokių reikalavimų atsakovui, susijusių su įvykusiu nelaimingu atsitikimu, yra ne kas kita, kaip atsakovo atsakomybės dydžio apribojimas tam tikra Å¡alių sutarta pinigų suma, kuris pagal CK 6.252 straipsnio nuostatas nėra leidžiamas, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pagrįstai Å¡iuo susitarimu nesivadovavo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo nurodytÄ susitarimÄ vertinti kitaip, nei susitarimÄ dėl atsakovo atsakomybės apribojimo.

Dėl ieÅ¡kovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo darbe Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 247 straipsnio nuostatas, tik nukentėjusiojo didelis neatsargumas, sudaręs sÄ lygas žalai atsirasti, yra reikÅ¡mingas sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio sveikatos sužalojimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe atveju. Nukentėjusio asmens neatsargumas pripažįstamas dideliu ir leidžiančiu konstatuoti dalį nukentėjusiojo kaltės dėl įvykio tokiais atvejais, kai nukentėjusio asmens veiksmai turi didelę reikÅ¡mę pačiam nelaimingam atsitikimui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

Nukentėjusiojo kaltė, prieÅ¡ingai žalÄ padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, jÄ privalo įrodyti žalÄ padaręs asmuo.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus dėl didelio ieÅ¡kovo neatsargumo, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendė, kad perdangos griÅ«tis tikėtinai bÅ«tų įvykusi net ir tuo atveju, jeigu darbuotojas bÅ«tų laikęsis instrukcijos reikalavimų. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas darė remdamasis tuo, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog Å¡alia esančios perdangos plokÅ¡tės buvo skirtingo stabilumo, t.y. nukritusi perdangos plokÅ¡tė buvo paremta dviem balkiais, o Å¡alia esanti buvo paremta trim balkiais, ir kad I.

M. tai negalėjo bÅ«ti žinoma. Å ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantas neginčija, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas pažeidė Betonavimo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14, patvirtintos apelianto 2007 m. liepos 2 d. įsakymu, 17.12 punktÄ , t.y. draudimÄ darbuotojui dirbti ir artintis arčiau kaip 1 m. atstumu iki neaptvertų perdangų ar klojinių kraÅ¡tų, esančių virÅ¡ 1,3 m. ir aukščiau nuo bet kokių pavirÅ¡ių, ir nurodantį, kad visi darbai arti neaptvertos kritimo iÅ¡ aukščio zonos vykdomi tik prisiriÅ¡us saugos diržu, kurio tvirtinimo vietÄ nurodo darbų vadovas.

Apelianto vertinimu, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų laikęsis elementaraus atsargumo, t.y. pavojingai nepriartėjęs prie klojinių kraÅ¡to, nelaimingo atsitikimo galėjo bÅ«ti iÅ¡vengta. Kolegija pažymi, kad vertinant darbuotojo didelį neatsargumÄ , kaip kriterijų turintį įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, turi bÅ«ti vertinamas konkrečios bylos aplinkybių visetas, t.y. nelaimingÄ atsitikimÄ lėmusios priežastys, darbuotojo ir darbdavio veiksmai konkrečioje situacijoje. Pareiga užtikrinti darbuotojams saugias darbo sÄ lygas tenka darbdaviui, todėl, darbdaviui Å¡io reikalavimo nesilaikius, turi bÅ«ti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis darbuotojo veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip elementaraus saugumo reikalavimų nesilaikymas, turėjęs didelę reikÅ¡mę nelaimingam atsitikimui kilti.

Sutiktina su apelianto argumentu, kad Betonavimo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14, patvirtintos apelianto 2007 m. liepos 2 d. įsakymu, 17.12 punkto pažeidimas Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytas kaip viena iÅ¡ nelaimingÄ atsitikimÄ sÄ lygojusių priežasčių, tačiau tai savaime nelemia iÅ¡vados dėl didelio ieÅ¡kovo neatsargumo. Pagal instrukcijos 17.12 punktÄ , visi darbai arti neaptvertos kritimo iÅ¡ aukščio zonos turėjo bÅ«ti vykdomi tik prisiriÅ¡us saugos diržu. Byloje nustatyta, kad asmeninės apsauginės priemonės ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡duotos, todėl jis negalėjo jomis naudotis nepriklausomai nuo kitų įvykio aplinkybių.

Be to, ieÅ¡kovas nebuvo apmokytas darbui aukÅ¡tyje, nesupažindintas su perdangos betonavimo technologine kortele, t.y. ieÅ¡kovui nebuvo žinomi perdangos montavimo metu kylantys pavojai, tačiau į nelaimingo atsitikimo vietÄ ieÅ¡kovas pateko vykdydamas tiesioginio vadovo nurodymÄ (b.l. 122, t. II). Pavojinga zona nebuvo aptverta ir pažymėta (b.l. 118, t. II). Kolegijos nuomone, vertinant ieÅ¡kovo veiksmus pagal rÅ«pestingo ir apdairaus asmens kriterijų atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visetÄ (tai, kad pavojinga zona nebuvo pažymėta, t.y. ieÅ¡kovas nebuvo nustatyta tvarka įspėtas apie pavojų, ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti žinoma apie skirtingÄ perdangų plokščių stabilumÄ , ieÅ¡kovas nebuvo apmokytas dirbti aukÅ¡tyje, neaprÅ«pintas saugos diržu, tačiau turėjo prieiti prie perdangos kraÅ¡to taip, kad galėtų vizualiai matyti iÅ¡ apačios paduodamas detales), nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo elgesys buvo ypač neatsargus.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų priėjęs arčiau nei 1 m. atstumu iki klojinio kraÅ¡to, o apelianto argumentai, kad klojinio plokÅ¡tė galėjo persisverti tik tokiu atveju, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytÄ plokÅ¡tės nestabilumÄ , nėra pakankami Å¡iai iÅ¡vadai paneigti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad po nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovo kraujyje rasta alkoholio, ir tai galimai sÄ lygojo padidėjusį ieÅ¡kovo pasitikėjimÄ savimi bei susilpnino jo dėmesį ir susikaupimÄ .

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ nukentėjusiojo neblaivumas darbo metu ir darbo vietoje, ypač tuo atveju, kai dirbama pavojingomis sÄ lygomis (aukÅ¡tyje, su judančiai mechanizmais ir kt.), gali bÅ«ti traktuojamas kaip didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490/2008, kt.).

Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokia iÅ¡vada darytina ne savaime, o atsižvelgiant į konkretaus įvykio aplinkybes, inter alia darbuotojo neblaivumo laipsnį. Lengvas girtumas teismų praktikoje ne visuomet pripažįstamas priežastimi, galėjusia sÄ lygoti nelaimingÄ atsitikimÄ (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-363/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad praėjus valandai po nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovo I.

M. kraujyje buvo 0,23 promilės alkoholio (b.l. 27, t. I), t.y. nesiekė lengvo neblaivumo laipsnio. Net ir sutikus su apelianto teiginiais dėl to, kokia alkoholio koncentracija galėjo bÅ«ti ieÅ¡kovo kraujyje nelaimingo atsitikimo metu (nors, kolegijos vertinimu, tai yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, kuris negali bÅ«ti įrodinėjamas vien apelianto paaiÅ¡kinimais), Å¡i koncentracija nesiektų ar tik lengvai virÅ¡ytų lengvo neblaivumo laipsnio ribÄ . Apeliantas nepateikė įrodymų, kad lengvo neblaivumo laipsnio nesiekiantis apsvaigimas galėtų įtakoti didesnį asmens pasitikėjimÄ savimi ar kitaip apribotų jo galimybes adekvačiai vertinti situacijÄ ir tokiu bÅ«du prisidėtų prie nelaimingo atsitikimo kilimo.

Tai, kad ieÅ¡kovas vartojo alkoholį darbo metu, yra tik apelianto spėjimas, kuris nepatvirtintas jokiais byloje surinktais įrodymais. PrieÅ¡ingai, kaip ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nei vienas iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų nenurodė aplinkybių, jog I. M. darbe bÅ«tų vartojęs alkoholį ar kad bÅ«tų pastebėjęs, jog jis darbe bÅ«tų buvęs apsvaigęs. Nelaimingo atsitikimo darbe akte darbuotojo neblaivumas nenurodytas tarp nelaimingÄ atsitikimÄ sÄ lygojusių priežasčių.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje neįrodyta, kad nelaimingo atsitikimo kilimui galėjo turėti reikÅ¡mę I. M. neblaivumas. Dėl apelianto turtinės padėties įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui Teismo nustatomÄ neturtinės žalos dydį lemia visuma bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymÄ ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui. Atsakovo turtinė padėtis yra viena iÅ¡ įstatymo numatytų aplinkybių, į kuriÄ teismas atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau teismų praktikoje pažymima, kad konkrečių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų reikÅ¡mė priklauso nuo ginamos vertybės ypatumų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004, kt.).

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga tik iÅ¡imtiniais atvejais, t.y. kai nesumažinus žalos atlyginimo dydžio dėl sunkios atsakovo turtinės padėties atsirastų itin nepriimtinų ir sunkių padarinių atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Atlygintinos neturtinės žalos dydis negali bÅ«ti mažinamas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, tais atvejais, kai atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ asmuo neįrodo, kad jis objektyviai neturi galimybių atlyginti padarytos žalos (Žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2004).

Kolegijos vertinimu, apelianto su apeliaciniu skundu pateikti jo finansinę padėtį patvirtinantys įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas nėra pajėgus sumokėti neturtinės žalos atlyginimo sumos, priteistos ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat kad Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginus atsakovui atsirastų itin nepriimtinų ir sunkių padarinių, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , sumažinant priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumÄ dėl apelianto turtinės padėties, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimasyra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a :              Apeliacinį skundÄ atmesti.              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė - Balynienė Teisėjai                                                                                                        RÅ«ta Burdulienė Vidas Stankevičius