ee97cc02-55e9-4f1c-ade2-94adc4dee2fb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2S-1483-656/2011Teisminio proceso Nr.2-02-3-02400-2011-7              Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.5., 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. spalio 18 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Andriaus Ignoto (pranešėjo), kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo GrigiÅ¡kių kredito unijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo GrigiÅ¡kių kredito unijos ieÅ¡kinį atsakovams V.

K. ir P. A. ieÅ¡kinį dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo. Kolegijan u s t a t ė :             IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas solidariai priteisti jam iÅ¡ atsakovų V. K. ir P. A. negrÄ Å¾intÄ paskolÄ â€“ 11 372,74 Lt, sutartines palÅ«kanas – 1 625,12 Lt, delspinigius - 1 045,20 Lt, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl paskolos priteisimo grindžia tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų 2008-04-11 sudarytomis Paskolos ir Laidavimo sutartimis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Å¡iam teismui. Teismas nustatė, kad byloje pateiktos sutartys sudarytos tarp juridinio asmens, užsiimančio kreditavimo (plačiÄ ja prasme) paslaugų teikimu (ieÅ¡kovo), ir fizinių asmenų (atsakovų). Paskolos sutartimi Unija suteikė paskolÄ klientui (atsakovui V.

K.) daikto - automobilio, įsigijimui, o paskolos gavėjas įsipareigojo jÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas. Pagrindinės prievolės užtikrinimui su atsakovu P. A. sudaryta laidavimo sutartis (toliau sudarytos sutartys vadinamos – Sutartis). Pagal Sutarties dalykÄ , Å¡alių ypatumus sudaryta Sutartis – vartojimo sutartis (CK 6.886 str.), o atsakovai – vartotojai (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai yra silpnesnioji sutarties Å¡alis, atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo praktikÄ bylose, kurių viena Å¡alis yra vartotojas, į tai, kad sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, padarė iÅ¡vadÄ , kad Paskolos sutarties 21 p. ir Laidavimo sutarties - 14 p. sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos.

Pabrėžė, jog vartotojai gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, Å¡io ginčo sprendimas minėtame teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.IeÅ¡kovas GrigiÅ¡kių kredito unija atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog teismas neteisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumo klausimus.

Pagal CPK 30 str. 9 d. ieÅ¡kinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta jų įvykdymo vieta, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal sutarties įvykdymo vietÄ . Nagrinėjamu atveju Å¡alys 2008-04-30 paskolos sutarties 17 punkte sutarė, jog prievolių pagal sutartį įvykdymo vieta – Unijos adresas. Unijos adresas yra (duomenys neskelbtini), ir pagal buveinės vietÄ ieÅ¡kinys teismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatytina, ar buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ .Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ Ä¯tvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu (CPK 29 str., 31 str.), kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismÄ asmens pasirinkimo (CPK 30 str.).

Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismÄ , nagrinėsiantį bylÄ , pasirenka ginčo Å¡alys, tarpusavio raÅ¡ytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ . Tokiu bÅ«du įstatyme yra įtvirtintas ginčo Å¡alių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis Å¡alims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytÄ bylos nagrinėjimo vietÄ . CPK normos Å¡alių valiÄ keisti bylos teritorinį teismingumÄ riboja tik imperatyviu draudimu Å¡alių susitarimu keisti iÅ¡imtinį arba rÅ«Å¡inį teismingumÄ (CPK 32 str. 2 d.).

Tačiau Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ , bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimÄ . Pirmosios instancijos teismas, ex officio įvertinęs Sutarčių nuostatas dėl sutartinio teismingumo, nustatė, kad vartotojas V. K. (atsakovas), kurio laiduotojas P. A. (atsakovas), prisijungė prie standartinės vartojimo kredito teikimo sutarties, t.y. vartotojas buvo priverstas sutikti su verslininko (ieÅ¡kovo) iÅ¡ anksto parengtomis sÄ lygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ių sÄ lygų turiniui, todėl Sutarčių punktus dėl teismingumo vertino kaip nesÄ Å¾iningas Sutarčių sÄ lygas.

Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis.

Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo bÅ«du, naudojant standartines sutarčių sÄ lygas, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siÅ«lomas sutarties sÄ lygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus.

Dėl Å¡ių priežasčių Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ . Vienas iÅ¡ sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis ne tik esant paties vartotojo pretenzijoms, bet ir teismas turi teisę ex officio vertinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , nepaisant to, kad vartotojas to nepraÅ¡o (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nuostatÄ dėl sutartinio teismingumo parengė ieÅ¡kovas, minėta nuostata standartinė, darytina iÅ¡vada, kad atsakovai tiesiog prisijungė prie Sutarčių, neturėdami galimybės daryti įtakos Å¡ios sÄ lygos turiniui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nustatytos standartinės Sutarčių sÄ lygos dėl sutartinio teismingumo, prie kurių prisijungė vartotojas (atsakovas), suvaržo vartotojo teises ginti savo pažeistus interesus, todėl byla pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį turi bÅ«ti nagrinėjama pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Å i iÅ¡vada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, turi bÅ«ti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sÄ lyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010; ir kt.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo Å¡alis siejančių teisinių santykių pobÅ«dį, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos SÄ jungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, pagrįstai ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimÄ dėl standartinės vartojimo sutarties sÄ lygos, nustatančios sutartinį teismingumÄ , atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                              Andrius Ignotas Kolegijos teisėjos                                                                                Asta Radzevičienė                    Vilija Mikuckienė Â