2020-11-18 Nr. AB-22082-3-63-3-02533-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1540-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02533-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.6; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“) dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2018 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SS(19.3)-381 (toliau – ir Sprendimas) ir jo 4 priedą; 2) priteisti 488 Eur už 2018 m. spalio, lapkričio, gruodžio, 2019 m. sausio mėnesius turtinei žalai atlyginti; 3) priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už 2018 m. spalio – 2019 m. balandžio laikotarpį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu neteisėtai buvo panaikintas jo bedarbio statusas. Paaiškino, kad pagal turimą išsilavinimą ir patirtį pageidavo programuotojo arba buhalterio darbo, tačiau 2018 m. spalio 24 d. buvo siųstas dirbti pagalbiniu darbininku akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Klaipėdos Smeltė“. Toks darbas, pareiškėjo įsitikinimu, yra priverčiamasis ir neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio. Pareiškėjas per pusvalandį nesugebėjo patekti į uosto teritoriją, nes nebuvo registruotas į priėmimą, jam siūlė ateiti vėliau arba kitą dieną, kai pareiškėjas turėjo vykti į Tarnybą. AB „Klaipėdos Smeltė“ darbuotojai sugebėjo pareiškėją sudirginti ir rado priežastį nutraukti pokalbį telefonu, o Tarnybai pateikė melagingus duomenis, kad pareiškėjas telefonu atsisakė darbo. Pareiškėjo teigimu, jo bedarbio statusas buvo panaikintas 6 mėnesiams, todėl pareiškėjas neteko teisės gauti socialinę pašalpą; dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą, nes 4 mėnesius negavo socialinės pašalpos, taip pat neturtinę žalą, nes 10 mėnesių buvo žeminamas, jam kilo nepatogumų.

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad 2018 m. spalio 22 d. pareiškėjui buvo išduotas pasiūlymas įsidarbinti AB „Klaipėdos Smeltė“ pagalbiniu darbininku, pareiškėjas nesutiko su pasiūlymu, tačiau jį priėmė, nurodė, jog buvo nuvykęs pas darbdavį, tačiau jo neįleido į teritoriją. Susisiekus su darbdaviu telefonu paaiškėjo, kad pareiškėjas paskambinęs atsisakė šio darbo, todėl darbdavys nebesuteikė leidimo patekti į teritoriją. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas turi 15 metų darbo veiklos pertrauką, neturi darbo praktikos pagal pageidaujamą programuotojo specialybę, pareiškėjui nepavyko įsidarbinti pagal įgytą išsilavinimą, todėl siekiant pareiškėjo aktyvinimo darbo rinkoje – suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti, 2018 m. spalio 22 d. apsilankymo metu pareiškėjui pagrįstai buvo išduotas Pasiūlymas įsidarbinti laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ (pareiškėjas turi pagalbinio darbininko darbo patirties (nuo 2002 m. gegužės 27 d. iki 2002 m. birželio 27 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Klaipėdos bendrabutis“). Tarnybos teigimu, pareiškėjas neturi motyvacijos dirbti, nesugeba realiai įvertinti savo galimybių įsidarbinti bei situacijos darbo rinkoje, pareiškėjo lūkesčiai yra neproporcingi jo turimai kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos Smiltė“ atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad su pareiškėju nesutarus dėl įdarbinimo pokalbio laiko, pareiškėjui neatvykus į personalo tarnybą tokiam pokalbiui, jam nebuvo ir negalėjo būti (ne)pasiūlytos pagalbinio darbininko pareigos. Todėl ginčijamo Sprendimo 4 priede nurodyta informacija, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo, neatitinka tikrovės. AB „Klaipėdos Smiltė“ neteikė Tarnybai informacijos apie tai, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą tenkino iš dalies – panaikino Tarnybos Sprendimo 4 punkto 4 priedo 1 eilutę, kuria pareiškėjui 2018 m. spalio 26 d. panaikintas bedarbio statusas, priteisė pareiškėjui iš Tarnybos 122 Eur turtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2017 m. gruodžio 27 d. įregistruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje; pareiškėjui 2018 m. balandžio 18 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. birželio 12 d., 2018 m. spalio 17 d., 2018 m. spalio 22 d. išduoti pasiūlymai įsidarbinti; pareiškėjui 2018 m. spalio 22 d. išduota rekomendacija įsidarbinti pagalbiniu darbininku AB „Klaipėdos Smeltė“, nurodant atvykimo datą – 2018- m. spalio 24 d. 00:00 val.; 2018 m. spalio 22 d. pasiūlyme įsidarbinti nurodyta, kad „spalio 24 d. darbdavys paskambinęs informavo, kad kandidatas jau telefoninio pokalbio metu atsisakė siūlomos darbo pozicijos, todėl darbdavys nebeišrašė leidimo į teritoriją, nes tai daryti netikslinga, nes kandidatas darbo jau pokalbio metu buvo atsisakęs“; ginčijamo Sprendimo 4 punktu nustatyta, kad pareiškėjas netenka bedarbio statuso, nes atsisakė tinkamo siūlomo darbo; pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. raštu informuotas, kad jis ginčijamu Sprendimu neteko bedarbio statuso, jo darbo paieška Tarnyboje nutraukiama, registruotis Tarnyboje jis galės nuo 2019 m. balandžio 25 d.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (redakcija, galiojusia nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 ir dalimis bei 3 dalies 1–3 punktais, 26 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 4 dalimi, 30 straipsnio 1–3 dalimis, 31 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad asmens, turinčio bedarbio statusą, lankymasis Tarnybos teritoriniame padalinyje yra tikslingas – lankantis šioje įstaigoje siekiama gauti konkrečias ir tik šiam asmeniui reikalingas darbo rinkos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant ir individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugas. Tarnyba, teikdama Užimtumo įstatymo paslaugas, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, privalantis laikytis tiek jos veiklą reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamo Sprendimo 4 punktu nustatyta, kad bedarbio statuso netenka asmenys, nurodyti 4 priede; 4 priedas susideda iš penkių skilčių lentelės (Eil. Nr.; Vardas, pavardė; asmens kodas; Panaikinimo data; Faktinės aplinkybės (teisinis panaikinimo pagrindas)). Ginčijamo Sprendimo 4 priedas yra skirtas asmenų grupei, tačiau kiekvienam konkrečiam į sąrašą įtrauktam asmeniui yra skirta atitinkama eilutė. Pareiškėjas į šį sąrašą įtrauktas 1 eilutėje. Sąrašo 1 eilutės 2–5 skiltyse nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 26 d. netenka bedarbio statuso „be svarbių priežasčių atsisakius tinkamo darbo (Užimtumo įstatymo 24 str. 4 d. 5 p.); Laisvos darbo vietos numeris: DV-22-997990591; Darbdavys: laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“; Siūloma įsidarbinti profesija: pagalbinis darbininkas; Siūlymo išdavimo data: 2018-10-22“. Įvertinęs šį įrašą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisinis sprendimo priėmimo pagrindas – Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktas, pagal kurį bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo; aktinis pagrindas – be svarbių priežasčių atsisakius 2018 m. spalio 22 d. siūlyto tinkamo pagalbinio darbininko darbo.

10. Pirmosios instancijos teismas iš trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo nustatė, kad laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ nesutinka su ginčijamo Sprendimo priėmimo teisiniais ir faktiniais pagrindais, t. y. laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ nurodė, kad atsakovo teiginiai apie tai, jog pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo, neatitinka tikrovės. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovui neteikė informacijos apie tai, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo pasiūlymo, kadangi su pareiškėju 2018 m. spalio 24 d. nebuvo suderintas ir / ar sutartas laikas įdarbinimo pokalbiui, kuris yra privalomas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti pasiūlytos / nepasiūlytos pagalbinio darbininko pareigos.

11. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčijamo Sprendimo panaikinti pareiškėjui bedarbio statusą faktinis pagrindas neatitinka realios faktinės situacijos, nes laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ pareiškėjui nesiūlė pagalbinio darbininko darbo. Todėl ginčijamo Sprendimo 4 priedo (lentelės) 1 eilutės 5 skiltyje įrašyti duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Tarnyba objektyviais duomenimis (faktais) ir galiojančiomis įstatymo normomis nepagrindė Sprendimo panaikinti pareiškėjui bedarbio statusą, šie Sprendimo trūkumai yra esminiai, ši Sprendimo dalis turi būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčijamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis.

12. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad negautos pajamos (socialinė išmoka) yra pareiškėjo nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo atliktų veiksmų (ginčijamo Sprendimo priėmimo). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog panaikinus Sprendimą pareiškėjas turi teisę iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl socialinės pašalpos už 2018 m. gruodžio – 2019 m. vasario mėnesius paskyrimo. Teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo praradęs teisės prašyti socialinės pašalpos už 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius (už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo – paraiškos pateikimo mėnesio (šiuo atveju vasario mėnesio)), todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo už 2018 m. gruodžio ir 2019 sausio mėnesius yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas įrodė nuostolius tik už 2018 m. lapkritį, todėl priteisė pareiškėjui 122 Eur turtinės žalos už 2018 m. lapkritį atlyginimą.

13. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo patirtą neturtinę žalą, teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus kriterijus neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl naikinamo Tarnybos Sprendimo sutriko ar pablogėjo pareiškėjo sveikata, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių ar tokio pobūdžio kriterijų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas dėl ginčijamo Sprendimo patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 1 000 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad teisingumas buvo atstatytas teismo sprendimu, t. y. Sprendimas panaikinti pareiškėjo bedarbio statusą pripažintas neteisėtu bei panaikinamas, pareiškėjui nagrinėjamoje byloje priteisti pagrįsto dydžio nuostoliai ir pareiškėjo reikalavimo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkino.

III. 14. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimo dalis dėl Tarnybos Sprendimo 4 punkto 4 priedo 1 eilutės, kuria pareiškėjui 2018 m. spalio 26 d. panaikintas bedarbio statusas, panaikinimo bei 122 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

15. Tarnyba palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino Tarnybos nurodytų aplinkybių, jog būtent trečiojo suinteresuoto asmens darbuotojai telefonu informavo Tarnybą apie tai, kad pareiškėjas atsisakė darbo paskambinęs telefonu, todėl leidimas patekti į teritoriją jam nebuvo išduotas. Šį Tarnybos teiginį patvirtina į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – 2018 m. spalio 22 d. pasiūlymas įsidarbinti, kurį pareiškėjui grąžinus, Tarnybos darbuotoja, siekdama patikslinti aplinkybes, bendravo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pasirašytinai užfiksavo pokalbio telefonu metu sužinotas detales, kad pareiškėjas atsisakė jam siūlomo darbo dar telefoninio pokalbio su darbdaviu metu. Šį rašytinį įrodymą pirmosios instancijos teismas paminėjo sprendime, tačiau jo nevertino, dėl jo nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl Tarnybos pozicija ir pateikti rašytiniai įrodymai yra atmetami. Pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi tik trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais. Tarnybos teigimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo, neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, įvertino ne visus byloje surinktus įrodymus ir nepašalinęs akivaizdžių byloje esančių prieštaravimų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

16. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad atsiliepime į pareiškėjo skundą buvo nurodžiusi, jog bylą nagrinėjant posėdyje Tarnybai atstovaus įgaliotas atstovas. Tokiu būdu Tarnyba išreiškė savo valią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir bylą nusprendė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tarnyba pažymi, kad net jeigu teismas laikė, kad Tarnyba valią išreiškė nemotyvuotai, esant tokiai situacijai byloje, kai surinkti įrodymai yra prieštaringi, teismas turėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad Tarnybai neatlikus neteisėtų veiksmų pareiškėjui negalėjo būti priteistas turtinės žalos atlyginimas. Be to, panaikinus ginčijamą Tarnybos Sprendimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnyje nustatytas akto panaikinimo pasekmes Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius turėtų pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti.

18. Pareiškėjas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat dalį, kuria buvo tik iš dalies patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas palaiko savo skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino su tuo susijusius pareiškėjo argumentus bei pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos Smiltė“ atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Ginčas šioje byloje kilo dėl Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1–ojo skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-381, kurio 4 priede patvirtinto Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašo 1 eilutėje nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2018 m. spalio 26 d. panaikintas bedarbio statusas, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Remiantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi ieškantys darbuotojų darbdaviai informuoja Užimtumo tarnybą apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus; Užimtumo tarnyba registruoja laisvas darbo vietas ir jas skelbia viešai. Bedarbiams, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai, kuriuose nurodomi bedarbio ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka (Užimtumo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis).

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje registruotas 2017 m . gruodžio 27 d. (registracijos numeris – 210158470). Pareiškėjui 2018-04-18, 2018-06-18, 2018-06-12, 2018-10-17, 2018-10-22 (b. l. 5; 32, 38, 41, 44, 46 - 47) išduoti pasiūlymai įsidarbinti. 2018 m. spalio 22 d. pareiškėjui išduota rekomendacija įsidarbinti laivų krovos AB „Klaipėdos smeltė“ pagalbiniu darbininku, nurodant atvykimo datą – 2018-10-24. Iš byloje esančio 2018-10-22 pasiūlymo įsidarbinti matyti, kad vyriausioji specialistė nurodo, jog „spalio 24 d. darbdavys paskambinęs informavo, kad kandidatas jau telefoninio pokalbio metu atsisakė siūlomos darbo pozicijos, todėl darbdavys nebeišrašė leidimo į teritoriją, nes tai daryti netikslinga, nes kandidatas darbo jau pokalbio metu buvo atsisakęs“.

Ginčijamo sprendimo aktualia dalimi (4 punktu) nustatyta, kad pareiškėjas netenka bedarbio statuso, nes atsisakė tinkamo siūlomo darbo. Pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. raštu buvo informuotas apie tai, kad jis ginčijamu sprendimu neteko bedarbio statuso, jo darbo paieška Užimtumo tarnyboje nutraukiama, registruotis Užimtumo tarnyboje jis galės nuo 2019-04-25. Ginčijamo sprendimo aktualia dalimi (4 punktu) buvo nustatyta, kad bedarbio statuso netenka asmenys, nurodyti 4 priede. Nurodytas 4 priedas susideda iš penkių skilčių lentelės (Eil.

Nr.; Vardas, pavardė; asmens kodas; Panaikinimo data; Faktinės aplinkybės (teisinis panaikinimo pagrindas)). Matyti, kad ginčijamo sprendimo 4 priedas yra skirtas asmenų grupei, tačiau kiekvienam konkrečiam į sąrašą įtrauktam asmeniui yra skirta atitinkama eilutė. Pareiškėjas į šį sąrašą įtrauktas 1 eilutėje. Atitinkamai sąrašo 1 eilutės 2-5 skiltyse nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2018-10-26 netenka bedarbio statuso „be svarbių priežasčių atsisakius tinkamo darbo (Užimtumo įstatymo 24 str. 4 d. 5 p.); Laisvos darbo vietos numeris:

DV-22-997990591; Darbdavys: laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos smeltė“; Siūloma įsidarbinti profesija: pagalbinis darbininkas; Siūlymo išdavimo data: 2018-10-22”. Iš šio įrašo darytina išvada, kad teisinis sprendimo priėmimo pagrindas: Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktas, pagal kurį bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo. Faktinis pagrindas: be svarbių priežasčių atsisakius 2018-10-22 siūlyto tinkamo pagalbinio darbininko darbo laivų krovos akcinėje bendrovėje „Klaipėdos smeltė“.

23. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laivų krovos AB „Klaipėdos smeltė“ nurodo, kad atsakovės teiginiai apie tai, jog pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad tokios informacijos atsakovui neteikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad neteikė informacijos atsakovui apie tai, kad pareiškėjas atsisakė siūlomo darbo pasiūlymo, kadangi su pareiškėju 2018 m. spalio 24 d. nebuvo suderintas ir / ar sutartas laikas įdarbinimo pokalbiui, kuris yra privalomas. Akcentuoja, kad dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti pasiūlytos/nepasiūlytos pagalbinio darbininko pareigos. Pareiškėjas taip pat laikosi pozicijos, kad jis 2018-10-22 nepateko į uosto teritoriją, kadangi nebuvo registruotas į priėmimą.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta įtikinamų argumentų, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijamo sprendimo panaikinti pareiškėjui bedarbio statusą faktinis pagrindas (atsisakė siūlomo tinkamo pagalbinio darbininko darbo laivų krovos AB „Klaipėdos smeltė“) neatitinka realios faktinės situacijos, nes laivų krovos AB „Klaipėdos smeltė“ nesiūlė pagalbinio darbininko darbo pareiškėjui, kadangi nebuvo suderintas laikas įdarbinimo pokalbiui. Atitinkamai nėra pagrindo abejoti ir teismo išvada, kad ginčijamo sprendimo 4 priedo (lentelės) 1 eilutės 5 skiltyje įrašyti duomenys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme neatitinka reikalavimo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą ir nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybe, konstatuotina, kad atsakovė nepagrindė objektyviais duomenimis (faktais) ir galiojančiomis įstatymo normomis sprendimo panaikinti pareiškėjui bedarbio statusą.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas buvo išreiškęs savo valią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir bylą nusprendė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tačiau atsakovas nepateikia įrodymų, kurių nėra išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir kurie galėtų patvirtinti atsakovo poziciją, kad pareiškėjas atsisakė konkretaus darbo paskambinęs telefonu.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo ir Lietuvos valstybės atstovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė