ee9997c0-d234-4061-9cfd-42e67cf48dcc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-3902-583/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00205-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 30 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai DamaÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo D. A. atstovui Karoliui Likui, nuotoliniu bÅ«du dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Stasiui Skersiui, 2022 m. gegužės 2 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

A. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstines pravaikÅ¡tas priteisimo ir grÄ Å¾inimo į pareigas. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2022 m. sausio 24 d. įsakymÄ Nr. 30-TE-32 „Dėl D. A. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (toliau – ir Ä®sakymas);

2) priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštas, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;

3) grÄ Å¾inti jį į Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad iki 2022 m. sausio 24 d. dirbo Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigose. Ä®sakymu buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos kaip pažeminęs pareigÅ«no vardÄ . Teigia, kad nesutinka su Ä®sakymu ir jame padarytomis iÅ¡vadomis. PaaiÅ¡kino, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imuniteto valdybos Klaipėdos skyrius jo atžvilgiu atliko tarnybinį patikrinimÄ ir 2022 m. sausio 21 d. surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 5-IS-9 „Dėl D.

A. veiksmų“ (toliau – ir IÅ¡vada), kurios pagrindu ir buvo priimtas Ä®sakymas. IÅ¡vadoje teigiama, kad 2021 m. gruodžio 26 d. tarnybos metu pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, turėdamas pareigÄ saugoti gerÄ pareigÅ«no vardÄ ir bÅ«ti pavydžiu kitiems, bÅ«damas asmeniÅ¡kai atsakingas už savo veiksmus ir pasekmes, žinodamas, jog pareigÅ«nams keliami aukÅ¡tesni nepriekaiÅ¡tingo elgesio standartai, 2021 m. gruodžio 26 d. suprasdamas savo veiksmų pasekmes, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis jų iÅ¡vengti, į tarnybÄ atvyko ir joje buvo neblaivus.

Be to, žinodamas, kad ginklo naudotojas turi bÅ«ti blaivus, neblaivus pasiėmė tarnybai skirtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tokiu bÅ«du bÅ«damas neblaivus ėmė disponuoti Å¡aunamuoju ginklu. Vėliau žinodamas, kad yra neblaivus, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės vengė patikrinimo alkotesteriu, siekė paveikti kitÄ pareigÅ«nÄ , jog leistų nesitikrinti blaivumo, o vietoje to leistų jam pasiimti nedarbingumo pažymėjimÄ . IÅ¡vadoje pabrėžiama, kad minėti pareiÅ¡kėjo veiksmai akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , kuris griauna pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga ir jÄ kompromituoja.

PareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ bei sulaužė duotÄ priesaikÄ - gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, saugoti gerÄ vidaus tarnybos pareigÅ«no vardÄ . PareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad Ä®sakyme ir IÅ¡vadoje nepagrįstai teigiama, jog jis savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ . Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) įtvirtina, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas - pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ statutine įstaiga arba jÄ kompromituojanti.

PareigÅ«no vardo pažeminimo sudėtis nuo tarnybinio nusižengimo sudėties skiriasi iÅ¡ esmės tuo, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas turi sukelti pasekmes, t. y. akivaizdžiai žeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ statutine įstaiga arba jÄ kompromituoti. Atkreipia dėmesį, jog Statute yra įtvirtintas atskiras pagrindas skirti vidaus tarnybos pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, kai pareigÅ«nas tarnybos metu yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų.

Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai apibrėžė, jog pareigÅ«no buvimas tarnyboje neblaiviu yra laikytinas tarnybiniu nusižengimu, todėl vien fakto, kad pareigÅ«nas tarnybos metu buvo neblaivus, neužtenka konstatuoti, jog toks pareigÅ«nas pažemino pareigÅ«no vardÄ . IÅ¡ IÅ¡vadoje pateikto pareigÅ«no vardo žeminimo kvalifikavimo akivaizdu, jog visų teisės aktų pažeidimas yra tiesiogiai susijęs su tuo faktu, kad pareigÅ«nas buvo neblaivus, t. y. nebuvo nustatyta jokio kito savarankiÅ¡ko pažeidimo, kuris nebÅ«tų susijęs su pareigÅ«no neblaivumu.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog sutinka, kad savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimÄ , tačiau tarnybinį patikrinimÄ atlikęs pareigÅ«nas privalėjo įrodyti vidaus tarnybos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo statutine įstaiga griovimo ar jos kompromitavimo akivaizdumÄ , detaliai nurodyti, kuris konkrečiai veiksmas akivaizdžiai sukėlė tokias pasekmes. IÅ¡vadÄ patvirtino Lietuvos policijos generalinio komisaro (toliau – ir Komisaras) pavaduotojas, kuris nėra pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriantis statutinės įstaigos vadovas, todėl kyla pagrįstų abejonių ar IÅ¡vada buvo tinkamai patvirtina.

PareiÅ¡kėjo nuomone IÅ¡vadÄ patvirtinti privalėjo Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas arba jo įgaliotas asmuo, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra buvo pažeista ir Å¡is pažeidimas turėtų bÅ«ti pripažįstamas kaip esminis. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo D. A. atstovas Karolis Likas nurodė, kad palaiko skundÄ , praÅ¡o skundÄ tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, jog atsižvelgiant į 2021 m. gruodžio 27 d. Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinį praneÅ¡imÄ , Komisaro pavaduotojas, vadovaudamasis Komisaro 2021 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 5-V-901 1.2.42. papunkčiu (priimti sprendimus dėl pavedimo pradėti tarnybinį patikrinimÄ (ar kitÄ atitinkamÄ tyrimÄ ) dėl galimo policijos darbuotojo tarnybinio nusižengimo) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 6 punktu, 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimÄ pradėti ir Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų.

Teigia, kad Statute yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad pareigÅ«nui draudžiama bÅ«ti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Komisaro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 5-V-1183 12 punkte nustatyta, jog darbo (tarnybos) metu policijos darbuotojo kraujyje ar iÅ¡kvepiame ore alkoholio koncentracija turi bÅ«ti 0,00 promilių. Nustačius didesnę alkoholio koncentracijÄ , darbuotojas nedelsiant nuÅ¡alinamas nuo darbo (tarnybos) teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl jo veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Lietuvos Respublikos policijos įstatyme nustatyta, jog policijos veikla be kita ko grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos vieÅ¡umo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo ir kt. principais. Komisaro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 5-V-971 yra nustatyta, kad draudžiama laikyti ir turėti tarnybinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ esant apsvaigus nuo alkoholio, vaistų ar kitų svaiginamųjų medžiagų. Leidžiamas alkoholio kiekis kraujyje negali bÅ«ti didesnes kaip 0,00 promilių.

Taip pat teisės aktai draudžia į ginkluotės saugyklÄ patekti neblaiviems (daugiau kaip 0,00 promilių), apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų medžiagų. Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ pabrėžę, jog darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, neatsižvelgiant į neblaivumo ar apsvaigimo mastÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, puikiai žinodamas teisės aktus, žinodamas, kad iÅ¡ vakaro yra vartojęs alkoholinius gėrimus ir suprasdamas savo veiksmų pasekmes bei tai, kad pareigÅ«nams darbo vietoje draudžiama bÅ«ti neblaiviems, 2021 m. gruodžio 26 d.

į tarnybÄ atvyko neblaivus (0,43 promilės neblaivumas). Taip pat pareiÅ¡kėjas žinodamas, kad į atviro tipo ginklų saugyklÄ draudžiama patekti neblaiviems, iÅ¡ jos pasiėmė tarnybinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , žinodamas, kad A, B ir C kategorijų ginklus naudotojams draudžiama ginklÄ neÅ¡tis, gabenti neblaiviam. PareiÅ¡kėjas pasitikrinęs blaivumÄ , siekė paveikti kitÄ pareigÅ«nÄ , praÅ¡ydamas leisti nesitikrinti blaivumo alkotesteriu bei leisti jam pasiimti nedarbingumo pažymėjimÄ .

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nevengia alkoholinių gėrimų vartojimo prieÅ¡ tarnybÄ , tai ne pirmas atvejis, kai jam tarnybos metu nustatomas neblaivumas. Informuoja, jog 2018 m. gegužės 2 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu pareiÅ¡kėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, kad tarnybos metu jam buvo nustatytas 0,15 promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad pareigÅ«nas iÅ¡vadų nepadarė. Taip pat tyrimo metu buvo gauta duomenų, jog pareiÅ¡kėjas į tarnybÄ atvyko savo nuosavu automobiliu, kas leidžia daryti prielaidÄ , kad jis automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti keliÄ buvo jo profesinė pareiga.

PareiÅ¡kėjo veiksmai nekelia abejonės, jog jis veikdamas sÄ moningai suprato savo veiksmus ir jų galimas pasekmes, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti. Tokie aiÅ¡kiai prieÅ¡ingi visuomenės interesams pareiÅ¡kėjo veiksmai, kuriais jis pademonstravo nepagarbÄ Å¾mogui, įstatymams, dorovės normoms, neabejotinai sugriovė visuomenės pasitikėjimÄ vidaus reikalų sistema, kurioje jis dirba, joje dirbančiais pareigÅ«nais, sumenkino joje sÄ Å¾iningai tarnybÄ atliekančių pareigÅ«nų ir kitų darbuotojų gerÄ vardÄ ir prestiÅ¾Ä bei sulaužė duotÄ priesaikÄ .

Atkreipia dėmesį, kad reikalavimas nustatyti akivaizdu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ , yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinas su visuomenėje galiojančiu įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu. Toks elgesys, kai pareigÅ«nas į tarnybÄ atvyksta ir joje bÅ«na neblaivus, yra nesuderinamas su pagrindiniais pareigÅ«nų etikos principais, diskredituoja valstybės ir įstaigos autoritetÄ .

Tokiam įvertinimui nėra reikÅ¡minga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas vieÅ¡ai t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamÄ atgarsį visuomenėje. Atsakovo nuomone pareiÅ¡kėjo atlikti neteisėti veiksmai atitinka pareigÅ«no vardo pažeminimo teisinę sampratÄ . Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Stasys Skersys nurodė, kad palaiko institucijos pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ atsiliepime, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2022 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 30-TE-32 „Dėl D. A. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“, teisėtumo ir pagrįstumo. Statuto 39 straipsnio 7 dalis numato, kai yra duomenų apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl galimo pareigÅ«no tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardo pažeminimo arba sudaro komisijÄ Å¡iam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimÄ atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui.

Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui.

Å iuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. PareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigÅ«nui ar pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintÄ tyrimų padalinio ar Å¡iam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkÄ reglamentuoja ApraÅ¡o II skyrius „Tarnybinių patikrinimų atlikimas“. ApraÅ¡o 6 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigÅ«nui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ , prokuroro nutarimÄ iÅ¡kelti drausminę bylÄ , visuomenės informavimo priemonėse paskelbtÄ ar kitokiÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ ir ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ (iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatytÄ atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui, atlikti tarnybinį patikrinimÄ .

Jeigu informacijÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ gauna pareigÅ«no tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo Å¡ios informacijos gavimo raÅ¡tu perduoti jÄ vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisijÄ . Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas ėjo Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių policijos kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuris tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės apraÅ¡ymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklÄ .

IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, jog 2021 m. gruodžio 27 d. Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Komisaro pavaduotojui pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 5-PR2-3795 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“. Tarnybiniame praneÅ¡ime teigiama, jog 2021 m. gruodžio 26 d. atliekant Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos pareigÅ«nų tarnybos tikrinimÄ naudojant alkoholio kiekio matuoklį, pareiÅ¡kėjui 7.25 val. buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumas.

SiÅ«loma, vadovaujantis ApraÅ¡o 6 punkto nuostatomis, pradėti tarnybinį patikrinimÄ . Taip pat Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininkas 2021 m. gruodžio 26 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 30-PR2-16373 „Dėl policijos pareigÅ«no veiksmų“ informavo Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkÄ , kad 2021 m. gruodžio 26 d. prieÅ¡ tarnybÄ atliekant pareigÅ«nų blaivumo patikrinimÄ pareiÅ¡kėjui alkotesteriu nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, todėl tikslinga, dėl pareigÅ«no veiksmų pradėti tarnybinį patikrinimÄ .

IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 5-PR2-3795 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ metaduomenų ir ROIK 0121000827583 įvykių nustatyta, kad Komisaro pavaduotojas 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimÄ . Vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 21 punktu, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatytÄ atvejį, suraÅ¡o PraneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo (pareigÅ«no vardo pažeminimo), kuriuo pasiraÅ¡ytinai informuoja tikrinamÄ pareigÅ«nÄ apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ ir jo teises ir įteikia jam praneÅ¡imo kopijÄ .

Jeigu tikrinamas pareigÅ«nas atsisako pasiraÅ¡yti, kad susipažino su praneÅ¡imu ir atsisako priimti praneÅ¡imo kopijÄ , tai pažymima praneÅ¡imo originalo prieraÅ¡e, kurį pasiraÅ¡o tikrintojas arba tikrinamo pareigÅ«no tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigÅ«no atsisakymas pasiraÅ¡yti ir priimti praneÅ¡imo kopijÄ neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su praneÅ¡imu supažindina ne tikrintojas, praneÅ¡imas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ pateikiamas tikrintojui.

Tikrinamas pareigÅ«nas jo gautame praneÅ¡ime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ . Jei tikrinamas pareigÅ«nas paaiÅ¡kinimÄ pateikė įstaigos vadovui, paaiÅ¡kinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiÅ¡kinimÄ turi bÅ«ti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos (Tvarkos apraÅ¡o 22 punktas). Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrius 2021 m. gruodžio 27 d. surašė praneÅ¡imÄ â€žDėl tarnybinio nusižengimo (D.

A.)“ Nr. 5-PR1-65, kuris pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ytinai buvo įteiktas 2021 m. gruodžio 28 d. Minėtu praneÅ¡imu pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, jog yra duomenų, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimÄ â€“ pažemino pareigÅ«no vardÄ . 2021 m. gruodžio 26 d. atliekant pareigÅ«nų tarnybos tikrinimÄ , 07.25 val. pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. PraneÅ¡ime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas minėtais veiksmais galimai pažeidė teisės aktų reikalavimus, sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigÅ«no priesaikÄ ir pažemino pareigÅ«no vardÄ .

PareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta per 5 darbo dienas pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir informuoti ar jis yra profesinės sÄ jungos narys. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pasinaudojo minėta teise ir 2021 m. gruodžio 28 d. Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus virÅ¡ininkui pateikė paaiÅ¡kinimÄ Nr. 30-PR2-16445 „Dėl atlikto patikrinimo“. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. jo tarnybos laikas buvo numatytas nuo 07.00 val. iki 19.00 val.

Atėjęs į darbÄ , kaip įprasta, apsiginklavo ir prisistatė į instruktažo kabinetÄ . Už tarnybos pamainÄ atsakingas pareigÅ«nas pasakė, jog ketina patikrinti, kaip pamainos pareigÅ«nai yra pasiruošę tarnybai ir patikrins blaivumÄ . Teigia, jog iÅ¡ vakaro iÅ¡gėrė truputi vyno, nes turi asmeninių problemų. Ryte nesijautė neblaivus, dienos iÅ¡vakarėse, vakarienės metu iÅ¡gėrė tik dvi taures vyno. Kol buvo tikrinami visi tÄ dienÄ pradėjusius tarnybÄ pareigÅ«nų blaivumas, pareiÅ¡kėjas, jam tarnybai iÅ¡duoti alkotesteriu, pats pasitikrino blaivumÄ ir nustebo pamatęs, kad alkotesteris rodo teigiamÄ rezultatÄ .

Pažymėjo, kad nevengė blaivumo patikrinimo, alkotesteris parodė 0,43 promilės neblaivumÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl minėto įvykio labai gailisi, akcentavo, kad dirbdamas Klaipėdos AVPK niekada neatėjo į darbÄ bÅ«damas neblaivus, prašė neskirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ tarnybos. Taip pat Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrius 2022 m. sausio 12 d. pareiÅ¡kėjui įteikė papildomÄ praneÅ¡imÄ â€žDėl tarnybinio nusižengimo (pareigÅ«no vardo pažeminimo)“ Nr. 5-PR1-8.

Papildomame praneÅ¡ime teigiama, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas neblaivus, 6.47 val. įėjo į atviro tipo ginklų saugyklÄ ir iÅ¡ individualios spintelės pasiėmė tarnybinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kurį įsidėjo į dėklÄ ir išėjo iÅ¡ ginklų saugyklos. Nurodoma, kad pareiÅ¡kėjais Å¡iais savo veiksmais galimai pažeidė teisės aktų nuostatas, draudžiančias neblaiviam neÅ¡ioti, gabenti Å¡aunamuosius ginklus ir draudžiančias neblaiviems asmenims patekti į policijos komisariato ginklų saugyklas.

PareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyta per 5 darbo dienas pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl papildomame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tu pateikęs paaiÅ¡kinimÄ dėl minėtame papildomame praneÅ¡ime pateiktų aplinkybių. Tikrintojas tarnybinį nusižengimÄ gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimÄ gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigÅ«nas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo.

Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminÄ dar iki 30 dienų (ApraÅ¡o 23 punktas). Remiantis ApraÅ¡o 24 punktu tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas (Tvarkos apraÅ¡o 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės iÅ¡vados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigÅ«no vardÄ , padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigÅ«no kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad IÅ¡vada buvo suraÅ¡yta 2022 m. sausio 21 d. t. y. nepraleidus ApraÅ¡o 23 punkte nustatyto 30 dienų termino. PareiÅ¡kėjas su IÅ¡vados turiniu buvo supažindintas 2022 m. sausio 25 d. IÅ¡vadoje nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 26 d. 7.55 val. Policijos registruojamų įvykių registre registruotas praneÅ¡imas ROIK Nr. 0121000827583, kuriame nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į tarnybÄ atvyko neblaivus, instruktažo metu jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas.

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio specialistas 2021 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog 2021 m. gruodžio 26 d. 7.00 val., atliekant patikrinimÄ prieÅ¡ tarnybÄ , buvo patikrinti pareigÅ«nų blaivumai, naudojant alkotesterį, 2021 m. gruodžio 26 d. 7.25 val. pareiÅ¡kėjui nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, jis nuÅ¡alintas nuo tarnybos. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 26 d. 6.47 val. pareiÅ¡kėjas vilkėdamas policijos pareigÅ«no tarnybinę uniformÄ , įėjo į atviro tipo ginklų saugyklÄ , kur atsirakinęs individualiÄ spintelę, iÅ¡ jos paėmė, jam tarnybai paskirtÄ tarnybinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kurį įsidėjo į dėklÄ ir išėjo iÅ¡ ginklų saugyklos.

Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 bei 19 punktų, Komisaro 2021 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-1099 „Dėl policijos ginkluotės apyvartos policijos įstaigose tvarkos aprašo“ patvirtinto (toliau – ir Ginkluotės aprašas) 163.5 papunkčio, Komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d.

įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5 punkto, 7.1 bei 7.2 papunkčių nuostatas ir Statuto 17 straipsnyje numatytÄ bei duotÄ policijos pareigÅ«no priesaikÄ . IÅ¡vadoje konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, turėdamas pareigÄ saugoti gerÄ pareigÅ«no vardÄ ir bÅ«ti pavyzdžiu kitiems, bÅ«damas asmeniÅ¡kai atsakingas už savo veiksmus ir pasekmes, žinodamas, jog pareigÅ«nams keliami aukÅ¡tesni nepriekaiÅ¡tingo elgesio standartai, 2021 m. gruodžio 26 d. suprasdamas savo veiksmų pasekmes, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis jų iÅ¡vengti, į tarnybÄ atvyko ir joje buvo neblaivus.

Be to, žinodamas, kad ginklo naudotojas turi bÅ«ti blaivus, neblaivus pasiėmė tarnybai skirtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tokiu bÅ«du bÅ«damas neblaivus ėmė disponuoti Å¡aunamuoju ginklu. Vėliau žinodamas, kad yra neblaivus, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės vengė patikrinimo alkotesteriu, siekė paveikti kitÄ pareigÅ«nÄ , jog leistu nesitikrinti blaivumo, o vietoje to leistų jam pasiimti nedarbingumo pažymėjimÄ . Tokie sÄ moningai pareiÅ¡kėjo veiksmai vertintini kaip sÄ moningi, teisei prieÅ¡ingi veiksmai.

Toks elgesys yra akivaizdus vidaus tarnybos sistemos ir joje dirbančių pareigÅ«nų autoriteto menkinimas, bei nepagarba sÄ Å¾iningai tarnybÄ atliekantiems pareigÅ«nams ir darbuotojams, rodantis jo nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams ir akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , kuris griauna pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga ir jÄ kompromituoja. Taip elgdamasis pareiÅ¡kėjas sulaužė duotÄ priesaikÄ . IÅ¡vadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, siÅ«lytina pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ , atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos ir jam nemokėti darbo užmokesčio už laikotarpį, kurio metu jis buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų.

ApraÅ¡o 27 punktas reglamentuoja, jog vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į iÅ¡vadoje konstatuotus pareigÅ«no padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , o dėl atleisto iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«no – įsakymÄ dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimÄ ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų bÅ«ti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigÅ«no vardÄ .

Pagal Tvarkos apraÅ¡o 31 punktÄ sprendimas dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , o dėl atleisto iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«no – dėl pripažinimo pažeminus pareigÅ«no vardÄ , priimamas ne vėliau kaip kitÄ dienÄ po to, kai paaiÅ¡kėja, kad padaryta pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika, nežiÅ«rint į tai, ar pareigÅ«nas turi laikinÄ nedarbingumÄ , atostogauja ar yra nuÅ¡alintas nuo pareigų. PareigÅ«no vardo pažeminimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, iÅ¡vados, kuriose konstatuojama pareigÅ«no padaryta pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika, patvirtinimo diena, o iÅ¡vadÄ patvirtinus pareigÅ«nui, neįgaliotam skirti pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas – tokios iÅ¡vados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas, diena.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas numatytas ir Statuto 39 straipsnio bei 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ ) nuostatose. Su iÅ¡vada ir įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ pareigÅ«nas supažindinamas pasiraÅ¡ytinai Å¡io įsakymo priėmimo dienÄ , o pareigÅ«nui atsisakius pasiraÅ¡yti, tai pažymima Å¡io įsakymo prieraÅ¡e, kurį pasiraÅ¡o statutinės įstaigos personalo administravimo funkcijas atliekantis valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (ApraÅ¡o 32 punkto 2 dalis).

Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas 2021 m. sausio 24 d., vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Statuto 76 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ IÅ¡vadoje nurodytomis aplinkybėmis, Ä®sakymu nutarė pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos. Su Ä®sakymu pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas 2022 m. sausio 25 d. Ä®vertinus anksčiau nurodytÄ darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas įsakymas priimtas nepraleidus Tvarkos apraÅ¡o 31 punkte numatyto termino. PareiÅ¡kėjas su Ä®sakymu supažindintas nepraleidus Tvarkos apraÅ¡o 32 punkto 2 papunktyje numatyto termino.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas skunde laikosi pozicijos, kad IÅ¡vadÄ patvirtinti galėjo tik jo tiesioginis vadovas, t. y. Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas. Teigia, kad toks procedÅ«rinis pažeidimas yra laikytinas esminiu ir yra teisinis pagrindas naikinti Ä®sakymÄ , kadangi jis priimtas IÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad IÅ¡vadÄ patvirtino Komisaro pavaduotojas S. Tamulevičius. ApraÅ¡o 25 punktas numato, kad vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei iÅ¡vados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

1) patvirtinti iÅ¡vadÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ dėl pareigÅ«no patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas bÅ«tinas prevencines priemones. Jeigu iÅ¡vadÄ tvirtinantis pareigÅ«nas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudÄ ar priimti sprendimÄ dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , iÅ¡vada ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po iÅ¡vados patvirtinimo turi bÅ«ti iÅ¡siųsta pareigÅ«nui, kuris turi tokiÄ teisę, o patvirtinus iÅ¡vadÄ , kad tikrinamas pareigÅ«nas, kuris, perkeltas į pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančiÄ veikÄ ir siÅ«loma jam skirti tarnybinę nuobaudÄ ar atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , Å¡i iÅ¡vada per 3 darbo dienas nuo jos patvirtinimo perduodama statutinės įstaigos, į kuriÄ perkeltas pareigÅ«nas, vadovui, Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas) ir perkeltam pareigÅ«nui;

2) grÄ Å¾inti tarnybinio patikrinimo medžiagÄ bei iÅ¡vadÄ papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos apraÅ¡o 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. ApraÅ¡o 25 punkte vartojamos sÄ vokos vadovas apibrėžimas yra pateikiamas ApraÅ¡o 6 punkte. Vadovas – ministras ar jo įgaliotas asmuo, pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriančios centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovas ar kitas pareigÅ«nas, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.

Akivaizdu, jog ApraÅ¡o 25 punkte vartojama sÄ voka vadovas neapima tik Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko t. y. vadovo, turinčio teisę skirti pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas. Komisaro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-797 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ patvirtinto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento 10 punktas reglamentuoja, kad policijos generalinio komisaro pavaduotojai gali pradėti administracinę procedÅ«rÄ , pavesti atlikti tarnybinį patikrinimÄ .

Akivaizdu, kad teisės aktai numato, jog Komisaro pavaduotojai turi teisę priimti sprendimÄ pareigÅ«no atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimÄ , tuo pačiu jie turi teisę tvirtinti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadas. Teismas įvertinęs minėtÄ teisinį reguliavimÄ konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad IÅ¡vadÄ pasirašė netinkamas subjektas, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų teisėtumo Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytÄ tarnybinį pažeidimÄ , jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, kuri pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 29 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Kaip ir anksčiau minėta, IÅ¡vadoje konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis pasireiÅ¡kė, tuo kad jis pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 13 ir 19 punktų, Ginkluotės apraÅ¡o 163.5 papunkčio, Etikos kodekso 5 punkto, 7.1 bei 7.2 papunkčio nuostatas ir Statuto 17 straipsnyje numatytÄ bei duotÄ policijos pareigÅ«no priesaikÄ . Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos vieÅ¡umo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik bÅ«tinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais.

Etikos kodekso 5 punktas teigia, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama Å¡iais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, vieÅ¡umo ir skaidrumo. Policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų bÅ«ti pasirenkamas kaip teisingo ir etiÅ¡ko elgesio modelis, turi vadovautis Å¡iais moraliniais orientyrais:

1) saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto;

2) visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visÄ policijos sistemÄ , jos pareigÅ«nus ir kitus darbuotojus (Etikos kodekso 7 punktas). Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatyta pareigÅ«no priesaika: Paskirtas į pareigas asmuo prisiekia iÅ¡ karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybÄ . Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ Å¡ių priesaikos tekstų: 1) „AÅ¡, (vardas, pavardė), prisiekiu bÅ«ti iÅ¡tikimas (iÅ¡tikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sÄ Å¾iningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ .

Tepadeda man Dievas.“; 2) „AÅ¡, (vardas, pavardė), prisiekiu bÅ«ti iÅ¡tikimas (iÅ¡tikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sÄ Å¾iningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ .“ Atkreiptinas dėmesys, kad IÅ¡vadoje yra minimos Taisyklės ir Ginkluotės apraÅ¡as, kurių nuostatų reikalavimų galimai pareiÅ¡kėjas nepaisė ir tuo įvykdė tarnybinį nusižengimÄ , tačiau minėti teisės aktai nėra paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktų registre t. y.

Taisyklių ir Ginkluotės apraÅ¡o nuostatos nėra iÅ¡vieÅ¡intos ir su jomis nėra galimybės susipažinti. Taip pat IÅ¡vadoje nėra nurodoma, kad įvardijami teisės aktai turi kokio nors lygio slaptumo žymÄ ar yra iÅ¡imtinai tarnybinio naudojimo. Pažymėtina, kad aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, nustatančiÄ , kad galioja tik paskelbti įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose yra, be kita ko, yra konstatavęs, jog įstatymai negalioja ir negali bÅ«ti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra bÅ«tina sÄ lyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai); pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , teisės aktai turi bÅ«ti oficialiai skelbiami laikantis jų oficialaus skelbimo tvarkos, kuri nustatyta bÅ«tent tuo metu, kai jie iÅ¡leidžiami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimas);

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sÄ voka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimÄ , kad teisė negali bÅ«ti nevieÅ¡a, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama vien pažodžiui – ji aiÅ¡kintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galiÄ turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimas). Konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas iÅ¡ esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai).

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo veiksmų neteisėtumas yra grindžiamas teisės aktais, kurių nuostatos nėra vieÅ¡ai paskelbtos, o remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija tai prieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Statuto 24 straipsnio 8 punkte yra nustatytas aiÅ¡kus draudimas pareigÅ«nui bÅ«ti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodyta, jog A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, Å¡audmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklÄ neÅ¡iotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas tarnyboje neblaivus ir gabendamas su savimi Å¡aunamÄ jį ginklÄ Ä¯vykdė Å¡iurkščius teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas nei 2021 m. gruodžio 28 d. paaiÅ¡kinime, nei skunde, neginčija IÅ¡vadoje nustatytų faktinių aplinkybių. Neneigia, kad 2021 m. gruodžio 26 d. jis bÅ«damas neblaivus (0,43 promilių neblaivumas) atvyko į tarnybos vietÄ , užsidėjo tarnybinę policijos pareigÅ«no uniformÄ ir iÅ¡ atviro tipo ginklų saugyklos pasiėmė tarnybinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Vis dėlto pareiÅ¡kėjas skunde laikosi pozicijos, kad minėti jo neteisėti veiksmai nėra pagrindas pripažinti, jog jis savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ . Atsižvelgiant į tai, ir kad IÅ¡vadoje konstatuota, jog pareigÅ«nas savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ , o tai pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ laikytina savarankiÅ¡ku ir pakankamu pagrindu atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, pareiÅ¡kėjo veiksmai nagrinėjamoje byloje analizuojami vertinant ar pareiÅ¡kėjas savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ ar ne.

Statuto 2 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog pareigÅ«no vardo pažeminimas - pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ statutine įstaiga arba jÄ kompromituojanti. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ . PareigÅ«no vardo pažeminimas – tai pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojanti (Statuto 2 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobÅ«džio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktikoje aiÅ¡kinant Statuto nuostatas dėl pareigÅ«nų atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ , yra konstatuota, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Taigi, pareigÅ«no atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiÅ¡kia, kad ne kiekvienas kaltas pareigÅ«no veikimas sudaro pagrindÄ jį atleisti iÅ¡ tarnybos pagal minėtÄ Statuto nuostatÄ , jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.

Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu, todėl Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimai, paskirtas į pareigas kiekvienas pareigÅ«nas prisiekia bÅ«ti iÅ¡tikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ . Vidaus tarnybos pareigÅ«no priesaika nėra formalus aktas, ja pabrėžiama, jog Å¡ios tarnybos pareigÅ«nams keliami didesni reikalavimai, nustatomi itin aukÅ¡ti tarnybinės drausmės, nepriekaiÅ¡tingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-333-146/2015; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3361-968/2021 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2003 m. liepos 28 d. davė vidaus tarnybos pareigÅ«no priesaikÄ , kurioje jis, be kita ko, įsipareigojo visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ . Teismo nuomone pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai – bÅ«vimas tarnyboje apsvaigusiam nuo alkoholio ir Å¡aunamojo ginklo neÅ¡iojimas bei gabenimas esant neblaiviam, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtiems lÅ«kesčiams, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų.

Å ie veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauna pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga, todėl IÅ¡vadoje buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ . Taip pat pabrėžtina, kad vertinant pareiÅ¡kėjo asmenybę buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas praeityje jau yra buvęs atvykęs į tarnybÄ bÅ«damas neblaivus. Minėta aplinkybė buvo grindžiama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2018 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 85-TE-139, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, kad tarnybos metu jam buvo nustatytas neblaivumas (0,15 promilės neblaivumas). Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡io įvykio atitinkamų iÅ¡vadų nepadarė. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad apie jo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ nebuvo paskelbta žiniasklaidoje ir jis nebuvo vieÅ¡ai aptarinėjimas, yra nepagrįsti, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo formuojamoje teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į visuomenės požiÅ«rio nustatymo kriterijus, tokiam įvertinimui nėra reikÅ¡minga, ar neblaivumo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) vieÅ¡ai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamÄ atgarsį visuomenėje (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-231/2008; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 662 -106/2013, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018). Pažymėtina, kad visuomenės dalimi neatsiejamai yra ir policijos pareigÅ«nų bendruomenė, todėl vieÅ¡umo aspektas bet kokiu atveju egzistuoja visada, net jei įvardijami veiksmai atlikti policijos pareigÅ«nų akivaizdoje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y., savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjÄ atleidžiant iÅ¡ vidaus tarnybos bÅ«tų pažeistos esminės procedÅ«ros, nes Ä®sakymÄ dėl atleidimo priėmė kompetentingas pareigÅ«nas, Ä®sakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas. Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitÄ sprendimo variantÄ , iÅ¡skyrus tÄ , kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Ä®vertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio IÅ¡vada remiantis priimtas skundžiamas įsakymas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, atliktas visapusiÅ¡kai ir objektyviai, konstatuojant pareiÅ¡kėjo veikÄ , nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, IÅ¡vadoje pakankamai aiÅ¡kiai nurodyta, kurie pareiÅ¡kėjo veiksmai pažemino pareigÅ«no vardÄ . Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visumoje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ , todėl jo atleidimas iÅ¡ tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigÅ«no darbas, elgesys neturi įtakos (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2022 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 30-TE-32 „Dėl D. A. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiÅ¡kėjo veikÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl Ä®sakymo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Konstatavus, jog Ä®sakymas yra teisėtas ir pagrįstas, iÅ¡vestiniais laikytini reikalavimai pareiÅ¡kėjÄ grÄ Å¾inti į iki atleidimo iÅ¡ tarnybos užimtas pareigas, jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , atmestini. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjas Remigijus Arminas