ee98e953-40ed-4071-9bd5-e635d5ea5088 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1106/2013Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1.; 126.8. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės L. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1812-567/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FRG“ ieÅ¡kinį atsakovei L.

J. dėl nesÄ Å¾iningai gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „IZOLITA“.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „FRG“ kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės L. J. nesÄ Å¾iningai gautas lėšas 76 000 Lt. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui BUAB „FRG“ bankroto bylÄ , administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimas“.

Administratoriaus įgaliotas asmuo V. V. patikrino BUAB „FRG“ sudarytus sandorius bei atliktus finansinius veiksmus per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir nustatė, kad iÅ¡ bendrovės atsiskaitomosios sÄ skaitos 2009-01-26 ir 2009-01-27 mokėjimais akcininkei L. J. grÄ Å¾inta skola pagal paskolos sutartį Nr. 5, 2007/12/28. IeÅ¡kovas reikalavo atsakovės pateikti dokumentus, įrodančius paskolos sutarties sudarymÄ , tačiau jokie įrodymai nebuvo pateikti. Teigė, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ir tuo pažeidė kitų kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 76 000 Lt ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi nustatytas prejudicinis faktas, jog 2008-12-31 UAB „FRG“ buvo nemoki. Atsižvelgdamas į tai, jog Å¡i bendrovė turėjo skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui, o kreditorių UAB ,,Pozicija“ ir UAB ,,AuÅ¡ra“ naudai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – lėšų areÅ¡tas, teismas sprendė, jog 2009-01-26 ir 2009-01-27 mokėjimais grÄ Å¾inus skolÄ atsakovei buvo pažeistos kitų įmonės kreditorių teisės. Pažymėjo, kad atsakovės 76 000 Lt paskola neužtikrinta hipoteka ar įkeitimu, todėl buvo pažeista Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojama mokėjimų eilės tvarka, nepagrįstai suteikiant pirmenybę gauti reikalavimo patenkinimÄ anksčiau už kitus kreditorius.

Teismas sprendė, jog atsakovei L. J. – vienintelei UAB „FRG“ akcininkei, turėjo bÅ«ti žinoma, kad įmonė turi finansinių sunkumų, nevykdo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o skolos jai grÄ Å¾inimas sustiprins UAB „FRG“ nemokumÄ bei pažeis kitų kreditorių teises ir interesus. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad UAB „FRG“ ir atsakovė buvo nesÄ Å¾iningos ir vadovaudamasis CK 1.5, 6.158 straipsnio 1 dalimi, 6.66 straipsniu, CPK 178, 185 straipsniais sprendė, jog ieÅ¡kovas pagrįstai kreipėsi dėl lėšų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė L. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, analizavo juos neatsižvelgdamas į pateiktų įrodymų visumÄ , pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai sprendė, jog skolos grÄ Å¾inimas pažeidė kitų kreditorių interesus:Teismas nepagrįstai sprendė, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės rodo UAB „FRG“ finansinius sunkumus ir negalėjimÄ grÄ Å¾inti skolos kitiems kreditoriams.

Apribojimas disponuoti 7 350,08 Lt UAB ,,AuÅ¡ra“ naudai buvo taikomas nuo 2008-11-28 iki 2009-01-28, o apribojimas disponuoti 19 618,82 Lt UAB ,,Pozicija“ naudai – nuo 2008-12-21 iki 2011-02-23. Teismas neanalizavo ir nevertino DnB NORD banko sÄ skaitos 2009-01-01 – 2009-12-31 iÅ¡raÅ¡o duomenų, jog Å¡iuo laikotarpiu UAB „FRG“ buvo gavusi 512 159,6 Lt pajamų, kurios buvo pakankamos piniginiams įsipareigojimams vykdyti net ir po paskolos grÄ Å¾inimo. Todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad UAB „FRG“ buvo nemoki, turėjo finansinių sunkumų.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad paskolos grÄ Å¾inimo metu UAB „FRG“ buvo skolinga valstybės biudžetui.

Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-04-24 pažymÄ ,,Dėl informacijos apie UAB „FRG“ suteikimo“, ieÅ¡kovas 2009-01-16 buvo skolingas 3 494,59 Lt, tačiau Å¡i skola buvo sumokėta iki 2009-01-23 paskolos sutarties sudarymo. Pagal VMI pateiktus duomenis, ieÅ¡kovas 97 255,38 Lt įsiskolinimÄ VMI buvo sumokėjęs 2009-01-22, o kiti įsiskolinimai susidarė po paskolos sudarymo.IeÅ¡kovas BUAB „FRG“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad sprendimas teisingas, o atsakovas nepagrįstai kai kuriuos įrodymus vertina neatsižvelgdamas į jų visumÄ , neteisingai interpretuodamas juos savo naudai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ pagal apeliacinio skundo faktinį bei teisinį pagrindÄ , privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 str.).

Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylÄ neperžengdama atsakovės L. J. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė L.

J., pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus Å¡alių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir, patenkindamas ieÅ¡kovo likviduojamos dėl bankroto UAB „FRG“ ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieÅ¡ pradedant nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, yra tikslinga pažymėti bylos faktines aplinkybes, kuriomis teisėjų kolegija remiasi spręsdama dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, jog UAB „FRG“ vienintelio akcininko sprendimu dėl paskolos įmonei 2007-12-28 akcininkė L. J. nusprendė priimti 10 000 Lt ir 66 000 Lt paskolÄ iÅ¡ akcininkės L. J.. Paskola 10 000 Lt suteikta laikotarpiui iki 2008-08-01, o 66 000 Lt paskola – iki 2008-07-01 (1 t., b. l. 82, 117). Paskolos davėjas UAB „FRG“ ir paskolos gavėjas UAB „IZOLITA“ 2007-12-28 – tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo priimtas nurodytas UAB „FRG“ akcininkės sprendimas, sudarė sutartį Nr. 5 dėl 76 000 Lt paskolos laikotarpiui iki 2009-03-31 (1 t., b. l. 118-120). 2009-01-26 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktu UAB „FRG“ bei UAB „IZOLITA“ ir atliko 76 000 Lt užskaitymÄ , konstatavusios, kad UAB „FRG“ liko skolinga UAB „IZOLITA“ 5 588,30 Lt (1 t., b. l. 93).

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto DnB NORD banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenų, 2009-01-26 iÅ¡ UAB „FRG“ sÄ skaitos į atsakovės L. J. sÄ skaitÄ pervesta 40 000 Lt, mokėjimo paskirtis – skolos grÄ Å¾inimas pagal Paskolos sutartį Nr. 5, 2009-01-27 pervesta dar 36 000 Lt, mokėjimo paskirtis – skolos grÄ Å¾inimas pagal paskolos sutartį Nr. 5 (1 t., b. l. 5-13). Kaip matyti iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų Juridinių asmenų registro duomenų apeliantė L. J. UAB ,,FRG“ vienintele akcininke buvo nuo 2007-05-24 iki 2009-10-27, nuo 2007-03-13 iki 2008-04-14 kartu buvo ir įmonės administracijos vadovė (direktorė).

Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,FRG“ į Vilniaus apygardos teismÄ kreiptasi 2010-06-11, o bankroto byla iÅ¡kelta teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi darbuotojos praÅ¡ymu. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės L. J. skundo motyvus, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog UAB ,,FRG“ paskolos grÄ Å¾inimo jai metu turėjo finansinių sunkumų, iÅ¡ esmės buvo nemoki, o minėtais pavedimais buvo ypač pabloginta įmonės finansinė padėtis bei pažeisti kitų kreditorių interesai.

Visų pirma, kaip žinoma, CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (sprendimo res judicata galia).

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008 ir kt.).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, pirmiau paminėtÄ iÅ¡vadÄ dėl faktinio UAB „FRG“ nemokumo be kitų surinktų įrodymų grindė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartyje konstatuotais faktais, jog UAB „FRG“ 2008-12-31 balanso duomenimis turtas įvertintas 1 051 065 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 525 658 Lt, jog atlyginimai darbuotojams nebuvo mokami ilgÄ laikÄ , įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, o tai rodo, kad Å¡i įmonė yra nemoki (Ä®BÄ® 2 str. 8 p.).

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, paminėta teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo skundžiama. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, svarbu pažymėti, kad teisinis įmonės nemokumas konstatuojamas priėmus nutartį iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ dėl nemokumo, tačiau faktinis įmonės nemokumas egzistuoja jau kurį laikÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (neatsikaitoma su kreditoriais, nemokamas atlyginimas darbuotojams ir t. t.).Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliantė be pagrindo ginčija faktus, susijusius su įmonės nemokumu, be kita ko, taip pat ir paskolos jai grÄ Å¾inimo metu, kuriuos teismas įvertino ir nustatė įsiteisėjusia nutartimi kitoje byloje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (CPK 182 str.).Antra, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog paskolos akcininkei grÄ Å¾inimo metu UAB ,,FRG“ neturėjo skolų nei VMI, nei VSDFV.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡rašų duomenų, jau nuo 2008-12-16 iki 2010-12-20 VMI naudai jau buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės UAB ,,FRG“ turtui (2 t., b. l. 7-8). Kaip žinoma, Mokesčių administravimo įstatyme (toliau MAÄ®) nurodyta, jog mokesčių mokėtojo turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimÄ , pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAÄ® 95 str. 1 d. 2 p., 101 str. 2, 3 p.).Pagal byloje pateiktus VSDFV duomenis apie UAB ,,RFG“ priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas, nuo 2009-01-16 iki 2010-01-16 įmonė turėjo 20 493 Lt nesumokėtų įmokų, be to, pabrėžtina tai, kad kiekvienÄ ketvirtį skolos buvo iÅ¡ieÅ¡komos tik priverstine tvarka (t. 2, b. l. 25-27).

Kartu pažymėtina, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teisminiai ginčai dėl skolų iš UAB ,,FRG“ priteisimo vyko ne tik su UAB ,,Aušra“ ir UAB ,,Pozicija“, kaip pripažįsta apeliantė, bet taip pat ir su kitais kreditoriais, pavyzdžiui, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-7201-728/2008, ieškovas UAB „Arx Baltica“, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-8533-466/2009, ieškovas UAB „Prekursorius“, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-18653-0600/2009, ieškovas UAB ,,Spauda“ ir kt.

Å ių kreditorių atžvilgiu taip pat buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių Å¡i bendrovė neprieÅ¡taravo – tai yra neskundė, tuo pačiu pripažindama, kad iÅ¡ tiesų netaikius Å¡ių priemonių yra grėsmė, jog skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti neįvykdytas ar gali kilti sunkumai jį vykdant (CPK 144 str., 182 str.).Pagal civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ nuostatÄ , teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vidinis teismo įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gautÄ informacijÄ , palyginus jÄ su informacija, gauta iÅ¡ kitų Å¡altinių, tai yra, įrodymai byloje turi bÅ«ti vertinami kaip visuma, o ne atsietai vienas nuo kito (CPK 185 str.). Nesutikdama su teismo iÅ¡vada dėl įmonės finansinių sunkumų, apeliantė deklaratyviai nurodo, jog kreditorių UAB ,,AuÅ¡ra“ ir UAB ,,Pozicija“ naudai taikytos laikinosios apsaugos priemonės – lėšų areÅ¡tas, tik formalumas, nes įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais.

Tačiau, kaip jau buvo paminėta Å¡ioje nutartyje anksčiau, teismas laikinÄ sias apsaugos priemones taiko tada, kai yra reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Apeliantė teisingai nurodo, kad DnB NORD banko sÄ skaitos 2009-01-01 – 2009-12-31 iÅ¡raÅ¡o duomenys rodo atliktus mokėjimus, tai yra įmonės iÅ¡laidas. Tačiau, kaip paminėta, prejudiciniu faktu nustatyta, nors įmonė ir turėjo pajamų, tačiau mokestiniai įsiskolinimai buvo didesni ir bendra jos bÅ«klė minimu laikotarpiu leido konstatuoti faktinį nemokumÄ (CPK 182 str. 2 p).

Kitų įrodymų, dokumentų, patvirtinančių atsakovės teiginius, teismui nepateikta. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliantės argumentas, jog teismas įrodymus vertino netinkamai ar neatsižvelgdamas į jų visumÄ (CPK 178 str., 185 str.).Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie faktai akivaizdžiai liudija įmonės mokumo problemas minimu laikotarpiu, kurias tik dar labiau pagilino 76 000 Lt paskolos akcininkei grÄ Å¾inimas. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, remiasi tuo, kad paskolos grÄ Å¾inimas nepažeidė kitų kreditorių interesų.

Kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, jog bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai bÅ«tų protingi. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigÄ elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Å i pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009, 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011 ir kt.).

Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sÄ Å¾iningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas nesÄ Å¾iningu, jeigu jis žinojo, galėjo ir turėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimÄ vykdyti savo prievoles. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmiau minėtos faktinės aplinkybės, apibÅ«dinančios ieÅ¡kovo bei atsakovės L. J. ryÅ¡ius, ilgametė kitų įmonių valdymo ir vadovavimo patirtis (UAB ,,IZOLITA“, UAB ,,Naujoji Hanza“, UAB ,,Komisara“ akcininkė ir administracijos vadovė), o taip pat teisminių ginčų, kuriuose atsakovė dalyvavo kaip valdomų įmonių įstatyminė atstovė (Varėnos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-269-445/2012, Nr. 2-355-445/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-3278-270/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2298-727/2009, Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-223-608/11 ir kt.), leidžia spręsti, kad nėra pagrindo jÄ traktuoti kaip silpnÄ jÄ teisinių santykių pusę, kuri nežinojo tikrosios įmonės finansinės padėties ir nesuvokė, kad 76 000 Lt dydžio paskolos grÄ Å¾inimas padidins sunkumų turinčios įmonės finansinę padėtį, o tai kartu pažeis ir kitų kreditorių teises bei interesus (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad Varėnos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-419-445/2011 dėl skolos priteisimo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ pagal ieÅ¡kovo K. M. leidybos įmonės „Kriventa“ ieÅ¡kinį atsakovei L. J., trečiasis asmuo UAB „Naujoji Hanza“, jau yra konstatavęs, jog atsakovė, bÅ«dama vienintele UAB ,,Naujoji Hansa” akcininke, nuo 2009-05-29 iki 2010-04-06 ir Å¡ios bendrovės administracijos vadove, veikė nesÄ Å¾iningai tiek bendrovės, tiek jos kreditorių (įskaitant ieÅ¡kovÄ ) atžvilgiu.

Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytais, o taip pat teisėjų kolegijos papildomai nurodytais faktais darytina iÅ¡vada, kad teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, jog ieÅ¡kovas įrodė savo teiginius apie faktinį įmonės nemokumÄ laikotarpiu, kai bendrovė atsiskaitė su apeliante L. J. – vienintele savo akcininke, tuo tarpu apeliantė nepaneigė Å¡ios teismo iÅ¡vados. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė, bÅ«dama vienintele UAB „FRG“ akcininke, žinojo ar turėjo žinoti, jog įmonė turi finansinių sunkumų, nevykdo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o paskolos jai grÄ Å¾inimas sustiprins nemokumÄ ir sumažins galimybę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti kreditorių reikalavimus (CPK 178 str., 185 str.).Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.).

Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo UAB „Efektyvios investicijos“ ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , atskleidė bylos esmę, iÅ¡tyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, apeliacinį skundÄ atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Vytas MiliusÂ