ee9b0975-b22d-4498-b976-1c19ee60384a · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-7518-769/2020 Proceso Nr. 2-06-3-04590-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 9 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Rasa Augustė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo, Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 792,45 Eur skolÄ už Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2018-09 mėn. iki 2020-03 mėn., 21,19 Eur delspinigių, iÅ¡ viso 813,64 Eur ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 108 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimÄ , t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimÄ , nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. IeÅ¡kovė atsakovui priklausančiam butui tiekė Å¡ilumos energijÄ , tačiau atsakovas ieÅ¡kovei už teikiamas paslaugas nemokėjo. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovo skola už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ sudaro 792,45 Eur. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis).

Formaliai vertinant teismui pateiktus įrodymus (2020-04-16 Pažymos) laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieÅ¡kovei priteistina 792,45 Eur skola už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , kuri susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. kovo mėn. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ir 21,19 Eur delspinigių, skaičiuojant 0,02 proc. ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Å ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas. CK 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

CK 6.72 straipsnis aiÅ¡kiai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sutartis dėl Å¡ilumos tiekimo gali bÅ«ti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutarčiai, kuriai įstatymas numato privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ iÅ¡imtys negali bÅ«ti taikomos. Atsižvelgiant į nurodytÄ , ieÅ¡kinyje nurodytas teiginys, „taigi, delspinigiai skaičiuojami vadovaujantis teisės aktais pagal konkliudentiniais veiksmais sudarytÄ sutartį ( delspinigių skaičiavimo pagrindas)“ laikytinas nepagrįstu, prieÅ¡taraujančiu Civilinio kodekso nuostatoms, teismų praktikai.

Duomenų, kad tarp Å¡alių bÅ«tų sudaryta raÅ¡ytinė energijos – pirkimo pardavimo sutartis, nėra. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, kad 21,19 Eur delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. spalio mėnesio ir nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. kovo mėn., t. y. pažeidžiant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintÄ delspinigių skaičiavimo senaties terminÄ . Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ , nustačius, kad ieÅ¡kovės nurodytas delspinigių skaičiavimo pagrindas prieÅ¡tarauja įstatymui, delspinigiai iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti priteisti.

Teismas sutinka su ieÅ¡kovės teigimu, jog „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡o“ 36-1 punkte nurodyta, kad delspinigiai Å¡ilumos vartotojui gali bÅ«ti skaičiuojami „Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , <...> (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . BÅ«tent raÅ¡ytinėje sutartyje su vartotoju turi bÅ«ti įtvirtintas terminas, konkretus delspinigių dydis, skaičiuojamas vartotojui už atsiskaitymo termino praleidimÄ ,- tokia sutartis teismui nėra pateikta.

Be to, apraÅ¡e nurodyta Å¡ilumos tiekėjo pareiga raÅ¡tu informuoti Å¡ilumos vartotojÄ apie delspinigių susidarymÄ , nurodyti jų dydį ir susidarymo priežastį,- nurodytų duomenų ieÅ¡kovė teismui nepateikė nei su ieÅ¡kiniu, nei Å¡alindama trÅ«kumus. Tokiu bÅ«du, ne tik įstatymas, bet ir ieÅ¡kovės cituojamas „Šilumos pirkimo-pardavimo <...> sÄ lygų apraÅ¡as numato bÅ«tinybę ieÅ¡kovei su vartotoju sudaryti raÅ¡ytinę sutartį, kurioje turi bÅ«ti nustatytas terminas atsiskaitymui už suvartotÄ Å¡ilumÄ ir susitarta dėl „konkretaus delspinigių dydžio“ .

Tik ieÅ¡kovei įvykdžius įstatyme ir apraÅ¡e nurodytus reikalavimus galima reikalauti iÅ¡ vartotojo atsakomybės už prievolės nesavalaikį vykdymÄ . Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ , nustačius, kad ieÅ¡kovės nurodytas delspinigių skaičiavimo pagrindas prieÅ¡tarauja įstatymui, delspinigiai iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti priteisti. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 3.4 punktÄ GyvenamÄ sias patalpas eksploatuojančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir bendrijoms delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų Å¡eimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami.

IeÅ¡kovė, net ir teismui nustačius terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas nėra socialiai remtinas. Duomenimis apie socialiai remtinus asmenis disponuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. IÅ¡ dalies jos interesams atstovaujanti AB „Klaipėdos energija“ ( savivaldybės kontroliuojama įmonė, nes 75,45 proc. priklauso vieÅ¡ojo administravimo subjektui- Klaipėdos miesto savivaldybei), teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nėra priskirtinas prie asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 3.4 punkte.

Pažymėtina, kad VSDFV duomenimis atsakovas A. K. yra nedirbantis, iÅ¡ LITEKO sistemos matyti, jog atsakovo atžvilgiu nuo 2015 m. be Å¡ios bylos buvo užvestos dar dvideÅ¡imt trys bylos dėl skolos priteisimo, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovas neturi stabilių pajamų ir jo finansinė padėtis yra sunki. Be to, pažymėtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ . BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo praktikoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.

Todėl teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese, vartojimo sutarties Å¡alis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotojÄ laikant silpnesniÄ ja Å¡alimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmÄ . dėl „konkretaus delspinigių dydžio“. Tokia sutartis teismui nėra pateikta. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 21,19 Eur delspinigių priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas.

Be to, pažymėtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ . BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo praktikoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.

Todėl teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese, vartojimo sutarties Å¡alis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotojÄ laikant silpnesniÄ ja Å¡alimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmÄ . CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palÅ«kanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymu iÅ¡ atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistinÄ skolÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 18,00 Eur žyminio mokesčio ir 90,00 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teiktÄ teisinę pagalbÄ priteisimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bÅ«tinumo tiesiogiai pasisakyta tik sprendžiant dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai.

Kasacinis teismas dar 2016 metais yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas šį klausimÄ teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, buvo bÅ«tina pasitelkti advokatÄ . Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ , į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir vieÅ¡ajam interesui bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 45 punktas).

Šioje byloje nurodyta, jog atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 – 375/2008). Šilumos energijos tiekimas yra viešoji paslauga.

Å ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra vieÅ¡oji sutartis. VieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba su savivaldybėmis sudarytų sutarčių pagrindu kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnį savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimÄ gyventojams; savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje nustatytus atvejus; jas teikia biudžetinės ir vieÅ¡osios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (1 dalis); teikdami savivaldybės gyventojams vieÅ¡Ä sias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais (3 dalis); savivaldybė turi užtikrinti, kad vieÅ¡osiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad Å¡ios paslaugos bÅ«tų teikiamos nuolat (5 dalis).

Pagrindinis akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ akcijų paketas (75,45 proc.) priklauso vieÅ¡ojo administravimo subjektui Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl turėtų bÅ«ti vadovaujamasi aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika. Klaipėdos apygardos teismas analogiÅ¡kose bylose yra nurodęs, jog Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigÄ priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-735-625/2012 pagal analogiÅ¡kÄ AB „Klaipėdos energija“ ieÅ¡kinį iÅ¡aiÅ¡kino, kad: „ieÅ¡kovė turi pas jÄ dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali bÅ«ti laikytinas bÅ«tinomis iÅ¡laidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias turėtų sumokėti atsakovas“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , įvertinus tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieÅ¡kovė turi daug tokio pobÅ«džio bylų, ieÅ¡kovę kitose bylose teisme atstovauja aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ turintys atstovai ( E. P. ir kt.), teismui pateiktas ieÅ¡kinys yra tipinis, byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, rengiant ieÅ¡kinį nebuvo keliami nauji teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, ieÅ¡kovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti vieÅ¡Ä sias paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtÄ ir nepažeisti vartotojo teisių, nedidinti skolos ir taip nepajėgiantiems už gaunamas Å¡ildymo paslaugas susimokėti Klaipėdos miesto gyventojams, pagrindo iÅ¡vadai, kad 90 Eur iÅ¡laidos už tipinio ieÅ¡kinio parengimÄ Å¡ioje byloje yra bÅ«tinos ir pagrįstos, nėra.

IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta apie 97 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 17,46 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 5,37 Eur, jos į Valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 792,45 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt du eurai 45 ct) skolos, 5 (penki) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,46 Eur (septyniolika eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti Valstybei iÅ¡ atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penki eurai 37 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IeÅ¡kovė per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Rasa Augustė