eea5401c-ce2c-4c2a-b18d-9c2cb9d21ce9 · Å iaulių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-1264-237/2019 (Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00005-2019-1) Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1;3.4.5.19. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. birželio 27 d. Raseiniai Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei, dalyvaujant pareiškėjai B. G., jos atstovei advokato padėjėjai J. J., suinteresuotam asmeniui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos B. G. (suinteresuoti asmenys Raseinių rajono 1 – asis notarų biuras, I.

K., E. K., E. K., L. K., K. K.), patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja B. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ priimti po E. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ . Patikslintame pareiÅ¡kime bei teismo posėdyje pareiÅ¡kėja B. G. bei jos atstovė advokato padėjėja J. J. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos senelis E. K.. Apie senelio mirtį pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2018 m. liepos mėnesį ir visai atsitiktinai, iÅ¡ savo motinos O.

J. K., kuriai apie senelio mirtį ir įvykusias nesÄ Å¾iningas turto dalybas užsiminė senelio brolio draugė J. A.. PareiÅ¡kėja nei apie senelio mirtį, nei apie jo laidotuves, dėl nesuprantamų priežasčių, informuota nebuvo. Å ios aplinkybės nežinojo ir jos seserys - L. K. ir K. K. bei brolis E. K.. PareiÅ¡kėjos tėvams iÅ¡siskyrus, visiÅ¡kai nutrÅ«ko pareiÅ¡kėjos ryÅ¡iai su tėvu bei tėvo giminėmis, taip pat seneliu, kuris buvo pareiÅ¡kėjos tėvo tėvas. PareiÅ¡kėjos tėvas, turėjo kitÄ Å¡eimÄ , todėl tuo labiau nutrÅ«ko bet koks ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjos ir jos tėvo, bei jo giminių.

PareiÅ¡kėja nebuvo informuota ir apie po senelio mirties likusį turtÄ , jo dydį. PareiÅ¡kėja, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tikrai jos senelis yra miręs, kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių, iÅ¡ kurio gavo jo mirties liudijimÄ . PareiÅ¡kėja visais įmanomai bÅ«dais stengėsi sužinoti, kokį turtÄ turėjo senelis, ar jis buvo sudaręs testamentÄ , ar jo palikimas yra priimtas. Kadangi jokio ryÅ¡io senelio artimieji giminaičiai palaikyti su pareiÅ¡kėja nepanoro, tai pareiÅ¡kėjai reikėjo nemažai laiko, kol ji surado visÄ reikiamÄ informacijÄ .

PareiÅ¡kėja nežinojo, nei kur paskutiniu metu gyveno jos senelis, nei kur buvo jo turto buvimo vieta. PaaiÅ¡kėjo, kad senelio sutuoktinė I. K. ir senelio sÅ«nus E. K. yra priėmę senelio palikimÄ . Senelis turėjo tik du vaikus - pareiÅ¡kėjos tėvÄ L. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir E. K.. Niekas iÅ¡ senelio giminaičių neinformavo pareiÅ¡kėjos apie senelio mirtį, jo paliktÄ turtÄ , nors žinojo, jog senelis turėjo anÅ«kę. PareiÅ¡kėja su praÅ¡ymais kreipėsi į senelio palikimÄ priėmusius asmenis - I.

K. ir E. K., jog Å¡ie grÄ Å¾intų jai priklausančiÄ senelio palikimo dalį, tačiau iÅ¡ jų nesulaukė jokio atsakymo. Po senelio mirties liko keletas žemės sklypų, dalis buto, pastatai, kurį pagal įstatymÄ turėjo paveldėti pirmos eilės įpėdinis jo sÅ«nus E. K., nesant gyvo kito sÅ«naus L. K. - jo vaikai bei sutuoktinė I. K.. PareiÅ¡kėjos tėvas L. K., turėjo 5 vaikus - pareiÅ¡kėjÄ , jos seseris L. K. ir K. K., brolius E. K. ir V. K.. PareiÅ¡kėjos brolis V. K. mirė dar 1998 m., jis vaikų neturėjo.

PareiÅ¡kėjos seserys ir brolis neiÅ¡reiÅ¡kė noro priimti senelio palikimo, kreiptis kartu su pareiÅ¡kėja dėl praleisto termino palikimui priimti, nes gyvena užsienyje. Jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų žinojusi apie senelio mirtį, bÅ«tų neabejotinai kreipusis dėl jo palikimo priėmimo, nes pareiÅ¡kėjai tenkanti palikimo dalis buvo nemaža. PareiÅ¡kėja yra praleidusi nurodytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti, dėl nesÄ Å¾iningų senelio artimųjų giminaičių veiksmų, neinformuojant jos apie senelio mirtį ir atsiradusį palikimÄ , kurį praÅ¡o atnaujinti.

Pareiškėja nebendravo su seneliu, maža yra buvusi pas jį, tačiau nelabai prisimena senelį, vėliau neturėjo jokių kontaktų. Pareiškėja nežino, kur yra palaidotas jos senelis, nebuvo ant jo kapo. Suinteresuotas asmuo E. K. (pareiškėjos senelio sūnus) atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su B. G. pareikštu pareiškimu dėl tėvo E. K. palikimo priėmimo termino atnaujinimo, nes po tėvelio mirties pareiškėjos motina O. - J. K. bendravo su jo sutuoktine V.

K., todėl O. J. K. buvo žinoma apie tėvelio mirtį, neįtikėtina, kad O. J. K. bÅ«tų neperdavusi minėtos informacijos savo dukrai. Po tėvo mirties pareiÅ¡kėjos mama 2009 - 2010 metais keletÄ kartų skambino jo žmonai, teiravosi apie tėvo mirties vietÄ ir priežastį, siuntė žmonai padėkÄ radijo bangomis už rÅ«pinimÄ si tėvu paskutiniais gyvenimo metais, atsiuntė sveikinimÄ su Naujaisiais 2011 metais. Akivaizdu, kad esant bendravimui tarp giminių, tėvelio mirties faktas buvo aptariamas.

Pati pareiÅ¡kėja žinojo, kad turi garbaus amžiaus senelį, buvo tikėtinas palikimo atsiradimas, todėl turėjo veikti rÅ«pestingai ir rÅ«pintis savo teisių įgyvendinimu. Nesutinka su pareiÅ¡kėja, kuri nurodė, kad po tėvų skyrybų 1979 metais ryÅ¡iai su giminėmis nutrÅ«ko ir ji su jais nebendravo, taip nežinojo senelio mirties fakto ir gyvenamosios vietos. PareiÅ¡kėja negalėjo nežinoti apie senelio gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kitų faktų, nes jos motina bendravo su senelio giminėmis.

PareiÅ¡kėja B. G. neturėjo valios priimti palikimo, nes jai nerÅ«pėjo iki Å¡iol bet kokie reikalai, susiję su jos seneliu bei su jos tėvu. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad galimybę sužinoti apie senelio mirtį jai užkirto kokios nors objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo jos valios. PareiÅ¡kėja savo nerÅ«pestingumÄ pateisina kitų asmenų veiksmais, nors kiti asmenys neturėjo jokios pareigos paneÅ¡ti apie įpėdinio mirtį. PareiÅ¡kėja, kol senelis buvo gyvas ir silpnos sveikatos, juo nesidomėjo ir nesirÅ«pino.

Jei pareiÅ¡kėjai palikimo priėmimo terminas bus atnaujinimas, tai pažeistų jo interesus. B. L. K. (duomenys neskelbtini) mirė, laidotuvėse dalyvavo pareiÅ¡kėjos mama O. J. K., L. K. vaikai laidotuvėse nedalyvavo, nors ir žinojo apie tėvo mirtį. Brolį jo Å¡eima slaugė, palaidojo savo lėšomis, sutvarkė kapÄ ir jį prižiÅ«ri, atnaujino paminklÄ . B. L. K. gydymas, slaugymas, laidotuvės, kapavietės sutvarkymas ir kapo priežiÅ«ra kainavo virÅ¡ 5 000 Eur. Paveldėtas tėvo E. K. medinis namas pastatytas 1925 metais su priklausiniais, toli nuo gyvenvietės miÅ¡ke, todėl gyvendamas K. rajone, turėjo dažnai sodyboje lankytis, drausti ir buvo priverstas jÄ parduoti.

SodybÄ , paveldėtÄ miÅ¡kÄ ir žemę dar 2011 metais pardavė už 34 000 litų (9 847 Eur). Dėl paveldėjimo dokumentų, vėliau pardavimo dokumentų sutvarkymo taip pat turėjo papildomų iÅ¡laidų. Tėvas E. K. paskutinius gyvenimo mėnesius gyveno pas jį, mirė (duomenys neskelbtini) K., palaidotas B. kapinėse, taip pat jo lėšomis. Dėl minėtų priežasčių praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo netenkinti. Suinteresuotas I. K. prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant dėl jos garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, atsiliepime nurodė, kad ji visiÅ¡kai nesutinka su B.

G. pareiÅ¡kimu dėl sutuoktinio E. K. palikimo priėmimo termino atnaujinimo, nes pareiÅ¡kėja visiÅ¡kai nebendravo su savo seneliu. Nei pareiÅ¡kėja, nei jos broliai bei seserys nedalyvavo ne tik senelio, bet ir savo tėvo laidotuvėse. Jei ne pati pareiÅ¡kėja asmeniÅ¡kai, tai jos motina O. J. K. bei vyresnieji broliai tikrai žinojo apie senelio mirtį, tačiau, suvokdami realybę, jog niekuomet nesidomėjo ne tik senelio bet ir savo tėvo gyvenimu, sveikata, laidotuvėmis, sÄ moningai ir savanoriÅ¡kai nesikreipė į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo.

Todėl jai visiÅ¡kai nesuprantamas pareiÅ¡kėjos siekis po deÅ¡imties metų nesÄ Å¾iningai praturtėti jų sÄ skaita. PareiÅ¡kėja klaidina teismÄ , nurodydama, jog 2018 m. lapkričio 19 d. su raÅ¡tiÅ¡ku praÅ¡ymu kreipėsi dėl 9 468,89 Eur pervedimo į jos sÄ skaitÄ , tokio praÅ¡ymo niekuomet nėra gavusi. Tik vienintelis sÅ«nus E. K. nuolat rÅ«pinosi savo tėvu, slaugė jį ligos patale, palaidojo bei iki Å¡iol prižiÅ«ri jo kapÄ savo lėšomis. I. K. yra silpnos sveikatos, sunkiai vaikÅ¡to.

Jai atiteko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su mirusiuoju įregistruota ½ dalis buto, kuriame gyveno dar iki santuokos su pareiÅ¡kėjos seneliu ir dabar gyvena. Butas tik buvo privatizuotas jai esant santuokoje su E. K.. Kilus ginčui, galėtų įrodyti, jog butas buvo privatizuotas iÅ¡imtinai už jos investicinius čekius ir pinigines lėšas. Atnaujinus B. G. palikimo priėmimo terminÄ , bÅ«tų pažeisti jos teisėti interesai, atsirastų bÅ«tinybė kitoje civilinėje byloje įrodinėti asmeninės nuosavybės teises į ginčo butÄ bei suinteresuoto asmens E. K. patirtas iÅ¡laidas slaugant ligotÄ jos sutuoktinį, jį laidojant bei prižiÅ«rint jo kapÄ .

PareiÅ¡kėja neįrodė, kad praleido terminÄ palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, tik pati patvirtino, jog daugelį metų senelis jai visiÅ¡kai nerÅ«pėjo, nors buvo senas ir ligotas. Todėl pareiÅ¡kimÄ dėl termino atnaujinimo praÅ¡o atmesti. Liudytoja O. J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra pareiÅ¡kėjos mama, ilgÄ laikotarpį gyveno L., todėl su giminėmis nebendravo, o 2018 metų vasarÄ grįžusi iÅ¡ užsienio paskambino J. A.. Susitikusi su ja sužinojo apie E. K. mirtį, likusį po mirties jo turtÄ , kurį paveldėjo E. K. sÅ«nus.

Jos manymu, E. negražiai pasielgė, kad turto nesidalino su mirusio brolio L. vaikais. PareiÅ¡kėja pas senelį yra keletÄ kartų buvusi tik maža. Ji pripažįsta, kad yra siuntusi sveikinimus E. K. Å¡eimai, tačiau atsakymų nesulaukdavo. Liudytoja A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra O. J. K. sesuo. 2018 m. liepos mėnesį nuėjusi aplankyti seserį ji sužinojo apie E. K. mirtį, kad O. J. K. sužinojo tai iÅ¡ J. A.. Apie L. K. mirtį žinojo ir ji, ir O. J. K., nes V. K. buvo atvykusi praÅ¡yti leisti L. palaidoti mirusio sÅ«naus V. kape.

O. J. K. nesutiko leisti palaidoti buvusio vyro sÅ«naus kape, nes L. K. niekada nesirÅ«pino sÅ«numi. Jos žiniomis pats L. K. nelabai bendravo su savo tėvu. Sesuo į užsienį iÅ¡vyko 2010 m. spalio mėnesį. Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra pareiÅ¡kėjos mirusio senelio E. K. marti. Po vyro tėvo mirties jai skambino O. J. K., kuri teigė iÅ¡ J. A. sužinojusi apie E. K. mirtį, jo paskutinius gyvenimo metus. Atsimena, kad tais pačiais metais O. J. K. per radijÄ jai siuntė sveikinimus, kad slaugė vyro tėvÄ ir savo mamÄ . 2010 metais O.

J. K. jų Å¡eimai siuntė sveikinimus, daugiau jos iki 2018 metų nebendravo. 2018 metų pabaigoje O. J. K. skambino, sakė, kad grįžo iÅ¡ užsienio, klausė apie vyro sveikatÄ . Po E. K. mirties O. J. K. jie nepranešė dėl Å¡eimoje susiklosčiusių aplinkybių, nes mirusysis niekada nepritarė L. ir O. J. K. vedyboms, jie niekada nebendravo. V. K. su O. J. K. daugiau bendravo, kai jų vaikai dar buvo maži. Suinteresuoti asmenys L. K., K. K. ir E. K. (pareiÅ¡kėjos brolis) praÅ¡o tenkinti B. G. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, nes pareiÅ¡kėja nebuvo informuota apie senelio mirtį.

Ä® E. K. palikimÄ nepretenduoja. Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono 1 – asis notarų biuras į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo patikslintam pareiÅ¡kimui nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. PareiÅ¡kimas netenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiÅ¡kėja sumokėjo 37,50 Eur žyminio mokesčio. IÅ¡ mirties įrašų matyti, kad E. K. , gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini)., L.

K., gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ gimimo ir santuokos liudijimų matyti, kad B. G. tėvas yra L. K.. PareiÅ¡kėjos tėvai L. K. ir O. J. K. susituokė 1972 m. rugpjūčio 19 d., santuokÄ nutraukė 1979 m. spalio 18 d. IÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡rašų matyti, kad po E. K. mirties buvo likęs Å¡is jo turtas 172/380 žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kurį pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sÅ«nus E. K. (parduotas); 145/319 žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sÅ«nus E. K. (parduotas); 118/260 žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sÅ«nus E. K. (parduotas);

žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sÅ«nus E. K. (parduotas); pastatas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio UN (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kuriuos pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sÅ«nus E. K. (parduoti); po ½ buto, kurio UN (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo sutuoktinė I.

K., jo sūnus E. K., Paveldėjimo turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. K.. Iš pažymos dėl gyvenamosios vietos matyti, kad L. K. gyveno E. K. priklausančiame name. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad O. J. K. dalyvavo L. K. laidotuvėse, siuntė sveikinimus E. K. šeimai. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad O. J. K. laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. sausio 16 d. ir laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. spalio 26 d. gydėsi stacionare. Iš mirties liudijimo matyti, kad L.

K. mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja B. G. praleido įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ po E. K., mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusiam palikimui priimti. PareiÅ¡kėja praÅ¡o šį terminÄ atnaujinti, nurodydama, kad terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, nes ji apie senelio E. K. mirtį nieko nežinojo dėl nesÄ Å¾iningų senelio artimųjų giminaičių veiksmų. Suinteresuoti asmenys I. K. ir E. K. kategoriÅ¡kai nesutiko dėl termino pratęsimo nurodydami, kad pati pareiÅ¡kėja niekada nebendravo su savo seneliu, nei ji, nei jos broliai bei seserys nedalyvavo ne tik senelio, bet ir savo tėvo laidotuvėse.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Teismui įvertinus patikslintame pareiÅ¡kime nurodytas pareiÅ¡kėjos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nutrÅ«kę pareiÅ¡kėjos B. G. ir senelio E. K. santykiai bei nežinojimas apie senelio mirtį, negali bÅ«ti laikytina svarbiomis priežastimis t. y. nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėja terminÄ palikimui priimti bÅ«tų praleidusi dėl svarbių, objektyvių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių.

Nors pareiškėja teigė, jog tėvams išsiskyrus, visiškai nutrūko jos ryšiai su tėvu bei tėvo giminėmis, taip pat seneliu, kuris buvo pareiškėjos tėvo tėvas, teismas pažymi, kad santykiai nutrūkę buvo iš abiejų pusių t. y. pareiškėja taip pat nebendravo nei su savo tėvu, nei seneliu, tinkamai nesidomėjo, nelankė jų. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja V. K., net ir pats pareiškėjos tėvas L. K., dėl šeimoje susiklosčiusių aplinkybių, nebendravo su savo tėvu, pareiškėjos seneliu.

Tai, kad pareiÅ¡kėja nebendravo su savo giminėmis, buvo jos pačios apsisprendimas. PareiÅ¡kėja yra suaugęs žmogus ir pati sprendžia su kuo jai bendrauti. Suinteresuoti asmenys pateikė įrodymus, kad pareiÅ¡kėjos motina O. J. K. bendravo su pareiÅ¡kėjos senelio giminėmis, dalyvavo pareiÅ¡kėjos tėvo L. K. laidotuvėse, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos motinai bendraujant su palikėjo giminėmis, pareiÅ¡kėja turėjo galimybę sužinoti apie senelio gyvenamÄ jÄ vietÄ , jo sveikatÄ bei mirtį.

Å ios galimybės nepaneigia pareiÅ¡kėjos pateikta pažyma apie jos motinos O. J. K. gydymÄ si (duomenys neskelbtini) stacionare. Nors pareiÅ¡kėja B. G. nurodė, kad jai tariamai nebuvo praneÅ¡ta apie senelio mirtį, tačiau bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga bei bent minimaliai domėdamasis savo seneliu ir jo sveikata, pareiÅ¡kėja objektyviai negalėjo nežinoti Å¡ios aplinkybės, tuo labiau, kad jos mama bendravo su giminėmis ir žinojo apie E. K. mirtį. Byloje apklausta liudytoja V. K. bei pareiÅ¡kėjos praÅ¡yta iÅ¡kviesti liudytoja J.

A. pareiÅ¡kime nurodė, kad jos su O. J. K. apie E. K. mirtį kalbėjo tuoj po jo mirties, t. y. 2009 metais, o ne 2018 metais, kaip nurodė pareiÅ¡kėja. J. A. pareiÅ¡kime nurodžius, kad ji su O. J. K. apie E. K. mirtį kalbėjo tuoj po jo laidotuvių, pareiÅ¡kėja atsisakė praÅ¡ymo iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojÄ J. A., teigdama, kad Å¡i yra paveikta suinteresuotų asmenų ir nori bÅ«ti neutrali. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatymas neįpareigoja įpėdinio praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę.

Byloje esantys įrodymai bei tai, kad pareiÅ¡kėja terminÄ palikimui priimti praleido 10 metų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės absoliučiai nieko nedarė, kad įstatymo nustatyto termino palikimui priimti nepraleistų ar kaip kitaip iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ . IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja be pagrindo buvo aplaidžiai pasyvi, o pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimÄ savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (CK 5.50 str. 1, 3 dalys).

Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų bÅ«ti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Mirusiojo pareiÅ¡kėjos senelio E. K. turtÄ paveldėjo suinteresuoti asmenys - mirusiojo sutuoktinė I.

K. ir sÅ«nus E. K., kurio Å¡eima tiek pareiÅ¡kėjos tėvÄ L. K., tiek jos senelį E. K. prižiÅ«rėjo, slaugė, palaidojo savo lėšomis ir iki Å¡iol prižiÅ«ri ir tvarko jų kapÄ . PareiÅ¡kėja visiÅ¡kai nesirÅ«pino ir neprisidėjo prie likusio paveldimo turto iÅ¡laikymo, nemokėjo mokesčių, be to, leistinais įrodymais nepaneigti suinteresuoto asmens E. K. argumentai, kad jis vienas rÅ«pinosi ne tik minėtais sirgusiais Å¡eimos nariais, bet ir paveldėtu tėvo E. K. turtu, tvarkė, draudė, vėliau jį pardavė.

I. K. atiteko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su mirusiuoju įregistruota l/2 dalis buto, kuriame gyveno dar iki santuokos su pareiÅ¡kėjos seneliu sudarymo ir dabar gyvena. Å iuo metu butas 2010 m. sausio 20 d. Paveldėjimo turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. K.. Tai reiÅ¡kia, kad suinteresuoti asmenys patyrė iÅ¡laidas, dėl kurių kompensavimo pareiÅ¡kėja neužsimena. Å ios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjai atnaujinus praleistÄ terminÄ bÅ«tų pažeisti suinteresuotų asmenų I.

K. ir E. K. interesai. Apibendrinant aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėja B. G. terminÄ palikimui priimti bÅ«tų praleidusi dėl svarbių, objektyvių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes ji pati su savo seneliu E. K. nebendravo, juo nesidomėjo, nesirÅ«pino, nelankė, nedalyvavo jo laidotuvėse, taip prarado teisę paveldėti palikėjo turtÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes ir remdamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) bei teisingÄ suinteresuotų asmenų I.

K. ir E. K., kurių teises bei pareigas paveiks termino atnaujinimas, interesų balansÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo atnaujinti pareiÅ¡kėjai praleistÄ terminÄ (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 576 -582 straipsniais, n u t a r i a : netenkinti B. G. pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo po E. K. mirties (duomenys neskelbtini). Nutartis per 7 d. gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus.

Teisėja Danutė Kregždienė