2019-09-18 Nr. AB-17828-3-61-3-00061-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1737-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00061-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), ir Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)) 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 62-824 (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimas); 2) panaikinti Lukiškių TI-K (teisių perėmėjas Vilniaus PN) 2017 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 62-871 (toliau – ir 2017 m. spalio 13 d. nutarimas); 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-7104 (toliau – ir Departamento Sprendimas); 4) priteisti turtinės žalos atlyginimą už sugadintą kortelių skaitytuvą; 5) įpareigoti grąžinti dvi pašalpas; 6) priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nepagrįstai nesuteikiama teisė gauti arba nusipirkti stacionaraus kompiuterio ar skaitmeninių rėmelių. Kauno savivaldybės administracijai turėjo pateikti savo asmens tapatybės dokumentą, kad galėtų sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Teigė, kad 2017 m. liepos 7 d. kreipėsi į administraciją, jog jam padarytų asmens tapatybės kortelę bei jos kopiją. Asmens tapatybės kortelę gavo 2017 m. rugpjūčio 22 d., pasirašė dėl gavimo, tačiau jos į rankas negavo, o administracija atsisakė padaryti tapatybės kortelės kopiją.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl darbo įmonėje „Mūsų amatai“, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas. Dėl to patyrė neturtinę žalą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. kratos metu pareigūnai pas jį rado USB laikmeną, dėl to jam paskirta nuobauda, taip pat buvo sumažinta piniginė išmoka. Teigė, kad nesutinka su jam 2017 m. rugsėjo 22 d. paskirta nuobauda bei sumažinta piniginė išmoka, kadangi nuobauda paskirta neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių. Paaiškino, kad 2017 m. spalio 13 d. jam taip pat buvo paskirta nuobauda už tai, kad 2017 m. spalio 6 d. apie 9.40 val. jis ne miegui skirtu laiku neva miegojo 74 kameroje. Nesutinka ir su minėtu nutarimu paskirta nuobauda, kadangi ji paskirta neišsiaiškinus ir neįsigilinus į visas aplinkybes.

5. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. gavo kortelių skaitytuvą ir 2 GB SD kortelę, tačiau po patikrinimo ji nebeveikė, nors perkant skaitytuvą bei tikrinant, jis veikė. Pareiškėjas dėl to parašė skundą administracijai, tačiau nesutinka su pateiktais atsakymais. Teigė, kad patyrė turtinę žalą, kurią vertina 14,99 Eur, t. y. kortelių skaitytuvo kaina.

6. Paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. kratos metu iš jo buvo paimti du nuosavi šaukštai ir vienas priklausantis įstaigai. Teigė, kad krata buvo atlikta neteisėtai, pažeidžiant jos atlikimo procedūrą, nes kratos metu jis su kitu nuteistuoju V. A. buvo išvestas į koridorių ir negalėjo dalyvauti, nebuvo supažindintas su kratos rezultatais, ji nebuvo filmuojama bei nenurodytas kratos pagrindas. Pareigūnas, atlikęs kratą ir išnešdamas daiktus, nurodė, kad jie bus padėti į sandėlį bei surašytas aktas, tačiau to padaryta nebuvo, todėl Departamentas padarė klaidingą išvadą, jog per kratą nebuvo paimti daiktai. Pareiškėjas patyrė dideles dvasines ir emocines kančias, tai sudarė prielaidas neturtinei žalai kilti. Kadangi pareiškėjo daiktai negrąžinti, jis patyrė nepatogumus, dvasines kančias, baimę, nerimą, stresą, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Nurodė, kad kratos metu patikrinimui buvo paimta nuteistojo daiktuose rasta informacijos laikmena „Sandisk Cruzer Glide“ 8 GB talpos, taip pat surašytas paėmimo patikrinimui aktas Nr. 51-4604/17-09-07, kuriame pareiškėjas raštu patvirtino, jog paimtas daiktas priklauso jam, tačiau patikrinus buvo nustatyta, kad rasta laikmena pareiškėjui nepriklauso. Laikmenoje buvo rasta pornografinio turinio medžiaga. Pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 62-824 buvo paskirtas papeikimas.

9. Lukiškių TI-K dėl 2017 m. spalio 6 d. fiksuoto pažeidimo nurodė, kad pareiškėjas, būdamas kameroje Nr. 74, ne miegui skirtu laiku miegojo lovoje užsiklojęs antklode, lova buvo nepaklota. Pareigūno reikalavimų atsikelti ir sutvarkyti savo miegamąją vietą nevykdė, raštu pasiaiškinti atsisakė. Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 62-871 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda - draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Teigė, kad nuobaudos pareiškėjui paskirtos pagrįstai ir naikinti jas nėra pagrindo.

10. Atsakovo atstovas dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kortelių skaitytuvu, nurodė, kad pareiškėjo gautas kortelių skaitytuvas buvo tikrinamas panaudojant introskopą „Rapiscan“ ir fiziškai negalėjo būti sugadintas. Pareiškėjui susitikus su vyresniuoju specialistu, prijungus jį prie pareiškėjo aparatūros ir pajudinus laidą, kortelių skaitytuvas pradėjo veikti. Administracija sprendė, kad kortelių skaitytuvas yra su gamykliniu broku, todėl pasiūlė jam kreiptis į pardavėją, iš kurio jis buvo įsigytas.

11. Lukiškių TI-K dėl pareiškėjo skunde nurodytos kratos aplinkybių paaiškino, kad Lukiškių TI-K nėra užfiksuota duomenų apie tai, jog vykdomos kratos metu iš pareiškėjo būtų paimti asmeniniai metaliniai stalo įrankiai, todėl skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

12. Nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems turėti kameroje asmens tapatybės kortelės bei paso kopijų, kopijos nuteistiesiems daromos tik tada, kai jos, kaip pagrindžiantys dokumentai, reikalingos pridėti prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo. Pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo padaryta asmens tapatybės kortelė bei išduota kortelės kopija. Pareiškėjas įteikė užklijuotą laišką ir 2017 m. lapkričio 17 d. minėtas laiškas buvo išsiųstas Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

13. Lukiškių TI-K dėl darbo įmonėje „Mūsų amatai“ nurodė, kad pareiškėjas nebuvo priimtas dirbti įmonėje dėl to, kad neatitiko nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijų bei riboto darbuotojų skaičiaus įmonėje.

14. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas, skunde nenurodyta jokių argumentų, kurie pagrįstų prašomą priteisti neturtinę žalą, nenurodyta, kaip ji pasireiškė.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Nurodė, kad Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 2S-7104 buvo nustatyta, jog skundžiamas Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 62-871 yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti sprendimo teisėtumu. Tokia išvada buvo padaryta įvertinus visas pažeidimo aplinkybes, o paskirta nuobauda adekvati padarytam pažeidimui. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo padarytas rėžimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta teisėtai.

17. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs su 2017 m. rugsėjo 22 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-824 susijusią medžiagą, sprendė, kad dėl šio pažeidimo paskirta nuobauda proporcinga bei paskirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas į drausmės komisijos posėdį ateiti atsisakė. Įvertinus aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas padarė pažeidimą neteisėtai disponuodamas informacine laikmena „Sandisk Cruzer Glide“ 8 GB, todėl nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Kalėjimų departamentas taip pat nustatė, kad kortelių skaitytuvas fiziškai negalėjo būti sugadintas, taip pat pareiškėjo akivaizdoje buvo nustatyta, jog prijungus prie televizoriaus ir pajudinus laidą, jis pradėjo veikti. Nurodė, kad nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjui buvo atsiųstas kortelių skaitytuvas ir 2 GB SD kortelė, kurie buvo patikrinti ir 2017 m. rugsėjo 9 d. perduoti nuteistajam. Pareiškėjas, pastebėjęs, kad įrenginys neveikia, su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnas buvo susitikęs su pareiškėju, susitikimo metu nustatyta, jog kortelių skaitytuvas fiziškai nepažeistas, prisijungus jį prie pareiškėjo aparatūros ir pajudinus laidą, kortelių skaitytuvas pradėjo veikti. Lukiškių TI-K raštu pareiškėją informavo, kad kortelių skaitytuvas buvo tikrinamas panaudojant introskopą „Rapiscan“, pažeistas negalėjo būti, taip pat susitikimo su pareigūnu metu nustatyta, kad įrenginys veikia.

20. Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. kratos metu buvo rasta ir patikrinimui paimta pareiškėjo daiktuose esanti informacijos laikmena „Sandisk Cruzer Glide“ 8 GB, dėl to surašytas Suimtojo ir nuteistojo elektros prietaisų ir informacijos laikmenų paėmimo patikrinimui 2017 m. rugsėjo 7 d. aktas Nr. 51-4604. Pareiškėjas raštu patvirtino, kad laikmeną rado duše ir nežino, kas joje yra. Specialistai patikrino nurodytą laikmeną ir tarnybiniame pranešime nurodė, kad informacijos laikmena pareiškėjui nepriklauso. Patikrinimo metu informacijos laikmenoje buvo rasti pornografinio turinio įrašai. 2017 m. rugsėjo 20 d. vyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu nutarta teikti siūlymą dėl pareiškėjo nubaudimo, skiriant papeikimą. Skundžiamu Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 62-824 pareiškėjui buvo paskirtas papeikimas.

21. Teismas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo vykdoma krata. Pareiškėjas dėl šios kratos Lukiškių TI-K pateikė skundą, kuriame nurodė, kad iš jo buvo paimti šaukštai. Lukiškių TI-K rašte į skundą nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog kratos metu būtų paimti pareiškėjo asmeniniai metaliniai stalo įrankiai. Taip pat bylos medžiagos duomenimis nustatė, kad 2017 m. spalio 6 d., apie 9.40 val., pareiškėjas, būdamas kameroje Nr. 74, ne miegui skirtu metu miegojo lovoje užsiklojęs antklode, lova buvo nepaklota, pareigūno reikalavimų atsikelti ir sutvarkyti savo miegamą vietą, nuteistasis nevykdė. Pareiškėjas dėl įvykusio pažeidimo raštu pasiaiškinti atsisakė, tačiau žodžiu nurodė, kad savo veiksmų aiškinti neprivalo, pažeidimo metu žiūrėjo televizorių. Drausmės komisijos posėdyje buvo nutarta teikti siūlymą skirti pareiškėjui nuobaudą - draudimą iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 62-871 pareiškėjui buvo skirta minėta nuobauda. Pareiškėjas dėl Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 62-871 bei 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 62-824 paskirtų nuobaudų, taip pat dėl sugadinto kortelių skaitytuvo, kratos metu paimtų stalo įrankių Departamentui 2017 m. spalio 30 d. pateikė skundą. Departamentas 2017 m. gruodžio 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 2S-7104, kuriame konstatuota, kad Lukiškių TI-K, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pareiškėjui skyrė nuobaudas, kurios yra adekvačios padarytiems pažeidimams. Nurodė, kad kortelių skaitytuvas negalėjo būti sugadintas dėl pareigūnų kaltės, taip pat nėra pagrindo teigti, jog vykusios kratos metu iš pareiškėjo buvo paimti kokie nors stalo įrankiai.

22. Teismas dėl paskirtų nuobaudų nurodė, kad pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu nuobauda paskirta dėl to, kad pas jį buvo rasta informacijos laikmena, kurioje buvo rasti pornografinio turinio įrašai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) esančio Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 4.16 punktas numato, kad nuteistiesiems galima turėti informacijos laikmenas be smurtą ar žiaurumą propaguojančių, taip pat pornografinių įrašų. Bendra nuteistųjų turimų informacijos laikmenų talpa negali viršyti 35 GB. Dėl šio pažeidimo įvyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu svarstyta dėl padaryto pažeidimo ir teikimo dėl nuobaudos, buvo išsamiai įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės. Lukiškių TI-K priėmė sprendimą remdamasis tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, pareiškėjo paaiškinimu, patikrinimo medžiaga bei drausmės komisijos posėdyje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė bendrąsias ir specialiąsias teisės aktuose įtvirtintas pareigas, laikėsi nuobaudos skyrimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą skirti pačią švelniausią galimą skirti nuobaudą – papeikimą. Vien faktas, kad informacijos laikmena priklausė ne pareiškėjui, negali paneigti tos aplinkybės, kad laikmena su neleistinu turiniu buvo rasta pas pareiškėją, todėl nuobauda paskirta pagrįstai, ji nėra per griežta padarytam pažeidimui. Departamentas, nagrinėdamas skundą dėl šios nuobaudos, tinkamai įvertino jam pateiktą dokumentinę medžiagą, visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, todėl pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 62-824.

23. Pareiškėjui 2017 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 62-871 nuobauda paskirta dėl to, kad pažeidė pataisos įstaigos tvarką bei nevykdė pareigūnų reikalavimų. Byloje esančių Lukiškių TI-K tarnybinių pranešimų duomenys patvirtina, kad 2017 m. spalio 6 d., apie 9.40 val., pareiškėjas, būdamas kameroje Nr. 74, ne miegui skirtu metu miegojo lovoje užsiklojęs antklode, lova buvo nepaklota, pareigūno reikalavimų atsikelti ir sutvarkyti savo miegamą vietą nuteistasis nevykdė. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimą raštu, tačiau tą padaryti jis atsisakė. Atsisakymas įformintas protokolu. Žodžiu pareiškėjas paaiškino, kad negalėjo padaryti pažeidimo, kadangi žiūrėjo televizorių, tačiau toks teiginys laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu, o nesivadovauti tarnybiniuose pranešimuose esančiais objektyviais duomenimis, teismas neturi pagrindo. Šio pažeidimo padarymo aplinkybės išnagrinėtos 2017 m. spalio 11 d. drausmės komisijos posėdžio metu, atsižvelgiant į drausmės komisijos teikimą, buvo priimtas skundžiamas 2017 m. spalio 13 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui skirtas draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

24. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, parinkdamas konkrečią nuobaudos rūšį, atsakovas priėjo prie pagrįstų išvadų, jog pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pareigas, taip pat Taisyklių 73.6 punkte nurodytą pareigą tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Teismas vertino, kad atsakovas, skirdamas nuobaudą, tinkamai įvertino pažeidimo sunkumą ir pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, faktą, kad pareiškėjas jau buvo baustas, todėl parinko adekvačią – vidutinio sunkumo nuobaudą, kurios panaikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas konstatavo, kad Departamentas pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. skundą dėl nutarimo išnagrinėjo tinkamai ir, įvertinęs surinktą medžiagą, pagrįstai 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 2S-7104 nusprendė, jog nėra pagrindo panaikinti pareiškėjui paskirtą nuobaudą.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl sumažintų pašalpų nuo 0,3 BSI dydžio piniginės išmokos iki 0,1 BSI, nurodė, kad pareiškėjas nenurodė tokį reikalavimą grindžiančių aplinkybių, t. y., kodėl ir kokiu pagrindu gauna minėtas pašalpas, bei kitų reikšmingų aplinkybių. Pažymėjo, kad galimų už pažeidimus paskirti nuobaudų rūšys įtvirtintos BVK 142 straipsnio 1 dalyje, pateikiant išsamų ir baigtinį sąrašą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui, be jau minėtų nuobaudų (papeikimo ir draudimo iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje) būtų buvusi paskirta dar kokia nors nuobauda, susijusi su piniginės išmokos sumažinimu, todėl sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui sumažintas pašalpos dydis yra susijęs su už pažeidimus paskirtomis nuobaudomis, dėl to pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

26. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų teismas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 31 d. pateikė prašymą – pasižadėjimą dėl darbo įmonėje „Mūsų amatai“ staliumi, tačiau, kadangi neatitiko nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijų, prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjas 2017 m. liepos 3 d. pateikė dar vieną prašymą, tačiau Lukiškių TI-K raštu jam neleista dirbti, išaiškinta, kad įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, norinčių daug, todėl jeigu nuteistasis neatitinka bent vieno kriterijaus, jam nėra suteikiamas leidimas dirbti. Teismas, vertindamas skundo teiginius, kad pareiškėjui tendencingai nebuvo suteikiama galimybė dirbti įmonėje „Mūsų amatai“, dėl to jam apsunkinamos galimybės įsidarbinti, nurodė, jog pareiškėjas buvo du kartus informuotas apie laisvas darbo vietas įmonėje „Mūsų amatai“, atsižvelgiant į tai pateikė prašymus – pasižadėjimus dėl darbo, kurie buvo svarstyti Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdyje ir buvo netenkinti vadovaujantis Nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-16 ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1/05-9 „Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis bei jame įtvirtintais kriterijais. Atsižvelgiant į Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžio metu pateiktas tarnybų ir skyrių rekomendacijas, buvo priimtas sprendimas neleisti V. G. dirbti įmonėje „Mūsų amatai“, atkreiptas dėmesys, kad įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, o norinčiųjų dirbti yra daug. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog Lukiškių TI-K administracija tendencingai neleido pareiškėjui užsiimti darbine veikla.

27. Teismas nurodė, kad 2017 m. birželio 2 d. pareiškėjas įteikė prašymą padaryti paso kopiją, tačiau atsižvelgiant į tai, jog paso galiojimas buvo pasibaigęs, pareiškėjas 2017 m. birželio 23 d. pateikė prašymą padaryti asmens tapatybės kortelę, kuri 2017 m. rugpjūčio 14 d. V. G. buvo padaryta, taip pat išduota kortelės kopija. Pagal Suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnalo duomenis, 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas įteikė laišką, kuris buvo išsiųstas Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

28. Dėl skundo teiginių, kad pareiškėjui nebuvo padaryta asmens tapatybės kortelės kopija ir dėl to suvaržytos teisės pateikti dokumentus institucijoms dėl palikimo priėmimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą padaryti paso kopiją, tačiau kadangi jo galiojimas buvo pasibaigęs, šio prašymo atsisakė. Tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui buvo padaryta asmens tapatybės kortelė bei išduota jos kopija, dėl to pareiškėjo teiginį, kad šie administracijos veiksmai nebuvo padaryti, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo argumentą taip pat paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys, kad jis 2017 m. lapkričio 17 d. išsiuntė laišką Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

29. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pats skundžiasi dėl to, jog atliekant patikrinimą, buvo sugadintas jo kortelių skaitytuvas. Pareiškėjas 2017 m. spalio 30 d. apskundė Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 10 d. raštą Nr. 96-4617 dėl galimo kortelių skaitytuvo sugadinimo. Departamentas nustatė, kad skaitytuvas fiziškai negalėjo būti sugadintas, kadangi tikrinant introskopu jis nebuvo išpakuotas. Dėl galimo kortelių skaitytuvo sugadinimo su pareiškėju buvo susitikęs Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas, kurio metu pareiškėjo akivaizdoje buvo nustatyta, kad kortelių skaitytuvas fiziškai nepažeistas, prijungus jį prie televizoriaus ir pajudinus laidą, kortelių skaitytuvas pradėjo veikti.

Departamentas pagrįstai sprendė, kad kortelių skaitytuvas galbūt buvo su gamykliniu broku ir Lukiškių TI-K pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas gavo siuntinį – kortelių skaitytuvą su 2 GB SD kortele, kurie, įgyvendinant teisės aktų reikalavimus dėl siuntinių patikrinimo, buvo patikrinti panaudojant introskopą „Rapiscan“, t. y. siuntinio neišpakuojant. Pareiškėjas skunde Lukiškių TI-K nurodė, kad gavo neveikiantį skaitytuvą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas susitikimo metu, dalyvaujant pareiškėjui, patikrino aparatą, kuris pradėjo veikti, taip pat buvo nustatyta, jog aparatas fiziškai nepažeistas.

Šios aplinkybės buvo detaliai išdėstytos Lukiškių TI-K pareiškėjui dėl šio nusiskundimo pateiktame 2017 m. lapkričio 10 d. rašte. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad kortelių skaitytuvas buvo sugadintas atliekamo patikrinimo metu, kadangi atsakovas pateikė išsamius ir nuoseklius šią aplinkybę paneigiančius duomenis. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Lukiškių TI-K, atlikdamas teisės aktuose įtvirtintą pareigą, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, prašydamas teismo atlyginti dėl kortelių skaitytuvo sugadinimo patirtą turtinę žalą, nepateikė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų – ar buvo tikrintas veikimas pirkimo metu, nepateikė čekio, įrodančio patirtų nuostolių realumą, o vien byloje esanti kortelių skaitytuvo dėžutė su ant jos nurodyta kaina 14,99 Eur (b. l.

18) nėra pakankamas įrodymas turtinės žalos kilimui pagrįsti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės grindžiamos abstrakčiais teiginiais. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad Kalėjimų departamentas, skundžiamame 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 2S-7104 pagrįstai ir visapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, nurodytas pareiškėjo skunde ir padarė pagrįstą išvadą, jog nenustatyta, kad kortelių skaitytuvas būtų neveikiantis ar sugadintas dėl Lukiškių TI-K veiksmų.

30. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su kratos atlikimu, nurodė, kad kratų atlikimo tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos. Instrukcijų 148 punktas numato, kad siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros.

Kamerų kratų atlikimo tvarka įtvirtinta 173 punkte. Atliekant kratą kamerose, ten laikomi suimtieji (nuteistieji) išvedami iš kameros ir išrikiuojami koridoriuje, jei reikia, nuvedami į kitas patalpas. Išvestiems iš kameros suimtiesiems, nuteistiesiems atliekama dalinė krata. Kameros sienos ir grindys išstuksenamos, patikrinama, ar nėra slaptaviečių, galimų landų į pogrindį, ar gerai pritvirtintas stalas ir gultai. Patikrinami durų užraktai, grotos, blokavimo priemonės ir signalizacija. Apžiūrimos miegojimo vietos, lovos, patalynė, spintelės ir suimtųjų bei nuteistųjų daiktai.

Kamerų techninių apžiūrų, kontrolinių techninių apžiūrų, planinių kamerų ir asmens kratų rezultatai įrašomi į kamerų kratų ir techninių apžiūrų apskaitos žurnalus (33 ir 34 priedai). Pareigūnai, atlikę kratas ir technines apžiūras, apie jų rezultatus praneša laisvės atėmimo vietos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, kuris pasirašo specialiame žurnale ir apie rezultatus praneša laisvės atėmimo vietos direktoriui arba jo pavaduotojui, atsakingam už apsaugą ir priežiūrą. Atkreipė dėmesį, kad kratos atliekamos prevenciniu tikslu, siekiant surasti ir konfiskuoti daiktus, kurie neįtraukti į asmenims leidžiamų turėti daiktų sąrašą.

Teismas sprendė, kad kratos procedūros pažeistos nebuvo, kaip nurodė pareiškėjas skunde, jis buvo išvestas į koridorių, taigi Lukiškių TI-K pareigūnai elgėsi taip, kaip numatyta teisės aktuose, taip pat teisės aktai nenustato pareigos filmuoti vykdomą kratą. Bylos duomenys patvirtina, kad nėra užfiksuota, jog ginčo kratos metu būtų paimti kokie nors daiktai. Pareiškėjas 2017 m. spalio 30 d. skunde, pateiktame Departamentui, teigė, kad iš jo buvo paimti nuosavi metaliniai šaukštai ir šakutės, kai tuo tarpu Taisyklių 18 priedo 4.6 punktas numato, jog nuteistiesiems leidžiama turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštę, šaukštą, puoduką, šakutę, peilį), taigi teisės aktuose nenumatyta galimybė nuteistiesiems turėti metalinius įrankius.

Nurodytas aplinkybes Lukiškių TI-K visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo ir atsakė pareiškėjui 2017 m. lapkričio 24 d. raštu.

31. Pareiškėjas skunde neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad jam nebuvo suteiktas leidimas turėti stacionarų nešiojamąjį kompiuterį. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Taisyklių 18 priedo 5.2 punktu, nuteistiesiems iš elektroninių prietaisų galima turėti nešiojamąjį kompiuterį arba kompiuterinių žaidimų aparatą, taip pat nurodyta, kad leidžiama turėti stacionarius kompiuterius, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016 m. balandžio 1 d. Taigi, teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems turėti stacionaraus kompiuterio, todėl Lukiškių TI-K veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

32. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje V. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas bei būtinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus.

33. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, taip pat nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K nepadarė neteisėtų veiksmų, priešingai, tiek skirdama nuobaudas, tiek dėl kitų pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, atsakovas elgėsi griežtai laikydamasis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų bei jam keliamų pareigų. Pareiškėjas skunde nenurodė ir nedetalizavo, kokius fizinius ir dvasinius išgyvenimus jam sukėlė galbūt neteisėti atsakovo veiksmai. Teismas sprendė, kad neegzistuoja būtinosios sąlygos neturtinės žalos priteisimui (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys), todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 34. Pareiškėjas V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.

35. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad nuobaudos skundžiamais Lukiškių TI-K nutarimais jam paskirtos nepagrįstai.

36. Pareiškėjas teigia, kad 2017 m. spalio 6 d. pareigūnas nepagrįstai surašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad jis kameroje Nr. 74 ne miegui skirtu metu miegojo, kadangi jis tuo metu žiūrėjo televizorių. Jokių įrodymų, kad jis miegojo ar filmuotos medžiagos nėra pateikta. Už šį pažeidimą pareiškėjui 2017 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 62-871 paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, o 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu jam buvo paskirta tik 3,80 Eur dydžio pašalpa vietoj 11,40 Eur dėl to, kad jis buvo baustas. Teigia, kad tokiu būdu jis nepagrįstai nubaustas du kartus.

37. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su skundžiamame Departamento sprendime bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. atliktos kratos vertinimo. Jis nebuvo supažindintas su kratos rezultatais, kratos metu nebuvo filmuojama, buvo paimti jo asmeniniai stalo įrankiai (šaukštas) ir nesurašytas daiktų paėmimo aktas. Taigi buvo pažeista kratų atlikimo tvarka, netinkamai užfiksuoti jos rezultatai. Teigia, kad paėmus iš jo šauktą, jis neturi kuo valgyti, jam siūlomo plastmasinio šaukto atsisakė, kadangi tuo metu badavo. Dėl to patyrė neturtinę žalą.

38. Nurodo, kad neteisėti atsakovo veiksmai ir dėl stacionarių kompiuterių, kadangi jis neturi galimybės gauti kompiuterio ir juo naudotis, todėl patiria neturtinę žalą.

39. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino skunde nurodytų aplinkybių dėl jo įdarbinimo įmonėje „Mūsų amatai“. Lukiškių TI-K administracija tendencingai nesuteikė jam galimybės dirbti. Jis buvo gavęs ir užpildė anketas dėl darbo, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. Teismas neišreikalavo iš atsakovo duomenų apie darbą įmonėje 5 metų laikotarpiu, iš kurių matytųsi, kad joje dirba tie patys asmenys. Pareiškėjas anksčiau dirbo, tačiau dėl sveikatos būklės turėjo išeiti, o dabar darbo jam nesuteikia, t. y. administracija taiko dvigubus standartus. Dėl to jis patiria neturtinę žalą.

40. Nurodo, kad kreipėsi į administraciją dėl asmens tapatybės kortelės kopijos gavimo, tačiau kopijos negavo. Asmens tapatybės kortelės kopija jam buvo reikalinga pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai, kad galėtų gauti tėvo mirties liudijimą. Kortelės kopiją jis gavo tik 2017 m. lapkričio 17 d., nors prašė 2017 m. rugpjūčio mėn. Dėl to, kad pavėluotai gavo kortelės kopiją, patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą.

41. Pareiškėjas teigia, kad dėl nurodytų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 20 000 Eur suma ir prašo priteisti iš atsakovo.

42. Pareiškėjas papildomai pateiktame procesiniame dokumente, įvardintame skundo papildymu, prašo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 62-871, kadangi nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Be to, krata kameroje nebuvo filmuojama, tokiu būdu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dėl nepagrįstai minėtu nutarimu paskirtos nuobaudos, pareiškėjui buvo paskirta mažesnė piniginė išmoka.

43. Atsakovas Vilniaus PN, atstovaudamas ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

44. Vilniaus PN nurodo, kad pareiga įrodyti neteisėtus valdžios institucijos veiksmus ir patirtą žalą tenka pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo patirtos žalos, o nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

46. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą laikydamasis ABTĮ nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pažymi, kad visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, nesudarantys pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 62-824 bei 2017 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 62-871, kuriais pareiškėjui skirtos nuobaudos, taip pat Departamento 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 2S-7104 panaikinimo, įpareigojimo grąžinti pašalpas bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

48. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 21 d. sprendime konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiami Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. spalio 13 d. nutarimai bei Departamento 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų kitų aplinkybių, pareiškėjo skundą atmetė.

49. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamais nutarimais nuobaudos jam paskirtos nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino skunde nurodytas aplinkybes, neišreikalavo iš atsakovo įrodymų apie asmenų įdarbinimą įmonėje „Mūsų amatai“, nevertino, kad dėl nepagrįstai Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 62-871 paskirtos nuobaudos, 2017 m. lapkričio 17 d. jam buvo paskirta tik 3,80 Eur pašalpa, nors jam priklausė gauti 11,40 Eur dydžio pašalpą, tokiu būdu jis buvo nubaustas du kartus.

50. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

51. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

52. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

53. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo bylos medžiagą dėl pareiškėjui už drausmės pažeidimus paskirtų nuobaudų, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su kitais pareiškėjo skunde nurodytais pažeidimais. Aiškindamasis pareiškėjo nurodytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo argumentus ginčijamais klausimais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skundžiamais nutarimais pareiškėjui pagrįstai buvo paskirtos nuobaudos už bausmės atlikimo režimo pažeidimus, taip pat nenustatė pažeidimų dėl pareiškėjo skunde išvardintų nusiskundimų dėl teisės gauti stacionaraus kompiuterio ir skaitmeninio rėmelio, asmens tapatybės kortelės kopijos neišdavimo, neįdarbinimo įmonėje „Mūsų amatai“, kortelių skaitytuvo sugadinimo ir stalo įrankių paėmimo. Byloje objektyvių duomenų, kurie paneigtų Lukiškių TI-K pateiktus įrodymus dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nėra pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai šiuos pareiškėjo nusiskundimus atmetė. Teisėjų kolegija su šiomis teismo sprendimo išvadomis sutinka, todėl papildomai jų nekartoja.

55. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundo reikalavimai nepagrįsti.

56. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad atliekant kratą kameroje nebuvo filmuojama, teisėjų kolegija pažymi, jog kratų atlikimo tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-323 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“. Šios instrukcijos 148 punkte nustatyta, kad siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Minėtos instrukcijos 149 punkte nustatyta, kad <...> Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. Taigi atliekant kratas gali, bet neprivalo būti naudojamos techninės priemonės, todėl pareiškėjo tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.

57. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

58. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūną veiksmų nėra vienos iš būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sumažintos piniginės išmokos, pažymi, kad pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, jog dėl 2017 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, jam buvo paskirta sumažinta piniginė išmoka, todėl jis buvo nubaustas du kartus. Prašė grąžinti jam neišmokėtos pašalpos dalį.

60. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį pareiškėjo reikalavimą, skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas šio reikalavimo nepagrindė, nenurodė aplinkybių, susijusių su pašalpų skyrimu, o bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjui be minėtų nuobaudų, būtų buvusi paskirta dar kokia nors sankcija, todėl sprendė, jog pareiškėjui sumažintas pašalpos dydis nesusijęs su už pažeidimus paskirtomis nuobaudomis ir pareiškėjo argumentus bei reikalavimą atmetė kaip nepagrįstus.

61. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis minėtu klausimu nesutinka, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remdamasis teismas priėjo prie nurodytų išvadų. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jam buvo paskirtos ne maksimalaus dydžio piniginės išmokos dėl to, kad Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 13 d. nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime dėl pareiškėjui paskirtų piniginių išmokų bei jų dydžio jokių argumentų nenurodė, taip pat nepateikė jokių duomenų apie piniginių pašalpų skyrimą, jų dydį pareiškėjui.

62. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad administraciniame procese teismas yra aktyvus. Tai nustato ABTĮ normos, reglamentuojančios teismo įgaliojimus renkant, tiriant ir vertinant įrodymus (ABTĮ 56 str. 4 d., 80 str.). ABTĮ 80 straipsnis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015).

63. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

64. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata lemia ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą).

65. Betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais (ABTĮ 10, 78 str.).

66. Taigi byloje surinkti įrodymai negali būti laikomi išsamiais, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas (ABTĮ 80 str.), nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, susijusių su piniginės išmokos pareiškėjui skyrimu, ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis ABTĮ nustatytų procesinių priemonių, kad surinktų įrodymų pagrindų būtų galima padaryti aiškias išvadas minėtu klausimu. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjui sumažinta piniginė išmoka nesusijusi su pareiškėjui už pažeidimus paskirtomis nuobaudomis, pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl piniginių išmokų skyrimo nenagrinėjo, neišreikalavo iš atsakovo įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados šiuo klausimu negali būti laikomos pagrįstomis.

67. Apeliacinio proceso administracinėje byloje paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais, ir tai atliekama nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius aspektus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

68. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo, susijusio su piniginės išmokos skyrimu, grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kurioje netenkintas pareiškėjo reikalavimas, susijęs su piniginės išmokos skyrimu ir jos dydžiu, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė