Legislator Case Law & Legislation
eea9f83f-4d88-4a3f-a466-fe3382831fc0 AI generated

eea9f83f-4d88-4a3f-a466-fe3382831fc0 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number eea9f83f-4d88-4a3f-a466-fe3382831fc0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Trakų rajono policijos komisariate 2023 m. kovo 7 d. gautas praneÅ¡imas apie tai, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Trakuose, Vytauto g., ties namu Nr. 60, buvo apgadintas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dalyvis pasiÅ¡alino. Pagal praneÅ¡imÄ buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena Nr. ROIK 23200164681 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 426 straipsnio 1 dalį.

Legislator headnote

AI generated

eea9f83f-4d88-4a3f-a466-fe3382831fc0 · Vilniaus apygardos teismas: kovo 7 d. gautas praneÅ¡imas apie tai, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Trakuose, Vytauto g., ties namu Nr. 60, buvo apgadintas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dalyvis pasiÅ¡alino. Pagal praneÅ¡imÄ buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena Nr. ROIK 23200164681 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 426 straipsnio 1 dalį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-334-908/2023

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00028-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.1.7; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nukentėjusiosios L. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas L. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 87-ANR_N-65-2023 (ROIK 23200164681), panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Trakų rajono policijos komisariate 2023 m. kovo 7 d. gautas praneÅ¡imas apie tai, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Trakuose, Vytauto g., ties namu Nr. 60, buvo apgadintas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dalyvis pasiÅ¡alino. Pagal praneÅ¡imÄ buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena Nr. ROIK 23200164681 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 426 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2023 m. kovo 23 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. S. veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi atmestas L. B. skundas dėl Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog automobilio „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. S. apgadino L. B. automobilį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ , patenkinant jos skundÄ .

4.1. Nukentėjusiosios vertinimu, nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, nes tyrimas buvo atliktas pažeidžiant ANK reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas Å¡ių pažeidimų neiÅ¡taisė ir priėmė neteisingÄ nutartį. Pagal ANK 567 straipsnio nuostatas įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ iÅ¡tirtų veikos aplinkybės, o nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi prieÅ¡taravimai bei logiÅ¡kumas, bÅ«tina vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ , analizuojant kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai bei jų visumÄ . Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡iomis nuostatomis nesivadovavo, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas iÅ¡vadas.

4.2. Skunde nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. paskirtas bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nusprendus iÅ¡reikalauti iÅ¡ policijos visÄ vaizdo įraÅ¡Ä , nes pateiktame vaizdo įraÅ¡e jame nebuvo užfiksuota, kaip V. S. prisiparkavo prie nukentėjusiosios automobilio. Kadangi kitas vaizdo įraÅ¡as teismo posėdžio metu nebuvo žiÅ«rimas, todėl neaiÅ¡ku, ar apskritai jis buvo iÅ¡reikalautas. Teismas, atmesdamas nukentėjusiosios skundÄ , rėmėsi V. S. registratoriaus įraÅ¡ais, tačiau jame nesimato ir negalėjo matytis, kaip V. S. daro posÅ«kį ir prisiparkuoja prie nukentėjusiosios automobilio priekio, nes registratorius fiksuoja tik priekyje esančius vaizdus. V. S. registratorius fiksavo parduotuvės kiemÄ , bet nefiksavo automobilio „Peugeot 807“ automobilio prisiparkavimo, juolab neaiÅ¡ku, kada aplinka buvo užfiksuota, nes vaizdo registratoriaus duomenys buvo pristatyti po keleto dienų nuo autoįvykio paties pažeidėjo, o registratorius nebuvo iÅ¡tirtas. Nukentėjusiosios vertinimu, teismas iÅ¡kraipė faktines aplinkybes ir jomis rėmėsi priimdamas skundžiamÄ nutartį. Atkreipiamas dėmesys, kad nutartyje nurodoma, jog vaizdo registratoriaus pateiktoje nuotraukoje matosi automobilio „Toyota Carolla“ apgadinimai, atsiradę dar prieÅ¡ atvykdant automobiliui „Peugeot 807“, užfiksuoti vaizdo kameromis nuo parduotuvės iÅ¡ deÅ¡inės pusės jau po įvykio. Kyla klausimas, kaip vaizdo registratorius galėjo užfiksuoti Å¡iuos apgadinimus, jeigu vairuotojas tuojau po įvykio pasiÅ¡alino. Apeliantės nuomone, vaizdo registratoriaus įraÅ¡ai buvo gauti pažeidžiant ANK nuostatas, nes pagal ANK 599–600 straipsnius buvo privaloma padaryti Å¡io vaizdo registratoriaus poėmį. Registratoriaus vaizdo duomenys neatitinka ANK 569 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes buvo pateikti ne įstatymo nustatyta tvarka, nebuvo patikrinti, todėl neturi įrodomosios reikÅ¡mės.

