2013-03-12 Nr. AB-477-3-61-3-01215-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-384/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01215-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės A. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymą „Dėl A. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Nr. 1PI-(2.1.)-107, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas.

Skunde pareiškėjas nurodė bei teismo posėdyje jis ir jo atstovė paaiškino, kad vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1Kl-(2.2.)-3, 2012 m. sausio 19 d. tarnybiniu lengvuoju automobiliu Subaru Forester (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vyko į Druskininkus, 2012 m. sausio 19-20 d. dalyvauti seminare „Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa“. Seminaro metu buvo atliekamas ir jo tarnybinės veiklos vertinimas. Antrą seminaro dieną pasijuto blogai, todėl paskambino pagal kelialapį iki 2012 m. sausio 22 d.

UAB „Draugystės sanatorija“ besigydančiai žmonai ir paprašė surasti gydytoją. Jo tarnybinė veikla buvo vertinama apie 18 val., todėl po to iš karto kreipėsi į UAB „Draugystės sanatorija“ budinčią gydytoją V. D.. Apžiūros metu gydytoja nustatė žymiai padidėjusį kraujospūdį, paskyrė medikamentinį gydymą bei gydomąsias procedūras. Būdamas tokios būsenos nerizikavo vairuoti automobilį, todėl pasiliko sanatorijoje, kol bus atliktos visos procedūros. Vadovybės apie negalėjimą dėl pablogėjusios sveikatos tarnybiniu automobiliu grįžti į Širvintas tą pačią dieną (t. y. 2012 m. sausio 20 d.) neinformavo.

Į Širvintas grįžo 2012 m. sausio 22 d. ir tarnybinį automobilį pastatė į garažą. Pareiškėjas pabrėžė, kad seminaro ir gydymosi sanatorijoje metu tarnybiniu automobiliu nesinaudojo, automobilio rida atitinka nustatytam atstumui nuo Širvintų iki Druskininkų. Automobilio užsakymo lape 2012 m. sausio 19 d. įrašė automobilio maršrutą „Širvintos – Druskininkai“, odometras išvykstant rodė 31895 km, o atvykus į Druskininkus – 32099 km. Tačiau parvažiavęs į Širvintas 2012 m. sausio 22 d. bei tarnybinį automobilį pastatęs į garažą, dėl neapsižiūrėjimo nurodė neteisingą dokumento pildymo datą „01-20“, taip pat nurodė, kad maršrutu „Druskininkai – Širvintos“ odometro rodmenys išvykstant buvo 32099 km, o grįžus – 32304 km.

Teikdamas 2012 m. vasario 24 d. paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, nukreipimo gydymui, kurį jam buvo išdavusi UAB „Draugystės sanatorija“ gydytoja, nebuvo išsaugojęs, todėl nustatytu laiku (per 5 darbo dienas nuo 2012 m. vasario 21 d. pranešimo apie tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo) jo pateikti atsakovui negalėjo. Tikėjosi, kad Tarnyba pati patikrins jo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes, arba jis, dalyvaudamas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje, galės papildomai pateikti paaiškinimus bei raštu paprašys gydytojos pateikti išrašą iš UAB „Draugystės sanatorija“ apie jo gydymąsi.

Tačiau, pareiškėjo teigimu, atsakovas, atlikdama tarnybinio pažeidimo tyrimą, suvaržė jo teisę dalyvauti šioje procedūroje: baigus tarnybinį patikrinimą, nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga, buvo atimta galimybė tyrimo metu teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Nurodė, kad su 2012 m. kovo 14 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada susipažino tik 2012 m. balandžio 27 d., po advokato rašytinio ir žodinio kreipimųsi į atsakovę dėl skundui paruošti reikalingų dokumentų pateikimo.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tarnybinio nusižengimo aplinkybes ištyrė neišsamiai, tyrimą atliko formaliai, neįvertino subjektyviųjų pažeidimo sudėties elementų. Atsakovas 2012 m. vasario 21 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 1N-8-3 neprašė pakomentuoti ar kitaip paaiškinti, pagrįsti automobilio užsakymo lape darytų įrašų, o išvadą, kad pareiškėjas tyčia nurodė klaidingus duomenis automobilio užsakymo lape, padarė remdamasi vien faktu, kad automobilio užsakymo lape nurodyta data nesutampa su automobilio pastatymo į garažą data.

Pažymėjo, kad nei Tarnybos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklėse (7 punktas), nei pačiame užsakymo lape nėra nurodyta, kad užsakymo lapas pasirašomas būtent automobilio grąžinimo dieną. Pareiškėjo manymu, nesant teisės normos, negalima ir tarnybinė atsakomybė, nes visos abejonės dėl tarnybinės atsakomybės taikymo vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pasak pareiškėjo, tirdamas nusižengimą atsakovas nerinko jokių įrodymų, patvirtinančių ir paneigiančių pažeidimo faktą, kaltę, netikrino jo paaiškinime nurodytų su tiriamu nusižengimu susijusių aplinkybių, neatliko jokio vertinimo, nemotyvavo savo siūlymo, nekvalifikavo tarnybinio nusižengimo.

Be kita ko, visiškai nebuvo vertinama aplinkybė, kad automobiliu minėtąjį savaitgalį nebuvo naudotasi, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje nebuvo iškilęs poreikis naudotis minėtu automobiliu minėtąjį savaitgalį, kad automobiliu buvo iš tikrųjų naudotasi tik pagal paskirtį. t. y. jokių neigiamų pasekmių dėl tariamo tarnybinio nusižengimo nekilo. Dėl paminėtų procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai, teigė, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjui nuobauda paskirta nepagrįstai.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje atsakovo atstovės nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 24 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su sveikatos pablogėjimu (t. y. į kokią gydymosi įstaigą jis kreipėsi, koks gydimas jam buvo paskirtas ir pan.), nors žinodamas apie pradėtą tarnybinį tyrimą bei siekdamas, kad būtų išsamiai išaiškintos visos su tyrimu susijusios aplinkybės, turėjo veikti apdairiai ir sąžiningai bei pateikti visus jo teiginius patvirtinančius dokumentus arba pasiaiškinime apie tai užsiminti, tokiu būdu parodydamas iniciatyvą ir norą pagrįsti savo teiginių teisingumą. Viso tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiu (nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2012 m. kovo 14 d. d) pareiškėjas nepateikė jokių papildomų paaiškinimų ar dokumentų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, taip pat nesidomėjo tyrimo procedūros eiga ir nereiškė kitokių pageidavimų dalyvauti tyrimo procedūroje. Atsižvelgiant į tai, jo 2012 m. vasario 24 d. paaiškinime nurodytus teiginius patvirtinančių dokumentų nepateikimas negali būti vertintinas kaip galimybės tyrimo metu teikti paaiškinimus, prašymus, papildomus įrodymus suvaržymas. Taip pat paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas teisės aktų nustatyta tvarka – nustatytas asmuo, kuris galimai padarė tarnybinį nusižengimą, teisės aktų nustatytais terminais jo buvo paprašyta pateikti paaiškinimą bei turimus dokumentus, galinčius patvirtinti arba paneigti pranešime, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, įvertinta tyrimo metu gauta informacija, kuri vertintina, kaip pakankama, siekiant nustatyti tarnybinio nusižengimo faktą (tarnybinio automobilio naudojimą poilsio dieną ne tarnybos reikmėms), tarnybinis nusižengimas taip pat tinkamai kvalifikuotas bei nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių bei kaltė. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas suvokė, kad daro tarnybinį nusižengimą, numatė jo pasekmes ir šių pasekmių siekė arba sąmoningai leido joms kilti, todėl jo veiksmai vertinti kaip tyčiniai. Kadangi pareiškėjo padarytas nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, šio tyrimo pagrindu priimtas pareiškėjo skundžiamas įsakymas, atsakovo teigimu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturi būti naikinamas.

Atsakovas nurodė ir tai, kad iki 2012 m. balandžio 16 d. pateikto advokato A. V. prašymo pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu pateikti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, kurios pagrindu jam buvo skirta nuobauda. Pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d. buvo atvykęs į Nacionalinę žemės tarnybą, pasirašytinai susipažino su jam skirta tarnybine nuobauda, tačiau jokių klausimų ar prašymų dėl galimybės gauti išvados kopiją ar kitokiu būdu susipažinti su jam skirtos tarnybinės nuobaudos motyvais, nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Žin., 2002, Nr. 65-2665; 2010, Nr. 87-4586) (toliau – ir Taisyklės) 9 punktą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga yra pareiškėjo teisė, o ne Nacionalinės žemės tarnybos pareiga. Teigė, kad atsakovas pagal galimybes operatyviai reagavo į visus pareiškėjo pateiktus prašymus ir teikė visą jo prašomą informaciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. spendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius elektroniniu laišku 2012 m. vasario 14 d. gavo anoniminį pranešimą apie tai, kad poilsio dieną, t. y. 2012 m. sausio 22 d. 13 val. 21 min., degalinėje Statoil, esančioje M. K. Č. g. 113, Druskininkuose, pastebėtas Tarnybos tarnybinis lengvasis automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pridėta nuotrauka). Nustatyta, kad 2012 m. sausio 19-20 d. tarnybiniu lengvuoju automobiliu Subaru Forester, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), komandiruotės į Druskininkus metu naudojosi Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. V.. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą informaciją, pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Pareiškėjui 2012 m. vasario 21 d. pasirašytinai įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 1N-8-3 su prašymu per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo paaiškinti, ar 2012 m. sausio 22 d. jis naudojosi Tarnybos lengvuoju automobiliu Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti naudojimosi priežastis (jei naudojosi), taip pat pateikti turimus dokumentus, galinčius patvirtinti arba paneigti gautame pranešime nurodytą informaciją.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas 2012 m. vasario 24 d. pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad vadovaudamasis Tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1KI-(2.2.)-3, 2012 m. sausio 19-20 d. buvo išvykęs į Druskininkus, dalyvauti seminare „Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa“ IV tema „Veiklos organizavimas“. Iš minėto seminaro į Širvintas grįžo 2012-02-22, nes dėl sveikatos problemų pasiliko Druskininkuose 2012 m. vasario 21-22 d.

Taip pat paaiškino, kad minėtą savaitgalį Tarnybos lengvasis automobilis stovėjo Druskininkuose esančios sanatorijos „Dainava“ saugomoje automobilių aikštelėje, juo nebuvo naudojamasi, automobilio rida atitinka nustatytam atstumui nuo Širvintų iki Druskininkų. Teismas inter alia konstatavo, jog tarnybinio lengvojo automobilio kelionės lape Nr. 44KL-1.1-(14.44.16) nurodyta, kad 2012 m. sausio 19 d. pareiškėjas naudojosi tarnybiniu lengvuoju automobiliu vykdamas maršrutu Širvintos − Druskininkai (viso 204 km), o 2012 m. sausio 20 d.

− vykdamas maršrutu Druskininkai − Širvintos (viso 205 km), taip pat nurodyti odometro rodmenys išvykstant ir grįžus bei pasirašyta automobiliu pasinaudojusio asmens, t. y. A. V.. Taip pat nurodyta, kad tarnybinis automobilis 2012 m. sausio 20 d. 17 val. buvo grąžintas į Širvintų žemėtvarkos skyrių. Kelionės lape pasirašė pareiškėjas A. V..

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Tarnybos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-98, 3 punkte nurodyta, kad tarnybinius lengvuosius automobilius bet kuriuo paros metu, taip pat poilsio ar švenčių dienomis Tarnybos darbuotojai gali naudoti tik Tarnybos reikmėms. Darbuotojas, vairavęs tarnybinį lengvąjį automobilį, grąžindamas jį privalo užsakymo lape pasirašyti, tokiu būdu patvirtindamas, kad tarnybinis lengvasis automobilis grąžintas tvarkingas ir geros techninės būklės. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjas teismui pateikė UAB „Draugystės sanatorija“ 2012 m. sausio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų, pasirašytą gydytojos V. D., kuriame nurodyta, kad pareiškėjas hospitalizuotas 2012 m. sausio 20 d. iki 2012 m. sausio 22 d. su diagnoze pirminė arterinė hipertenzija. UAB „Draugystės sanatorija“ 2012 m. balandžio 17 d. pažymėjimas Nr. SD-137 patvirtina, kad A. V. gydėsi šioje Druskininkų sanatorijoje nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2012 m. sausio 22 d. 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2012 m. balandžio 16 d. išrašuose iš pareiškėjo medicininių dokumentų nurodoma, kad pareiškėjui nustatyta diagnozė – pirminė arterinė hipertenzija. Remdamasis bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, buvęs Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. V., po 2012 m. sausio 19-20 d. vykusios tarnybinės komandiruotės pasilikęs Druskininkuose papildomai dvi poilsio dienas, t. y. 2012 m. sausio 21-22 d. su tarnybiniu lengvuoju automobiliu Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat ir kelionės dokumentuose nurodęs klaidinančią informaciją apie kelionės maršrutu Druskininkai – Širvintos laiką, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1,3 ir 8 punktuose įtvirtintus valstybės tarnautojo elgesio principus bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą prievolę asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nukreipimo minėtoms procedūroms atlikti jis nebuvo išsaugojęs, todėl nustatytu laiku (t. y. per 5 darbo dienas) minėto dokumento pateikti jis neturėjo galimybės, todėl tikėjosi, kad Nacionalinė žemės tarnyba pati patikrins jo paaiškinime pateiktus duomenis arba jis galės papildomai pateikti raštu paaiškinimus, ar jo sveikatos pablogėjimą patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėjo 2012 m. vasario 24 d. paaiškinime, rašytame atsakovui, nenurodyta konkrečių faktinių aplinkybių susijusių su sveikatos pablogėjimu, nenurodė, kuri ir kiek laiko gydėsi, neprašė atsakovo suteikti laiko dokumentams pateikti. Nei kartu su šiuo paaiškinimu, nei vėliau, t. y. viso tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiu (nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2012 m. kovo 14 d.), pareiškėjas nepateikė jokių papildomų paaiškinimų ar dokumentų, patvirtinančių jo 2012 m. vasario 24 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes, taip pat nesidomėjo tyrimo procedūros eiga ir nereiškė kitokių pageidavimų dalyvauti tyrimo procedūroje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pareiškėjo 2012 m. vasario 24 d. paaiškinime nurodytus teiginius patvirtinančių dokumentų nepateikimas negali būti vertintinas kaip Pareiškėjo galimybės tyrimo metu teikti paaiškinimus, prašymus, papildomus įrodymus suvaržymas. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodyti pareiškėjo argumentai yra vertintini kaip nepagrįsti, todėl yra atmestini. Be to, teismo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad tarnybinio nusižengimo aplinkybės ištirtos neišsamiai, tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas formaliai, apsiribojant vien jo veiklos ar neveikimo konstatavimu, neįvertinant subjektyviųjų pažeidimo sudėties elementų – kaltės formos, motyvų, kilusių neigiamų pasekmių ir nesurinkus visų įrodymų yra nepagrįsti. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d. pasirašytinai susipažino su skundžiamu įsakymu, kuriuo jam skirta tarnybine nuobauda. Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga yra pareiškėjo teisė, kuria jis galėjo pasinaudoti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas naudojosi teise susipažinti su tyrimo medžiaga ir ji jam buvo pateikta. 2012 m. balandžio 2 d. pareiškėjas elektroniniu paštu susirašinėjo su atsakovo darbuotoja dėl galimybės gauti kai kurių dokumentų patvirtintas kopijas, prašė pateikti nuotrauką, kuri buvo pridėta prie anoniminio laiško, kurio pagrindu buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra, pranešimo apie nusižengimą, įsakymo dėl nuobaudos skyrimo ir įsakymo apie atleidimo iš pareigų originalus. Nurodė, kad ketina pats atvykti į Nacionalinę žemės tarnybą ir pasiimti minėtus dokumentus. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 6 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių su prašymu informuoti apie tai, kada ir kokiu būdu Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo gautas pranešimas, kurio pagrindu buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra jo atžvilgiu. 2012-04-24 d. raštu Nr. 1SD-(2.23)-1028 buvo pateikta visa jo prašyta informacija apie pranešimo gavimo laiką, būdą bei registraciją. 2012 m. balandžio 16 d. raštu pareiškėją byloje dėl nuobaudos paskyrimo ir atleidimo atstovaujantis advokatas A. V., kreipėsi į atsakovę su prašymu iki 2012 m. balandžio 20 d. (t. y. per 4 dienas) pateikti prašomą informaciją ir dokumentus, kurie buvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. balandžio 26 d. raštu. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba teikė visą pareiškėjo prašomą informaciją, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 10-236; 2005, Nr. 139-5008) 14 straipsnio nuostatų informaciją teikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, pareiškėjo skundo argumentai apie jo teisių susipažinti su tarnybinio tyrimo medžiaga ir pateikti skundą suvaržymą atmetamai kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidimą padarė tyčia, žinodamas teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo elgesį, nuostatas ir galimas jų pažeidimo pasekmes, kurioms jis leido kilti, t. y. sudarė prielaidą valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskreditavo valstybės tarnybos ir institucijos autoritetą. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus, kad išvadoje išsamiai neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės, laikė nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas ir skundžiamas įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Teismo vertinimu, atsakovas atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į visas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir aptartais argumentais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. 1PI-(2.1.)-107 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti bei priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčo sprendime konstatavo, kad apeliantas (pareiškėjas) A. V., po 2012 m. sausio 19-20 d. vykusios tarnybinės komandiruotės pasilikęs Druskininkuose papildomai dvi poilsio dienas, t.y. 2012 m. sausio 21-22 d., su tarnybiniu lengvuoju automobiliu Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o taip pat kelionės dokumentuose nurodęs klaidinančią informaciją apie kelionės maršrutu Druskininkai-Širvintos laiką tariamai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3, 8 punktuose įtvirtintus valstybės tarnautojo elgesio principus bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą prievolę asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje vengti interesų konflikto, ir pripažino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-107 A. V. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra pagrįsta. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas (pareiškėjas) A. V. dėl sveikatos pablogėjimo objektyviai neturėjo galimybės parvairuoti tarnybinio automobilio į garažą Širvintose 2012 m. sausio 20 d., todėl pripažintina, jog jis nei Valstybės tarnybos įstatymo, nei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad apelianto veiksmais (neveikimu) nebuvo padaryta žalos ir nekilo jokių kitų neigiamų pasekmių. Atmesdamas apelianto (pareiškėjo) argumentus ir byloje ištirtus įrodymus pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl juos laiko nepagrįstais ir nemotyvavo, kodėl esant minėtiems įrodymams dėl apelianto (pareiškėjo) sveikatos būklės ir gydymo sanatorijoje apeliantą laiko padarius tarnybinį nusižengimą.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendime konstatavo, jog apeliantas tarnybinį nusižengimą padarė pasilikęs Druskininkuose papildomai dvi poilsio dienas, t. y. 2012 m. sausio 21-22 d., su tarnybiniu lengvuoju automobiliu ir kelionės dokumentuose nurodęs klaidinančią informaciją apie kelionės maršrutu Druskininkai – Širvintos laiką. Tačiau, anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto (pareiškėjo) argumentus, kad 2012 m. vasario 21 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 1N-8-3 apelianto buvo prašoma paaiškinti tik ar 2012 m. sausio 22 d. jis naudojosi tarnybiniu lengvuoju automobiliu Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei nurodyti naudojimosi priežastį, tačiau apelianto nebuvo prašoma pakomentuoti ar kitaip paaiškinti, pagrįsti automobilio užsakymo lape darytus įrašus. Taigi, kaip teigiama apeliaciniame skunde, susidarė situacija, kad apelianto buvo prašoma pateikti paaiškinimus dėl vienų veiksmų, o tariamas tarnybinis nusižengimas tirtas ir tarnybinė nuobauda paskirta už kitus veiksmus ir nesuteikiant galimybės šiuo aspektu pasiaiškinti. Atitinkamai, pareiškėjo vertinimu, tai sąlygojo netinkamas ir nepagrįstas išvados, kad apeliantas tariamai tyčia nurodė klaidingus duomenis automobilio užsakymo lape, padarymą, be to, buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra.

