eea7f3c2-9656-4d86-a3fe-a03bfd9da257 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1-222-946/2017Teisminio proceso Nr.1-11-0-00003-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m.vasario 3 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam V.

J.,kaltinamojo gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, nukentėjusiajam M. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Naujoje Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas::1. 1998-04-09 Akmenės r. apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (LR BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), paskirta 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo;2. 1998-08-19 Akmenės r. apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (LR BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), paskirta 1 metai 6 mėn. laisvės atėmimo.

Subendrinus – 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo;3. 2001-11-16 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 104 str. (LR BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), paskirta 10 metų laisvės atėmimo;4. 2012-02-07 Akmenės r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė;5. 2012-02-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 2 d., paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo;6. 2013-09-12 Akmenės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta bausmė – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;7. 2013-09-20 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė –6 mėn. laisvės atėmimo; 2013-11-12 nutartimi subendrinti 2013-09-12 ir 2013-09-20 nuosprendžiais paskirtos bausmės – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;8. 2013-11-07 Akmenės r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.9. 2016-07-14 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. 2016-12-16 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (apeliacine tvarka) panaikinta 2016-07-14 Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria V.

J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, ir Å¡i veika kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. V. J. už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skirta 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su V. J. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2016 m. gruodžio 16 d.

Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaičiuotas kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. J., vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, padarymÄ paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. (turėtų bÅ«ti 2013 m. lapkričio 7 d.) nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir bausmės pradžia nurodyta nuosprendžio paskelbimo diena.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Bausmė neatlikta,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d., ir n u s t a t ė : V. J. 2016 m. lapkričio 4 d. apie 11.25 val., bÅ«damas suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ toje pačioje kameroje laikomÄ suimtÄ jį M. K., tai yra ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė M. K. į veidÄ ir taip padarė jam poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose ir kairės akiduobės srityje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžimus.

Tokiu bÅ«du muÅ¡damas sužalojo M. K. ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktÄ jam kaltinimÄ neprisipažino ir parodė, kad su m. K. kameroje buvo dviese, tačiau jo atžvilgiu smurto nenaudojo, jo nemušė ir nesužalojo. Matė, kaip iÅ¡eidamas iÅ¡ tualeto M. K. nugriuvo, o krisdamas į grotuotas duris susižalojo veidÄ . Nukritęs pradėjo knarkti, burbuliuoti, springti kraujais. Todėl jis tik pribėgęs prie jo patapÅ¡nojo jam delnais per veidÄ , kad jis atsigautų.

Tada ir prasidarė kameros durys, o pareigÅ«nai jį apkaltino. Kaip jis galėjo susilaužyti žandikaulį, nežino. Matė, kad į grotuotas duris trenkėsi vienÄ kartÄ .Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir neprisipažino padaręs nusikaltimÄ , kurio padarymu buvo kaltinamas, jo kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais:Nukentėjusysis M. K. parodė, kad kameroje jis buvo su V. J. Kameroje buvo tik dviese. Nurodė, kad nosis sulūžusi nebuvo, buvo sulaužytas tik žandikaulis.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad sužalojimus patyrė tada, kai griuvo ir atsitrenkė į kameros grotuotas duris. Kartu kameroje buvęs V. J. jo nemušė. Su juo sutarė ir sutaria gerai.Liudytojas A. B. parodė, kad tarnybos metu gavo praneÅ¡imÄ , kad kameroje susistumdymas, muÅ¡tynės. Atėjęs rado gulintį K. kruvinu veidu. J. sėdėjo ant lovos. Nei iÅ¡ vieno, nei iÅ¡ kito pusės komentarų nebuvo. P. K. paaiÅ¡kino, kad matė muÅ¡tynes ir grumtynes. Prie kamerų prižiÅ«rėtojas eina ratu ir jas tikrina, todėl prižiÅ«rėtojas k. galėjo iÅ¡ karto prieiti prie kameros, kai kilo triukÅ¡mas, ir viskÄ pamatyti.

Neatrodo, kad M. K. galėjo susižaloti trenkdamasis į duris, nes K. buvo kampe, o durys nuo jo buvo per žmogaus Å«gį. Todėl mano, kad jis nukrito ten, kur susmuko. Pagal ukentėjusiojo bÅ«senÄ iÅ¡ karto po įvykio, sužalojimo mastÄ , pobÅ«dį, gulėjimo poza, kraujo dėmės ir jų kiekį galima spręsti, kad jis buvo sumuÅ¡tas. Liudytoja G. B. parodė, kad lapkričio 4 d. K. buvo atvestas į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl veido sumuÅ¡imo. Jis sakė, kad kažkur nukrito. Vėliau jis pradėjo tinti ir ji dėl jo kreipėsi į budintį personalÄ , po ko K. buvo iÅ¡vežtas į klinikas.

Jam buvo apatinio žandikaulio lūžis. Reikėjo papildomų konsultacijų, tai jis dar buvo vežamas papildomai 3 kartus į klinikas. Su pačiu nukentėjusiuoju nekalbėjo. Jis pradžioje buvo atsisakęs medicininės pagalbos.Liudytojas A. K. parodė, kad iÅ¡girdo kameroje triukÅ¡mÄ , bildėjo grotos, lyg kÅ«nas atsitrenktų. Tuo metu buvo netoli nuo tos kameros, todėl iÅ¡ karto prie jos priėjo ir pakėlė langelį. Tuo matu pamatė, kad kameroje nukentėjusysis gulėjo kampe, o kitas suimtasis J. buvo virÅ¡ jo ir atliko K. keletÄ smÅ«gių.

Tai nebuvo plekÅ¡nojimas delnais, o buvo užsimota ranka, kaip duodant smÅ«gį. Kiek atsimena, jis atliko porÄ smÅ«gių. Tada iÅ¡ karto pradėjo Å¡aukti, į kÄ J. sureagavo ir nuėjo į Å¡onÄ . Paspaudus pavojaus mygtukÄ atėjo budintis. J. iÅ¡vedė į kitÄ kamerÄ . Kameroje buvo daug kraujo, nes K. iÅ¡ burnos bėgo kraujas. Bandė jį pakelti, bet jis vėl sukniubo. Per stebėjimo langelį kamera matyti gerai, nes langelis gana didelis - 50 ant 30 centimetrų. Kad taip susižalotų trenkdamasis į duris, K. turėjo įsibegėti ir trenktis visa jėga.

Todėl mano, kad tokiu būdu sužalojimų jis negalėjo patirti. Išgirsti pradžioje garsai kameroje buvo grumtynių garsai. Tai girdėjo gerai, nes nuo kameros buvo per 3 metrus.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2904/2016(02), nurodyta, kad M. K. konstatuoti trys sužalojimai. Sužalojimai M. K. galėjo būti padaryti 2016-11-04. M. K. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir kairės akiduobės srityje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžimai.

IÅ¡vardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotÄ pavirÅ¡ių ir yra bÅ«dingi tiesioginiam smÅ«giniam kontaktui, t. y. smÅ«gių sudavimui. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumÅ¡timi, spiriant koja ir panaÅ¡iai. M. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kalų ir apatinio žandikaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, kaip 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 38-40). Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG2974/2016(02), nurodyta, kad sužalojimai M.

K. padaryti ne mažiau, kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b.l. 44).Kauno tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo A. B. 2016-11-04 tarnybiniame pranešime Nr. 54-139 užfiksuota, kad 2016-11-04, apie 11.25 val. antro aukšto postų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) prižiūrėtojas A. K. radijo ryšiu jį informavo, kad ateitų prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini). A. B. atėjęs prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad suimtasis M.

K. gim. (duomenys neskelbtini) m., guli prie kameros durų. Vyresnysis prižiÅ«rėtojas A. K. nurodė, kad iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , sklindantį iÅ¡ kameros Nr. (duomenys neskelbtini), per stebėjimo langelį pamatė, kaip suimtasis V. J. gim. (duomenys neskelbtini) m., rankomis smÅ«giuoja suimtajam M. K. į įvairias kÅ«no vietas. Suimtasis buvo nuvestas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ medicininei apžiÅ«rai, po kurios perkeltas į kamerÄ Nr. 244. 2016-11-04 Sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymoje Nr. 81-39 nurodytas M.

K. sužalojimų pobūdis – kraujosruva kairės akies srityje, paburkimas nosies srityje (1 t., b. l. 9-13).2016-11-04 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta įvykio vieta - Kauno tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, kamera Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad kameroje prie durų ant grindų ir ant metalinės durų staktos matyti kraujo dėmės (1 t., b.l. 20-24).Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio konflikto su kartu vienoje kameroje buvusiu M.

K. metu tyčia smurtavo jo atžvilgiu ir ne mažiau kaip tris kartus smogė kumščiu į veidÄ , ko pasėkoje padarė poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose ir kairės akiduobės srityje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžimus. Nors pats V. J. viso proceso metu neprisipažino kaltinime nurodytoje vietoje ir bÅ«du smurtavęs M. K. atžvilgiu ir neigė iÅ¡ viso smurtavęs bei sudavęs jam smÅ«gius, o jo versijÄ savo parodymais tvirtino ir nukentėjusysis, kuris teigė, kad susižalojo nugriuvęs ir atsitrenkęs į kameros duris, tokius kaltinamojo parodymus, o taip pat ir nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus bei jais grindžiamÄ versijÄ apie susižalojimÄ nugriuvus ir atsitrenkus į duris, paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti visi kiti įrodymai.

Kaip matyti iÅ¡ paties kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų, jie iÅ¡ esmės neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku buvo kameroje dviese, nes trečias suimtasis tuo metu buvo iÅ¡vestas į pasivaikščiojimÄ . Tačiau jie abu savo parodymuose tvirtina nebuvus jokio tarpusavio konflikto ir kategoriÅ¡kai neigė tÄ kaltinime nurodytÄ faktinę aplinkybę, kad kaltinamasis nukentėjusiajam smogė kumščiu į veidÄ ir sulaužė nosį bei žandikaulį. Judviejų tvirtinimu sužalojimai atsirado nukentėjusiajam griuvus ir atsitrenkus į duris.

Tačiau tokie tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo parodymai ir kartu keliama kaltinamajį teisinanti versija, kad jis smūgių kumščiu nukentėjusiajam nesudavė ir sužalojimų nepadarė, yra paneigti kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu gautais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada bei kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.Kaip matyti iš paties nukentėjusiojo parodymų, jis viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad V.

J. jo nemušė, o jis susižalojo pats. Tačiau detaliai ir logiškai negalėjo paaiškinti, kaip tai atsitiko, o pateikta įvykio versija prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nors tvirtino, kad susižalojo atsitrenkęs į grotuotas kameros duris, tačiau, kaip matyti iš įvykio apžiūros protokolo, ant kameros durų grotų, jokių sužalojimo padarinių pėdaakų neaptikta. Priešingai, jame nurodyta, kad kameroje ant grindų ir metalinės durų staktos yra aptiktos kraujo dėmės. Liudytojas A.

K. taip pat parodė, kad pro langelį pamatė ant grindų gulintį nukentėjusįjį, o V. J. tuo metu buvo ant jo iÅ¡ virÅ¡aus ir smÅ«giavo ranka. Tokie parodymai atitinka apžiÅ«ros protokole užfiksuotas aplinkybes dėl kraujo dėmių vietos ir patvirtina, kad nukentėjusysis ėmė kraujuoti gulėdamas ant grindų po to, kai jam jau gulinčiam ir buvo suduoti smÅ«giai į veidÄ , kuriuos ir pamatė A. K. Tokius liudytojo parodymus ir apžiÅ«ros protokole užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir byloje esančios specialisto iÅ¡vados dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto.

Jose taip pat nurodyta, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kaltinime nurodytu laiku ir bÅ«du ne mažiau kaip trijų poveikių pasėkoje. Tai galėjo bÅ«ti padaryta smÅ«giuojant kumščiu, spiriant koja. Pažymėtina, kad specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai bÅ«dingi bÅ«tent tiesioginiam smÅ«giniam kontaktui, tai yra smÅ«gių sudavimui. Tai neabejotinai paneigia bet kokias keliamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo versijas apie savęs susižalojimÄ nukritus ir atsitrenkus į kameros duris. Tokia versija absoliučiai neatitinka specialisto nustatyto sužalojimų pobÅ«džio mechanizmo ir lokalizacijos bei liudytojų parodymuose, įvykio apžiÅ«ros protokole užfiksuotų aplinkybių.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, nes jie visiÅ¡kai atitinka ir Å¡ioje byloje jokio suinteresuotumo neturinčio specialisto iÅ¡vadÄ . Aukščiau aptarti įrodymai tuo pačiu visiÅ¡kai paneigia kaltinamojo ir jį teisinančius nukentėjusiojo parodymus, kurių nepatvirtina nei vienas byloje iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gautas įrodymas. Todėl teismas neturi pagrindo tikėti nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo parodymais bei iÅ¡kelta versija apie tai, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė ne dėl nuo jo suduotų smÅ«gių, o kitu bÅ«du, galimai atsitrenkus į kameros duris, dėl ko Å¡iÄ versija laiko tik kaip kategoriÅ¡kÄ , tačiau niekuo nepagrįsta, kaltinamojo gynybinę pozicijÄ .Taigi, iÅ¡tirti ir iÅ¡analizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo V.

J.) ir jo padarytos veikos (suduotų ne mažiau trijų smÅ«gių kumščiu), nei dėl tokia veika, pasireiÅ¡kusia akivaizdžiu smurtavimu, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tai, kad V. J. veikė tiesiogine tyčia, matyti iÅ¡ to, kad prieÅ¡ M. K. smurtavo faktiÅ¡kai be jokios dingsties, tokiu bÅ«du iÅ¡provokuodamas konfliktÄ . Tiesioginę tyčia rodo ir tai, kad nustatyti smÅ«giai kumščiu buvo suduoti labai stipriai, kÄ patvirtina ir sukelti padariniai (sulaužyti nosis ir žandikaulis), taikyta ir pataikyta į galvÄ , veido sritį, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslÄ tik sužaloti.

Tokia veika buvo aiÅ¡kiai pavojinga ir tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiÅ¡kiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieÅ¡ M. K., dėl ko smurtaudamas jo atžvilgiu turėjo aiÅ¡kų tikslÄ jį sužaloti, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Veikos pobÅ«dis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumÄ , dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam M.

K. jį muÅ¡damas ir suduodamas vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ , veido sritį, jo atžvilgiu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra nusikaltimÄ , už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje IÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ V. J. pripažinti kaltu padarius BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti bausmę.Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).V.

J. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas jau anksčiau ne vienÄ kartÄ teistas, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, Å¡iuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b.l. 78-79), kas rodo, kad jis yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad jis nėra vedęs, nei bÅ«damas laisvėje, nei laisvės atėmimo vietoje nedirba, nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina griežčiausia savo rÅ«Å¡imi iÅ¡ visų BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių - laisvės atėmimas, savo dydžiu artima Å¡ios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui.Paskirtoji bausmė privalės bÅ«ti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaip nustatyta, 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendis, V. J. buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi V. J. nauja nusikalstama veika padaryta iki minėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio, tai paskirtoji bausmė už naujÄ nusikaltimÄ Å¡ioje byloje privalės bÅ«ti subendrinta su 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos nuosprendžiu pagal BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, o į subendrintos galutinės bausmės laikÄ Ä¯skaityta visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta bausmė pagal minėtÄ 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendį.Kadangi V.

J. bylos nagrinėjimo metu gynėjas privalomai turėjo dalyvauti procese, dėl ko teismo nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatė Loreta DaukÅ¡ienė buvo paskirta ginti kaltinamÄ jį, tai advokato užmokesčiui turėtos tarnybos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos.Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,  n u s p r e n d ė :

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 2 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apygardos 2016-12-16 nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme visiÅ¡kai sudedant ir skirti galutinę 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlikti pataisos namuose. Ä® paskirtos galutinės bausmės laikÄ Ä¯skaityti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktÄ bausmę pagal 2016-12-16 nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti iÅ¡ V. J. nepriteisti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                              ArÅ«nas Purvainis