eea9f83f-4d88-4a3f-a466-fe3382831fc0 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedVilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â AVPK) Trakų rajono policijos komisariate 2023 m. kovo 7 d. gautas praneÅ¡imas apie tai, kad automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, esanÄioje Trakuose, Vytauto g., ties namu Nr. 60, buvo apgadintas automobilis âToyota Corollaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dalyvis pasiÅ¡alino. Pagal praneÅ¡imÄ buvo pradÄta administracinio nusižengimo teisena Nr. ROIK 23200164681 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir â ANK) 426 straipsnio 1 dalį.
Legislator headnote
AI generatedeea9f83f-4d88-4a3f-a466-fe3382831fc0 · Vilniaus apygardos teismas: kovo 7 d. gautas praneÅ¡imas apie tai, kad automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, esanÄioje Trakuose, Vytauto g., ties namu Nr. 60, buvo apgadintas automobilis âToyota Corollaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dalyvis pasiÅ¡alino. Pagal praneÅ¡imÄ buvo pradÄta administracinio nusižengimo teisena Nr. ROIK 23200164681 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir â ANK) 426 straipsnio 1 dalį.
Full text
Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-334-908/2023
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00028-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.1.7; 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkriÄio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja EglÄ GruodienÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo nukentÄjusiosios L. B. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas L. B. skundas dÄl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinÄjimo skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 87-ANR_N-65-2023 (ROIK 23200164681), panaikinimo.
Teismas
n u s t a t Ä :
I. Byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â AVPK) Trakų rajono policijos komisariate 2023 m. kovo 7 d. gautas praneÅ¡imas apie tai, kad automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, esanÄioje Trakuose, Vytauto g., ties namu Nr. 60, buvo apgadintas automobilis âToyota Corollaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dalyvis pasiÅ¡alino. Pagal praneÅ¡imÄ buvo pradÄta administracinio nusižengimo teisena Nr. ROIK 23200164681 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir â ANK) 426 straipsnio 1 dalį.
2. Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrÄjos 2023 m. kovo 23 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. S. veikoje nenustaÄius administracinio nusižengimo požymių.
3. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi atmestas L. B. skundas dÄl Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrÄjos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nÄra jokių įrodymų, jog automobilio âPeugeot 807â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. S. apgadino L. B. automobilį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu nukentÄjusioji L. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ , patenkinant jos skundÄ .
4.1. NukentÄjusiosios vertinimu, nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ priimtas nepagrįstai ir neteisÄtai, nes tyrimas buvo atliktas pažeidžiant ANK reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas Å¡ių pažeidimų neiÅ¡taisÄ ir priÄmÄ neteisingÄ nutartį. Pagal ANK 567 straipsnio nuostatas įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ iÅ¡tirtų veikos aplinkybÄs, o nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi prieÅ¡taravimai bei logiÅ¡kumas, bÅ«tina vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti įrodinÄjimo dalykÄ sudaranÄių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ , analizuojant kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai bei jų visumÄ . ApeliantÄs nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡iomis nuostatomis nesivadovavo, todÄl padarÄ nepagrįstas ir neteisÄtas iÅ¡vadas.
