2015-12-22 Nr. AB-24984-4-45-3-01240-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4617-756/2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01240-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S. J., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjui Fedaee Ahmed Jawed,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. J. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. J. prašymą pakartotinai svarstyti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. J. sulaikymo; suinteresuotas asmuo byloje – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Švenčionių rajono apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 2 d. gautas (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. J. (toliau – ir užsienietis) prašymas pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo (b. l. 1–4). Juo užsienietis prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą, kuriuo jis sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) iki 2015 m. lapkričio 27 d., ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Užsienietis nurodė, kad šiuo metu yra išnykęs jo sulaikymo pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 2 dalį pagrindas. VSAT Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnų S. S. J. buvo sulaikytas 2015 m. gegužės 26 d. apie 5 val. Adutiškio užkardos teritorijoje, Švenčionių rajone. 2015 m gegužės 26 d. užsienietis paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, buvo apklaustas, surašytas jo pirminės apklausos protokolas. Migracijos departamentas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (15/6-8) 15PR-79 atsisakė S. S. J. suteikti prieglobstį, tačiau užsienietis šį sprendimą apskundė teismui. Byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta, todėl pareiškėjo teisinės padėties klausimas dar neišspręstas. Vadinasi, šiuo metu nėra poreikio užsienietį laikyti uždarytą. Duomenų, patvirtinančių, kad užsieniečio elgesys būtų pavojingas visuomenei taip pat nėra. Be to, užsienietis nepiktnaudžiauja prieglobsčio prašymo procedūra, yra suinteresuotas sklandžia jo nagrinėjimo procedūra, į Lietuvos Respubliką atvyko su tikslu prašyti čia prieglobsčio (prieglobsčio užsienietis pasiprašė kitą dieną po atvykimo į Lietuvą). Iki šiol užsienietis tinkamai laikėsi visų nustatytų elgesio taisyklių Užsieniečių registravimo centre. Vien tai, kad užsieniečio tapatybė nenustatyta, negali būti pagrindu jį sulaikyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. liepos 22 d. nutartis administarcinėje byloje Nr. A-3219-858/2015).

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu (b. l. 25–26) S. S. J. prašymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog užsienietis prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl jo sulaikymo, nes jis yra sulaikytas jau ilgą laiką, jo prieglobsčio suteikimo procedūra dar nėra baigta, nes jis apskundė Migracijos departamento 2015 m. birželio 4 d. sprendimą dėl teritorinio prieglobsčio nesuteikimo, jo asmens tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsieniečio atstovas palaiko jo prašymą, nes priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą laikytina, jog užsieniečio asmenybė buvo nustatyta, todėl galima būtų jam taikyti ir alternatyvią sulaikymui priemonę –užsieniečio apgyvendinimą užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsieniečių registracijos centro atstovė prieštarauja užsieniečio prašymui ir konstatuoja, kad užsieniečio asmens tapatybė dar nėra nustatyta, jis nebendradarbiauja (nesikreipia raštu) dėl jo asmens tapatybės patvirtinimo, į Europos Sąjungą atvyko su neaiškiais tikslais, šiuo metu niekas nepasikeitė nuo Ignalinos apylinkės teismo sprendimo dėl jo sulaikymo priėmimo, išskyrus tai, kad jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmestas, todėl teismas turėtų atsižvelgti į visas šias aplinkybes ir netenkinti užsieniečio S. S. J. prašymo.

Iš bylos medžiagos, užsieniečio asmens bylos Nr. IN-00543 bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimais (duomenys neskelbtini) pilietis S. S. J., kartu su savo tėvynainiais M. S. J. bei H. S., buvo sulaikytas iki 2015 m. lapkričio 27 d. apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre, dėl to, kad neteisėtai atvyko į Lietuvą ir neteisėtai yra joje. Migracijos departamentas 2015 m. birželio 4 d. priėmė užsieniečiui nepalankų sprendimą Nr. (15/6-8) 15PR-79, kuriuo nusprendė nesuteikti jam laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš šalies.

Užsieniečio asmens tapatybė lig šiol nėra nustatyta, nes užsienietis nebendradarbiauja su Užsieniečių registracijos centro pareigūnais, t. y. nepateikia rašytinio prašymo dėl jo asmens tapatybės nustatymo (duomenų patikrinimo). 2013 m. spalio 25 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” papildymui 113 straipsnio 4 dalimi, numatyta, kad prieglobsčio prašytojas 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule ar kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsieniečiui taikytinos šios įstatymo nuostatos.

Kadangi iki šiol nėra patvirtinta (nustatyta) S. S. J. asmens tapatybė, nepatikrinti prieglobsčio prašymo motyvai – pirminėje apklausoje užsienietis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo nenurodė, todėl visa tai rodo, kad užsienietis ir neturėjo tikslo prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kad piktnaudžiauja prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis ir yra pagrindas manyti, kad gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę. Reikia sutikti su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendime išdėstytais motyvais: kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas tam reikalingų dokumentų, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir nėra realios galimybės patikrinti jo pateiktų asmens tapatybės duomenų tikrumą, nors jis ir teigia, kad iš savo kilmės šalies išvyko dėl grasinimų būti nužudytam išpažįstamos religijos pagrindu, tačiau Rusijos Federacijoje, į kurią atvyko iš (duomenys neskelbtini), prieglobsčio nepasiprašė.

Pažymėtina ir tai, kad užsienietis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 4 MGL dydžio bauda, į kurią įskaičius laikinajame sulaikyme būtą laiką buvo pripažinta, kad užsienietis atliko jam skirtą bausmę. Tenkinti užsieniečio prašymą nėra pagrindo, nes iš aukščiau išdėstyto matyti, kad užsienietis neturėjo tikslo prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūromis bei, įgijęs judėjimo laisvę, gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

III. (duomenys neskelbtini) pilietis S. S. J. apeliaciniu skundu (b. l. 21–23) prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuo buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad užsienietis gali pasislėpti. Byloje nėra duomenų, kad jam buvo skirtos kokios nors nuobaudos ar jis kokiu nors būdu būtų pažeidęs Užsieniečių registravimo centro taisykles. Taip pat nėra duomenų, kad užsienietis anksčiau būtų pažeidęs laisvo asmenų judėjimo Šengeno zonoje taisykles. Taigi objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad yra realus pavojus dėl užsieniečio galimo bėgimo, nėra.

VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą nurodė, kad su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu sutinka, prašo jį palikti nepakeistą, o užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

VSAT Užsieniečių registracijos centras atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. lapkričio 27 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių registracijos centro teikimą, pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2016 m. vasario 26 d. Dėl apeliacinio skundo VSAT Užsieniečių registracijos centras pažymėjo, kad asmuo, pasivadinęs (duomenys neskelbtini) piliečiu S. S. J., į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, buvo sulaikytas pareigūnų, jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sienos perėjimo.

Tuomet užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kuris buvo išnagrinėtas, pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu bei jo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl prieglobsčio bei laikinojo teritorinio prieglobsčio jam nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sulaikymo nagrinėjimo Ignalinos rajono apylinkės teisme metu užsienietis negalėjo aiškiai pasakyti dėl kokių priežasčių jis išvyko iš savo šalies. Apžiūrėjus asmens daiktus, užfiksuota, kad S. S. J. su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną, kuriame buvo įdėta Lietuvos mobiliojo operatoriaus Tele 2 „Pildyk“ kortelė.

Darytina išvada, kad užsieniečio kelionė buvo tiksliai ir aiškiai suplanuota, jo tikslas – patekti į Europos Sąjungos šalis bei joje pasilikti. Prieglobsčio prašymo pateikimas yra tik būdas išvengti atsakomybės už neteisėtą sienos kirtimą bei pakeisti sulaikymo režimą į laisvą judėjimą šalyje bei Europos Sąjungoje, taip pat – išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos atgal į (duomenys neskelbtini). Tokios bylos faktinės aplinkybės, kaip tikslo atvykti į Lietuvos Respubliką nebuvimas, geresnio gyvenimo (darbo) ieškojimas leidžia teigti, jog asmuo, nebūdamas sulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią sprendimo dėl jo išsiuntimo įvykdymui.

Iš bylos faktinės medžiagos yra akivaizdu, kad minėtas asmuo per Lietuvos Respubliką bandė patekti į kitas Europos Sąjungos šalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo nepateikė prieglobsčio prašymo pasienio perėjimo punkte, o neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos sieną ir ėjo toliau į teritorijos gilumą. Dėl prieglobsčio jam suteikimo jis kreipėsi tik būdamas suimtas, supratęs, kad, atlikus bausmę bei išsiaiškinus jo tikruosius asmens duomenis, bus įvykdyta jo išsiuntimo procedūra. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas asmuo tyčia, sąmoningai nepasiėmė savo turėtų dokumentų neteisėtai vykdamas į Lietuvos Respubliką, kas dar kartą įrodo jo ketinimus, sulaikymo atveju, klaidinti pareigūnus bei, nesant kelionės dokumentui, vilkinti jo grąžinimo į kilmės šalį procedūrą.

Iš tokio asmens elgesio darytina išvada, kad jis naudoja prieglobsčio procedūrą kaip vieną iš būdų įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje išvengiant išsiuntimo į kilmės šalį bei pasinaudoti laisvo judėjimo galimybe tam, kad galėtų tęsti savo kelionę toliau į vakarus.

UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad viena iš aplinkybių, leidžiančių manyti, kad užsienietis gali pasislėpti yra: „užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.). Tos pačios 113 straipsnio 5 dalies 8 punktas nurodo dar vieną aplinkybę, taikytiną nagrinėjamu atveju: „siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė rašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu“. Taip pat pabrėžtina, kad 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma kai asmens tapatybė yra nustatyta bei asmuo teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas apie vyksiantį posėdį tinkamai informavo ir Užsieniečių registracijos centrą, ir užsieniečio įgaliotą atstovą. Užsieniečių registracijos centras, savo ruožtu, pranešė užsieniečiui apie numatomą teismo posėdį, tačiau prašymo dėl dalyvavimo posėdyje nebuvo gauta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 1 dalis nurodo, kad „proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus“. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos užsieniečio teisės, kadangi posėdžio metu jo interesai buvo atstovaujami teisėto atstovo, o jis pats nebuvo išreiškęs pageidavimo dalyvauti bylos nagrinėjime. Taip pat pabrėžtina, kad asmens sulaikymo pagrindai buvo išnagrinėti Ignalinos rajono apylinkės teismo posėdžio metu, dalyvaujant pačiam asmeniui bei vertėjo pagalbą teikiant paaiškinimus teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas netenkino (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. J. prašymo pakartotinai svarstyti bei pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, teisėtumo ir pagrįstumo.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad 2015 m. gegužės 26 d. Adutiškio užkardos veikimo teritorijoje apie 600 m į Lietuvos gilumą nuo valstybės sienos pažeidimo vietos buvo sulaikyti 4 asmenys, prisistatę esantys (duomenys neskelbtini) piliečiais ir pasiprašę prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; su savimi šie asmenys jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo ((duomenys neskelbtini) piliečio S. S. J. asmens byla (toliau – ir asmens byla), b. l. 1, 2). Įtariamojo laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad sulaikytas asmuo – S. S., gim. 1989 m. kovo 15 d., dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę neturi, sulaikytas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pagal Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį (asmens byla, b. l. 5), 2015 m. gegužės 26 d. užsienietis paleistas (asmens byla, b. l. 7). VSAT Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 176-132, nustačius, kad užsienietis 2015 m. gegužės 25 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra, buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) pilietį S. S. J. sulaikyti ne ilgiau kaip 48 val. (asmens byla, b. l. 12). VSAT Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyrius 2015 m. gegužės 28 d. teikimu kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą, prašydamas sulaikyti S. S. J. Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams, iki kol bus išspręstas jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas (asmens byla, b. l. 19–20). Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu S. S. J. buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. lapkričio 27 d. (asmens byla, b. l. 22–24). Migracijos departamentas 2015 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9) 15PR-79 dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S. J. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (asmens byla, b. l. 26–27).

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo paliktas galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas dėl S. S. J. (iš jo žodžių) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre ir pratęstas S. S. J. (iš jo žodžių) sulaikymo terminas iki 2016 m. vasario 26 d. (asmens byla, b. l. 32–33).

Pasisakydama dėl nagrinėjamoje administracinėje byloje kilusio ginčo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu, kurį užsienietis prašė pakeisti, nusprendė sulaikyti S. S. J. Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams (iki 2015 m. lapkričio 27 d.), siekiant nustatyti (patikrinti) pareiškėjo tapatybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį. Užsienietis 2015 m. lapkričio 2 d. Švenčionių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, motyvuodamas tuo, kad būtinybės laikyti jį sulaikytą nėra, nes šiuo metu sprendžiama dėl užsieniečio teisinio statuso, jis neturi tikslo slėptis ar vengti išsiuntimo. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu nusprendė (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. J. prašymo netenkinti, kadangi iki šiol nėra patvirtinta (nustatyta) užsieniečio asmens tapatybė, nepatikrinti prieglobsčio prašymo motyvai, todėl visa tai, teismo vertinimu, rodo, kad užsienietis neturėjo tikslo prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kad piktnaudžiauja prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis ir yra pagrindas manyti, kad, įgijęs judėjimo laisvę, gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas; byloje aktuali 2014 m. gruodžio 9 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 1 d.). Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato minėto įstatymo 113 straipsnis. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija), užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 1 d.), prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Šiuo aspektu kolegija atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR, kuriame teismas padarė išvadą, jog 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, ir Direktyva 2005/85/EB nedraudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsniu (kurį atitinka Įstatymo 113 str. 2 d.), būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Kalbant apie asmenų sulaikymą taip pat svarbu paminėti, kad Įstatymo 118 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinį svarstymą, 1 dalis (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 1 d.) nustatė, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

Įstatymo 118 straipsnio 2 dalis (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nustato, kad teismas, gavęs užsieniečio ar institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį; 2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį; 3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reglamentavimą ir patikrinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog nagrinėjamu atveju yra išlikęs užsieniečio S. S. J. sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra (laikinas teritorinis prieglobstis jam nebuvo suteiktas), dokumentų, patvirtinančių užsieniečio tapatybę, nėra.

Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas ir tuo atveju, jei jam nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Kaip minėta, šiuo atveju Migracijos departamentas yra priėmęs 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (15/6-9) 15PR-79 dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S. J. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 8 punktu, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir tai, kad užsienietis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (nagrinėjamu atveju S. S. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m. gegužės 25 d. (asmens byla, b. l. 3–4), o prieglobsčio prašymą užsienietis pateikė 2015 m. gegužės 26 d.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjas neteikė prašymo suteikti prieglobstį būdamas Rusijos Federacijoje, atvykęs į Lietuvą, pirminėje apklausoje užsienietis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo nenurodė, teigė, kad tikslo patekti į konkrečią valstybę neturėjo, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje pateikė jau jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu), pagrįstai sprendė, jog užsienietis, pasivadinęs S. S. J. vardu, neturėjo tikslo prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kad piktnaudžiauja prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis ir yra pagrindas manyti, kad gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vis dar buvo išlikęs Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, dėl ko pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo panaikinti ar pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą sulaikyti užsienietį.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio S. S. J. apeliacinį skundą atmesti, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė