eea67472-41b6-4639-b0a2-d43420722d3b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                    Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-14737-1011/2016Proceso Nr. 4-49-3-00781-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.14.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. gruodžio 6 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R.

B., jo atstovui advokatui G. D., nukentėjusiosios UAB „V. B.“ atstovui M. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kuriojeR. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymÄ ,                                                   n u s t a t ė :

           R. B. 2016-07-23 apie 23.55 val., Ukmergės r. sav., (duomenys neskelbtini) Giedraičių kelyje, vairuodamas automobilį „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus, kai nustatytas 1,66 prom. girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadintas kelio riboženklis, kelio pylimas ir automobilis. Tokiais veiksmais padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .Administracinėn atsakomybėn traukiamas R.

B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinimai suprantami, kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad įvykio dienÄ , apie 20 val. buvo medžioklės plotuose su kolega, pats yra medžiotojas. Kolega nuėjo medžioti, o jis nusprendė pasiÅ¡nekėti su vietiniais Å«kininkais, kadangi jau seniai įtarė, kad tose vietose brakonieriaujama. Bendravo su vietiniu žmogumi A. M., kai iÅ¡girdo Å¡Å«vį. Todėl su A. M. nuvažiavo į tÄ vietÄ , iÅ¡ kur girdėjosi Å¡Å«vis. Å iuo metu mano, kad automobilį galėjo vairuoti A.

M., nors neatmeta galimybės, kad galėjo vairuoti ir jis pats. Atvykus į (duomenys neskelbtini), vietiniai žmonės buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę, puolė su Å¡akėmis. Nurodo, kad gavo smÅ«gį per galvÄ . Å iuo metu negali prisiminti kur tuo metu buvo A. M., prisimena, kad gulėdamas kraujo klane atgavo sÄ monę, paÅ¡oko iÅ¡ vietos ir įsėdo į automobilį. Sutinka, kad kai jį puolė su Å¡akėmis, buvo panaudotas pistoletas, juo (R. B.) tris kartus Å¡ovė į žemę, bet buvo trenkta jam į galvÄ .

Nurodo, kad karabinÄ pavogė jam iÅ¡ automobilio. Pažymi, kad nuo tos vietos kur jį sumušė ir kur įvyko eismo įvykis atstumas buvo apie 30 m. Jei nebÅ«tų pasiÅ¡alinęs, prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę žmonės bÅ«tų jį užmušę. Pats automobilį vairuoja 20 m. Nebuvo baustas už vairavimÄ iÅ¡gėrus. Turi Å¡eimÄ , tris vaikus, vienas iÅ¡ jų turi negaliÄ , todėl šį vaikÄ tenka vežioti pas gydytojus, į ligoninę. Teismo praÅ¡o atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes.Nukentėjusiosios UAB „V.

B.“ atstovas M. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. B. yra įmonės darbuotojas. Automobilis „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas R. B.. Dėl automobilio sugadinimo įmonė pretenzijų niekam neturi, automobilis nebuvo remontuojamas, nebuvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka bei įmonė neturėjo padengti sÄ skaitos.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M. nurodė, kad                                 R.

B. atvažiavo pas jį. Kadangi buvo apsipykę su L. P., todėl norėjo su juo pasiaiÅ¡kinti. Nurodo, kad jis pats buvo iÅ¡gėręs, tik Å¡iuo metu neprimena, kÄ gėrė ir su kuo. Kartu su R. B. nuvažiavo pas L. P. ir jo (liudytojo) seserį – R. J.. Prisimena, kad važiavo džipu ir vairavo R. B.. Å iuo metu neprisimena, ar sodyboje buvo muÅ¡tynės, neprisimena ir to, kaip ir kodėl pasiÅ¡alino iÅ¡ sodybos; galėjo iÅ¡ jos iÅ¡eiti pėsčiomis. Sutinka, kad sodyboje buvo užvedęs automobilį, matyt norėjo jį patraukti, todėl, Å¡iek tiek pavažiavęs atbulas, sustojo.

Pažymi, kad pačių muÅ¡tynių nematė, tik girdėjo, kad jos buvo, tai sužinojo iÅ¡ L. P. pasakojimų. Taip pat negirdėjo ir Å¡Å«vių. Nurodo, kad su L. P. ir seserimi R. J. jau susitaikė.Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. J. nurodė, kad įvykio dienÄ pas jÄ prie gyvenamojo namo atvažiavo A. M. ir R. B.. AsmeniÅ¡kai pati matė, kaip automobilį vairavo pats R. B., o Å¡alia sėdėjo A. M.. Ji sodyboje buvo su                   L. P.. R. B. jiems pasakė;

„Kuris čia toks šūstras?“. A. M. pirštu parodė į L. P. ir tada R. B. šovė į L. P. pusę. Ji kartu su L. P. pagalvojo, kad tai dujinis ginklas. L. P. pabėgo už namo, tada R. B. pradėjo eiti link jos, bet A. M. pasakė, kad ji (liudytoja) ir jo sesuo. Ji pasiėmė šakes ir R. B. atsitraukė. Atbėgęs L. P. trenkė R. B. ir jie susigrūmė lauke. Ji asmeniškai matė, kaip                               R. B. dar bandė išsitraukti peilį, bet L.

P. jam neleido. Å iuo metu negali nurodyti, kur buvo R. B. pistoletas. Tuo metu ji nubėgo namo skambinti policijai. BÅ«nant namuose matė, kaip R. B. iÅ¡sitraukęs medžioklinį ginklÄ eina link jų namų. R. P. su R. B. susigrÅ«mė ir namo prieangyje. Nurodo, kad matė kraujÄ , bet nesuprato kuris čia kraujuoja. R. B. buvo namuose pasodintas, bet jis ir toliau grasino, todėl L. P. jam (R. B.) sudavė porÄ smÅ«gių. Ji atitraukė L. P. nuo R. B., iÅ¡vedė L. P. laukÄ , tuo momentu R. B. išėjęs sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo laukais.

Pažymi, kad ji policijai skambino tris kartus, policijai aiÅ¡kino aplinkybes. AsmeniÅ¡kai pati matė, kaip R. B. vairuojamas automobilis nuvažiavęs apie 500 m. apvirto. Matė ir tas aplinkybes, kaip atvažiavę policijos pareigÅ«nai traukė R. B. iÅ¡ automobilio, buvo atvažiavusi ir greitoji medicinos pagalba. Patvirtina, kad nuo to momento kai R. B. atvyko į jų kiemÄ ir iÅ¡važiavo, praėjo apie 1–1,5 val. tarpas.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. P. nurodė, kad su R. J. buvo namuose, vaikai buvo suguldyti.

P. R. brolis A. M., kažko su juo susipyko. A. M. pasakė, kad atvažiuos tuoj ir duos velnių. Po 15 min. į kiemÄ atvažiavo automobilis. Jis (liudytojas) su R. J. išėjo į kiemÄ . Kieme buvo A. M. ir R. B.. Å iuo metu negali tiksliai pasakyti kas vairavo automobilį. Buvo vakaro metas, apie 22.30 – 23.00 val. Jam (liudytojui) Å¡iandien atrodo, kad iÅ¡ automobilio vairuotojo pusės iÅ¡lipo R. B.. Bet tiksliai negali patvirtinti, kas iÅ¡lipo ir vairuotojo, o kas iÅ¡ keleivio pusės. Atvažiavę į kiemÄ , kažkas iÅ¡ jų paklausė“ „Katras čia Å¡Å«stras?“.

Aurimas pirÅ¡tu parodė į jį (liudytojÄ ). Tada R. B. Å¡ovė į jį. Jis (liudytojas) pagalvojo, kad tai dujinis ginklas, todėl ieÅ¡kojo kuom apsiginti, kurį laikÄ buvo atsitraukęs už namo kampo. Matė, kaip R. B. iÅ¡sitraukė ginklÄ ir ėjo link namų. Tuo metu Rasa buvo pasiėmusi Å¡akes. Kieme jis (liudytojas) su R. B. susikibo, sutinka, kad sudavė R. B. į galvÄ , ginklÄ atėmė. Kažkurį laiko tarpÄ susikibo namo prieangyje, paskui R. B. pasodino fotelį. Vėliau                            R.

B. pasiÅ¡alino iÅ¡ namo, sėdo į automobilį ir laukais pasiÅ¡alino. Matė tÄ momentÄ , kaip R. B. vairuojamas automobilis apvirto. Jis (liudytojas) buvo nuėjęs prie griovio, kur buvo apvirtęs automobilis. Pažymi, kad nuo to momento, kai į kiemÄ atvažiavo R. B. ir iki jo iÅ¡važiavimo praėjo apie 20 min. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovas advokatas                   G. D. nurodė, kad asmuo traukiamas atsakomybėn tada, kai yra nusižengimo sudėtis (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subejktyvioji pusė).

Å ioje byloje nenustatyta, kad yra objektyvioji pusė. Objektyviai duomenų apie sukeltus padarinius nėra. Pažeidimas buvo padarytas esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. Tai Å¡alina subjektyviÄ jÄ pusę. Todėl praÅ¡o administracinio teisės pažeidimo bylÄ R. B. atžvilgiu nutraukti. Motyvuodamas nurodo, kad jo atstovaujamasis visiÅ¡kai neginčija faktinių aplinkybių, nurodytų administracinio teisės pažeidimo protokole. Taip, jis vairavo nuo sodybos. Kadangi buvo sužalotas įvažiavo į kelkraÅ¡tį.

Pažymi, kad R. B. neneigia, kad jis vairavo automobilį. Neneigia, ir kad buvo neblaivus.                         R. B. praÅ¡o vertinti, ar jo veiksmuose buvo bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos. KET 9 p. sakoma, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti“.

PanaÅ¡i formuluotė numatyta ir ATPK 17 str., kuris apibrėžia bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ . Todėl praÅ¡o vertinti ar Å¡ioje situacijoje nėra bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų. Apklausti teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad grumtynių metu R. B. buvo sumuÅ¡tas, kraujavo. MuÅ¡tynės persikėlė į prieÅ¡kambarį. Sėdintis ant sofos R. B. ir toliau buvo muÅ¡amas. Tuos smÅ«gius pripažino liudytojas L. P.. Apie Å¡iuos smÅ«gius parodė ir R. J.. Po Å¡ių smÅ«gių jo atstovaujamasis su automobiliu pasiÅ¡alino iÅ¡ kiemo.

Pažymi, kad R. B. kilo reali grėsmė sveikatai, ji buvo ženkliai sutrikdyta. Turtinė žala (stulpelis, automobilis) yra gerokai mažesnis teisinis gėris, nei žmogaus gyvybė ir sveikata. Todėl yra visos sÄ lygos pripažinti, kad, nors ir formaliai R. B. padarė administracinį pažeidimÄ , tačiau buvo bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos. Teismų praktikoje numatoma, kad bÅ«tinasis reikalingumas yra tuomet, kai padaroma žala teisės saugomiems interesams, siekiant iÅ¡vengti gręsiančios reikÅ¡mingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, jeigu grėsmė negalėjo bÅ«ti paÅ¡alinama kitomis priemonėmis.

Dėl automobilio sugadinimo pretenzijų niekas neturi. Dėl stulpelio, visai neaiÅ¡ku kaip gauta sÄ mata, kas jÄ atliko, koks jos sÄ sajumas. Kita vertus, tas kelias buvo tvarkomas. Jokių stulpelio nuotraukų nėra. Nėra duomenų, kad tas stulpelis buvo atstatomas. Todėl teismo praÅ¡o įvertinti visas aplinkybes ir praÅ¡o administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. ATPK 127 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad Å¡io straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatyti veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimÄ ), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 1 158 iki 1 448 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Byloje esantys įrodymai – 2016-08-08 administracinio teisės pažeidimo protokolas; policijos pareigūno 2016-07-23 tarnybinis pranešimas; 2016-07-23 eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukos; alkotesterio patikros kvitas, kuriuo R. B. 2016-07-24 1.07 val. nustatytas 1,66 prom. girtumas – patvirtina, kad R. B. 2016-07-23 apie 23.55 val., Ukmergės r. sav., (duomenys neskelbtini) Giedraičių kelyje, vairuodamas automobilį „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus, kai nustatytas 1,66 prom. girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė; eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio riboženklis, kelio pylimas ir automobilis, priklausantis UAB „V.

B.“. Pažymėtina, kad eismo įvykio vietos schemoje neteisingai nurodyti nagrinėjamo eismo įvykio metu R. B. vairuoto automobilio duomenys. Å ie netikslumai vertintini kaip raÅ¡ymo apsirikimas, neturintis įtakos pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui.R. B. neneigia vairavęs automobilį bÅ«damas neblaivus, tačiau tvirtina, kad jis darė tai esant bÅ«tinajam reikalingumui. Todėl, vertinant byloje esančius įrodymus, bÅ«tina nustatyti, ar R. B. veiksmai atitinka bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas.ATPK 17 str. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klėje, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

Tam, kad bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisėtas, jis turi atitikti penkias bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygas. Å ios sÄ lygos – tai:

1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai;

2) gresiantis pavojus turi būti realus;

3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus;

4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis;

5) padarytoji žala turi bÅ«ti mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N63-884/2010 ir kt.).Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti R. J. paaiÅ¡kino, kad į jų namus                 2016-07-23 vakare atvyko R. B. su jos (R. J.) broliu. Automobilį vairavo                 R. B., matė, kaip jis iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo pusės. IÅ¡liepęs iÅ¡ maÅ¡inos R. B. laikydamas rankose pistoletÄ ir suÅ¡uko;

„Kuris čia toks Å¡Å«stras?“. A. M. parodžius pirÅ¡tu            L. P., R. B. Å¡ovė į L. P. pusę. Tada R. B. pradėjo eiti link jos, bet A. M. pasakė, kad ji (liudytoja) ir jo sesuo. R. J. norėdama gintis pasiėmė Å¡akes ir R. B. atsitraukė; nutaikęs momentÄ ir atbėgęs L. P. trenkė R. B. ir jie susigrÅ«mė lauke. Ji asmeniÅ¡kai matė, kaip R. B. dar bandė iÅ¡sitraukti peilį, bet                   L. P. jam neleido.

PorÄ smÅ«gių L. P. sudavė A. M., tačiau jį brolį atitraukė. Įėjusi į namus iÅ¡kvietė policijÄ . Vėliau, R. B. su ginklu rankose einant į namus,                    L. P. su R. B. susigrÅ«mė namo prieangyje. Matydama, kad L. P. parsigriovęs muÅ¡a R. B., jinai L. P. atitraukė. Buvo daug kraujo. Kadangi                              R. B. gerai kliuvo ir jis daugiau nesiprieÅ¡ino bei nepuolė, R. B. buvo nuvestas į namÄ ir pasodintas ant sofos.

R. B. pareiÅ¡kus „JÅ«s čia negyvensite“,                           L. P. dar pora kartų trenkė R. B.. Tada R. J. iÅ¡sivedė L. P. į laukÄ , o  R. B. liko sėdėti namuose. Vėliau matė, kaip R. B. sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo, o už kelių Å¡imtų metrų jo vairuojamas automobilis apvirto.IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas konflikto kilimo aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir                         L.

P.. L. P. taip pat patvirtino, kad po R. B. Å¡Å«vio R. J. siekdama apsiginti buvo paėmusi Å¡akes. R. B. iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡sitraukus medžioklinį Å¡autuvÄ ir einant link namų, jie susigrÅ«mė namo prieangyje, Å¡autuvÄ iÅ¡ R. B. atėmė, o muÅ¡tynes nutraukė R. J.. Kadangi buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, palikęs R. B. namuose išėjo į laukÄ , atsitraukęs nuo namo rÅ«kė. Matė kaip R. B. išėjo iÅ¡ namo ir iÅ¡važiavo su automobiliu. Teismo vertinimu, liudytojų L.

P. ir R. J. parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, patvirtinantys vieni kitus. Nustatyta, kad R. B. su minėtais asmenimis ankščiau pažystamas nebuvo, taip pat jis nenurodė jokių kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgus galima bÅ«tų abejoti L. P. ir R. J. parodymų patikimu bei objektyvumu. Pažymėtina, kad                L. P. ir R. J., jokio teisinio intereso Å¡ios administracinio pažeidimo bylos baigtimi neturi, todėl jų parodymai laikytini objektyviais.Ä®vertinus aptartus liudytojų parodymus, darytina iÅ¡vadÄ , kad R.

B., atvykęs į              L. P. ir R. J. namus ir grasindamas jiems ginklu bei Å¡audamas iÅ¡ turimo ginklo į                 L. P. pusę sukėlė konfliktÄ . Gindamasis L. P. susigrÅ«mė su R. B., o muÅ¡tynių metu nukentėjo tiek L. P., tiek R. B.. Pažymėtina, kad besimuÅ¡antys vyrai buvo iÅ¡skirti R. J., kuri jau buvo iÅ¡kvietusi policijos pareigÅ«nus. Iki atvykstant policijos pareigÅ«nams, R. B. buvo namuose, sėdėjo ant sofos, tuo tarpu, L.

P. lauke rūkė. Taigi, pasibaigus muštynėms, kurias kaip minėta sukėlė R. B., jam joks realus pavojus ar grėsmė nebuvo keliami, todėl nėra pagrindo teigti, jog R. B. sėdo vairuoti automobilį esant būtinajam reikalingumui.Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad R. B. negrėsė joks realus pavojus, o iš konflikto vietos jis siekė pasišalinti žinodamas, kad atvyksta policijos pareigūnai ir norėdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Taigi, pripažintina, kad R.

B. nagrinėjamu atveju neveikė bÅ«tinio reikalingumo sÄ lygomis, nes jokia reali grėsmė jam nebuvo kilusi. R. B. padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ pažeidimÄ , todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn.Byloje esantys įrodymai liudija, kad nagrinėjamu atveju R. B. vairuotas automobilis „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė UAB „V. B.“.Teismo posėdžio metu R. B. atstovas kėlė abejones dėl byloje esančios lokalinės sÄ matos Nr. S003, kaip įrodymo patikimumo.

Minėtoje sÄ matoje apskaičiuota signalinio plastmasinio stulpelio, nuversto eismo įvykio metu, atstatymo iÅ¡laidos. Tačiau iÅ¡ minėtos lokalinės sÄ matos nėra aiÅ¡ku, kas jÄ pateikė. Be to, Å¡io dokumento atsiradimas byloje yra niekaip neaptartas nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kituose teismui pateiktuose įrodymuose. ATPK 37 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, padarytas turtinis nuostolis, teismas turi teisę kartu spręsti klausimÄ dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, nepriklausomai nuo nuostolio dydžio.

Minėto straipsnio 2 d. sakoma, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant ATPK 37 str. įtvirtintas nuostatas, ne kartÄ akcentuota, kad asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali bÅ«ti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tačiau toks įpareigojimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Tose situacijose, kai dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomÄ aplinkybių tyrimÄ , remiantis ATPK 37 str. 1 d. sprendimas, įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali bÅ«ti priimamas, ATPK nėra numatytas civilinio ieÅ¡kinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui bÅ«tinos taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-01 nutartis adm. b.

Nr. N-438-4092/201, 2012-10-05 nutartis adm.b. Nr. N575-551/2012, adm. byla                Nr. N12- 429- 2004, Biuletenis Nr.

5. psl. 38-39 ir kt.).Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad negali spęsti apie signalinio stulpelio atstatymo darbų kainÄ , nes dėl jos yra keliamas ginčas, taip pat nėra žinomas Å¡ios sÄ matos sudarytojas. Kaip minėta, byloje nesant pakankamai objektyvių įrodymų, tikslus patirtų nuostolių (žalos) dydis gali bÅ«ti nustatomas ne administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo teisenoje, o civilinio proceso tvarka, pareiÅ¡kus asmeniui civilinį ieÅ¡kinį.R. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Pažymėtina, kad R.

B. jokių galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau buvo baustas už pažeidimus, kurie nelaikytini grubiais. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad R. B. Å¡eimoje auga trys vaikai, du iÅ¡ jų mažamečiai. Ä® aptartas aplinkybes atsižvelgtina parenkant R. B. skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei jos dydį.Ä®vertinęs visas administracinės atsakomybės, taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad                          R.

B. už padarytÄ pažeidimÄ skirtina ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, nesusijusi su administraciniu areÅ¡tu, t. y. 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 127 str. 3 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 3042 str., teismas                                     n u t a r ė : P. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudÄ â€“ 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1) specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šio nutarimo priėmimo dienos;

2) bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodÄ 1001. Mokant baudÄ bÅ«tina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16060353618.Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                          Linas Dūdys