ee9beb8e-04bb-4f02-844c-1f6a074413ea · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2369-221/2012                  Proceso Nr. 2-17-3-01972-2012-7                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)        122; 110.1; 110.4; 110.6 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ atskirÄ jį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiÅ¡kimÄ skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ dėl žalos regreso teise už iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ atlyginimo, n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė Jonavos rajono apylinkės teisme 2012 m. rugpjūčio 28 d. priimtas kreditoriaus LR transporto priemonių draudikų biuro pareiÅ¡kimas, kuriuo prašė 8 612,56 Lt žalos atlyginimo regreso teise už iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“. Siekdamas užtikrinti reikalavimo įvykdymÄ , kreditorius prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininkÄ arba trečiuosius asmenis 8 612,56 Lt dydžio areÅ¡tÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areÅ¡tavo skolininkės UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį skolininkei ir esantį pas skolininkę arba trečiuosius asmenis pareiÅ¡kimo reikalavimo dydžiui – 8 612,56 Lt, uždraudžiant nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus perleisti ar suteikti naudojimui tretiesiems asmenims.

Nesant pakankamai nekilnojamojo turto ir/ar kilnojamojo turto, nutarė areÅ¡tuoti skolininkės UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡to reikalavimo sumos – 8 612,56 Lt, uždraudžiant atlikti su piniginėmis lėšomis bet kokias pinigų iÅ¡mokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ sÄ skaitÄ gautas lėšas ir iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos atsiskaityti su darbuotojais, valstybe ir kreditoriumi.

Teismas savo sprendimÄ grindė tuo, kad pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, skolininkė iÅ¡ viso kreditoriui yra skolinga 8 612,56 Lt. Ä®siskolinimo suma yra pakankamai didelė ir tai gali objektyviai padidinti teismo įsakymo nevykdymo rizikÄ , skolininkė nereaguodama į kreditoriaus raginimÄ , vengia atlyginti jam 8 612,56 Lt dydžio žalÄ už iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , todėl yra reali tikimybė, kad skolininkė proceso metu gali savo turimÄ turtÄ parduoti ar paslėpti ir todėl nesiėmus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimo priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).

TikslÅ«s duomenys apie skolininkės turtÄ teismui nutarties priėmimo dienÄ nežinomi. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ įgaliota atstovė I. K. – Kvainauskienė atskiruoju skundu prašė teismo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 5 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-202/2009 nurodė, jog asmeniui, praÅ¡ančiam pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenka pareiga įrodyti tokių priemonių taikymo reikalingumÄ , t.y. tÄ faktÄ , jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Kreditorius nepateikė jokių duomenų apie UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ turtinę padėtį, iÅ¡ pateiktos medžiagos nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad skolininkas slepia turtÄ ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtÄ kitiems asmenims, ar kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanoma teismo sprendimo įvykdymÄ . Teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ , taip pat nenustatė jokių aplinkybių, objektyviai apsunkinančių galimai palankaus kreditoriui bÅ«simo teismo sprendimo vykdymÄ .

Teismas pažymėjo, kad tikslÅ«s duomenys apie skolininkės turtÄ teismui nutarties priėmimo dienÄ nežinomi. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog skolininkas vengs galimo teismo sprendimo įvykdymo, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl kreditoriaus praÅ¡ymas yra atmestinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Dėl Å¡ių aplinkybių laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (CPK 144 straipsnį, 178 straipsnį) ir jos UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ negalėjo bÅ«ti pritaikytos.2.

Kreditoriaus nurodytas faktas, kad skolininkas, kreditoriaus nuomone, neatsiskaito su juo, todėl yra pagrindas kreiptis į teismÄ , bet ne pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl kreditoriaus teiginiai dėl iÅ¡mokėto draudimo iÅ¡mokos regreso tvarka atlyginimo, neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.3. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens (skolininko) finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

Å iuo atveju teismas nežinodamas skolininko turtinių galimybių nustatė, kad pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė. Pareiga įrodyti, kad 8 612,56 Lt suma UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ yra didelė tenka kreditoriui (CPK 178 straipsnis). Kreditorius nepateikė jokių įrodymų nei aplinkybių, sudarančių pagrindÄ daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ios sumos, kaip didelės ginčo sumos, konstatavimo. Be to, nagrinėjamojoje byloje skolininkas yra juridinis asmuo, todėl jam yra taikomi aukÅ¡tesni didelės ginčo sumos dydžiai.

UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ manymu, 8 612,56 Lt suma, jam kaip Å«kio subjektui nėra didelė, kadangi jo veikla yra krovinių pervežimas, veikla vykdoma nuo 1996 m.: jis turi pakankamai turto, teikia krovinių pervežimo paslaugas, gauna pajamas, atsiskaito su partneriais ir darbuotojais. Todėl nėra pagrindo teikti, kad dėl Å¡ios nedidelės skolos UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ paslėptų visÄ savo turtÄ , siekiant iÅ¡vengti prievolės kreditoriui vykdymo. Tokie veiksmai, kaip turto paslėpimas ar perleidimas bÅ«tų neprotingi ir neproporcingi, atsižvelgiant į skolininko vykdomÄ veiklÄ , ir tokių veiksmų pasekmes tolimesnei jos veiklai (viso verslo pertvarkymas, ar pardavimas, perleidimas, siekiant iÅ¡vengti 8 612,56 Lt skolos, nesuderinamas su logiÅ¡ka verslo praktika).4.

UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ nevengė kontaktų su kreditoriumi, atvirkščiai aktyviai bendradarbiavo su kreditoriumi, atsakydama į jo pretenzijas, ir kartu bandė spręsti esančiÄ situacijÄ dėl nurodytos sumos grÄ Å¾inimo. Tai patvirtina pridedami raÅ¡tai kreditoriui, kuriuose UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ nurodo, kad yra sudaryta draudimo sutartis, pateikia draudimo polisÄ , bei kitus dokumentus, patvirtinančius, kad eismo įvykio metu UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, ir reikalavimai turi bÅ«ti adresuojami jo draudikui.

Todėl teismo iÅ¡vada dėl skolininkės pasyvumo, reaguojant į kreditoriaus pretenzijas, neturi jokio pagrindo. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ LR transporto priemonių draudikų biuro atstovas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Jonavos rajono teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog CPK 144 straipsnis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Skolininkui 2012 m. liepos 4 d. buvo iÅ¡siųsta pretenzija su raginimu atlyginti žalÄ . Atsižvelgdami į skolininko atsakymÄ Ä¯ iÅ¡siųstÄ pretenzijÄ , papildomai iÅ¡dėstėme savo argumentus dėl skolininko pateikto draudimo poliso. Skolininkui ir toliau nesutinkant su reikalavimu, kreipdamiesi teismo įsakymu dėl iÅ¡mokėtos sumos priteisimo prašėme teismo taikyti ir laikinÄ sias apsaugos priemones. Kadangi, teisė praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones Biurui įtvirtina CPK, skolininkas jokių pasiÅ«lymų dėl atsiskaitymo sÄ lygų nepateikė, atsižvelgdami į bendrÄ ekonominę situacijÄ , yra manoma, kad yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, todėl, Biuro nuomone, laikinÄ sias apsaugos priemones teismas pritaikė pagrįstai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados              Atskirasis skundas tenkintinas.             Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.

Ä®statymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis).

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat turi bÅ«ti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti susijusios su pareikÅ¡tų reikalavimų esme, pobÅ«džiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios Å¡alių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.             IÅ¡ byloje esančio kreditoriaus LR transporto priemonių draudikų biuro pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo matyti, kad jis, praÅ¡ydamas iÅ¡ skolininko UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ iÅ¡ieÅ¡koti 8 612,56 Lt žalos atlyginimo ir 6 procentus metinių palÅ«kanų, prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemones – areÅ¡tuoti skolininko turtÄ , lėšas ir turtines teises, priklausančius skolininkui ir esančius pas skolininkÄ ar trečiuosius asmenis, 8 612,56 Lt.

Tačiau Å¡is kreditoriaus praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nei motyvuotas, nei pagrįstas kokiais nors įrodymais. Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones rėmėsi tik tuo, kad įsiskolinimo suma yra pakankamai didelė ir tai gali objektyviai padidinti teismo įsakymo nevykdymo rizikÄ , skolininkė nereaguodama į kreditoriaus raginimÄ , vengia atlyginti jam 8 612,56 Lt dydžio žalÄ už iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , todėl yra reali tikimybė, kad skolininkė proceso metu gali savo turimÄ turtÄ parduoti ar paslėpti ir todėl nesiėmus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimo priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad duomenys apie skolininko turtinę padėtį nėra žinomi.              Nors teismų praktikoje aplinkybė, jog bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikÅ¡tas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant, ar byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, turi bÅ«ti vertinama tai, ar Å¡i suma subjektyviu požiÅ«riu yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusÄ , turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010 ir kt.).

Atskirajame skunde skolininkas nurodė, jog praÅ¡oma priteisti 8 612,56 Lt suma, jam kaip Å«kio subjektui nėra didelė, kadangi jo veikla yra krovinių pervežimas, veikla vykdoma nuo 1996 m., jis turi pakankamai turto, teikia krovinių pervežimo paslaugas, gauna pajamas, atsiskaito su partneriais ir darbuotojais. Todėl, apelianto nuomone, nėra pagrindo teigti, kad dėl Å¡ios nedidelės skolos UAB „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ paslėptų visÄ savo turtÄ , siekiant iÅ¡vengti prievolės kreditoriui vykdymo.

Tokie veiksmai, kaip turto paslėpimas ar perleidimas bÅ«tų neprotingi ir neproporcingi, atsižvelgiant į skolininko vykdomÄ veiklÄ , ir tokių veiksmų pasekmes tolimesnei jos veiklai (viso verslo pertvarkymas, ar pardavimas, perleidimas, siekiant iÅ¡vengti 8 612,56 Lt skolos, nesuderinamas su logiÅ¡ka verslo praktika). Pažymėtina, jog kreditorius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias priemones pareiÅ¡kė dėl to, kad skolininkas, gavęs kreditoriaus pretenzijÄ , nesutiko su reikalavimu.             Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, reikalaujama priteisti suma skolininkui nelaikytina didele.

Nesant įrodymų, kad skolininkas realiai ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas perleisti turimÄ turtÄ tretiesiems asmenims ar kitaip sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus ar įsiteisėjusį teismo įsakymÄ , nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.              Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 144, 149 straipsniais, n u t a r i a:             atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti. Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – 8 612,56 Lt dydžio areÅ¡tÄ skolininko uždarosios akcinės bendrovės „VEDAUTOS AUTOTRANSPORTAS“ turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, priklausančioms skolininkui ir esančius pas skolininkÄ ar trečiuosius asmenis.Å ios nutarties nuoraÅ¡us nusiųsti Å¡alims.Nutarties nuoraÅ¡Ä nusiųsti turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                                                                 Virginija Lozoraitytė