4.3. Skunde keliamas klausimas, kokie įrodymai patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad V. S. nebuvo eismo įvykio dalyvis: jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino nelaukęs, kol atvyks policijos pareigÅ«nai, o po pasiÅ¡alinimo jo (V. S.) automobilio pareigÅ«nai neapžiÅ«rėjo. V. S. teisme patvirtino, jog pats surašė Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros 2023 m. kovo 9 d. aktÄ , patvirtinantį, kad jo automobilis neapgadintas, tačiau Å¡is aktas neturi įrodomosios reikÅ¡mės, nes jį turėjo suraÅ¡yti policijos pareigÅ«nas. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė reikalavimų dėl visapusiÅ¡ko ir objektyvaus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo, nes neaptarė ir nevertino aplinkybių, jog pagal nukentėjusiosios iÅ¡kvietimÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas R. S. konstatavo, kad vairuotojas V. S. apgadino nukentėjusiosios automobilį, policijai nepranešė ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, be to, buvo sudaryta eismo įvykio schema, suraÅ¡ytas transporto priemonės apžiÅ«ros protokolas, nurodant, jog automobiliui „Toyota Corolla“ apgadintas deÅ¡inėje pusėje priekinis bamperis. Pabrėžiama, kad V. S. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimų, numatančių, jog įvykus eismo įvykiui kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pasilikti įvykio vietoje. Be to, V. S. melavo, kad skubėjo į laidotuves, nors vėliau tai pats paneigė. Nukentėjusioji į įvykio vietÄ atvyko su tvarkingu be apgadinimų iÅ¡ automobilių salono pirktu automobiliu, policija ir teismas iÅ¡kraipė faktines bylos aplinkybes ir padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, t. y. kad nukentėjusiosios automobilis buvo su pažeidimais, o V. S. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino teisėtai.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu teisėjas primigtinai ir net grubiai iÅ¡ nukentėjusiosios reikalavo pateikti įrodymus, tačiau tai policijos pareigÅ«nų, o ne jos pareiga. Be to, nukentėjusioji pamini, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja J. M. tyrė administracinį nusižengimÄ ir pati priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , nors pagal ANK 615 straipsnio 3 dalį bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialÅ«s organai; tas pats pareigÅ«nas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma netenkinti L. B. skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos nutarimÄ nutraukti teisenÄ nepakeistus, nes pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, iÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

5.1. Pažymima, kad iÅ¡ įvykio vietos vaizdo kameros įraÅ¡o matyti, kaip automobilis „Peugeot“ pro stovintį automobilį „Toyota“ pravažiuoja saugiu atstumu, nesant automobilio „Peugeot“ kontakto priekiu, važiuojant toliau ir sukant vairÄ deÅ¡iniau, jis negali kitomis automobilio deÅ¡inės pusės dalimis kliudyti stovinčio automobilio. Be to, matyti ir tai, kad vairuotoja ir V. S. vaikÅ¡to tarp automobilių, vadinasi, automobilis „Peugeot“ buvo pastatytas paliekant tarpÄ tarp automobilių ir V. S., važiuodamas atbulomis, nekliudė stovinčio automobilio „Toyota“. Be to, V. S. pateikė nuotraukÄ , darytÄ iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kurioje matoma, jog ant automobilio „Toyota“ apgadinimai buvo dar iki atvažiuojant V. S. automobiliui.

5.2. Institucijos vertinimu, V. S. nebuvo eismo įvykio dalyvis, nes jo vairuojamas automobilis neturėjo kontakto su L. B. automobiliu, taip pat jis nebuvo eismo įvykio liudininkas, dėl to neprivalėjo likti įvykio vietoje ir laukti policijos pareigÅ«nų. Nors tyrimo metu nenustatyta, kada ir kokiomis aplinkybės buvo apgadintas automobilis „Toyota“, tačiau nustatyta, kad tarp automobilių „Toyota“ ir „Peugeot“ sÄ lyčio nebuvo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. spalio 5 d. nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus bei iÅ¡analizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje surinktų duomenų visetas neduoda pagrindo spręsti, jog automobilio „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. S. 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Trakuose, Vytauto g. ties namu Nr. 60, apgadino L. B. automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

7. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje pateikto nukentėjusiosios L. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iÅ¡ esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo (taip pat ir administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikusios Institucijos) atliktu įrodomųjų duomenų vertinimu bei nepagrįsta laikoma iÅ¡vada, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantės automobilis buvo apgadintas dar iki V. S. atvažiuojant į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir pasistatant automobilį prieÅ¡ L. B. automobilį. Apeliantės įsitikinimu, V. S., vairuodamas automobilį „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį apeliantės automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl turėtų bÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn.

8. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 7 d. buvo gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį, iÅ¡ kurio vienas vairuotojas pasiÅ¡alino, policijos pareigÅ«nams atvykus į pranešėjos (L. B.) nurodytÄ Ä¯vykio vietÄ bei atlikus bÅ«tinus procesinius veiksmus, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (b. l. 6–8).

9. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija). Taikant šį straipsnį bÅ«tina nustatyti ne tik tai, kad asmuo, susijęs su eismo įvykiu, iÅ¡ jo vietos pasiÅ¡alino, bet, pirmiausia, svarbu įvertinti, ar apskritai nagrinėjamoje situacijoje kilo eismo įvykis. Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, bÅ«tina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje (2023 m. kovo 7 d. galiojusi 2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1932 redakcija) nurodytas sÄ lygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 74 dalį transporto priemone laikoma priemonė žmonėms ir (ar) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Å i sÄ voka taip pat apima traktorius, savaeiges maÅ¡inas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 220 punktÄ , be kita ko, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ . Vadinasi, nagrinėjamu atveju svarbu vertinti, ar byloje esantys duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje įvyko eismo įvykis, kurio metu V. S., vairuodamas automobilį „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė L. B. transporto priemonę.

10. Pažymėtina, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį taikyti nėra bÅ«tina nustatyti, dėl kieno kaltės ar kokio KET pažeidimo kilo pats eismo įvykis. Pripažįstant įvykį eismo įvykiu, neturi reikÅ¡mės jo kilimo priežastys, jis gali kilti ir nepažeidžiant KET, pavyzdžiui, dėl nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių – automobilio gedimo; svarbu, kad įvykis atitiktų pirmiau minėtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytas sÄ lygas. Atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos užtraukia ne eismo įvykį sukėlęs KET pažeidimas, o KET nuostatoms prieÅ¡taraujantis pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo asmuo susijęs, vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020). Visgi, apibÅ«dinant ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius yra pažymėta, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ (pareigÄ ) ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. S., kuris, nukentėjusiosios teigimu, kliudė jos automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis L. B. automobilio nekliudė. Vadinasi, V. S. teigimu, nurodytomis aplinkybėmis 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovėjimo aikštelėje apskritai eismo įvykis neįvyko. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. kovo 9 d. V. S. paaiškinime nurodyta, jog 2023 m. kovo 7 d. išėjęs iš parduotuvės buvo apkaltintas, kad apgadino automobilį „Toyota“, apžiūrėjęs ir vairuotojos, ir savo automobilius V.

S. nematė ant savo automobilio jokio įbrėžimo, nors vairuotoja reikalavo sutvarkyti jos automobilį. PasiÅ«lius peržiÅ«rėti jo automobilio registratoriaus vaizdÄ , vairuotoja nesutiko ir toliau reikalavo sutvarkyti jos automobilį. V. S. nenorėjo su ja ginčytis, skubėjo į laidotuves, dėl to iÅ¡važiavo, tačiau pažeidimo nepadarė ir iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino (b. l. 17). Å iame kontekste, be kita ko, atkreipiant dėmesį į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad V. S. neva melavo, jog skubėjo į laidotuves, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu V.

S. paaiÅ¡kino, jog skubėjo namo, nes reikėjo žmonÄ nuvežti į poliklinikÄ , o prieÅ¡ tai nuvežė kaimynÄ Ä¯ laidojimo rÅ«mus (2023 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 11 min. 16 sek. – 11 min. 19 sek., 20 min. 06 sek. – 20 min. 20 sek.). Pabrėžtina, kad pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Taigi, asmens kaltę padarius administracinį nusižengimÄ privalo įrodyti šį nusižengimÄ tiriantis pareigÅ«nas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Juo labiau, kad priežastys, dėl kurių V. S. iÅ¡važiavo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys duomenys nagrinėjamu atveju neleidžia daryti neabejotinos kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Trakuose, Vytauto g. ties namu 60, įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl V.

S. veiksmų buvo apgadintas L. B. automobilis.

12. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas).

13. Nagrinėjamoje byloje objektyviaisiais įrodomaisiais duomenimis pripažintini įvykio vietÄ filmavusios vaizdo kameros bei V. S. automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įraÅ¡ai. Vadovaudamasis minėtomis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad vaizdo registratoriaus įraÅ¡ai buvo gauti pažeidžiant ANK nuostatas. Sutiktina, kad ANK numato tokias administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones kaip daiktų ir dokumentų paėmimas (ANK 599 straipsnis) bei poėmis (ANK 600 straipsnis), visgi, atkreipiant apeliantės dėmesį pažymėtina, kad tai yra netapačios priemonės, taikomos esant skirtingoms situacijoms. Vertinant apeliantės pozicijÄ , kad buvo privaloma padaryti V. S. automobilio vaizdo registratoriaus poėmį, pabrėžtina, jog pagal ANK 595 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimus tiriantys pareigÅ«nai, siekdami užkirsti keliÄ administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad bÅ«tų iÅ¡samiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka gali taikyti 1–13 punktuose numatytas prievartos priemones. Pabrėžtina, kad prievartos priemonių taikymas nėra privalomas. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įtvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti bylai reikÅ¡mingus dokumentus ir daiktus. Vadinasi, V. S. turėjo teisę pateikti jo automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus vaizdo įraÅ¡Ä , kurį tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje esančių duomenų visumoje.

14. Nors apeliantė akcentuoja abejojanti, ar buvo iÅ¡reikalautas pilnas automobilių aikÅ¡telės vaizdo įraÅ¡as, kuriame matytųsi, kaip V. S. pasistato savo automobilį prieÅ¡ais nukentėjusiosios transporto priemonę, tačiau administracinio nusižengimo byloje yra dviejų dalių įraÅ¡as, kuriame užfiksuota automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, esanti Trakuose, Vytauto g. 60, nuo momento, kai į jÄ Ä¯važiavo automobilis „Toyota“, iki V. S. iÅ¡važiavimo iÅ¡ stovėjimo vietos (b. l. 84–85).

15. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įraÅ¡o „VIDIO MEDZIAGA PATEIKTA TRAKU_SAV_A2_Vytauto_g_60 TOYOTA COROLA -II DALIS roik-23200164681avi (1)“ matyti, kad vaizdo kamera „A2 Vytauto g. 52A“ buvo užfiksuota, kaip į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę pro pakeliamÄ užtvarÄ 12:43:06 val. įvažiuoja V. S. vairuojamas automobilis „Peugeot 807“ (vaizdo įraÅ¡o 03:06 min.) ir pasistato automobilį prieÅ¡ L. B. automobilį „Toyota Corolla“, t. y. iÅ¡ pradžių pravažiavęs pro pastarojo automobilio deÅ¡inę pusę, V.

S. atbuline eiga pavažiuoja lygiagrečiai šaligatvio, sustoja prieš L. B. automobilį, užgesinęs automobilio variklį išlipa iš automobilio ir nueina (b. l. 84–85). V. S. pateiktame automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo / garso įraše matyti, kaip V. S. automobilis pravažiuoja pro juodos spalvos automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (vaizdo įrašo 01:14–01:22 min.) ir sustojęs prieš mėlynos spalvos automobilį „Toyota“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja atbuline eiga ir sustoja (vaizdo įrašo 01:36 min.). Atkreiptinas dėmesys, kad įraše girdimi atstumo daviklių garsai, informuojantys apie prie automobilio esančias kliūtis (įrašo 01:22–01:25 min. ir 01:31–01:36 min.) (b. l. 55, 83). Nors apeliaciniame skunde keliamas vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo (ne)patikimumo klausimas, pabrėžiant, kad šis įrašas buvo pristatytas paties pažeidėjo, o registratorius nebuvo ištirtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo vaizdo registratoriaus įrašo duomenis pripažinti neteisėtais ir nepatikimais.

Pažymėtina, kad vaizdo registratoriaus įraše matyti, jog įrašas nufilmuotas 2023 m. kovo 7 d. ir nors filmavimo laikas skiriasi lyginant su automobilių aikštelės vaizdo įraše nurodomu laiku, t. y. registratoriaus įraše rodoma 18 val., o kitame įraše – 12 val., tačiau V. S. pateiktame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės sutampa su užfiksuotomis automobilių aikštelę filmavusios kameros vaizdo įraše (dėl pastarojo patikimumo apeliantė klausimo nekelia) ir nepaneigia V.

S. parodymų, kad kontakto tarp jo vairuojamo automobilio „Peugeot 807“ ir nukentėjusiosios automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, nebuvo.

16. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad vaizdo registratoriaus užfiksuotame vaizdo įraše ant L. B. automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matomi balkšvos spalvos ruožai (vaizdo įrašo 01:14 min.), buvę dar iki V. S. vairuojamai transporto priemonei priartėjus prie nukentėjusiosios automobilio, sutampa su užfiksuotais po policijos iškvietimo (b. l. 4–5). 2023 m. kovo 7 d. transporto priemonės „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad nustatytas apibraižytas dešinėje pusėje priekinis bamperis (aukštis 0,47 cm) (past. – pagal byloje esančias nuotraukas darytina išvada, kad aukštis turėtų būti 0,47 m / 47 cm); sutrūkęs priekinis bamperis esantis po dešinės pusės priekiniu rūko žibintu (b. l. 13). Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti automobilio „Toyota Corolla“ apgadinimai, matyti, kad bent iš dalies šie apgadinimai sutampa su tais, kurie užfiksuoti V. S. automobilio vaizdo registratoriumi (b. l. 27–28). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja, jog į automobilių stovėjimo aikštelę ji atvyko tvarkingu be apgadinimų automobiliu, pirktu iš automobilių salono, tačiau pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu pati L. B. nurodė, kad: „Gal jis turėjo galimybę pataisyt, nu ne nauja, gal būčiau sutikus su jo pasiūlymu remontuot“ (2023 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 18 sek. – 20 min. 24 sek.). Vadinasi, pati nukentėjusioji pripažino, kad jos automobilis nebuvo naujas, o aptartų aplinkybių visuma nepaneigia abejonių dėl eismo įvykio kilimo 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, V. S. automobiliui kliudant apeliantės automobilį.

17. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad policijos pareigÅ«nas R. S. konstatavo, jog vairuotojas V. S. apgadino nukentėjusiosios automobilį, nepranešė policijai ir pasiÅ¡alino ir eismo įvykio vietos. Sutiktina, kad pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ Trakuose, Vytauto g. 60, atvyko policijos pareigÅ«nas R. S., kuris nufotografavo eismo įvykio vietÄ , nubraižė eismo įvykio vietos schemÄ , surašė transporto priemonės apžiÅ«ros protokolÄ , užfiksavo vairuotojos paaiÅ¡kinimus, iÅ¡davė pažymÄ dėl automobilio apgadinimų bei savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog automobiliui „Toyota“ apgadintas deÅ¡inės pusės priekinis bamperis (b. l. 6–8). Vis dėlto, pabrėžtina, kad policijos pareigÅ«nas R. S. nekonstatavo ir negalėjo konstatuoti, jog neabejotinai bÅ«tent V. S. 2023 m. kovo 7 d. apgadino L. B. automobilį, o procesinių veiksmų atlikimas, taip pat ir eismo įvykio schemos nubraižymas, savaime nelemia galutinio procesinio sprendimo. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad savo transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ surašė pats V. S., dėl to Å¡is aktas neturi įrodomosios reikÅ¡mės, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu V. S. paaiÅ¡kino automobilį apžiÅ«rėjęs kartu su tyrėja, o 2023 m. kovo 9 d. aktas, kuriame nurodoma, jog ant automobilio „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų nėra, patvirtintas ne tik V. S. paraÅ¡u, tačiau ir tyrėjos J. M. antspaudu bei paraÅ¡u (b. l. 18).

18. Sutiktina su apeliante, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, įrodymų Å¡altinių patikimumas ir pan. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra iÅ¡skirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-489/2020, 2AT-32-303/2021, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023).

19. Apibendrinant pabrėžtina tai, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali bÅ«ti konstatuotas tada, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu gi atveju, administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma nesuponuoja neabejotinos iÅ¡vados, kad 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje kilo eismo įvykis, kurio metu V. S., vairuodamas automobilį „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino L. B. automobilį „Toyota Corolla”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas pro jį Å¡onu ar statydamasis automobilį atbuline eiga. Dėl to, administracinio nusižengimo teisena nutraukta teisėtai ir pagrįstai, o tokiai Institucijos pozicijai pagrįstai pritarė ir apylinkės teismas.

20. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ANK 615 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tas pats pareigÅ«nas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktÅ«ros, tačiau pabrėžtina, kad minėtosios nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog vien faktas, jog tas pats pareigÅ«nas tyrė administracinį nusižengimÄ ir priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje (iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ ), savaime nėra vertintinas kaip absoliutus priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kaip faktas, rodantis galimÄ konkretaus pareigÅ«no Å¡aliÅ¡kumÄ , suinteresuotumÄ bylos baigtimi (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-100-935/2022).

Nagrinėjamu gi atveju iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos matyti, kad nors nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ priėmė Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja J. M., kuri patvirtino V. S. transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ bei paėmė iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimus, tačiau pagal J. B. iÅ¡kvietimÄ atvyko Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. S., kuris paėmė L. B. paaiÅ¡kinimus, nubraižė eismo įvykio vietos schemÄ , pateikė 2023 m. kovo 7 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ bei 2023 m. kovo 8 d. papildomÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl administracinio nusižengimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas sprendimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ priėmusios pareigÅ«nės neÅ¡aliÅ¡kumas, juo labiau, kad skundas dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teismui nebuvo argumentuojamas minėtų ANK nuostatų pažeidimu. Pažymėtina ir tai, kad nors, kaip jau buvo minėta, įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę yra administracinį nusižengimÄ tiriančio pareigÅ«no pareiga, tačiau jis neturi pareigos tokį asmenį pripažinti kaltu ir nubausti bet kokiu atveju, dėl to, nustačius, kad yra bent viena ANK 5651 straipsnyje (past.

– Institucijos nutarimo priėmimo metu ANK 591 straipsnyje) ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs, pareigÅ«nas priima nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ (ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis (2023 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. XIV-1947 redakcija)).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėta praktika ir apibendrindamas visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius duomenis, tinkamai juos įvertino ir nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui, todėl keisti ar naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. spalio 5 d. nutartį apeliantės pateiktais argumentais nėra pagrindo. Tai sudaro pagrindÄ netenkinti L. B. apeliacinio skundo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistÄ ir L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Eglė Gruodienė