2020-02-18 Nr. AB-3700-3-64-3-02132-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1174-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02132-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8240-362/2018 priėmė pareiškėjo M. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 24 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose laikino sulaikymo-paskirstymo kamerose.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, laikino sulaikymo-paskirstymo kamerose, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atvykstantiems ir išvykstantiems asmenims kratos atliekamos apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje, kur vonelės nešvarios, jis į jas buvo priverstas dėti savo drabužius, sanitariniai mazgai šiose patalpose niekuo neatitverti, nėra jokio privatumo, sienos dulkėtos, nedezinfekuojamos, šie pažeidimai šalinami nebuvo. Kamerose nebuvo kabliukų pasikabinti rankšluostį, sklido nemalonūs kvapai. Sanitariniame mazge nebuvo praustuvės, veidrodžio, lentynėlės, kameroje nebuvo stalo ir spintelių daiktams susidėti, nėra dieninio apšvietimo, laikoma buvo 12–16 asmenų, dėl to trūko oro, nebuvo pavojaus iškvietimo mygtuko. Dėl šių sąlygų pareiškėjas tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo žmogiškasis orumas, reputacija, jis patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, nukentėjo jo orumas, reputacija, pajuto bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl nežmoniškų sąlygų pareiškėjas patyrė moralinę žalą ir jam priteistinas 3 000 Eur šios žalos atlyginimas.

3. Pareiškėjas M. L. 2018 m. spalio 1 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams padavė skundą (administracinė byla Nr. I-8516-362/2018), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo kalinamas Šiaulių TI. Kamerose buvo po tris– penkis asmenis, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei nustato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Dėl esančių kameroje baldų pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti, beveik nebuvo laisvos vietos, negalėjo dalyvauti pozityvioje veikloje už kameros ribų. Kamerose neįrengtas signalizacijos mygtukas, tad pareigūnus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, jos vėdinamos tik per langą, drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis per mažas, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per stipri. Kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą buvo šalta, o vasarą karšta, kameros neremontuotos, sienos pasidengusios pelėsiu, drėgna. Nuo sienų ir lubų byrėjo dažai, tinkas. Nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniais mazgais, jokios kabinos nėra, tik sienelė, kameroje sklido nemalonūs kvapai. Laikino sulaikymo kamerose sanitariniai mazgai taip pat atitverti tik sienele. Dėl minėtų sąlygų pareiškėjas patyrė pažeminimą, emocinę depresiją, fizinius skausmus ir kitus neigiamus padarinius. Pareiškėjui atlygintina patirta neturtinė žala.

5. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atsiliepimą pažymėjo, kad skaičiuojant jam tekusį gyvenamąjį plotą kameroje turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimtas plotas ir taikoma 4 kv. m. ploto norma. Pareiškėjas su skundais į Šiaulių TI administraciją buvo kreipęsis.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimuose į pareiškėjo skundus prašė juos atmesti.

7. Šiaulių TI paaiškino, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikino sulaikymo kamerose nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 25 d. buvo 10 kartų, nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo 12 kartų. Suimtieji ir nuteistieji, atvykę į Šiaulių TI, kol bus įforminami dokumentai ir atlikta krata, į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi ne ilgiau kaip dviem valandom, po kratos asmenys laikinai patalpinami į kitas trumpalaikio laikymo kameras, iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dviem valandom. Įstatymai nenumato prievolės registruoti duomenų, kiek tokiose kamerose laikoma asmenų, šioms kameroms netaikomos higienos normos, kurios taikomos gyvenamosioms kameroms. Dezinfekcija nurodomose kamerose atliekama, kratos patalpose esančios vonelės yra švarios, ką įrodo pateikti patikrinimo aktai. Trumpalaikio laikymo kameros 2016 m. liepos–rugsėjo mėnesiais buvo suremontuotos, įrengti sanitarinių mazgų atitvarai. Pareiškėjas šiose kamerose buvo laikomas trumpą laiką, tad ilgalaikių pasekmių kilti negalėjo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, todėl jo teiginiai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

8. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kai jis buvo laikomas Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose, nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20, Nr. 29, Nr. 44, Nr. 60 ir Nr.101, kuriose jam teko nuo 3,65 kv. m iki 18,3 kv. m. Pagal Įsakymo Nr. V-124 reikalavimus neprivaloma atsižvelgti į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą. Pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu ir pan. asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

9. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar plokšte (1,8–2,33 m), o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra nemedžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl visiškai užtikrina asmenų privatumą. Pareiškėjo nusiskundimai dėl kvapo yra subjektyvaus pobūdžio.

10. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių.

11. Ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ taikoma tik tiek, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Kameros vėdinamos natūraliu būdu, šildymas teikiamas centralizuotai, kas atitinka minėtos higienos normos 17 punkto reikalavimus, natūralaus apšvietimo koeficientas šiame teisės akte nenustatytas. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose atlikti atitikimo higienos normoms patikrinimai ir jų metu pažeidimų dėl oro drėgmės, apšvietimo, oro temperatūros, pelėsio nustatyta nebuvo.

12. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, be to, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jam reikėjo išsikviesti pagalbą. Kultūros, sporto ir kituose renginiuose, skirtuose suimtųjų užimtumui, suimtieji dalyvauja savo noru, pateikę prašymą Socialinės reabilitacijos skyriaus atsakingam asmeniui.

13. Pareiškėjas dėl Šiaulių TI kamerų būklės ir švaros nebuvo pateikęs jokių skundų. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija).

14. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikia jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai bylas Nr. I-8240-362/2018 ir Nr. I-8516-362/2018 sujungė į vieną administracinę bylą ir 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kameroje, teismas vadovavosi Įsakymu Nr. V-124 ir nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus duomenis apie kameras, jų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių konkrečiais laikotarpiais, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo laikomas kamerose Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20, Nr. 29, Nr. 44, Nr. 60 ir Nr. 101, iš viso – 175 dienas, po 1–5 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 18,25 kv. m kameros ploto. Teismas pažymėjo, kad 3,65 kv. m kameros ploto pareiškėjui teko 7 dienas, o kitomis dienomis tenkantis plotas viršijo 4 kv. m ir darė išvadą, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 175 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytos kameros ploto normos.

17. Dėl pareiškėjo argumentų, kad skaičiuojant asmeniui turintį tekti plotą kameroje, turi būti išskaičiuojamas užimamas baldų ir sanitarinio mazgo plotas, teismas pažymėjo, kad į baldų ir įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto pažeidimas, tačiau šiuo atveju jis nebuvo nustatytas.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI su skundais dėl netinkamo parduotuvės darbo laiko, netinkamo pareigūnų elgesio, netinkamos medicininės pagalbos, galimybės nusimaudyti duše suteikimo grįžus po etapo, per ilgo laikymo paskirstymo patalpose, dėl ilgalaikio pasimatymo nesuteikimo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir rašytiniais įrodymais paneigtus pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti Šiaulių TI vykdomomis užimtumo programomis.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas iš dalies, atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių TI pateikė atliktus remonto darbus pagrindžiančius įrodymus, Nacionalinio sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuota, jog dalyje kamerų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, be to, teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Tačiau teismas nurodė, kad dėl kai kurių kamerų pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sąlygų paneigti nebuvo, tad abejones vertino pareiškėjo naudai, pažymėdamas, kad užfiksuotais pažeidimais, tokiais kaip lempos be gaubtų, pareiškėjas patirtos neturtinės žalos negrindė.

20. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI pateiktoje lentelėje apie sanitarinių mazgų kamerose įrengimą užfiksuota, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 1,80 m aukščio, įėjimas užtvertas durimis arba užuolaida, todėl privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatė, tačiau darė išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl blogo kvapo pagrįsti, nes tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės.

21. Dėl pareigūnų iškvietimo signalizacijos įrengimo teismas nurodė, kad pagal Eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kurios taikomos naujiems ir rekonstruojamiems statiniams, turi būti įrengta aliarminio iškvietimo sistema gyvenamosiose, laikino sulaikymo ir karantino kamerose. Tačiau teismas nenustatė, jog pareiškėjui buvo būtinas pasinaudojimas vidinio ryšio sistema. Kadangi Šiaulių TI pastatas yra pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, teismas nurodė, kad šiame pastate kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą.

22. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl jo laikymo paskirstymo kamerose, teismas pažymėjo, kad jos nėra gyvenamosios patalpos ir jose buvusių asmenų skaičius nevertinamas. Teismas nustatė, kad sanitarinių mazgų atitvarai jose įrengti 2016 m. liepos–rugsėjo mėn., tad devynis kartus pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose, kur sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti, ir konstatavo, kad privatumo pažeidimas yra nustatytas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas šiose kamerose buvo trumpai, po dvi valandas, duomenų, jog jis ten buvo ilgiau, nepateikta (2018 m. kovo 16 d. pareiškėjas teikė skundą dėl per ilgo buvimo tokiose kamerose, anksčiau skundų neteikė), tad nėra įrodytas būtinumas pasinaudoti sanitariniu mazgu, pats buvimas buvo trumpas, tik 18 valandų per 10 mėnesių. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nešvarių vonelių kratos patalpose ir dulkėtų laikino sulaikymo kamerų, nes jie buvo paneigti atliktų patikrinimų rezultatus užfiksavusiais patikrinimo aktais. Teismas nurodė, kad šioms kameroms netaikomi reikalavimai, kurie taikomi gyvenamosioms kameroms, ir kad šiose kamerose pareiškėjas buvo trumpą laiką, viso 19 kartų per beveik trejus metus, tad tokio poveikio nevertino kaip ilgalaikio. Teismo nuomone, teisės aktai nenumato kabliukų, praustuvės, veidrodžio, lentynėlės, spintelių daiktams susidėti, dieninio apšvietimo įrengimo laikino sulaikymo ir karantino kamerose, kurios, kaip jau nurodyta, yra ne gyvenamosios kameros. Teismas iš pateiktos nuotraukos nustatė, kad stalas šioje kameroje buvo.

23. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis, jog Šiaulių TI administracija pareiškėją išskyrė iš kitų asmenų ir blogino jo suėmimo sąlygas. Teismas nurodė, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta. Įvertinęs tai, kad Šiaulių TI pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos, blogas kvapas kameroje dėl sanitarinio mazgo), tačiau duomenų, kad nustatyti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatos būklei, byloje nebuvo, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas pareiškėjui priteisė 100 Eur neturinę žalą.

III. 24. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą (dėl laikymo gyvenamosiose kamerose ir paskirstymo kamerose) patenkinti – priteisi jam iš viso 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad laikino sulaikymo kamerose jis buvo laikomas po 5–6 val., šiose patalpose būdavo 12–16 žmonių. Šiaulių TI šių teiginių nepaneigė, nors galėjo fiksuoti pareiškėjo judėjimą ir pateiki tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad sanitarinis mazgas šiose patalpose nebuvo tinkamai atitvertas, tačiau ir šios, ir kitų jo nurodytų sąlygų paskirstymo kamerose teismas nenagrinėjo, o tik palaikė atsakovo poziciją.

26. Pareiškėjo teigimu, teismas, skaičiuodamas vienam asmeniui turintį tekti plotą turėjo neįskaičiuoti sanitarinio mazgo užimto ploto ir vadovautis nuostata, kad vienam asmeniui turi tekti 4 kv. m kameroje. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis Įsakymu Nr. V-124, nes jis negalioja nuo 2017 metų. Pareiškėjas pažymi, kad tas pats teisėjas, kuris nagrinėjo bylą, kitoje byloje, vertindamas asmeniui tekusį plotą, iš bendro kameros ploto atėmė sanitariniais įrenginiais užstatytą plotą. Taigi teismas buvo šališkas, nesivadovavo savo suformuota praktika. Atsižvelgiant į skunde išdėstytas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo kamerose, pareiškėjas prašo konstatuoti, kad privatumas buvo pažeistas.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl aliarmo mygtuko kamerose neįrengimo. Jo teigimu, pareigūnų iškvietimo sistemai įrengti Šiaulių TI pastato teisinė padėtis įtakos neturi, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbai tokiems veiksmams atlikti nebūtini. Pareiškėjo teigimu, byloje nebuvo paneigti jo nusiskundimai dėl kamerų būklės.

28. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Priešingai nei teigė pareiškėjas, teismas tinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tekusį plotą kameroje, nes teismų praktikoje į sanitarinio mazgo užimamą plotą atsižvelgiama vertinant, ar asmeniui teko 3 kv. m daugiavietėje kameroje. Pareiškėjas turėjo galimybes privačiai pasinaudoti sanitariniu mazgu, nes skiriančios sienelės aukštis buvo 1,8 m ir daugiau, nors pagal nacionalinius teisės aktus pakanka sanitarinį mazgą nuo likusios kameros erdvės atitverti ir 1,5 m.

30. Šiaulių TI teigimu, apelianto argumentai dėl pagalbos mygtuko neįrengimo abstraktūs. Pagal Eksploatavimo taisyklių reikalavimus įrengti vidinio ryšio sistemą kamerose privaloma tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Šiaulių TI pastatas yra pripažinta nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl minėti darbai šiame pastate negalimi, o pagalbos mygtuko įrengimas neprivalomas.

31. Dėl pareiškėjo laikymo trumpalaikio sulaikymo-paskirstymo kamerose, Šiaulių TI akcentuoja, kad jose asmenys laikomi epizodiškai, šių patalpų įrengimo teisės aktai nereglamentuoja. Šiaulių TI laikino sulaikymo kamerose asmenis stengiasi paskirstyti taip, kad jiems tenkantis plotas atitiktų gyvenamosiose patalpose turinčio tekti ploto normą, o asmenys, išreiškę žodinį prašymą, turi galimybę privačiai pasinaudoti kitoje patalpoje įrengtu sanitariniu mazgu.

32. Byloje kamerų atitikimas higienos reikalavimams buvo įvertintas palankiai pareiškėjui. Teismo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, kai jis 2015–2018 metais įvairiais laikotarpiais buvo laikomas tardymo izoliatoriaus laikino sulaikymo (paskirstymo) ir gyvenamosiose kamerose.

34. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Šiaulių TI atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas ne visomis dienomis buvo laikomas higienos reikalavimus atitinkančiose kamerose, nevisiškas sanitarinio mazgo užtvėrimas lėmė, kad gyvenamosiose kamerose galėjo būti jaučiamas blogas kvapas. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė 100 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas neišnagrinėjo visų skunde nurodytų aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai apskaičiavo tekusią gyvenamojo ploto normą ir nepagrįstai konstatavo pažeidimo dėl privatumo sanitariniuose mazguose (kamerose) neužtikrinimo ir pareigūnų iškvietimo sistemos, kurios kamerose nebuvo.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog jis Šiaulių TI laikino sulaikymo (paskirstymo) kamerose po etapo buvo laikomas ne mažiau kaip 5–6 valandas, t. y. ilgiau nei leidžia teisės aktai. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui apibūdindamas jo laikymo sąlygas laikinojo sulaikymo patalpose jis nebuvo nurodęs šių aplinkybių, o skundėsi neatitvertu mazgu, nepakankamu plotu, nešvariu inventoriumi, baldų, kabliukų, spintelių trūkumu.

38. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir iš to kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami nebus.

39. Atsakydama į kitus pareiškėjo argumentus dėl jo netenkinusių sąlygų Šiaulių TI laikinojo sulaikymo patalpose, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Eksploatavimo taisyklių 4 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatorių teritorija skirstoma į tris izoliuotas teritorijas: administracinę, režiminę ir gamybinę. Šių taisyklių 6 punkte detalizuota, kad administraciniuose pastatuose, įrengiami tardymo izoliatorių vadovybės ir kiti tarnybiniai kabinetai, tardymo izoliatorių direktorių budinčiųjų padėjėjų kambariai su atskira patalpa šaunamiesiems ginklams, šaudmenims ir specialiosioms priemonėms laikyti ir atskira patalpa konvojuotojų šaunamiesiems ginklams laikyti, suimtųjų pasimatymų su artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis patalpos, patalpos su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) suimtiesiems laikyti, atskiros patalpos jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti, atskiros patalpos medicininei apžiūrai atlikti, proceso veiksmų atlikimo ir advokatų kabinetai, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuras, asmenų, įeinančių į tardymo izoliatoriaus teritoriją ar išeinančių iš jos, apžiūros ir jų daiktų patikrinimo kambariai.

40. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11 punktą į izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau nei dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

41. Minėtas teisinis reguliavimas reiškia, kad trumpalaikio laikymo patalpos nėra gyvenamosios įstaigoje laikomų asmenų patalpos ir joms netaikomi gyvenamųjų kamerų įrengimui keliami reikalavimai, taip pat teisės aktų, nustatančių minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotą kameroje, reikalavimai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nebuvo svarbus tokio pobūdžio patalpose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičius ir įrengti baldai. Nors teismas konstatavo, kad šiose patalpose nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau pagrįstai sprendė, jog asmenų laikymas tokiose patalpose yra itin trumpalaikis. Nenustačius, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti kitu Šiaulių TI sanitariniu mazgu (kol buvo atliekamas dokumentų įforminimas), šių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas, nėra pagrindo konstatuoti, kad nevisiškai izoliuotas sanitarinis mazgas sukėlė pareiškėjui tokio masto dvasinę skriaudą, kuri vertintina kaip neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį.

42. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m kameros ploto (išskaičiavus sanitarinio mazgo užimtą plotą), teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma galutinai ir visiems laikams nustatyti konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau turi būti laikomasi svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio tikėtiną pažeidimą. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais.

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Įsakyme Nr. V-124 įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto norma (3,6 kv. m). Pažeidimo vertinimas pagal nacionalinę teisę ir atitinkamai ploto apskaičiavimo metodologija yra atliekama pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m ploto standartui. Atkreiptinas dėmesys, kad Įsakymas Nr. V-124 galiojo visu skundžiamu laikotarpiu (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.), todėl pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo juo vadovautis, nepagrįsti. Net ir įvertinus kamerose įrengtų sanitarinių mazgų plotą, nėra pagrindo išvadai, kad jose buvo pažeista 3 kv. m ploto riba, kurios nepasiekus gali būti preziumuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

44. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį, kad kamerose neveikė (nebuvo įrengti) aliarmo signalizacijos mygtukai, teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Pareiškėjas nedetalizavo, o ir bylos medžiaga nepatvirtino, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

45. Atmestini kaip deklaratyvūs pareiškėjo argumentai, kuriais prašoma, kad būtų konstatuotas privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sanitariniai mazgai iš visų keturių pusių atitverti, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas tiek nuo kamerose buvusių asmenų, tiek nuo pareigūnų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nuo likusio patalpos ploto atskirti pakankamai aukštomis pertvaromis (1,8 m ir aukštesnėmis), įėjimas į sanitarinį mazgą užtvertas durimis arba užuolaida. Tuo tarpu pareiškėjas skunde apibendrintai nurodė, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik sienele, tačiau, kaip matyti, šie jo teiginiai paneigti rašytiniais įrodymais.

46. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas netinkamai vertimo byloje esančius įrodymus, palaikė atsakovą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

47. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi pareiškėjo nusiskundimai dėl netenkinusių konvojavimo sąlygų ginčo laikotarpiu, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

48. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jo laikymo sąlygų trumpalaikio sulaikymo patalpose ir gyvenamosiose kamerose vertinimu, tačiau nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sanitarinio mazgo įrengimas ir kamerų būklė ne visuomet atitiko higienos reikalavimus, ir su šiais nusiskundimais susijusius Šiaulių TI argumentus bei įrodymus vertino pareiškėjo naudai.

49. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

50. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

51. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas gyveno kamerose, kurios ne visada atitiko higienos reikalavimus, o dėl nevisiško sanitarinio mazgo užtvėrimo, nors ir užtikrinančio asmens privatumą, jose buvo nemalonus kvapas, ir sprendė, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų jam pakankamas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista iš viso 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Byloje nenustatyta, kad dėl teismo konstatuotų pažeidimų pablogėjo pareiškėjo sveikatos būklė.

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suėmimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus ir sukeltas pasekmes, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

53. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė