2024-12-16 Nr. CB-7441-2-68-3-14376-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4319

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14376-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. lapkričio 27 d. paduotu ieškovės M. J. S. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovės M. J. S. P. paduotas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. papildomą nutartį, sumažinant iš ieškovės M. J. S. P. atsakovei UAB „MIR LITHUANIA“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3027,30 Eur.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. papildoma nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priimta po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės M. J. S. P. ieškinį atsakovėms BUAB „PAYRNET“ ir UAB „MIR LITHUANIA“ dėl sutarties pažeidimo, neteisėtai laikomų lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

Ieškovė M. J. S. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsakovės UAB „MIR LITHUANIA“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalį, 277 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus, 176-178 straipsnius, 185 straipsnį, padarė nurodytų proceso teisės normų pažeidimus.

2. Ieškovei nutarus nebedalyvauti civiliniame procese ir tokiu būdu pasitraukti iš bylos nebetikslinant ieškinio, o atsakovei per jos filialą grąžinus ieškovei pagrindinę prašomą priteisti piniginę sumą ir tokiu būdu praktiškai pripažįstant ieškovės ieškinį, teismas priteisė iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidos. Tokia teismų praktika ir toks teisės aiškinimas ir taikymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra ydingi. Likusi ieškovės ieškinio reikalavimo dalis sudarė vos 1742,17 Eur, kai tuo tarpu iš ieškovės buvo priteista beveik dvigubai didesnė bylinėjimosi išlaidų suma – net 3027,30 Eur. Atsakovė buvo pripažinusi ir įvykdžiusi net 92,5 proc. ieškovės ieškinio. Tai visiškai neatitinka civilinio proceso teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiuo atveju apskritai negalėjo būti tenkinamas.

3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai civilinė byla nutraukiama, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi negalutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022 55 punktas). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (CPK 277 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

4. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pagal nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką papildomas teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali būti priimtas tik tada, jeigu asmuo iš tikrųjų neturėjo realios galimybės pateikti teismui tokio prašymo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės ieškinys Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas. Tai reiškia, kad pagal šią teismo nutartį ieškinys apskritai liko nepaduotas nepašalinus ieškinio trūkumų. Atsižvelgiant į tai, byloje neliko pagrindų taikyti CPK 277 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Remiantis tuo, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti atmestas CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu.

5. Kadangi šioje byloje atsakovė pagrindinę ieškovės ieškinio reikalavimų dalį pripažino visiškai sumokėdama jai 21 686,89 Eur piniginę sumą (CPK 140 straipsnio 2 dalis), atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negalėjo būti tenkinamas ir šiuo pagrindu. Net jeigu ir būtų svarstoma tokį prašymą tenkinti, tokiu atveju atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudarytų vos 7,5 proc. dėl ieškovės ieškinyje pareikštos 23 429,06 Eur sumos priteisimo, nes 21 686,89 Eur piniginę dalį atsakovė ieškovei grąžino dar tebevykstant civilinės bylos iškėlimo ir ieškinio priėmimo klausimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neteisingai byloje apskaičiavo galimą maksimalią priteistiną atsakovei bylinėjimosi išlaidų sumą, kas nulėmė neteisėtos ir neteisingos teismo nutarties priėmimą.

6. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovės pateikta medicininė pažyma nepagrindžia, kad ieškovės sveikatos sutrikimų priežastimi buvo teisme nagrinėjamas šalių ginčas arba kad šie sveikatos sutrikimai nulėmė ieškovės sprendimą toliau nebetęsti proceso (apeliacinės instancijos teismo nutarties 49 punktas). Darydamas tokią išvadą, teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo proceso teisės normas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai), nes akivaizdu, kad esminė ir pagrindinė priežastis toliau nebetęsti civilinio proceso buvo kartu ir ieškovės iškilusios sveikatos problemos jau prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 4 d. papildomos nutarties bei 2024 m. kovo 19 d. nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė