2020-03-10 Nr. AB-5304-3-61-3-00351-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-216-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00351-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslaveda“ bei A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslaveda“ bei A. R. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslaveda“ bei A. R. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. V4-3 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Verslaveda“ ir A. R. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo (paskirtų nuobaudų) galiojimą ir vykdymą bei įpareigoti Tarnybą pašalinti priežiūros institucijos interneto svetainėje viešai skelbiamą informaciją apie remiantis Įsakymu UAB „Verslaveda“ bei A. R. paskirtas poveikio priemones (nuobaudas).

Pareiškėjai paaiškino, kad Tarnybos interneto svetainėje yra viešai skelbiama, jog bankroto administratoriui UAB „Verslaveda“ Įsakymu buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai jau patiria akivaizdžias neigiamas pasekmes tiek reputacijos, tiek bankroto administratorių atrankos administruoti įmones požiūriu. Akcentavo, kad pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – Bankroto administratorių atrankos taisyklės), galiojančios nuobaudos yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama atrenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą konkrečiam bankroto procesui administruoti. Turėdamas galiojančių nuobaudų, bankroto administratorius netenka realios galimybės būti paskirtu administratoriumi naujai iškeltoje bankroto byloje arba tokia galimybė yra stipriai apribojama (prioritetą turi galiojančių nuobaudų neturintis bankroto administratorius).

Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padalyta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti.

Pareiškėjų nuomone, Tarnyba Įsakymu jiems nepagrįstai paskyrė nuobaudas už bankroto proceso vykdymą, todėl kol nagrinėjama byla dėl nepagrįstos nuobaudos teisėtumo, Įsakymu sukurtos neigiamos pasekmės UAB „Verslaveda“ bei A. R. neturėtų būti taikomos. Pažymėjo, kad patenkinus skundą ir panaikinus Įsakymą, nebūtų galimybės šalių grąžinti į pradinę padėtį, kadangi dėl nuobaudų taikymo pareiškėjams jau būtų apribotos galimybės gauti administruoti kitus bankroto procesus ir nebūtų galimybės peržiūrėti bankroto administratorių kandidatūrų skyrimo procedūrų atitinkamuose bankroto procesuose. Teigė, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui, nepažeis proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso, o nesustabdžius Įsakymo galiojimo, būtų pažeistas viešasis interesas bei pareiškėjų teisės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Verslaveda“ bei A. R. skundą priėmė, o pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skundas iš esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintus reikalavimus, todėl turi būti priimtas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neproporcingas, kadangi galima žala jų interesams grindžiama prielaidomis (bus sunkiau tapti kitų subjektų bankroto administratoriais). Be to, teismo nuomone, iš esmės tai būtų dalies pareiškėjų reikalavimo tenkinimas.

III. Pareiškėjai UAB „Verslaveda“ bei A. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjų prašymą dėl nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjai, remdamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, teigia, kad teismas turi priimti procesinius sprendimus ir juose nurodyti visus esminius motyvus bei pateikti argumentus dėl pateiktų nagrinėtinų įrodymų. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių bei priimant nutartį, šie imperatyvūs reikalavimai taip pat turi būti užtikrinti. Pareiškėjų nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neproporcingas ir kad galima žala UAB „Verslaveda“ bei A. R. interesams yra grindžiama prielaidomis.

Pareiškėjai pažymi, kad Įsakymas sudaro prielaidas atsakovui išviešinti jiems paskirtos nuobaudos faktą, nors pati nuobauda ir jos paskyrimas yra skundžiamas teismui kaip nepagrįstas. Nurodo, kad nagrinėjant bylą, pareiškėjai jau patiria akivaizdžias neigiamas pasekmes (tiek reputacijos, tiek bankroto administratorių atrankos administruoti įmones požiūriu), kadangi pagal Bankroto administratorių atrankos taisyklių 24 punktą, galiojančios nuobaudos yra vienas iš kriterijų, į kurį yra atsižvelgiama, atrenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą konkrečiam bankroto procesui administruoti. Nurodo, kad UAB „Verslaveda“ bei A. R. paskirtas įspėjimas mažina konkretaus bankroto administratoriaus leistiną administruoti sąlyginių įmonių skaičių viena sąlygine įmone ir mažina bankroto administratoriaus galimybę būti paskirtam bankroto administratoriumi konkrečioje bankroto procedūroje (naujai keliamoje bankroto byloje). Turėdamas galiojančių nuobaudų, bankroto administratorius netenka realios galimybės būti paskirtu administratoriumi naujai iškeltoje bankroto byloje arba tokia galimybė yra stipriai apribojama (prioritetą turi galiojančių nuobaudų neturintis bankroto administratorius).

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad bankroto administratorių atrankos programos algoritmas yra sudarytas taip, kad bankroto administratoriaus, gavusio nuobaudas, galimybės gauti administruoti įmones (būti atrinktam programos) sumažėja iki minimumo, t. y. tokiu atveju bankroto administratorius bus atrenkamas tik tada, kai neliks administratorių su mažiau turinčių balų (esamos konkurencijos atveju dažniausiai tai tik asmenys be nuobaudų). Šie argumentai teismui buvo nurodyti, jų pagrindimas atsispingi teisiniame reguliavime, todėl teismo išvada, kad galima žala pareiškėjų interesams grindžiama prielaidomis, yra visiškai nepagrįsta. Pareiškėjai mano, kad siekiant išvengti šių neigiamų padarinių, yra tikslinga laikinai, kol bus nagrinėjama administracinė byla dėl Įsakymo pagrįstumo, sustabdyti jo galiojimą.

Pareiškėjai pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų tinkamas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti yra ne tik teismo sprendimo įvykdymo negalimumas, bet ir ženklus įvykdymo apsunkinimas (tai gali būti susiję su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais, finansiniais ištekliais ir panašiai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Taigi, procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Pareiškėjai nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir panašiai).

UAB „Verslaveda“ bei A. R. nuomone, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra neproporcingos, jos nepažeistų atsakovo ar trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nepadarytų žalos nė vienam suinteresuotam asmeniui, neapsunkintų bylos nagrinėjimo ir panašiai. Taigi, neegzistuoja jokios priežastys, dėl kurių būtų tikslinga netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pažymi, kad nepritaikius reikalavimų užtikrinimo priemonių ir vėliau pareiškėjų skundą patenkinus, jie jau būtų patyrę realias neigiamas pasekmes (jų dalyvavimas bankroto administratorių kandidatūrų atrankos sistemoje būtų apsunkintas), tačiau grąžinti pareiškėjus į pradinę padėtį jau taptų neįmanoma, kadangi jie per bylos nagrinėjimo laiką negautų administruoti bankroto procesų. Taigi, nagrinėjamu atveju neigiami padariniai yra ženkliai didesni, kai nėra taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nei tuo atveju, jeigu jos būtų pritaikytos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties dalies, kurioje buvo nutarta netaikyti UAB „Verslaveda“ bei A. R. prašytų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo (paskirtų nuobaudų) galiojimą bei vykdymą ir įpareigoti Tarnybą pašalinti priežiūros institucijos interneto svetainėje viešai skelbiamą informaciją apie remiantis Įsakymu pareiškėjams paskirtas poveikio priemones (nuobaudas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neproporcingas, kadangi galima žala UAB „Verslaveda“ bei A. R. interesams grindžiama prielaidomis (bus sunkiau tapti kitų subjektų bankroto administratoriais). Be to, teismo nuomone, iš esmės tai jau būtų dalies pareiškėjų reikalavimo tenkinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V4-3 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Verslaveda“ ir A. R. skyrimo“ buvo nuspręsta už atlikus patikrinimą nustatytus pažeidimus bankroto administratoriams UAB „Verslaveda“, kaip atsakingam už bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dainesa“ bankroto proceso administravimą subjektui, skirti nuobaudą – įspėjimą, o A. R., kaip UAB „Verslaveda“ darbuotojui (fiziniam bankroto administratoriui), faktiškai atlikusiam bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dainesa“ administravimo veiksmus, dėl kurių buvo nustatyti pažeidimai, skirti nuobaudą – įspėjimą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjai iš esmės argumentuoja tuo, kad galiojanti nuobauda realiai mažina bankroto administratoriaus galimybę būti paskirtam bankroto administratoriumi konkrečioje bankroto procedūroje ir kenkia bankroto administratorių reputacijai. UAB „Verslaveda“ ir A. R. nurodo, kad turėdamas galiojančių nuobaudų, bankroto administratorius netenka realios galimybės būti paskirtu administratoriumi naujai iškeltoje bankroto byloje arba tokia galimybė yra smarkiai apribojama. Pažymi, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir vėliau pareiškėjų skundą patenkinus, jie jau būtų patyrę realias neigiamas pasekmes (jų dalyvavimas bankroto administratorių kandidatūrų atrankos sistemoje būtų apsunkintas), tačiau grąžinti pareiškėjus į pradinę padėtį jau taptų neįmanoma, kadangi per bylos nagrinėjimo laiką jie negautų administruoti bankroto procesų. Iš pareiškėjų argumentų akivaizdu, kad jie siekia, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti jų galbūt pažeistas teises ir apsaugotų nuo būsimų neigiamų pasekmių, ir iš esmės remiasi tik prielaidomis. UAB „Verslaveda“ ir A. R. nepateikė jokių įrodymų, kad jiems nėra sudaryta galimybė administruoti įmones ir nurodyti bankroto administratoriai neadministruoja įmonių vien dėl to, jog jiems yra paskirtos nuobaudos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjų nurodytus argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje ginčijamą įsakymą ir byloje esančius duomenis, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti UAB „Verslaveda“ bei A. R. prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. UAB „Verslaveda“ bei A. R. nurodyti nepatogumai negali būti vertinami kaip reali grėsmė didelei ar neatitaisomai žalai atsirasti. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl nepaskyrimo administratoriais ir reputacijos pablogėjimo, kurias nurodo pareiškėjai, per se (pačios savaime) nėra pagrindas Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o tai, kad UAB „Verslaveda“ bei A. R. gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių šioje byloje užtikrinti reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisingumo principas reikalauja, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju sustabdžius Įsakymo (paskirtų nuobaudų) galiojimą ir vykdymą bei įpareigojus atsakovą pašalinti priežiūros institucijos interneto svetainėje viešai skelbiamą informaciją apie remiantis Įsakymu UAB „Verslaveda“ ir A. R. paskirtas poveikio priemones (nuobaudas), būtų neproporcingai pažeisti Tarnybos, kaip audito srityje priežiūrą atliekančios įstaigos, interesai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų netinkamas siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą ir proceso šalių interesų pusiausvyrą. Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad jie nepagrindė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo taikyti UAB „Verslaveda“ bei A. R. prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje buvo nutarta netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, yra pagrįsta ir teisėta, ji buvo priimta tinkamai pritaikius Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslaveda“ ir A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kurioje buvo nutarta netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė