eeaf2d18-7899-4e39-b884-9862bd66fdcf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-11144-1161/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07708-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4.; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. U. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas,

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas V. U. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: panaikinti 2023 m. liepos 11 d. sprendimÄ Nr. 23S105860 (toliau – ir Sprendimas) dėl leidimo laikinai gyventi Nr. 760056377 panaikinimo pareiÅ¡kėjui.

Skunde paaiÅ¡kina, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 11 d. priėmė SprendimÄ , kuriuo nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas vertina, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai, netinkamai taikytos materialiosios ir proceso teisės normos, nukrypta nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo teisėtai įdarbintas įmonėje UAB „Inwork“, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. negavo atlyginimo kadangi dėl asmeninių poreikių buvo iÅ¡vykęs neapmokamų atostogų, tačiau niekada nebuvo atleistas ir toliau dirbo. PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymų nepažeidė. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovas priėmė neteisingÄ SprendimÄ , kadangi jo darbiniai santykiai nebuvo nutrÅ«kę, o kaip tik prieÅ¡ teikdamas dokumentus kitoje įmonėje atitiko visus bÅ«tinus reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas SprendimÄ priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiÅ¡kai ir objektyviai jų neiÅ¡tyręs. PareiÅ¡kėjas laiko, jog jo dokumentai atitinka visus reikalavimus, o atsakovo argumentai, kad neva pareiÅ¡kėjo leidimas gyventi turėtų bÅ«ti panaikintas – yra nepagrįsti. Vertina, jog nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, todėl negali suprasti kokiu pagrindu jam yra panaikintas leidimas gyventi.

Pažymi, jog tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, kur aiÅ¡kus ir tinkamas teisinis reglamentavimas, neatsiejami teisinės valstybės principai, yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kad Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieÅ¡ užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus.

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriame su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kina, jog 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi darbo pagrindu (nurodė, kad ketina dirbti UAB „Inwork“ (toliau – ir Bendrovė) tinkuotoju). IÅ¡nagrinėjus šį praÅ¡ymÄ , priimtas sprendimas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Nr. 760056377. PraÅ¡yme ir Bendrovės tarpininkavimo raÅ¡te nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui bus mokamas 900 Eur dydžio darbo užmokestis. 2023 m. liepos 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ Nr. 23S105860 panaikinti leidimÄ laikinai gyventi Nr. 760056377. Å is sprendimas priimtas įvertinus aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas Bendrovėje buvo įdarbintas 2021 m. rugsėjo 29 d., tačiau nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. darbo užmokestis jam nebuvo mokamas, o 2023 m. gegužės mėn. užsieniečiui iÅ¡mokėtas 613,64 Eur darbo užmokestis.

Atsakovas mano, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai apie iÅ¡vykimÄ nepamokamų atostogų nesudaro pagrindo naikinti ginčijamÄ SprendimÄ ir yra deklaratyvÅ«s. Laiko, jog Å¡ie teiginiai prieÅ¡tarauja paties pareiÅ¡kėjo teiktiems paaiÅ¡kinimams (pateiktiems per MIGRIS komunikacijÄ prieÅ¡ priimant ginčijamÄ sprendimÄ ), pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo neapmokamų atostogų, nes pagal jo darbo kvalifikacijÄ nebuvo darbo. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl leidimo gyventi kreipėsi darbo pagrindu (tai pagrindinis gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslas), tačiau iÅ¡ esmės nedirbo beveik pusę metų, jam pagrįstai panaikintas leidimas gyventi. Taip pat vertina, jog pareiÅ¡kėjo teikiami paaiÅ¡kinimai dėl Å¡eimos susijungimo yra nesuprantami, kadangi Migracijos departamentas neturi duomenų, o pareiÅ¡kėjas nenurodė skunde Å¡eimos narių, kurie gyventų Lietuvos Respublikoje. Skundo argumentai, susiję su grėsme valstybės saugumui, neaktualÅ«s, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas kitais savarankiÅ¡kais pagrindais.

Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu yra iÅ¡duodamas bÅ«tent tam, kad užsienietis dirbtų Lietuvos Respublikoje pas konkretų darbdavį, o ne tam, kad ieÅ¡kotųsi darbo, lauktų darbo ar tvarkytųsi asmeninius reikalus. Atsižvelgdami į tai, kas iÅ¡dėstyta, mano kad Migracijos departamentas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Teismas,

k o n s t a t u o j a:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 23S105860, kuriuo atsakovas nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760056377, galiojusį iki 2023 m. rugsėjo 29 d.

RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiÅ¡kėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje, Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Užsienietis, kreipdamasis su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iÅ¡ Bendrovės, sudarantis 900 Eur.

2021 m. rugsėjo 27 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimÄ Nr. 21S26148 iÅ¡duoti asmeniui du metus galiojantį leidimÄ laikinai gyventi.

2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 29 d., tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėjas 2023 m. birželio 7 d. Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ leisti pakeisti darbdavį.

Duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) informacinėje sistemoje. Šios informacinės sistemos 2023 m. birželio 28 d. duomenimis, užsienietis į Bendrovę buvo įdarbintas 2021 m. rugsėjo 29 d., tačiau nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. darbo užmokestis jam nebuvo mokamas. 2023 m. gegužės mėn. užsieniečiui išmokėtas 613,64 Eur darbo užmokestis.

2023 m. birželio 14 d. užsieniečiui MIGRIS komunikacijoje buvo iÅ¡siųstas praÅ¡ymas atsiųsti iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ , dėl kokių priežasčių jam Bendrovėje nebuvo mokamas darbo užmokestis. PareiÅ¡kėjas 2023 m. birželio 15 d. Migracijos departamentui atsiuntė paaiÅ¡kinimÄ , kad nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. buvo neapmokamose atostogose, nes nebuvo darbo pagal jo turimÄ kvalifikacijÄ . Asmuo ieÅ¡kojo naujo darbdavio ir, suradęs jį, 2023 m. birželio 7 d. Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ leisti pakeisti darbdavį.

Migracijos departamentas konstatavo, kad užsienietis nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. nedirbo Bendrovėje, neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir dėl to neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu. Taigi 2023 m. liepos 11 d. priėmė sprendimÄ Nr. 23S105860 panaikinti leidimÄ laikinai gyventi Nr. 760056377.

PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su skundžiamu Migracijos departamento 2023 m. liepos 11 d. Sprendimu Nr. 23S105860 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Pagal Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalį, Å¡is Ä®statymas nustato užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sÄ lygas ir tvarkÄ .

Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ , kad deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä ; 6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Vadovaujantis Ä®statymo 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimÄ dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui iÅ¡davimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui iÅ¡duoda ir keičia Migracijos departamentas.

Pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Å¡iame Ä®statyme nustatytu pagrindu.

Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Å¡io Ä®statymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, užsienietis, kuriam Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais iÅ¡duodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti Å¡io Ä®statymo 26 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, o vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, užsienietis, turintis leidimÄ laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms Å¡io leidimo iÅ¡davimo pagrindÄ , privalo gauti naujÄ leidimÄ laikinai gyventi.

Ä®statymo 44 straipsnyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sÄ lygas; o kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbÄ Lietuvos Respublikoje, jis privalo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos (Ä®statymo 44 straipsnio 3-5 dalys).

Ä®statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiÅ¡kėja, kad yra Å¡io Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir ApraÅ¡as) 130 punkte nustatyta, kad paaiÅ¡kėjus bent vienam iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 1-13 ar 15-21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas iÅ¡nagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 1-13 ar 15-21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiÅ¡kėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstÄ sprendimÄ panaikinti leidimÄ laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo Å¡eimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti Å¡io Å¡eimos nario leidimÄ laikinai gyventi, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Ä®statyme nustatytu pagrindu) arba sprendimÄ nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Minėta, kad Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iÅ¡ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pagal ApraÅ¡o 8.3 papunktį užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, prie praÅ¡ymo iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ turi pridėti dokumentų, patvirtinančių, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje skaitmenines kopijas. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytÄ pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali bÅ«ti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, praÅ¡ančiam iÅ¡duoti leidimÄ gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam praÅ¡omo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas iÅ¡duodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali bÅ«ti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, praÅ¡ančiam iÅ¡duoti leidimÄ gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali bÅ«ti laikomas pakankamu pragyventi vienÄ kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, praÅ¡ančiam iÅ¡duoti leidimÄ gyventi – 1 MMA. 2022 m. taikoma minimali mėnesinė alga, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834, buvo - 730 eurų; 2023 m. taikoma minimali mėnesinė alga, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014, yra 840 eurų.

Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad bÅ«tent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimÄ dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjui) iÅ¡davimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamÄ SprendimÄ priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

Kaip minėta, leidimas laikinai gyventi pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje 2023 m. birželio 28 d. duomenimis nustatyta, kad užsienietis į Bendrovę buvo įdarbintas 2021 m. rugsėjo 29 d., tačiau nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. darbo užmokestis jam nebuvo mokamas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2023 m. gegužės mėn. užsieniečiui iÅ¡mokėtas 613,64 Eur darbo užmokestis (mažesnė nei minimali mėnesinė alga). Taigi, užsienietis nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. nedirbo Bendrovėje, neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir dėl to jis neatitiko sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas neginčijo fakto, kad nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. nedirbo, prieÅ¡ingai, skunde šį faktÄ patvirtina nurodydamas, jog dėl asmeninių poreikių buvo iÅ¡vykęs neapmokamų atostogų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino faktus, vertintini kaip nepagrįsti, deklaratyvÅ«s.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad per MIGRIS komunikacijÄ 2023 m. birželio 14 d. užsieniečiui buvo iÅ¡siųstas praÅ¡ymas atsiųsti iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ , dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjui Bendrovėje nebuvo mokamas darbo užmokestis. Asmuo 2023 m. birželio 15 d. Migracijos departamentui atsiuntė paaiÅ¡kinimÄ , kad nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. buvo neapmokamose atostogose, nes nebuvo darbo pagal jo turimÄ kvalifikacijÄ . Asmuo ieÅ¡kojo naujo darbdavio ir, suradęs jį, 2023 m. birželio 7 d. Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ leisti pakeisti darbdavį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas dėl leidimo gyventi kreipėsi darbo pagrindu (tai pagrindinis gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslas), tačiau faktiškai nedirbo beveik pusę metų, todėl jam panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje. Šiuo atveju teismas sutinka su Migracijos departamento argumentu, kad leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu yra išduodamas būtent tam, kad užsienietis dirbtų Lietuvos Respublikoje pas konkretų darbdavį, o ne tam, kad ieškotų darbo, lauktų darbo ar tvarkytųsi asmeninius reikalus.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nei Migracijos departamentui teikdamas paaiÅ¡kinimus, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad turi (ir nurodytu laikotarpiu turėjo) pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo pragyvenimo lėšos yra gaunamas darbo užmokestis. Teismas pažymi, kad į bylÄ pateiktais Sodros informacinės sistemos duomenimis (kurių pareiÅ¡kėjas neginčijo) nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. darbo užmokestis jam nebuvo mokamas, o 2023 m. gegužės mėn. iÅ¡mokėtas 613,64 Eur darbo užmokestis yra mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Apskritai, atkreiptinas dėmesys, kad nuo įdarbinimo Bendrovėje pradžios pareiÅ¡kėjas didesnį nei MMA darbo užmokestį gavo ne visus mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje nurodytu laikotarpiu.

Papildomai pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas negali turėti teisėtų lÅ«kesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Ä®statymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimui ir / ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ nėra pagrindo vertinti kaip tariamÄ atsakovo, vieÅ¡ojo administravimo subjekto perdėtÄ pranaÅ¡umÄ ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimÄ , turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ panaikinti užsieniečiui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo skunde teikiami paaiškinimai dėl šeimos susijungimo yra nesuprantami, kadangi nei atsakovas nei pareiškėjas nepateikė duomenų, nenurodė šeimos narių, kurie gyventų Lietuvos Respublikoje. Skundo argumentai, susiję su grėsme valstybės saugumui taip pat laikytini neaktualiais, kadangi ginčijamas Sprendimas priimtas kitais savarankiškais Įstatyme nustatytais pagrindais. Byloje nepateikta jokių duomenų ar įrodymų apie pareiškėjo ekonominius, socialinius ryšius su Lietuvos Respublika. Kartu teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis objektyviais (iš oficialių šaltinių – Sodros informacinės sistemos – gautais) duomenimis, taikomos priemonės yra motyvuotos.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, kas administraciniame sprendime turi būti nurodyta, ir tarp išvardintų reikalavimų yra administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 10 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas; Å¡i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; ir kt.). Tikrinant vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimÄ (bendrine prasme) VAÄ® 10 straipsnio aspektu turi bÅ«ti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iÅ¡ esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiÅ¡kėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ . Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi bÅ«ti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi bÅ«ti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose iÅ¡dėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015).

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas tinkamai pritaikė Ä®statymo bei ApraÅ¡o nuostatas ir pagrįstai priėmė SprendimÄ panaikinti pareiÅ¡kėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas laikėsi Ä®statymu bei ApraÅ¡u nustatytos leidimų laikinai gyventi iÅ¡davimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tesės aktų nustatyta tvarka, esant Ä®statyme nustatytiems leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas iÅ¡nagrinėjus individualiÄ faktinę pareiÅ¡kėjo situacijÄ , paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečiÄ skundÄ nagrinėjančiÄ institucijÄ ar įstaigÄ , skundo padavimo terminÄ ir teisės aktÄ , reglamentuojantį apskundimo tvarkÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamÄ SprendimÄ , vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktÄ kompetencijÄ ir 2023 m. liepos 11 d. priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ Nr. 23S105860, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiÅ¡kėjo V. U. leidimÄ laikinai gyventi Nr. 760056377, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 29 d.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Heile prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. U. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė

Gediminas Užubalis

Indrė Žvaigždinienė