4.2. Skunde nurodoma, kad 2023 m. rugsÄjo 21 d. paskirtas bylos nagrinÄjimas buvo atidÄtas, nusprendus iÅ¡reikalauti iÅ¡ policijos visÄ vaizdo įraÅ¡Ä , nes pateiktame vaizdo įraÅ¡e jame nebuvo užfiksuota, kaip V. S. prisiparkavo prie nukentÄjusiosios automobilio. Kadangi kitas vaizdo įraÅ¡as teismo posÄdžio metu nebuvo žiÅ«rimas, todÄl neaiÅ¡ku, ar apskritai jis buvo iÅ¡reikalautas. Teismas, atmesdamas nukentÄjusiosios skundÄ , rÄmÄsi V. S. registratoriaus įraÅ¡ais, taÄiau jame nesimato ir negalÄjo matytis, kaip V. S. daro posÅ«kį ir prisiparkuoja prie nukentÄjusiosios automobilio priekio, nes registratorius fiksuoja tik priekyje esanÄius vaizdus. V. S. registratorius fiksavo parduotuvÄs kiemÄ , bet nefiksavo automobilio âPeugeot 807â automobilio prisiparkavimo, juolab neaiÅ¡ku, kada aplinka buvo užfiksuota, nes vaizdo registratoriaus duomenys buvo pristatyti po keleto dienų nuo autoįvykio paties pažeidÄjo, o registratorius nebuvo iÅ¡tirtas. NukentÄjusiosios vertinimu, teismas iÅ¡kraipÄ faktines aplinkybes ir jomis rÄmÄsi priimdamas skundžiamÄ nutartį. Atkreipiamas dÄmesys, kad nutartyje nurodoma, jog vaizdo registratoriaus pateiktoje nuotraukoje matosi automobilio âToyota Carollaâ apgadinimai, atsiradÄ dar prieÅ¡ atvykdant automobiliui âPeugeot 807â, užfiksuoti vaizdo kameromis nuo parduotuvÄs iÅ¡ deÅ¡inÄs pusÄs jau po įvykio. Kyla klausimas, kaip vaizdo registratorius galÄjo užfiksuoti Å¡iuos apgadinimus, jeigu vairuotojas tuojau po įvykio pasiÅ¡alino. ApeliantÄs nuomone, vaizdo registratoriaus įraÅ¡ai buvo gauti pažeidžiant ANK nuostatas, nes pagal ANK 599â600 straipsnius buvo privaloma padaryti Å¡io vaizdo registratoriaus poÄmį. Registratoriaus vaizdo duomenys neatitinka ANK 569 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes buvo pateikti ne įstatymo nustatyta tvarka, nebuvo patikrinti, todÄl neturi įrodomosios reikÅ¡mÄs.
4.3. Skunde keliamas klausimas, kokie įrodymai patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad V. S. nebuvo eismo įvykio dalyvis: jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino nelaukÄs, kol atvyks policijos pareigÅ«nai, o po pasiÅ¡alinimo jo (V. S.) automobilio pareigÅ«nai neapžiÅ«rÄjo. V. S. teisme patvirtino, jog pats suraÅ¡Ä Transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros 2023 m. kovo 9 d. aktÄ , patvirtinantį, kad jo automobilis neapgadintas, taÄiau Å¡is aktas neturi įrodomosios reikÅ¡mÄs, nes jį turÄjo suraÅ¡yti policijos pareigÅ«nas. Pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ reikalavimų dÄl visapusiÅ¡ko ir objektyvaus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo, nes neaptarÄ ir nevertino aplinkybių, jog pagal nukentÄjusiosios iÅ¡kvietimÄ atvykÄs policijos pareigÅ«nas R. S. konstatavo, kad vairuotojas V. S. apgadino nukentÄjusiosios automobilį, policijai nepraneÅ¡Ä ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, be to, buvo sudaryta eismo įvykio schema, suraÅ¡ytas transporto priemonÄs apžiÅ«ros protokolas, nurodant, jog automobiliui âToyota Corollaâ apgadintas deÅ¡inÄje pusÄje priekinis bamperis. PabrÄžiama, kad V. S. nesilaikÄ Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimų, numatanÄių, jog įvykus eismo įvykiui kiekvienas su juo susijÄs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pasilikti įvykio vietoje. Be to, V. S. melavo, kad skubÄjo į laidotuves, nors vÄliau tai pats paneigÄ. NukentÄjusioji į įvykio vietÄ atvyko su tvarkingu be apgadinimų iÅ¡ automobilių salono pirktu automobiliu, policija ir teismas iÅ¡kraipÄ faktines bylos aplinkybes ir padarÄ prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, t. y. kad nukentÄjusiosios automobilis buvo su pažeidimais, o V. S. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino teisÄtai.
4.4. Skunde atkreipiamas dÄmesys ir į tai, kad teismo posÄdžio metu teisÄjas primigtinai ir net grubiai iÅ¡ nukentÄjusiosios reikalavo pateikti įrodymus, taÄiau tai policijos pareigÅ«nų, o ne jos pareiga. Be to, nukentÄjusioji pamini, kad nagrinÄjamu atveju Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrÄja J. M. tyrÄ administracinį nusižengimÄ ir pati priÄmÄ nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , nors pagal ANK 615 straipsnio 3 dalį bylas institucijų vardu nagrinÄja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialÅ«s organai; tas pats pareigÅ«nas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinÄjimo skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma netenkinti L. B. skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos nutarimÄ nutraukti teisenÄ nepakeistus, nes pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ materialiosios teisÄs normas, iÅ¡analizavÄs byloje esanÄius įrodymus priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .
5.1. Pažymima, kad iÅ¡ įvykio vietos vaizdo kameros įraÅ¡o matyti, kaip automobilis âPeugeotâ pro stovintį automobilį âToyotaâ pravažiuoja saugiu atstumu, nesant automobilio âPeugeotâ kontakto priekiu, važiuojant toliau ir sukant vairÄ deÅ¡iniau, jis negali kitomis automobilio deÅ¡inÄs pusÄs dalimis kliudyti stovinÄio automobilio. Be to, matyti ir tai, kad vairuotoja ir V. S. vaikÅ¡to tarp automobilių, vadinasi, automobilis âPeugeotâ buvo pastatytas paliekant tarpÄ tarp automobilių ir V. S., važiuodamas atbulomis, nekliudÄ stovinÄio automobilio âToyotaâ. Be to, V. S. pateikÄ nuotraukÄ , darytÄ iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kurioje matoma, jog ant automobilio âToyotaâ apgadinimai buvo dar iki atvažiuojant V. S. automobiliui.
5.2. Institucijos vertinimu, V. S. nebuvo eismo įvykio dalyvis, nes jo vairuojamas automobilis neturÄjo kontakto su L. B. automobiliu, taip pat jis nebuvo eismo įvykio liudininkas, dÄl to neprivalÄjo likti įvykio vietoje ir laukti policijos pareigÅ«nų. Nors tyrimo metu nenustatyta, kada ir kokiomis aplinkybÄs buvo apgadintas automobilis âToyotaâ, taÄiau nustatyta, kad tarp automobilių âToyotaâ ir âPeugeotâ sÄ lyÄio nebuvo.
III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados
ApylinkÄs teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinÄdamas bylÄ dÄl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs skundžiamos Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. spalio 5 d. nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus bei iÅ¡analizavÄs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarÄ teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje surinktų duomenų visetas neduoda pagrindo sprÄsti, jog automobilio âPeugeot 807â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. S. 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, esanÄioje Trakuose, Vytauto g. ties namu Nr. 60, apgadino L. B. automobilį âToyota Corollaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
7. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje pateikto nukentÄjusiosios L. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iÅ¡ esmÄs nesutinkama su pirmosios instancijos teismo (taip pat ir administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikusios Institucijos) atliktu įrodomųjų duomenų vertinimu bei nepagrįsta laikoma iÅ¡vada, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantÄs automobilis buvo apgadintas dar iki V. S. atvažiuojant į automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ ir pasistatant automobilį prieÅ¡ L. B. automobilį. ApeliantÄs įsitikinimu, V. S., vairuodamas automobilį âPeugeot 807â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudÄ stovintį apeliantÄs automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, todÄl turÄtų bÅ«tų patrauktas administracinÄn atsakomybÄn.
8. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 7 d. buvo gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį, iÅ¡ kurio vienas vairuotojas pasiÅ¡alino, policijos pareigÅ«nams atvykus į praneÅ¡Äjos (L. B.) nurodytÄ Ä¯vykio vietÄ bei atlikus bÅ«tinus procesinius veiksmus, buvo pradÄta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (b. l. 6â8).
9. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinÄ atsakomybÄ už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijÄs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija). Taikant šį straipsnį bÅ«tina nustatyti ne tik tai, kad asmuo, susijÄs su eismo įvykiu, iÅ¡ jo vietos pasiÅ¡alino, bet, pirmiausia, svarbu įvertinti, ar apskritai nagrinÄjamoje situacijoje kilo eismo įvykis. Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, bÅ«tina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir â Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje (2023 m. kovo 7 d. galiojusi 2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1932 redakcija) nurodytas sÄ lygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, vieÅ¡oje arba privaÄioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dÄl to žūsta ar sužeidžiami žmonÄs, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonÄ, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 74 dalį transporto priemone laikoma priemonÄ Å¾monÄms ir (ar) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Å i sÄ voka taip pat apima traktorius, savaeiges maÅ¡inas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. PažymÄtina, kad pagal Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir â KET) 220 punktÄ , be kita ko, jeigu dÄl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susijÄ eismo dalyviai kvieÄia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ . Vadinasi, nagrinÄjamu atveju svarbu vertinti, ar byloje esantys duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje įvyko eismo įvykis, kurio metu V. S., vairuodamas automobilį âPeugeot 807â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudÄ L. B. transporto priemonÄ.
10. PažymÄtina, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį taikyti nÄra bÅ«tina nustatyti, dÄl kieno kaltÄs ar kokio KET pažeidimo kilo pats eismo įvykis. Pripažįstant įvykį eismo įvykiu, neturi reikÅ¡mÄs jo kilimo priežastys, jis gali kilti ir nepažeidžiant KET, pavyzdžiui, dÄl nuo asmens valios nepriklausanÄių aplinkybių â automobilio gedimo; svarbu, kad įvykis atitiktų pirmiau minÄtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytas sÄ lygas. AtsakomybÄ už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos užtraukia ne eismo įvykį sukÄlÄs KET pažeidimas, o KET nuostatoms prieÅ¡taraujantis pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo asmuo susijÄs, vietos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020). Visgi, apibÅ«dinant ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius yra pažymÄta, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyÄia: asmuo suvokia, kad jis susijÄs su eismo įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukÄlÄ), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisÄtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklÄms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkreÄioje situacijoje asmuo suvokÄ savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ (pareigÄ ) ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukÄlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltÄs turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyÄia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybÄs, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).
11. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad V. S., kuris, nukentÄjusiosios teigimu, kliudÄ jos automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, viso proceso metu laikÄsi nuoseklios pozicijos, kad jis L. B. automobilio nekliudÄ. Vadinasi, V. S. teigimu, nurodytomis aplinkybÄmis 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje apskritai eismo įvykis neįvyko. Atkreiptinas dÄmesys, kad 2023 m. kovo 9 d. V. S. paaiÅ¡kinime nurodyta, jog 2023 m. kovo 7 d. iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ parduotuvÄs buvo apkaltintas, kad apgadino automobilį âToyotaâ, apžiÅ«rÄjÄs ir vairuotojos, ir savo automobilius V.
S. nematÄ ant savo automobilio jokio įbrÄžimo, nors vairuotoja reikalavo sutvarkyti jos automobilį. PasiÅ«lius peržiÅ«rÄti jo automobilio registratoriaus vaizdÄ , vairuotoja nesutiko ir toliau reikalavo sutvarkyti jos automobilį. V. S. nenorÄjo su ja ginÄytis, skubÄjo į laidotuves, dÄl to iÅ¡važiavo, taÄiau pažeidimo nepadarÄ ir iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino (b. l. 17). Å iame kontekste, be kita ko, atkreipiant dÄmesį į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad V. S. neva melavo, jog skubÄjo į laidotuves, pažymÄtina, kad pirmosios instancijos teisme vykusio posÄdžio metu V.
S. paaiÅ¡kino, jog skubÄjo namo, nes reikÄjo žmonÄ nuvežti į poliklinikÄ , o prieÅ¡ tai nuveÅ¾Ä kaimynÄ Ä¯ laidojimo rÅ«mus (2023 m. rugsÄjo 21 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡as: 11 min. 16 sek. â 11 min. 19 sek., 20 min. 06 sek. â 20 min. 20 sek.). PabrÄžtina, kad pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinÄjant administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodinÄjimo pareigos negalima perkelti administracinÄn atsakomybÄn traukiamam asmeniui.
Taigi, asmens kaltÄ padarius administracinį nusižengimÄ privalo įrodyti šį nusižengimÄ tiriantis pareigÅ«nas (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Juo labiau, kad priežastys, dÄl kurių V. S. iÅ¡važiavo iÅ¡ automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs, nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisÄtumui bei pagrįstumui. ApeliacinÄs instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys duomenys nagrinÄjamu atveju neleidžia daryti neabejotinos kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, esanÄioje Trakuose, Vytauto g. ties namu 60, įvyko eismo įvykis, kurio metu dÄl V.
S. veiksmų buvo apgadintas L. B. automobilis.
12. Pirmiausia, pažymÄtina tai, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens kaltÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡nagrinÄti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonÄmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nÄra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinÄios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentÄjusiojo ir administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizÄs aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paÄmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡nagrinÄti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinÄjanti institucija (pareigÅ«nas).
13. NagrinÄjamoje byloje objektyviaisiais įrodomaisiais duomenimis pripažintini įvykio vietÄ filmavusios vaizdo kameros bei V. S. automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įraÅ¡ai. Vadovaudamasis minÄtomis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, apeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su apeliantÄs argumentais, kad vaizdo registratoriaus įraÅ¡ai buvo gauti pažeidžiant ANK nuostatas. Sutiktina, kad ANK numato tokias administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones kaip daiktų ir dokumentų paÄmimas (ANK 599 straipsnis) bei poÄmis (ANK 600 straipsnis), visgi, atkreipiant apeliantÄs dÄmesį pažymÄtina, kad tai yra netapaÄios priemonÄs, taikomos esant skirtingoms situacijoms. Vertinant apeliantÄs pozicijÄ , kad buvo privaloma padaryti V. S. automobilio vaizdo registratoriaus poÄmį, pabrÄžtina, jog pagal ANK 595 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimus tiriantys pareigÅ«nai, siekdami užkirsti keliÄ administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad bÅ«tų iÅ¡samiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinÄjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka gali taikyti 1â13 punktuose numatytas prievartos priemones. PabrÄžtina, kad prievartos priemonių taikymas nÄra privalomas. Be to, nagrinÄjamu atveju svarbu ir tai, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įtvirtina administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens teisÄ pateikti bylai reikÅ¡mingus dokumentus ir daiktus. Vadinasi, V. S. turÄjo teisÄ pateikti jo automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus vaizdo įraÅ¡Ä , kurį tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje esanÄių duomenų visumoje.
14. Nors apeliantÄ akcentuoja abejojanti, ar buvo iÅ¡reikalautas pilnas automobilių aikÅ¡telÄs vaizdo įraÅ¡as, kuriame matytųsi, kaip V. S. pasistato savo automobilį prieÅ¡ais nukentÄjusiosios transporto priemonÄ, taÄiau administracinio nusižengimo byloje yra dviejų dalių įraÅ¡as, kuriame užfiksuota automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ, esanti Trakuose, Vytauto g. 60, nuo momento, kai į jÄ Ä¯važiavo automobilis âToyotaâ, iki V. S. iÅ¡važiavimo iÅ¡ stovÄjimo vietos (b. l. 84â85).
15. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esanÄio vaizdo įraÅ¡o âVIDIO MEDZIAGA PATEIKTA TRAKU_SAV_A2_Vytauto_g_60 TOYOTA COROLA -II DALIS roik-23200164681avi (1)â matyti, kad vaizdo kamera âA2 Vytauto g. 52Aâ buvo užfiksuota, kaip į automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ pro pakeliamÄ užtvarÄ 12:43:06 val. įvažiuoja V. S. vairuojamas automobilis âPeugeot 807â (vaizdo įraÅ¡o 03:06 min.) ir pasistato automobilį prieÅ¡ L. B. automobilį âToyota Corollaâ, t. y. iÅ¡ pradžių pravažiavÄs pro pastarojo automobilio deÅ¡inÄ pusÄ, V.
S. atbuline eiga pavažiuoja lygiagreÄiai Å¡aligatvio, sustoja prieÅ¡ L. B. automobilį, užgesinÄs automobilio variklį iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio ir nueina (b. l. 84â85). V. S. pateiktame automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo / garso įraÅ¡e matyti, kaip V. S. automobilis pravažiuoja pro juodos spalvos automobilį âToyota Corollaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)â (vaizdo įraÅ¡o 01:14â01:22 min.) ir sustojÄs prieÅ¡ mÄlynos spalvos automobilį âToyotaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja atbuline eiga ir sustoja (vaizdo įraÅ¡o 01:36 min.). Atkreiptinas dÄmesys, kad įraÅ¡e girdimi atstumo daviklių garsai, informuojantys apie prie automobilio esanÄias kliÅ«tis (įraÅ¡o 01:22â01:25 min. ir 01:31â01:36 min.) (b. l. 55, 83). Nors apeliaciniame skunde keliamas vaizdo registratoriaus vaizdo įraÅ¡o (ne)patikimumo klausimas, pabrÄžiant, kad Å¡is įraÅ¡as buvo pristatytas paties pažeidÄjo, o registratorius nebuvo iÅ¡tirtas, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ pagrindo vaizdo registratoriaus įraÅ¡o duomenis pripažinti neteisÄtais ir nepatikimais.
PažymÄtina, kad vaizdo registratoriaus įraÅ¡e matyti, jog įraÅ¡as nufilmuotas 2023 m. kovo 7 d. ir nors filmavimo laikas skiriasi lyginant su automobilių aikÅ¡telÄs vaizdo įraÅ¡e nurodomu laiku, t. y. registratoriaus įraÅ¡e rodoma 18 val., o kitame įraÅ¡e â 12 val., taÄiau V. S. pateiktame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybÄs sutampa su užfiksuotomis automobilių aikÅ¡telÄ filmavusios kameros vaizdo įraÅ¡e (dÄl pastarojo patikimumo apeliantÄ klausimo nekelia) ir nepaneigia V.
S. parodymų, kad kontakto tarp jo vairuojamo automobilio âPeugeot 807â ir nukentÄjusiosios automobilio âToyota Corollaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)â, nebuvo.
16. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad vaizdo registratoriaus užfiksuotame vaizdo įraÅ¡e ant L. B. automobilio âToyota Corollaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matomi balkÅ¡vos spalvos ruožai (vaizdo įraÅ¡o 01:14 min.), buvÄ dar iki V. S. vairuojamai transporto priemonei priartÄjus prie nukentÄjusiosios automobilio, sutampa su užfiksuotais po policijos iÅ¡kvietimo (b. l. 4â5). 2023 m. kovo 7 d. transporto priemonÄs âToyota Corollaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad nustatytas apibraižytas deÅ¡inÄje pusÄje priekinis bamperis (aukÅ¡tis 0,47 cm) (past. â pagal byloje esanÄias nuotraukas darytina iÅ¡vada, kad aukÅ¡tis turÄtų bÅ«ti 0,47 m / 47 cm); sutrÅ«kÄs priekinis bamperis esantis po deÅ¡inÄs pusÄs priekiniu rÅ«ko žibintu (b. l. 13). IÅ¡ byloje esanÄių nuotraukų, kuriose užfiksuoti automobilio âToyota Corollaâ apgadinimai, matyti, kad bent iÅ¡ dalies Å¡ie apgadinimai sutampa su tais, kurie užfiksuoti V. S. automobilio vaizdo registratoriumi (b. l. 27â28). Å iame kontekste atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad nors apeliaciniame skunde apeliantÄ akcentuoja, jog į automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ ji atvyko tvarkingu be apgadinimų automobiliu, pirktu iÅ¡ automobilių salono, taÄiau pirmosios instancijos teisme vykusio posÄdžio metu pati L. B. nurodÄ, kad: âGal jis turÄjo galimybÄ pataisyt, nu ne nauja, gal bÅ«Äiau sutikus su jo pasiÅ«lymu remontuotâ (2023 m. birželio 13 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡as: 20 min. 18 sek. â 20 min. 24 sek.). Vadinasi, pati nukentÄjusioji pripažino, kad jos automobilis nebuvo naujas, o aptartų aplinkybių visuma nepaneigia abejonių dÄl eismo įvykio kilimo 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, V. S. automobiliui kliudant apeliantÄs automobilį.
17. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybÄs, kad policijos pareigÅ«nas R. S. konstatavo, jog vairuotojas V. S. apgadino nukentÄjusiosios automobilį, nepraneÅ¡Ä policijai ir pasiÅ¡alino ir eismo įvykio vietos. Sutiktina, kad pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ, esanÄiÄ Trakuose, Vytauto g. 60, atvyko policijos pareigÅ«nas R. S., kuris nufotografavo eismo įvykio vietÄ , nubraiÅ¾Ä eismo įvykio vietos schemÄ , suraÅ¡Ä transporto priemonÄs apžiÅ«ros protokolÄ , užfiksavo vairuotojos paaiÅ¡kinimus, iÅ¡davÄ pažymÄ dÄl automobilio apgadinimų bei savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodÄ, jog automobiliui âToyotaâ apgadintas deÅ¡inÄs pusÄs priekinis bamperis (b. l. 6â8). Vis dÄlto, pabrÄžtina, kad policijos pareigÅ«nas R. S. nekonstatavo ir negalÄjo konstatuoti, jog neabejotinai bÅ«tent V. S. 2023 m. kovo 7 d. apgadino L. B. automobilį, o procesinių veiksmų atlikimas, taip pat ir eismo įvykio schemos nubraižymas, savaime nelemia galutinio procesinio sprendimo. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad savo transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros aktÄ suraÅ¡Ä pats V. S., dÄl to Å¡is aktas neturi įrodomosios reikÅ¡mÄs, taÄiau svarbu atkreipti dÄmesį, jog apylinkÄs teisme vykusio teismo posÄdžio metu V. S. paaiÅ¡kino automobilį apžiÅ«rÄjÄs kartu su tyrÄja, o 2023 m. kovo 9 d. aktas, kuriame nurodoma, jog ant automobilio âPeugeot 807â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų nÄra, patvirtintas ne tik V. S. paraÅ¡u, taÄiau ir tyrÄjos J. M. antspaudu bei paraÅ¡u (b. l. 18).
18. Sutiktina su apeliante, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, įrodymų Å¡altinių patikimumas ir pan. Vis dÄlto, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra iÅ¡skirtinÄ teismo teisÄ, todÄl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujanÄių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nÄra faktinių duomenų, rodanÄių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lÄmusias nepagrįsto nutarimo priÄmimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-489/2020, 2AT-32-303/2021, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023).
19. Apibendrinant pabrÄžtina tai, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali bÅ«ti konstatuotas tada, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonÄs, kad traukiamas administracinÄn atsakomybÄn asmuo padarÄ veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022). Sprendžiant asmens administracinÄs atsakomybÄs klausimÄ , bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukianÄiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini teisinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens naudai. NagrinÄjamu gi atveju, administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma nesuponuoja neabejotinos iÅ¡vados, kad 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje kilo eismo įvykis, kurio metu V. S., vairuodamas automobilį âPeugeot 807â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudÄ ir apgadino L. B. automobilį âToyota Corollaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas pro jį Å¡onu ar statydamasis automobilį atbuline eiga. DÄl to, administracinio nusižengimo teisena nutraukta teisÄtai ir pagrįstai, o tokiai Institucijos pozicijai pagrįstai pritarÄ ir apylinkÄs teismas.
20. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ANK 615 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tas pats pareigÅ«nas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinÄti administracinio nusižengimo bylos), iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma dÄl organizacinių kliÅ«Äių ar institucijos struktÅ«ros, taÄiau pabrÄžtina, kad minÄtosios nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog vien faktas, jog tas pats pareigÅ«nas tyrÄ administracinį nusižengimÄ ir priÄmÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje (iÅ¡nagrinÄjo administracinio nusižengimo bylÄ ), savaime nÄra vertintinas kaip absoliutus priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kaip faktas, rodantis galimÄ konkretaus pareigÅ«no Å¡aliÅ¡kumÄ , suinteresuotumÄ bylos baigtimi (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-100-935/2022).
NagrinÄjamu gi atveju iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos matyti, kad nors nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ priÄmÄ Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrÄja J. M., kuri patvirtino V. S. transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros aktÄ bei paÄmÄ iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimus, taÄiau pagal J. B. iÅ¡kvietimÄ atvyko Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. S., kuris paÄmÄ L. B. paaiÅ¡kinimus, nubraiÅ¾Ä eismo įvykio vietos schemÄ , pateikÄ 2023 m. kovo 7 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ bei 2023 m. kovo 8 d. papildomÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ dÄl administracinio nusižengimo.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nÄra pagrindo sprÄsti, kad nagrinÄjamu atveju nebuvo užtikrintas sprendimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ priÄmusios pareigÅ«nÄs neÅ¡aliÅ¡kumas, juo labiau, kad skundas dÄl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teismui nebuvo argumentuojamas minÄtų ANK nuostatų pažeidimu. PažymÄtina ir tai, kad nors, kaip jau buvo minÄta, įrodyti administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens kaltÄ yra administracinį nusižengimÄ tirianÄio pareigÅ«no pareiga, taÄiau jis neturi pareigos tokį asmenį pripažinti kaltu ir nubausti bet kokiu atveju, dÄl to, nustaÄius, kad yra bent viena ANK 5651 straipsnyje (past.
â Institucijos nutarimo priÄmimo metu ANK 591 straipsnyje) ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs, pareigÅ«nas priima nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ (ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis (2023 m. gegužÄs 11 d. įstatymo Nr. XIV-1947 redakcija)).
21. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog apeliacinÄs instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Taigi, apeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis minÄta praktika ir apibendrindamas visas iÅ¡dÄstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ byloje esanÄius duomenis, tinkamai juos įvertino ir nepadarÄ esminių materialiosios ar proceso teisÄs pažeidimų, galÄjusių turÄti įtakos priimto sprendimo teisÄtumui, todÄl keisti ar naikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. spalio 5 d. nutartį apeliantÄs pateiktais argumentais nÄra pagrindo. Tai sudaro pagrindÄ netenkinti L. B. apeliacinio skundo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistÄ ir L. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisÄja jos paskelbimo dienÄ .
TeisÄja EglÄ GruodienÄ