Legislator Case Law & Legislation
eea99c0f-5acd-4d98-85d2-9f87dadec8cf AI generated

eea99c0f-5acd-4d98-85d2-9f87dadec8cf · Vilniaus apygardos teismas

Case Number eea99c0f-5acd-4d98-85d2-9f87dadec8cf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo M. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, kurio teisių perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos, ieÅ¡kinį atsakovui M. K. , tretieji asmenys

Legislator headnote

AI generated

eea99c0f-5acd-4d98-85d2-9f87dadec8cf · Vilniaus apygardos teismas: statinio nugriovimo ir pagal atsakovo M. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl projekto parengimo ir statybos leidimo gavimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

                                                                Civilinė

byla Nr. 2A-152-302/2010

                                                Procesinio sprendimo kategorijos 25.3; 30.12;

121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei Linai Kaminskaitei,

Â

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo M. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės

teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurio teisių perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos, ieškinį atsakovui M. K. , tretieji asmenys

Vilniaus miesto savivaldybė, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, V. K. , S. T. , dėl savavališkai pastatyto

statinio nugriovimo ir pagal atsakovo M. K. priešieškinį ieškovui dėl projekto parengimo ir statybos leidimo gavimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurio teisių perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos

ministerijos, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ M. K. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo

lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį su mansarda ir rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimus, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei leidimo statybai, savavališkai stato vieno aukšto su mansarda ir rūsiu statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas statinį stato nevaldydamas žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pažeidžia Statybos įstatymo 3 str.2 d. reikalavimus. Atsakovui 2006-07-28 buvo surašytas savavališkos statybos aktas, jis buvo įpareigotas sustabdyti bet kokius savavališkai vykdomus darbus, 2006-09-22 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr (101) 11.12-229 užfiksuota, kad savavališkai, neturint projekto bei statybos leidimo, vietoje ūkinių pastatų yra statomas vieno aukšto su mansarda ir rūsiu statinys, kurio bendras užstatymo plotas yra 167 kv. m., atlikti statinio konstruktyviniai darbai, 2007-02-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr

(101) 11.12-342 M. K. buvo skirta administracinė nuobauda – 1500 Lt bauda. Atsakovas ne tik atliko statinio konstruktyvinius darbus, bet ir uždengė statinio stogÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007-06-14 reikalavimu Nr. (100)-11.55-449 „Dėl savavaliÅ¡kų statybos padarinių paÅ¡alinimo“ atsakovui buvo nustatytas vieno mėnesio terminas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes. 2007-10-05 statinio apžiÅ«ros aktu Nr. (101)-11.10-1184 nustatyta, atsakovas Å¡io reikalavimo neįvykdė, savavaliÅ¡kos statybos padarinių nepaÅ¡alino. Be to, nurodė, kad atsakovo savavaliÅ¡ka statyba turi įtakos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), statinių bendrasavininkių S. T. bei V. K. teisėms bei interesams. SavavaliÅ¡kai pastatytas

statinys yra teritorijoje, kuri priskirta Pavilnių ir Verkių regioniniams parkams, o minėtu adresu negalima antro

gyvenamojo namo statyba.

Atsakovas M. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovo reikalavimui bei ieÅ¡kinį atmesti, nustatyti atsakovui 3 metų terminÄ vieno aukÅ¡to su mansarda ir rÅ«siu statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projektui parengti bei gauti statybos leidimÄ perdirbti savavaliÅ¡kai atliktus statybos darbus pagal suderintÄ statinio projektÄ .

Nurodė, kad atsakovas iÅ¡ karto ėmėsi priemonių dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007-06-14 reikalavimo Nr. (100)-11.55-449 įvykdymo, tačiau jo negalėjo įvykdyti dėl pernelyg trumpo termino. Kadangi atsakovas yra pretendentas į jo senelio B. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypÄ , jis yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Vilniaus miesto valdybai dar 1992-01-23, tačiau sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo yra nepriimtas iki Å¡iol ir tai priklauso nuo paties ieÅ¡kovo veiksmų bei valios. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad jis tęsia savavaliÅ¡kos statybos darbus, nes ginčo statiniai jau stovi atitinkamai 15 ir

22 metus, jie įraÅ¡yti vieÅ¡ame registre 1996-10-25. Kadangi registro duomenys yra vieÅ¡i, tai ieÅ¡kovui jau 11 metų yra žinoma apie ginčo statinius ir jis praleido iki naujo Civilinio kodekso galiojusio Civilinio kodekso numatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl prašė taikyti senatį. IeÅ¡kovas nustatė visiÅ¡kai nerealų 1 mėnesio terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui, nes projektavimo sÄ lygų gavimui Statybos įstatyme numatytas 20 dienų terminas, o statybos leidimo iÅ¡davimui – 10 dienų terminas. IeÅ¡kovas, suraÅ¡ydamas 2007-06-14 reikalavimÄ Nr (100)-11.55-449 „Dėl savavaliÅ¡kų statybos padarinių paÅ¡alinimo“ pripažino, kad iÅ¡ esmės ginčo statinių statyba yra galima. Kadangi 2007-06-14 nurodymu ieÅ¡kovas nereikalavo nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, tai jis ir

dabar neturi teisės reikalauti tokių statinių nugriovimo. Be to, nurodė, kad savavališkos statybos aktas atsakovui buvo

surašytas 2006-07-28, kai galiojo CK 4.103 str. bei Statybos įstatymo 28 str. redakcijos, numatančios statytojui

palankesnę savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo tvarkÄ .

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, įpareigojo M. K. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes – nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį su mansarda ir rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateikti pagalbinio pastato Žaliųjų Ežerų 120, Vilniuje, projektiniai sprendiniai, kurių rengimo data nurodyta 2006 m. rugsėjo mėn., nesuderinti su jokiomis institucijomis, be to, kad ieÅ¡kovas surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ bei kitus su tuo susijusius dokumentus, konstatavo, jog atsakovo vieno aukÅ¡to su mansarda ir rÅ«siu statinio statyba yra savavaliÅ¡ka.

Teismas atmetė atsakovo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas nustatė per trumpÄ terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padariniams paÅ¡alinti, nes projekto suderinimui bei statybos leidimo gavimui statytojas turi valdyti žemės sklypÄ nuosavybės teise arba naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais, o teisės į namų valdos žemės sklypÄ Å½aliųjų Ežerų 120, kuriame stovi savavaliÅ¡kas statinys, atsakovo vardu įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotos iki Å¡iol.

Teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad nors teisiniai santykiai prasidėjo iki Civilinio kodekso bei Statybos įstatymų pakeitimų, tačiau įvertinęs tai, kad

administraciniai aktai dėl savavališkos statybos (2007-02-23 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, 2007-06-14

reikalavimas „Dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo“) buvo priimti galiojant naujoms Civilinio kodekso 4.103 str., Statybos įstatymo 28 str. redakcijoms, sprendė, kad turi būti taikomos galiojančių įstatymų nuostatos,

numatančios savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ nugriovimÄ (nuo 2006-10-31 įsigaliojusios Civilinio kodekso 4.103 str., Statybos įstatymo 28

str. redakcijos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-492/2008, VšĮ „Naujasis centras“, Kauno apskrities viršininko administracija).

Teismas, konstatavęs, kad atsakovas tęsė pažeidimÄ , pripažino, kad nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimui.

Atsakovas M. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisingas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, prieštarauja formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, todėl naikintinas. Teismo sprendimas neatitinka teisingumo, teisėtumo sampratos, jis formalus, aiškiai neadekvatus padarytam pažeidimui, nes atsakovas dėl savavališkos statybos jau buvo nubaustas 1 500 Lt bauda, taigi įpareigojimas nugriauti statinį yra neproporcingas padarytam teisės pažeidimui.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ginčo santykiams taikomos nuo 2006-10-31 įsigaliojusios įstatymų nuostatos, susijusios su savavališkos statybos

padarinių Å¡alinimu, nes teismas netinkamai nustatė teisinių santykių susiformavimo momentÄ , neįvertino to, kad Å¡ie

santykiai yra tęstinio pobÅ«džio. Administracinis sprendimas – savavaliÅ¡kos statybos aktas buvo priimtas 2006-07-28, taigi Å¡iuo momentu susiformavo materialiniai teisiniai santykiai ir sprendžiant šį ginÄÄ taikytinos CK ir Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2006-10-31. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008.

Be to, teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 d. bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 str., nustatantį, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, Å¡ių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktÄ , kadangi teismas vadovavosi liudytojo parodymais.

Teismo iÅ¡vada, kad atsakovas negali įgyvendinti savo kaip statytojo teisės pagal Statybos įstatymo reikalavimus, nes savavaliÅ¡kai pastatytas statinys (duomenys neskelbtini), užima dalį gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), be to, sklypas atsakovui nepriklauso nuosavybės teise, nepagrįsta jokiais įrodymais ir grindžiama tik prielaidomis. Pasak apelianto, tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti sklypo ribos kirtimo faktÄ , bÅ«tina, kad sklypas bÅ«tų suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau duomenų,

patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę, byloje nėra, teismo iÅ¡vada grindžiama liudytojo G. Z. parodymais. Byloje negalima remtis nei UAB

„Inžinieriniai tyrinėjimai“ atliktu kadastrinių matavimų planu, nei VÄ® „Registrų centras“ Vilniaus filialo iÅ¡vada dėl žemės sklypo iÅ¡ankstinės patikros pagal netinkamai sudarytÄ planÄ , nes jie negali bÅ«ti tinkamais įrodymais, nes iÅ¡duoti nesilaikant atitinkamų reikalavimų, keliamų Å¡iems dokumentams.

Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl kitų bylai svarbių, teismo posėdyje aptartų, įrodymų, patvirtinančių, kad statinys 15G1p pastatytas 1985 m., jog sklypo ribos nekerta pastatų, valdos ribų. Teismas taip pat nepasisakė, kokiu pagrindu ginčo statiniai traktuojami kaip vienas, nes byloje duomenų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę, nėra.

Teismas nepagrįstai vadovavosi V. K. pateiktomis nuotraukomis ir paaiškinimais, nes jie nebuvo įteikti atsakovui įstatymo nustatyta tvarka ir jis negalėjo dėl jų tinkamai pasisakyti. Be to, neaiški nuotraukų padarymo data, jų padarymo teisėtumas, jos atspindi pastato rekonstrukcijos, bet ne statybos darbus.

Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad savavaliÅ¡kos statybos įteisinti negalima apskritai, neįvertino 2007-06-14 reikalavimo dėl savavaliÅ¡kų statybos padarinių Å¡alinimo įrodomosios reikÅ¡mės, o bÅ«tent – tokiu įpareigojimu ieÅ¡kovas pripažino, kad ginčo statinių statyba iÅ¡ principo galima, todėl įpareigojimas nugriauti statinį yra neproporcingas padarytam pažeidimui.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas nurodydamas, kad pagal NTR duomenis garažas ir Å«kiniai pastatai pažymėti kaip neįregistruoti, tačiau nepažymėta jų savavaliÅ¡ka statyba, todėl negalima taikyti ieÅ¡kinio senaties termino. Pasak apelianto, nuo 1996-10-25 ieÅ¡kovui tapo žinoma apie ginčo statinių pastatymÄ ir egzistavimÄ , kad jie pastatyti savavaliÅ¡kai, taigi nuo statinių iÅ¡vieÅ¡inimo vieÅ¡ame registre ieÅ¡kovas turėjo galimybę patikrinti statinių teisėtumÄ .

IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad esant atsakovo daromam pažeidimui tęstiniam, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda ir skaičiuojamas nuo paskutinės dienos, kai jis tęsė pažeidimÄ . Taip pat ieÅ¡kovas nesutiko ir su atsakovo praÅ¡ymu tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes atsakovas teisiÅ¡kai neturi galimybės įgyvendinti savo tikslÄ , nes nėra numatytas įstatymuose savavaliÅ¡kai atliktų statybos darbų įteisinimas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2006-07-28 surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (101)11.11-57 dėl statinių (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas įpareigotas vykdyti Statybos įstatymo 28 str. nuostatas (t 1, b.l. 5). 2006-09-22 administracinio teisės pažeidimo protokole atsakovas paaiÅ¡kino, jog pradėjo savavaliÅ¡kas statybas ir dėl pažeidimo jis gailisi. Atsakovui nurodyta vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. nuostatomis Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (t 1, b.l. 6). 2007-02-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovui M. K. už savavaliÅ¡kÄ , neturint projekto bei statybos leidimo, vieno aukÅ¡to statinio su mansarda ir cokoliniu aukÅ¡tu, statinio statybÄ konstatuojant, jog atlikti statinio konstruktyviniai darbai, uždengtas stogas, įstatyti langai, buvo skirta 1 500 Lt bauda (t 1, b.l.7). Teritorijų planavimo ir statybos

valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2007-06-14 reikalavimu įpareigojo M. K. per vienÄ mėnesį nuo reikalavimo gavimo datos parengti

statomo vieno aukÅ¡to su mansarda statinio bei rÅ«sio (duomenys neskelbtini), projektÄ bei gauti leidimÄ statybai, perdirbti savavaliÅ¡kai atliktus statybos darbus pagal suderintÄ statinio projektÄ . Reikalavime taip pat nurodyta, jog neįvykdžius įpareigojimo, apskrities virÅ¡ininko administracija teiks teismui praÅ¡ymÄ dėl jo vykdymo (t 1, b.l. 8). 2007-10-05 statinio apžiÅ«ros akte konstatuota, kad atsakovas neįvykdė administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007-06-14 reikalavimo (t 1, b.l. 9), todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl savavaliÅ¡kai pastatyto statinio nugriovimo.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, pagal kuriÄ savavaliÅ¡ka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimÄ pripažino neteisėtu, statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju pareigÅ«nai, atliekantys statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , konstatavo savavaliÅ¡kos statybos faktÄ dėl to, kad ieÅ¡kovas dviejų ginčo pastatų statybÄ vykdė neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto statinio projekto ir iÅ¡duoto statybos leidimo.

Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje nustatytos neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės, diferencijuojant jas pagal neteisėtos statybos pobÅ«dį: jei statinys statomas ar pastatytas savavaliÅ¡kai arba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus, toks statinys turi bÅ«ti nugriaunamas nepaliekant galimybės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ; tuo atveju, kai statant ar pastačius statinį yra pažeisti kiti, ne esminiai, statinio projekto sprendimai, teismas sprendimu gali įpareigoti statytojÄ Ä¯statymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka padaryti reikiamus statinio projekto pakeitimus ar paÅ¡alinti kitus trÅ«kumus, susijusius su projektine dokumentacija, arba įpareigoti statytojÄ per teismo nustatytÄ terminÄ reikiamai pertvarkyti statinį. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Galiojančiose Å¡ių teisės aktų redakcijose atsisakyta ankstesnėje CK 4.103 straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtintos galimybės visais atvejais leisti savavaliÅ¡kos statybos statytojui per nustatytÄ terminÄ padaryti reikiamus projekto pakeitimus ar paÅ¡alinti kitus trÅ«kumus, susijusius su statybos dokumentų tinkamu įforminimu.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad savavaliÅ¡kos statybos faktÄ nustačius 2006-07-28, t.y. iki aukščiau nurodytų įstatymų pakeitimo, jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos įstatymų ir reglamento, galiojusio savavaliÅ¡kos (neteisėtos) statybos pradžios momentu. Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja suformuotai teisminei praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pasisakęs, kad tokia nuostata, kai taikoma įstatymų, galiojusių savavaliÅ¡kos (neteisėtos) statybos pradžios momentu, negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta. Taip aiÅ¡kinant teisę, taikytinÄ ginčo santykiams, įstatymai taptų neveikiantys, nes savavaliÅ¡kos (neteisėtos) statybos pradžios momento konstatavimas bÅ«tų apsunkintas, nepaisant to, kad Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytos statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančių pareigÅ«nų atitinkamos funkcijos. Be to, toks įstatymų galiojimo aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja įstatymo leidėjo tikslams dėl savavaliÅ¡kos (neteisėtos) statybos padarinių Å¡alinimo bei statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Pažymėtina,

kad nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 ir  Civilinio kodekso 4.103 straipsnių redakcijose

įtvirtintos savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das – nugriovimas, ir nebėra galimybės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pripažįstant teisę gauti

statybos leidimÄ . Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15  straipsnyje nustatyta, kad iki Å¡io įstatymo

įsigaliojimo dėl savavaliÅ¡kų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal Å¡ių sprendimų suraÅ¡ymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktas pirmas 2006-07-28 savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. (101)11.11-57 dėl statinių (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas įpareigotas vykdyti Statybos įstatymo 28 str. nuostatas Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius (t 1, b.l. 5, 6). Ä® bylÄ pateiktas taip pat ir 2007-02-23 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovas M. K. nubaustas už savavaliÅ¡kÄ , neturint projekto bei statybos leidimo, vieno aukÅ¡to statinio su mansarda ir cokoliniu aukÅ¡tu, statinio statybÄ konstatuojant, jog atlikti statinio konstruktyviniai darbai, uždengtas stogas, įstatyti langai, buvo skirta 1 500 Lt bauda (t 1, b.l.7). Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2007-06-14 reikalavimu įpareigojo M. K. per vienÄ mėnesį nuo reikalavimo gavimo datos parengti statomo vieno aukÅ¡to su mansarda statinio bei rÅ«sio Žaliųjų Ežerų g. 120, Vilniuje, projektÄ bei gauti leidimÄ statybai, perdirbti savavaliÅ¡kai atliktus statybos darbus pagal suderintÄ statinio projektÄ . Reikalavime taip pat nurodyta, jog neįvykdžius įpareigojimo, apskrities virÅ¡ininko administracija teiks teismui praÅ¡ymÄ dėl jo vykdymo (t 1, b.l. 8). 2007-10-05 statinio apžiÅ«ros akte konstatuota, kad atsakovas neįvykdė administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007-06-14 reikalavimo (t 1, b.l. 90, tokiu bÅ«du yra nustatyta,

kad ieškovas Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15  straipsnyje nustatytu būdu sudarė galimybę

atsakovui Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tačiau jų nepaÅ¡alinus, pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad jie turi bÅ«ti Å¡alinami sutinkamai su galiojančių minėtų įstatymų nuostatomis. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas, galiojant ankstesnėms įstatymų dėl savavaliÅ¡kos statybos pasekmių Å¡alinimo redakcijoms, kai buvo įtvirtinta galimybė savavaliÅ¡kai statomÄ ar pastatytÄ statinį įteisinti vėliau ir per nustatytÄ laikotarpį gauti statybos leidimÄ , bÅ«tų ėmęsis teisės aktų nustatytų priemonių dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo. Be to, atsižvelgiant į objektyvius veiksnius – į tai, jog atsakovas dėl savo veiksmų, kuriais nesutiko dėl jam formuojamo žemės sklypo prie namų valdos dydžio (t 1, b.l. 30-34, 39-41, 148-152), nei savavaliÅ¡kų statybų nustatymo momentu, nei vėliau, negalėjo įsigyti žemės sklypo nuosavybėn, dėl ko negalėjo ir paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinių jo praÅ¡omu bÅ«du, t.y. įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti statinio projektÄ ir gauti statybos leidimÄ . Â

IeÅ¡kovas, ankstesnės ir jam palankesnės įstatymo redakcijos galiojimo metu nepradėjęs realizuoti galimybės įteisinti neteisėtÄ statybÄ , neįgijo tokios teisės. Ä®statymų pasikeitimas suponuoja situacijÄ , kad tik įgyta teisė galėtų bÅ«ti ginama teismine tvarka, tačiau ieÅ¡kovui, nepradėjusiam tokios teisės realizuoti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavaliÅ¡ka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavaliÅ¡ka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams Å¡alinti taikytini įstatymai, galiojantys savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo metu.

Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų teismui nebuvo pagrindo tenkinti ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo jis prašė nustatyti jam trijų metų terminÄ parengti statomo statinio projektÄ bei gauti leidimÄ statybai, perdirbti savavaliÅ¡kai atliktus statybos darbus pagal suderintÄ statinio projektÄ .

Â

Dėl įrodymų vertinimo

Kolegija pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso

185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai tiriant visas bylos aplinkybes ir iÅ¡plaukiantis iÅ¡ nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004). Konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai yra nustatomi tam ir tiek, kiek bÅ«tina sprendžiant konkretų Å¡alių ginÄÄ ir taikant Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti reikalingas teisės normas.

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavęs savavaliÅ¡kÄ ginčo statinio statybÄ tinkamai įvertino visus aukščiau aptartus įrodymus. Tačiau kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismo padaryta iÅ¡vada, jog atsakovo savavaliÅ¡kai pastatytas statinys (duomenys neskelbtini), užima dalį gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), nesant tam pakankamų įrodymų. Kad bÅ«tų gali padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , bÅ«tina sÄ lyga, kad gretimas sklypas ne tik bÅ«tų suformuotas įstatymo nustatyta tvarka, bet ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tik tuo atveju įregistruoti duomenys gali bÅ«ti panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis, Å¡iuo atveju prieÅ¡ atsakovÄ . Ta aplinkybė, jog tarp atsakovo ir V.

K. bei G. Z. galimai kilęs ginčas dėl formuojamų sklypų ribų (t 1, b.l. 117, 118) bei tai, kad Valstybinės įmonės registrų centro Vilniaus filialas atlikęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) iÅ¡ankstinę patikrÄ , nederino plano dėl tos priežasties, kad neteisingai nurodyti linijų ilgiai tarp sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų 26-27, 35-1; sklypo ribos kerta pastatus,

nėra pagrindas daryti išvadai, kad savavališkai pastatytas statinys užima dalį gretimo sklypo, esančio (duomenys

neskelbtini). Kadangi ši išvada neįtakoja savavališkai pastatyto statinio padarinių šalinimo, todėl sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, iš sprendimo teismo padaryta išvada su jos motyvais šalintina.

Dėl senaties termino taikymo

Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad

nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutaris civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentas nustatytas 1996-10-25, kai Nekilnojamojo turto registre buvo iÅ¡vieÅ¡inti pastatyti, bet neįregistruoti statiniai (t 1, b.l. 51), o atsakovas įvertinęs sprendime aptartus įrodymus, laikė, kad atsakovas nuolat vykdė savavaliÅ¡kos statybos darbus, o ginčo statinys buvo statomas ant buvusių statinių pamatų, sujungiant atskirus statinius po vienu stogu. Jo statybÄ kaip naujo statinio iÅ¡ esmės patvirtina į bylÄ pateiktas pastato projektinis pasiÅ«lymas (t 1, b.l. 61). Tokiu bÅ«du teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas vykdė savavaliÅ¡kos statybos darbus ilgÄ laikÄ ir jie turi tęstinį pobÅ«dį, o kadangi pažeidimo nustatymo metu – 2006-07-28 savavaliÅ¡kos statybos darbai buvo tęsiami, juos tęsė ir toliau, kÄ patvirtina 2007-02-23 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, t.y. konstatuota aplinkybė, kad atsakovas nurodytu laiku statė savavaliÅ¡kÄ statybÄ , todėl teismas pagrįstai neatmetė reikalavimo pritaikęs ieÅ¡kinio senatį, sprendęs, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nepasibaigė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas ieÅ¡kiniui aplinkybes, neiÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais, iÅ¡skyrus su iÅ¡vada, kad atsakovo savavaliÅ¡kai pastatytas statinys (duomenys neskelbtini), užima dalį gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), kurie iÅ¡ sprendimo paÅ¡alinami. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apelianto priteistinos 25,10 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio, 93 straipsnio 2, 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš M. K. (M. K. ) 25,10 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).

Kolegijos

pirmininkė                                                              Romualda Janovičienė

Kolegijos

teisėjai                                                                   Henrichas

Jaglinskis

                                                                                              Tatjana Žukauskienė

Â