3. Ginčijamame pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendime konstatuota, jog apeliantas A. V. tariamai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 8 punktus, kuriuose numatyti valstybės tarnautojo veiklos etikos principai – pagarbos žmogui ir valstybei, nesavanaudiškumo ir pavyzdingos elgsenos principai, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, įtvirtintą pareigą elgtis taip, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl interesų konflikto. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime šios teisės normos išdėstytos deklaratyviai ir nemotyvuota, kodėl pripažįstama, kad apelianto (pareiškėjo) veiksmai laikomi šių teisės normų pažeidimu, nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais apeliantas (pareiškėjas) tariamai šias teisės normas pažeidė.

4. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pripažino, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje tariamai pagrįstai nustatyta, kad apeliantas (pareiškėjas) tarnybinį nusižengimą padarė tyčia. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad apeliantas (pareiškėjas) žinojo teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo elgesį, nuostatas ir galimas jų pažeidimo pasekmes, kurioms jis leido kilti, t. y. sudarė prielaidą valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskreditavo valstybės tarnybos ir institucijos autoritetą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas pažymi, jog tyčiai nustatyti nepakanka konstatuoti, kad apeliantas (pareiškėjas) žinojo teisės aktų reikalavimus ir jų pažeidimo pasekmes. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo, kokiais veiksmais apeliantas (pareiškėjas) tariamai sudarė prielaidą valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais ir diskreditavo valstybės tarnybos bei institucijos autoritetą. Pareiškėjas pažymi, jog valstybės tarnautojas privalo laikytis ne tik jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bet ir kitų teisės aktų, tame tarpe Kelių eismo taisyklių, kurių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Savo sveikatos būklę ir galimybę vairuoti automobilį nesukeliant pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams privalo įvertinti pats vairuotojas. Šiuo atveju dėl apelianto sveikatos būklės – padidėjusio kraujo spaudimo – byloje yra pateikti medicininiai dokumentai, be to, kelionė nuo Druskininkų iki Širvintų yra ilga ir užima apie 3 valandas, tuo metu buvo žiema - sausio 20 d., ir tamsus paros metas - po 18 val., kas tik dar labiau padidino riziką ir apsunkino vairavimo sąlygas. Pareiškėjas akcentuoja, jog automobilis yra padidintos rizikos objektas todėl tiek kiekvienas vairuotojas, tiek valstybės tarnautojas privalo protingai įvertinti, ar esant atitinkamai sveikatos būklei galės saugiai vairuoti šią transporto priemonę ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

5. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto (pareiškėjo) argumentus, kad tarnybinio nusižengimo aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, tyrimas atliktas formaliai, apsiribojant vien apelianto (pareiškėjo) veiksmų konstatavimu, neįvertinant subjektyviųjų pažeidimo sudėties elementų - kaltės formos, motyvų, kilusių neigiamų pasekmių, ir nesurinkus visų įrodymų, tačiau jokiais argumentais nemotyvavo, kodėl šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012 buvo konstatavęs, jog „tarnybinio nusižengimo tyrimas nėra vien formalus tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu.

Tai plati Įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visu tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusiu nusižengimą. išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes, tame tarpe nustatyti nusižengimo padarymo momentą, ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad „skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti ne tik konstatuojamos formaliosios tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės [...], tačiau turi būti vertinama ir subjektyvieji pažeidimo sudėties elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės“. Šioje nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad „teismas, nagrinėdamas tokią bylą privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobaudą, veiką, bet ir darbdavio ir jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo".

Tačiau, anot pareiškėjo, bylą pirmąja instancija nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas ginčo sprendimą nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nepagrįstai atmesdamas apelianto (pareiškėjo) argumentus neatsižvelgė į aukščiau nurodytoje nutartyje įtvirtintus įpareigojimus tarnybinio nusižengimo tyrimą vykdančiam asmeniui ir privalomai nustatytinas aplinkybes bei surinktinus įrodymus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl Apelianto teiginio, kad jis tikėjosi, jog Nacionalinė žemės tarnyba pati patikrins jo paaiškinime nurodytas su tyrimu nusižengimu susijusias aplinkybes, atsakovas pažymi, kad pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Žin., 2002, Nr. 65-2665; 2010, Nr. 87-4586), 12 punktą tarnybinį patikrinimą atliekantis valstybės tarnautojas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su tarnybiniu nusižengimu, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo pareigos tikrinti pareiškėjo 2012 m. vasario 24 d. paaiškinime nurodytų aplinkybių. Be to, pareiškėjui 2012 m. vasario 24 d. paaiškinime nenurodžius sanatorijos, kurioje jis gydėsi 2012 m. sausio 20-22 dienomis, pavadinimo, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo realios galimybės patikrinti pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su jo sveikatos pablogėjimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo vertinimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo Nacionalinei žemės tarnybai teiktame 2012 m. vasario 24 d. paaiškinime nebuvo nurodyta konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su sveikatos pablogėjimu, pareiškėjas nenurodė, kur ir kiek laiko gydėsi, neprašė tarnybinį patikrinimą atlikusio įgalioto asmens suteikti laiko dokumentams pateikti. Nei kartu su šiuo paaiškinimu, nei vėliau, t. y. tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiu (nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2012 m. kovo 14 d.) pareiškėjas nepateikė jokių papildomų paaiškinimų ar dokumentų, patvirtinančių jo 2012 m. vasario 24 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes, taip pat nesidomėjo tyrimo procedūros eiga ir nereiškė kitokių pageidavimų dalyvauti tyrimo procedūroje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovo vertinimu, akivaizdu, kad pats pareiškėjas nebuvo suinteresuotas visapusišku ir pilnu tarnybinio nusižengimo ištyrimu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą jog pareiškėjo teisė ir galimybė tyrimo metu teikti paaiškinimus, prašymus, papildomus įrodymus nebuvo suvaržyta, tačiau pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo.

2. Atsakovas nesutinka su apelianto skunde išdėstyta nuomone, kad jis iš tarnybinės komandiruotės į Širvintas grįžo tik 2012 m. sausio 22 d. dėl objektyvių priežasčių, nes grįžti į Širvintas 2012 m. sausio 20 d. jam sutrukdė netikėtai sustreikavusi sveikata. Anot atsakovo, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, Druskininkuose pagal kelialapį gydėsi pareiškėjo sutuoktinė, kuri turėjo grįžti į Širvintas 2012 m. sausio 22 d. kartu su pareiškėju; į seminarą kartu su Pareiškėju vykusi Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėja taip pat pasiliko Druskininkuose visam savaitgaliui, o pareiškėjas 2012 m. sausio 20 d. paprašė sutuoktinės surasti gydytoją ir nakvynės vietą Druskininkuose, nors dar nežinojo, ar gydytojas nustatys jam kokius nors sveikatos sutrikimus ir kt. Atsakovo vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą kad Pareiškėjas negrįžo į Širvintas 2012 m. sausio 20 d. ne dėl objektyvių priežasčių, o iš anksto suplanavęs.

3. Apeliantas skunde teigia, kad 2012 m. sausio 20 d. jis negalėjo vairuoti dėl pablogėjusios sveikatos, kadangi Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin.,2003, Nr.7-263; 2008, Nr. 88-3530), 14 punkte nustatyta, jog neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jei dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, todėl jis objektyviai neturėjo galimybės parvairuoti automobilio į Širvintose esantį garažą 2012 m. sausio 20 d. Atsakovas su šiuo apelianto teiginiu nesutinka. Atsakovo vertinimu, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas buvo hospitalizuotas UAB „Draugystės sanatorija" 2012 m. sausio 20-22 dienomis dėl jam diagnozuotos arterinės hipertenzijos. A. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad arterinė hipertenzija jam nustatyta ne pirmą kartą t. y. šis lėtinis susirgimas jam buvo diagnozuotas anksčiau. Anot atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad šis lėtinis susirgimas iki 2012 m. sausio 20 d. netrukdė pareiškėjui vairuoti tarnybinio automobilio (Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjui dėl jam diagnozuoto susirgimo uždrausta vairuoti), darytina išvada, kad šis susirgimas negalėjo įtakoti pareiškėjo galimybės vairuoti tarnybinį automobilį ir 2012 m. sausio 20 d. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, jog A. V. nuo 2012 m. sausio 23 d. buvo laikinai nedarbingas, kas, anot atsakovo, irgi patvirtina faktą jog pareiškėjui 2012 m. sausio 20 d. diagnozuotas arterinės hipertenzijos paūmėjimas nebuvo sunkios formos ir nesukėlė sunkių pasekmių pareiškėjo sveikatai. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybės, jog jis dėl sveikatos būklės 2012 m. sausio 20 d. negalėjo vairuoti tarnybinio automobilio. Atsakovas taip pat pažymi, jog pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, bei siekdamas išvengti prielaidų viešų ir privačių interesų konfliktui kilti, turėjo informuoti seminare buvusį savo tiesioginį vadovą apie tai, kad jis blogai jaučiasi ir kad jam gali tekti pasilikti Druskininkuose ilgesniam laikui bei grąžinti tarnybinį automobilį į Širvintas vėliau, nei planuota, tačiau to nepadarė, kas irgi leidžia daryti prielaidą jog ši informacija buvo nutylėta sąmoningai, siekiant nuslėpti tarnybinio automobilio naudojimo ne darbo metu faktą.

4. Atsakovas nesutinka su apelianto nuomone, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už kitus veiksmus, nei buvo nurodyta pranešime apie tarnybinį nusižengimą t. y. už tai, kad jis automobilio užsakymo lape nurodė klaidingus duomenis apie automobilio naudojimo laiką nors pareiškėjo nebuvo prašoma pateikti paaiškinimus dėl šio pažeidimo. Atsakovas pažymi, kad kelionės dokumentuose nurodyta klaidinga informacija apie kelionės maršrutu Druskininkai – Širvintos laiką (kelionės lape nurodyta, kad maršrutu Druskininkai – Širvintos buvo vykstama 2012 m. sausio 20 d., nors iš tiesų šiuo maršrutu pareiškėjas vyko 2012 m. sausio 22 d.) tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo traktuojamas kaip kitas (naujai nustatytas) tarnybinis nusižengimas – dokumentų klastojimas, o tik patvirtino išvadoje konstatuotą viešųjų ir privačių interesų konflikto galimybę (t. y. tarnybinio automobilio naudojimą ne tarnybos tikslais bei tą patvirtinančios informacijos slėpimą).

5. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, kad klaidinga informacija apie tarnybinio automobilio naudojimo laiką kelionės lape buvo nurodyta per klaidą kadangi kelionės lapas galėjo būti užpildytas iš anksto, t. y. prieš vykstant į komandiruotę. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybinio automobilio kelionės lape Nr. 44 KL-1.1-(14.44.16) yra užfiksuoti automobilio odometro rodmenys išvykstant iš Širvintų į Druskininkus ir grįžus iš Druskininkų į Širvintas, todėl akivaizdu, kad visas kelionės lapas negalėjo būti pildomas iš anksto, atitinkamai, pareiškėjas, fiksuodamas kelionės lape automobilio odometro rodmenis grįžus į Širvintas, turėjo jame užfiksuoti ir pasikeitusius kelionės laiko duomenis, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymo „Dėl A. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Nr. 1PI-(2.1.)-107 pagrįstumas ir teisėtumas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2012 m. kovo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir Išvada) (I t., b. l. 13-16), kuri laikytina neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjo apeliacinis skundas pateiktas po 2012 m. liepos 1 d., todėl jo nagrinėjimui taikytinos procesinės normos, galiojančios nuo 2012 m. liepos 1 d. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nuo 2012 m. liepos 1 d. žodinis apeliacinis procesas yra skiriamas kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir išnagrinėjo rašytinio proceso būdu.

Pareiškėjas yra valstybės tarnautojas, todėl jam taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas.

Atsakomybės taikymą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 28-30 straipsniai apibrėžia tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus bei asmenis, turinčius teisę skirti nuobaudas. Šiuos klausimus detaliau reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, kuriose be kita ko numatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą komisijai ar jos nariui (-iams), įstatymų nustatyta tvarka apskųsti komisijos ar jos nario (-ių)) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga (8, 9 p.).

Ištyrusi tarnybinį nusižengimą, komisija raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo; pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta (14.1-14.3 p.).

Su Taisyklių 14 p. nurodytu sprendimu valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo pasirašymo (15 p.). Sprendimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (22 p.). Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą.

Pagal Taisyklių 7 punktą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu (Taisyklių 9 punktas).

Tarnybinio nusižengimo tyrimas iš esmės yra baigiamas atsakingam asmeniui tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui pateikus motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus. Pagal Taisyklių 14 punktą valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą (14.1. punktas); pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo (14.2. punktas); pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (14.3 punktas).

Pažymėtina, kad tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Tarnybinio nusižengimo tyrimas nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veikos ar neveikimo konstatavimu.

Tai – plati vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareigūno tiriamą pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje.

Teismo vertinimu, tai reiškia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik nurodyti faktines aplinkybes; išvadoje turi būti motyvuojama, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio mėn. 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362-12).Taigi sprendžiat, ar Skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad tarnybinio patikrinimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu. Tarnybinio nusižengimo objektas yra valstybės tarnybos tvarka, galimas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tarnybinio patikrinimo Išvadą ir jos pagrindu priimtą skundžiamą įsakymą, kuriame atsispindi tarnybinio patikrinimo rezultatai, taip pat kitą tarnybinio patikrinimo medžiagą, nenustatė, kad būtų iš esmės pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai, nustatyti Taisyklėse.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, remdamasi anonimiškai gauta informacija, ėmėsi veiksmų, ištirti nurodytus pareiškėjo veiksmus. Pareiškėjui 2012 m. vasario 21 d. pasirašytinai įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 1N-8-3 su prašymu per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo paaiškinti, ar 2012 m. sausio 22 d. jis naudojosi Tarnybos lengvuoju automobiliu Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti naudojimosi priežastis (jei naudojosi), taip pat pateikti turimus dokumentus, galinčius patvirtinti arba paneigti gautame pranešime nurodytą informaciją. Apelianto teigimu, jo nebuvo prašome paaiškinti ar kitaip pagrįsti užsakymo lape darytus įrašus, tačiau už šiuos veiksmus jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš Išvados turinio spręstina, kad ji paskirta už tarnybinio automobilio naudojimą 2012 m. sausio 21-22 d., tačiau ne už melagingų duomenų pateikimą. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas užsakymo lape nurodė klaidingus duomenis vertinta kitų įrodymų kontekste. Taip pat pabrėžtina, jog pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiu jokių su šia aplinkybe susijusių paaiškinimų neteikė. Atsižvelgiant į tai, atitinkami pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde ir apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė . Jo teigimu, Išvadoje nurodytoje situacijoje vadovavosi visuomenės interesais, nepažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principų, kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Atsakovo manymu, Išvadoje yra nustatytas pareiškėjos tarnybinio nusižengimo faktas. Atsakydama į apelianto argumentus, jog jo veiksmais realios žalos nebuvo padaryta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju pareiškėjo veiksmais diskreditavo valstybės tarnybos ir institucijos autoritetą, sudarė prielaidą valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, įvertino jas kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir teisės normų aiškinimu, pirmosios instancijos argumentų, susijusių su pareiškėjo veikos vertinimu, nekartoja. Tokia nuostata grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika kuria nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland).

Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų tarnybinio nusižengimo padarymo faktą paneigiančių įrodymų ir dėl jų nepasisakė. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo.

Taigi šiuo atveju yra aktualus byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimas, todėl būtina vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintomis bendromis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Įrodymų įvertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu teismo įsitikinimu.

Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino šalių argumentus, todėl pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nemotyvavo savo sprendimo atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas netenkinamas, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 44 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas