ee9e52a7-eaa0-4871-bbf2-501fa43330e4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡asCivilinė byla Nr. e2-3117-1014/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35822-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui Å . S., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Dapkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å . S. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Vilniaus degtinė“ dėl akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas Å . S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiais Å¡iuos akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ (toliau – AB, Bendrovė) 2019 m. spalio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus:

a) įgyvendinant AB „Vilniaus degtinė“ 2019-09-30 dienos susitarimÄ su Luminor bank AS Lietuvos filialu, pratęsti pateiktų užtikrinimo priemonių galiojimÄ ir pakeisti atitinkamas hipotekos/įkeitimo sutarčių sÄ lygas (įskaitant, bet neapsiribojant maksimalios hipotekos/įkeitimo dydį sutartinėse hipotekose/įkeitimuose), taip, kad tokie pakeitimai atitiktų Susitarimo dėl kredito sutarties Nr. Nr. K-2400-2008-464 pakeitimo sÄ lygas;

b) užtikrinant AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ prievolių įvykdymÄ , pratęsti pateiktų užtikrinimo priemonių galiojimÄ ir pakeisti atitinkamas hipotekos/įkeitimo sutarčių sÄ lygas (įskaitant, bet neapsiribojant maksimalios hipotekos/įkeitimo dydį sutartinėse hipotekose/įkeitimuose), taip, kad tokie pakeitimai atitiktų Susitarimo dėl kredito sutarties Nr. 4229-13SKL pakeitimo sÄ lygas;

c) atÅ¡aukti akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ stebėtojų tarybÄ , naujos stebėtojų tarybos nariais iÅ¡rinkti A. H., S. L. ir P. C., taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas Å . S. nurodė, kad 2019 m. spalio 29 d. įvyko Bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame buvo patvirtinti akcininkų susirinkimo sprendimai, prieÅ¡taraujantys imperatyvioms teisės normoms ir smulkiųjų Bendrovės akcininkų teisėms ir ieÅ¡kovas, bÅ«damas smulkiuoju bendrovės akcininku yra suinteresuotas tuo, kad Bendrovei nebÅ«tų daroma materialinė žala ir įmonės stebėtojų tarybos nariai bÅ«tų iÅ¡rinkti teisėtai, teikia šį ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovas teigia, kad Akcininkų susirinkimo sprendimas, įgyvendinant AB „Vilniaus degtinė“ 2019-09-30 dienos susitarimÄ su Luminor bank AS Lietuvos filialu, pratęsti pateiktų užtikrinimo priemonių galiojimÄ ir pakeisti atitinkamas hipotekos/įkeitimo sutarčių sÄ lygas, prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė 2018 metų finansinės atskaitomybės, metų pabaigoje turėjo 3 112 555 Eur pradelstų grupės įmonių skolų ir tik 2 291 372 Eur kreditų ir kitų sumų, kurioms skaičiuojamos palÅ«kanos.

Taigi jeigu įmonė tvarkingai administruotų skolas ir susirinktų pradelstas grupės įmonių skolas, bendrovė galėtų vykdyti savo veiklÄ be kreditų ir sutaupytų nemažai palÅ«kanų iÅ¡laidų, kartu susimažintų ir prisiimamas rizikas. Taip pat nurodė, kad atsakovė toleruodama pradelstas grupės įmonių skolas prisiima itin dideles rizikas dėl to, kad didžiojo akcininko verslai yra itin nuostolingi, t.y. vien per 2018 m. ir 2017 m. didžiojo akcininko M. B. Wine & Spirits (toliau – MBWS) įmonės patyrė 129 200 000 Eur nuostolių.

IeÅ¡kovas akcentavo, kad didžiojo akcininko MBWS balsais priimtas akcininkų susirinkimo sprendimas užstatyti AB „Vilniaus degtinė“ turtÄ tam, kad vėliau pradelstų mokėjimų forma galėtų finansuoti savo ant bankroto ribos esančius verslus akivaizdžiai pažeidžia smulkiųjų akcininkų teises, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovės sprendimas nemokėti dividendų yra akivaizdžiai perteklinis ir pažeidžia akcininkų teisę gauti bendrovės pelno dalį.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė neturi AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ akcijų, todėl akcininkų susirinkimui nusprendus užtikrinti didžiojo akcininko MBWS valdomos bendrovės AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ prievolių įvykdymÄ , toks sprendimas pažeidžia smulkiųjų akcininkų teises, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Prievolių užtikrinimÄ turėtų daryti AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ akcininkai, kadangi verslo rizikas turėtų prisiimti tie asmenys, kurie pasiima pelnÄ .

Å iuo akcininkų susirinkimo sprendimu rizika permetama atsakovės akcininkams, o pelnas teks MBWS. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad visi stebėtojų tarybos nariai yra pagrindinio atsakovės akcininko M. B. Wines & Spirits darbuotojai. Pažymėjo, kad nors Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktorius sprendimu nuspręsta nebelaikyti AB „Vilniaus degtinė“ emitentu, tačiau Å¡iuo metu dėl Å¡io sprendimo vyksta teisminiai ginčai (Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. el-4187-596/2019) ir ieÅ¡kovas siekia, kad Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus sprendimas Nr. 241-152 dėl akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ nebelaikymo emitentu bÅ«tų panaikintas,– ieÅ¡kovo vertinimu, sprendimas, nagrinėjant minėtÄ Å .

S. skundÄ , turės prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas šį ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės piktnaudžiauja teise, nes Å¡is ieÅ¡kinys yra jau trečias ieÅ¡kinys dėl skirtingų visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimų per 2 metus. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pateikia daug „sÄ mokslo teorijų“, tačiau iÅ¡ esmės nėra įrodinėjamos jokios aiÅ¡kios ir konkrečios faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, ieÅ¡kinyje nėra jokių argumentų, kodėl stebėtojų tarybos atÅ¡aukimas turėtų bÅ«ti laikomas neteisėtu, o visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo galima rinkti naujos stebėtojų tarybos ir/ar konkrečių jos narių.

Vienintelis argumentas yra tai, jog ieÅ¡kovas ginčija Lietuvos banko sprendimÄ nebelaikyti AB „Vilniaus degtinė“ emitentu, vienok, kodėl ieÅ¡kovas mano, jog vien jo skundo teismui pateikimas automatiÅ¡kai padaro neteisėtu sprendimÄ iÅ¡rinkti naujÄ Stebėtojų tarybÄ , taip ir lieka neaiÅ¡ku. Nurodė, kad pateiktas ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra nemotyvuotas ir grindžiamas vien tik prielaidomis bei spėliojimais, o ne konkrečiais įrodymais. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad AB „Vilniaus degtinė“ naudojasi Luminor Bank AS Lietuvos filialo suteiktu kredito limitu sÄ skaitoje ir Å¡ios lėšos yra naudojamos kaip apyvartinės lėšos, kurios naudojamos įvairiausioms reikmėms – akcizo mokesčio mokėjimui, atsiskaitymui su tiekėjais ir pan., o tiekiant prekes, kartais klientais įsiskolina už jas ir tai yra normali verslo praktika.

Kadangi atsakovė yra M. B. Wine and Spirits grupės įmonė, akivaizdu, jog atsakovė sudaro gana daug sandorių grupės viduje, todėl grupės įmonėms patiriant finansinių sunkumų, kartais sutrinka ir atsiskaitymas su atsakove. Atsakovė akcentavo, kad nuolat kontroliuoja atsiskaitymų bÅ«klę ir deda pastangas mažinti vėluojančius atsiskaitymus, kÄ patvirtina ta aplinkybė, jog 2019 metų pabaigai vėluojančios grupės įmonių skolos atsakovei sumažėjo iki 924 585 eurų (t.y. daugiau nei tris kartus).

Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, jog iÅ¡ produkcijos pardavimų grupės įmonėms gauna dvejopos naudos: tiesioginės – gaunamas pelnas ir netiesioginės – didinant gamybos apimtis, mažėja atskirų produktų savikaina, nes fiksuoti kaÅ¡tai paskirstomi didesniam produkcijos kiekiui. Todėl tuo atveju, jei ieÅ¡kovo pageidavimu atsakovė visiÅ¡kai nutrauktų produkcijos tiekimÄ kitoms M. B. Wine and Spirits grupės įmonėms, tai neabejotinai neigiamai atsilieptų atsakovės finansinei padėčiai.

IeÅ¡kovas nenurodė nei vienos konkrečios imperatyvios teisės aktų normos, kuriÄ galėtų pažeisti IeÅ¡kovo ginčijamas Sprendimas pratęsti Bendrovės turto įkeitimÄ Luminor Bank AS Lietuvos filialo naudai mainais už Å¡io banko suteiktÄ kredito linijÄ . Å iuo atveju Sprendimas buvo padarytas ne dėl kredito ėmimo, tačiau dėl kredito užtikrinimo, kuris yra visiÅ¡kai įprasta verslo praktika ir toks sprendimas atitinka įprastÄ verslo rizikÄ . Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ skolinasi pinigų iÅ¡ Luminor Bank AS Lietuvos filialo ne kažkam kitam, kaip atsiskaityti su atsakove už iÅ¡ Å¡ios įmonės įsigytas prekes, iÅ¡ tokio prekių pardavimo atsakovė gauna pelnÄ , todėl atsakovei yra naudinga užtikrinti AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ prievoles, kad Å¡i pirktų daugiau prekių ir generuotų didesnį pelnÄ pačiai atsakovei.

Atsakovė nurodė, jog M. B. Wine and Spirits valdo 98,9% AB „Vilniaus degtinė“ akcijų ir 100% AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ akcijų, todėl IeÅ¡kovo argumentai, jog vienas akcininkas bandytų perkėlinėti pelnÄ tam, kad sutaupytų 1% yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atsakovė akcentavo prieÅ¡taringÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl Stebėtojų tarybos sudėties, – nurodo, kad ieÅ¡kovas civilinėje byloje Nr. e2-928-845/2020 reikalavo panaikinti ankstesnį sprendimÄ iÅ¡rinkti stebėtojų tarybÄ , t. y. ieÅ¡kovas yra nepatenkintas iki ginčijamo Å¡ioje byloje sprendimo priėmimo buvusia Stebėtojų taryba, tačiau Å¡ioje byloje reikalauja palikti Å¡iÄ buvusiÄ Stebėtojų tarybÄ toliau vykdyti savo funkcijas.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o ieÅ¡kovui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl 2019 m. spalio 29 d. įvykusio AB „Vilniaus degtinė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d.

įvyko AB „Vilniaus degtinė“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo atÅ¡aukta bendrovės stebėtojų taryba ir iÅ¡rinkti jos nauji nariai: A. H., S. L. ir P. C., taip pat buvo priimti Å¡ie sprendimai: įgyvendinant AB „Vilniaus degtinė“ 2019-09-30 dienos susitarimÄ su Luminor bank AS Lietuvos filialu, pratęsti pateiktų užtikrinimo priemonių galiojimÄ ir pakeisti atitinkamas hipotekos/įkeitimo sutarčių sÄ lygas (įskaitant, bet neapsiribojant maksimalios hipotekos/įkeitimo dydį sutartinėse hipotekose/įkeitimuose), taip, kad tokie pakeitimai atitiktų Susitarimo dėl kredito sutarties Nr. K-2400-2008-464 pakeitimo sÄ lygas; užtikrinant AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ prievolių įvykdymÄ , pratęsti pateiktų užtikrinimo priemonių galiojimÄ ir pakeisti atitinkamas hipotekos/įkeitimo sutarčių sÄ lygas (įskaitant, bet neapsiribojant maksimalios hipotekos/įkeitimo dydį sutartinėse hipotekose/įkeitimuose), taip, kad tokie pakeitimai atitiktų Susitarimo dėl kredito sutarties Nr. 4229-13SKL pakeitimo sÄ lygas (t.1, b.l. 111).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CPK) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Akcininkas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiu, įgyvendindamas savo kaip dalyvio teises ieÅ¡kinyje turi nurodyti pagrįstÄ teisėtÄ interesÄ . Akcininko subjektinių teisių ir (ar) įstatymo saugomų interesų pažeidimas yra savaime preziumuojamas, jeigu ginčijamas sprendimas prieÅ¡tarauja teisės normoms ar principams.

Akcininkas, reiÅ¡kiantis tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį, turi konkretizuoti savo subjektinių teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų pažeidimÄ , t. y. nurodyti ne tik subjektines teises ir (ar) interesus pažeidžiantį atsakovo elgesį, bet ir tokiu elgesiu akcininkui sukeltus įstatyme nenumatytus neigiamus padarinius, o ne apsiriboti vien tik konstatavimu dėl ginčijamo sprendimo prieÅ¡taravimo teisės normoms. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė aplinkybe, jog yra atsakovės – AB „Vilniaus degtinė“ akcininkas.

Å iuo metu bendrovės patronuojančioji įmonė, daranti tiesioginį lemiamÄ poveikį bendrovei, M. B. Wine & Spirits (toliau – MBWS) vykdo privalomÄ bendrovės akcijų iÅ¡pirkimÄ iÅ¡ smulkiųjų akcininkų. 2019 m. spalio 29 d. įvyko AB „Vilniaus degtinė“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame iÅ¡skirtinai MBWS balsais buvo patvirtinti akcininkų susirinkimo sprendimai, prieÅ¡taraujantys imperatyvioms teisės normoms ir smulkiųjų bendrovės akcininkų teisėms, kuriais Bendrovei daroma žala.

Pagal duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ Å . S., kaip smulkusis AB „Vilniaus degtinė“ akcininkas, 2017 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl teisingos AB „Vilniaus degtinė“ akcijų kainos nustatymo, Å¡i civilinė byla Nr. e2-308-656/2020 (bylos medžiaga nevieÅ¡a) nėra iÅ¡nagrinėta. Kaip procesiniuose dokumentuose (raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose) ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino AB „Vilniaus degtinė“ atstovas, byla yra sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėtos kitos, po Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo Å .

S. iniciuotos bylos. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais tuo atveju, jei jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto kaip civilinių teisių gynybos bÅ«do taikymui bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: teisės normoms, įstatams ar principams prieÅ¡taraujantis atsakovo elgesys, akcininko konkrečių subjektinių teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų pažeidimas (t. y. rezultatas) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp elgesio bei rezultato.

Akcininko konkrečių subjektinių teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų pažeidimo pagal CK 2.82 str. 4 d. samprata aiškinama remiantis šio instituto kolektyviniu pobūdžiu, tikslais ir paskirtimi. Tokia įstatymo formuluote vertintini akcininkų kaip visumos, bendrovės kaip savarankiško teisės subjekto interesai. Civilinės apyvartos stabilumo požiūriu atsižvelgtina į trečiųjų asmenų interesus, kuriuos paveikia ginčijamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ginčijant akcininkų sprendimus, turi bÅ«ti siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei vieÅ¡Ä jį interesÄ . Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali sustabdyti bendrovės veiklÄ , padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bÅ«tina atsižvelgti į abu Å¡io instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABÄ® imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo suÅ¡aukimÄ , eigÄ ar sprendimų priėmimÄ , taip pat kai Å¡ie pažeidimai lėmė bendrovės ar vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ir pažeidimo padarinių negalima paÅ¡alinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v.

UAB „Sangreta“, bylos Nr. 3K-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. S. v. specialios paskirties AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-856/2001; 2002 m. birželio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Vilnamisa“ v. AB „ŠeÅ¡kinės Å irvinta“, bylos Nr. 3K-3-878/2002; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje „Plass Investments Limited“ v. įmonių grupė „Alita“, AB ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2015; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai neturėtų bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių bendrovei, jos akcininkams ar kuriais nepažeistas vieÅ¡asis interesas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtÄ 3K-3-482-687/2015). Ä®vertinusi formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismas analizuoja ginčijamus 2019 m. spalio 29 d. įvykusio AB „Vilniaus degtinė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, vertina, ar byloje esama duomenų, jog Å¡ie sprendimai sukėlė neigiamų padarinių bendrovei, akcininkams, ar buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas ir teisės norminiai aktai.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad 2019 m. spalio 29 d. AB „Vilniaus degtinė“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas netinkamai, kad akcininkų susirinkimas buvo organizuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jog buvo netinkamai suskaičiuoti dalyvavusių bei balsavusių akcininkų balsai ar padaryti kitokie procedūriniai pažeidimai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas tokio pobūdžio klausimų nekėlė, jis nepateikė teismui įrodymų, jog reiškė pretenzijas dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos ar kad ši tvarka buvo pažeista.

Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad 2019 m. spalio 29 d. įvykusiame AB „Vilniaus degtinė“ susirinkime dalyvavo bendrovės akcininkai, turintys 99,19 proc. visų bendrovės akcijų balsų, taip pat jog ieÅ¡kovas yra vienintelis akcininkų susirinkime dalyvavęs smulkusis Bendrovės akcininkas (atsiliepimo į ieÅ¡kinį 1 priedas). IeÅ¡kovo teigimu, atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas atÅ¡aukti AB „Vilniaus degtinė“ stebėtojų tarybÄ ir naujos stebėtojų tarybos nariais iÅ¡rinkti A.

H., S. L. ir P. C. akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Akcinių bendrovių įstatymo 31 str. 8 daliai. TokiÄ iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovas daro dėl to, kad yra pateikęs skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir ginčija Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktorius 2019 m. gegužės 27 d. priimtÄ sprendimÄ Nr. 241-152 „Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ nebelaikymo emitentu“, kuriuo nuspręsta nebelaikyti AB „Vilniaus degtinė“ emitentu. Byloje surinkta raÅ¡ytine medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta ir ginčo dėl toliau iÅ¡vardintų faktinių aplinkybių byloje nėra, kad 2019 m. balandžio 26 d.

AB „Vilniaus degtinė“ pateikė praÅ¡ymÄ LB dėl emitento statuso atsisakymo, kurio pagrindu, vadovaudamasis VPÄ® 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktorius 2019 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimÄ Nr. 241-152 „Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ nebelaikymo emitentu“, kuriuo nusprendė nebelaikyti AB „Vilniaus degtinė“ emitentu. Å . S., smulkusis Bendrovės akcininkas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, su skundu kreipėsi į teismÄ , nurodydamas, jog Å¡is sprendimas grubiai pažeidžia jo ir kitų AB „Vilniaus degtinė“ akcininkų teises.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Å . S. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , pažymėjo, kad sprendimas nebelaikyti Bendrovės emitentu priimtas esant sÄ lygų visumai, t. y. esant kvalifikuota balsų dauguma priimtam Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui nebesiÅ«lyti Bendrovės akcijų vieÅ¡ai bei esant VPÄ® nustatyta tvarka pateiktam oficialiam siÅ«lymo supirkti likusias Bendrovės akcijas, kuris nebuvo užginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, ir įgyvendinus šį siÅ«lymÄ , o Å .

S. argumentas, kad buvo privalu įgyvendinti privalomÄ akcijų pirkimÄ , kaip bÅ«tinÄ jÄ sÄ lygÄ , yra nepagrįstas, kadangi privalomo oficialaus siÅ«lymo ir privalomo akcijų iÅ¡pirkimo institutai nėra tapatÅ«s, jų įgyvendinimo procedÅ«ros taip pat skirtingos. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 31 str. 8 dalį Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių turi bÅ«ti nesusiję su bendrove, bendrovę kontroliuojančiu akcininku ir bendrovės organų nariais Å¡eimos, giminystės, svainystės, partnerystės ryÅ¡iais, taip pat stebėtojų tarybos narys ne mažiau kaip metus iki jo paskyrimo negali turėti ar neturi bÅ«ti turėjęs verslo ryÅ¡ių su Å¡ia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčios tokių ryÅ¡ių bendrovės akcininkas, kolegialaus valdymo organo narys ar vadovas.

Turinčiu verslo ryÅ¡ių su akcine bendrove, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, laikomas fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kuris yra prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamÄ sias ir konsultacines paslaugas), partneris ar asmuo, kuris gauna pajamų iÅ¡ Å¡ios bendrovės, iÅ¡skyrus atlygį už veiklÄ vykdant kolegialaus organo nario ar komiteto nario pareigas. Taigi, aptariama nuostata taikoma tik bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Ieškovo ginčijamas AB „Vilniaus degtinė“ akcininkų susirinkimas įvyko 2019 m. spalio 29 d., tai yra tuomet, kai AB „Vilniaus degtinė“ akcijomis prekiaujama nebuvo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo nurodyta nuostata dėl stebėtojų tarybos nebuvo pažeista. Taigi, atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes, teismas nenustatė, kad 2019 m. spalio 29 d. neeilinio visuotinio AB „Vilniaus degtinė“ akcininkų susirinkimo sprendimas, kuriuo buvo atšaukta Bendrovės stebėtojų taryba ir išrinkti jos nauji nariai A.

H., S. L. ir P. C. prieÅ¡tarauja Akcinių bendrovių įstatymo normoms ir kad bÅ«tų CK 2.82 str. 4 dalyje nustatyti pagrindai Å¡iam sprendimui panaikinti. Savo pozicijÄ dėl 2019 m. spalio 29 d. įvykusio AB „Vilniaus degtinė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų įkeisti turtÄ , užtikrinant atsakovės prievoles ir sprendimo įkeisti turtÄ , užtikrinant AB ,,Prekyba alkoholiniais gėrimais “ prievoles Luminor Bank AS filialui ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindžia tik prielaidomis ir deklaratyviais samprotavimais apie tai, kad jie turi neigiamos įtakos bendrovės veiklos rezultatams, o tai, savo ruožtu, turi įtakos, nustatant teisingÄ iÅ¡perkamų akcijų kainÄ .

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog ieÅ¡kovo svarstymai apie ginčijamais sprendimais neva daromÄ Å¾alÄ Bendrovei, remiantis ekonomine logika, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. B. Wine and Spirits valdo 98,9 proc. AB „Vilniaus degtinė“ akcijų ir 100 proc. AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ akcijų, todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog vienas akcininkas ginčijamais sprendimais siektų perkelti pelnÄ tam, kad sutaupytų 1 proc. yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Be to, ginčijami sprendimai padaryti ne dėl kredito ėmimo, tačiau dėl kredito užtikrinimo, kuris yra visiÅ¡kai įprasta verslo praktika ir toks sprendimas atitinka įprastÄ verslo rizikÄ , teismo vertinimu, ekonominę logikÄ atitinka atsakovės paaiÅ¡kinimai, kad jai yra naudinga užtikrinti AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ prievoles, kad Å¡i pirktų daugiau prekių ir generuotų didesnį pelnÄ pačiai atsakovei, o iÅ¡ produkcijos pardavimų grupės įmonėms atsakovė gauna dvejopos naudos: tiesioginės – gaunamas pelnas ir netiesioginės – didinant gamybos apimtis, mažėja atskirų produktų savikaina, nes fiksuoti kaÅ¡tai paskirstomi didesniam produkcijos kiekiui, todėl atsakovei nutraukus produkcijos tiekimÄ kitoms M.

B. Wine and Spirits grupės įmonėms, tai neabejotinai neigiamai atsilieptų atsakovės finansinei padėčiai. Taigi ieÅ¡kovo teiginiai, esÄ Bendrovė galėtų vykdyti savo veiklÄ be kreditų, kartu sumažintų ir prisiimamas rizikas atmestini kaip deklaratyvÅ«s, nes nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, kaip ir ieÅ¡kovo abejonės, prielaidos ar samprotavimai dėl netinkamo grupės skolų administravimo, – prieÅ¡ingai, bylos duomenimis, atsakovė nuolat kontroliuoja atsiskaitymų bÅ«klę, o subalansuotas pradelstų mokėjimų dydis rodo tinkamÄ verslo bÅ«senÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, kad pamatinis MBWS tikslas yra pasipelnyti smulkiųjų atsakovės akcininkų sÄ skaita ir daryti spaudimÄ smulkiesiems akcininkams itin pigiai parduoti Bendrovės akcijas (ieÅ¡kovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 8 punktas). Pirmiausiai, teismas pažymi, kad teisingos akcijų kainos nustatymas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra ginčo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pradėta civilinė byla Nr. e2-463-656/2019 dėl teisingos AB „Vilniaus degtinė“ akcijų kainos nustatymo (bylos medžiaga nevieÅ¡a), tuo tarpu daugybė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio argumentai susiję bÅ«tent su teisinga akcijų kaina.

Teismas pažymi, kad visi argumentai dėl teisingos akcijų kainos gali ir turi bÅ«ti reiÅ¡kiami bÅ«tent nurodytoje kitoje civilinėje byloje. Tačiau ieÅ¡kovas, ginčydamas akcininkų susirinkimo sprendimus, savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo argumentus apie Bendrovės pirkėjų įsiskolinimus, gaunamÄ pelnÄ iÅ¡ pardavimų kitoms grupės įmonėms, skolų administravimo tinkamumÄ , Bendrovės privalomo akcijų supirkimo kainos dydį (ieÅ¡kovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 4-6,8-9 punktas).

Teismas pažymi, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kovo argumentai dėstomi Å¡ioje byloje, kiek jie liečia sprendimus įkeisti turtÄ , užtikrinant atsakovės prievoles ir sprendimo įkeisti turtÄ , užtikrinant AB ,,Prekyba alkoholiniais gėrimais “ prievoles Luminor Bank AS filialui, iÅ¡ esmės yra susiję su įmonės veikla, tačiau Å¡ie klausimai iÅ¡ esmės nėra susiję su ginčijamais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, kaipo tokiais. Reikalavimai panaikinti Å¡iuos ginčijamus sprendimus yra grindžiami ne tų sprendimų per se neteisėtumu, tačiau Å¡ių sprendimų neatitikimu ieÅ¡kovo lÅ«kesčiams (ieÅ¡kovas pageidauja gauti dividendų, tačiau akcininkai priima prieÅ¡ingus sprendimus).

IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog ginčijamais sprendimais Bendrovei daroma akivaizdi žala ir dėl tokių sprendimų patiriamos sÄ naudos akivaizdžiai virÅ¡ija gaunamÄ naudÄ . IeÅ¡kovas nenurodė nei vienos konkrečios imperatyvios teisės aktų normos, kuriÄ galėtų pažeisti ginčijami sprendimai pratęsti Bendrovės turto įkeitimÄ Luminor Bank AS Lietuvos filialo naudai mainais už Å¡io banko suteiktÄ kredito linijÄ . Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ , teismas sprendžia, kad Å . S. nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai pažeidė Bendrovės ir jos smulkiųjų akcininkų interesus, jog Å¡ie sprendimai trukdo nustatyti teisingÄ kainÄ akcijų iÅ¡pirkimo metu, kurios nustatymas, be kita ko, yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis Atsakovė 2020 m. vasario 20 d. raÅ¡tu prašė teismo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ieÅ¡kovui skirti 5000 Eur baudÄ , pusę Å¡ios sumos skiriant atsakovei, teismo posėdžio metu šį praÅ¡ymÄ palaikė. Atsakovė nurodo, kad jog ieÅ¡kovas antrus metus iÅ¡ eilės ginčija visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, tai yra jau 3 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas 2019 metais, ir ginčydamas juos siekia sukelti kuo daugiau nepatogumų atsakovei, o ne savo pažeistų teisių gynimo, t. y. ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje elgiasi nesÄ Å¾iningai.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimÄ procesu paskirti baudÄ . Pagal formuojamÄ kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos:

Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas praÅ¡ymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Ä®statyme nustatytos teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar paduoti apeliacinį skundÄ , remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (iÅ¡oriniais) jo pasireiÅ¡kimo požymiais (pvz., ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«džiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sÄ moningai sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ ), toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas ir turi bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

Tam, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimÄ Å¡ia teise, turi bÅ«ti nustatytas aiÅ¡kiai nepagrįstas Å¡ios teisės įgyvendinimas. Pažymėtina tai, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, aiÅ¡kiai nepagrįsto ieÅ¡kinio, praÅ¡ymo pareiÅ¡kimas ar kitokio pobÅ«džio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rÅ«pesčių).

Pažymėtina, kad teismai akcininko teisėms ginti taiko ne tik bendruosius CK 1.138 straipsnyje nurodytus gynimo būdus, bet ir specialiuosius akcininko teisių gynimo būdus, įtvirtintus CK ir ABĮ, tokius kaip bendrovės organų sprendimų pripažinimas negaliojančiais, juridinio asmens veiklos tyrimas (CK 2.124 straipsnis), bendrovės ultra vires sandorių pripažinimas negaliojančiais (CK 1.82, 2.83 straipsniai) ir kt. Įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, teismas pažymi, kad ieškovo pateikto ieškinio argumentuose dėl netinkamo įmonės valdymo iš tiesų galima rasti panašumų į argumentus, teikiamus, reikalaujant juridinio asmens veiklos tyrimo.

Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Ä®statymas nedetalizuoja sÄ vokos „netinkamai veikė“ turinio, Å¡i sÄ voka aiÅ¡kintina taip, kad kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi bÅ«ti tokios, kurios iÅ¡ esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).

Atsižvelgiant į Å¡iÄ kasacinio teismo praktikÄ , galima spręsti, jog ieÅ¡kovo pozicija ir procesinis elgesys byloje iÅ¡ tiesų gali bÅ«ti vertinamas, kaip itin panaÅ¡us į asmens, siekiančio juridinio asmens veiklos tyrimo(t. y. visos įmonės veiklos įvertinimo), procesinį elgesį. IÅ¡ dalies sutiktina su atsakove ir tuo aspektu, kad nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas tikslingai pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ , ginčydamas atsakovės visuotinio susirinkimo sprendimus. Vis dėlto, teismo vertinimu, aukščiau minėtos aplinkybės savaime nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas siekia ne, jo nuomone, pažeistų savo teisių gynybos, bet kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų, taigi, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas.

Todėl teismas atsakovo praÅ¡ymo paskirti 5000 Eur baudÄ ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis netenkina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė patyrė 3000 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. BylÄ laimėjusi Å¡alis (atsakovė) turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Spręsdamas dėl atlygintinų teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovės atstovo galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobÅ«dį, turinį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos iÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai pirmosios instancijos teisme (užmokestis už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, praÅ¡ymų parengimÄ , pasirengimÄ bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, atstovavimÄ teismo posėdžio metu) yra protingo dydžio, todėl priteisiamos pilna apimtimi (CPK 98 straipsnis). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes jos nevirÅ¡ija minimalaus dydžio (2020 m. sausio 13 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieškovo Š.

S. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Vilniaus degtinė“ atmesti. Atsakovės AB „Vilniaus degtinė“ praÅ¡ymo dėl baudos ieÅ¡kovui Å . S. už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo netenkinti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Å . S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės AB „Vilniaus degtinė“, juridinio asmens kodas 120057287, naudai 3000 Eur (tris tÅ«kstančius Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rūta Kazlauskienė