ee966258-62df-4fef-bfd9-5f8bbc803b80 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas APranešėja A. Romanovienė                                                      Civilinė byla Nr. 2A-351-163/2014Teisėja E. Žakevičiūtė                          (Proceso Nr. 2-10-3-00390-2012-3)                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                               30.9.1; 30.10; 121.21.

                                       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. balandžio 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Alonos Romanovienės, teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Broniaus Valiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo J. V. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.J.

S. ieÅ¡kinį atsakovams J. V., M. G., G. G. dėl leidimo rengti statinių projektÄ be bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, n u s t a t ė :             ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas leisti rengti techninį projektÄ savavaliÅ¡kai pastatytiems ir rekonstruotiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), įteisinti be žemės sklypo ir pastatų bendraturčių J. V., G. G. ir M.

G. sutikimo. Nurodė, kad jam nuosavybės teise kartu su atsakovais priklauso dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2009 m. savavaliÅ¡kai prie savo gyvenamojo namo dalies įsirengė duÅ¡Ä , pailgino koridorių, rekonstravo sandėlį ir pastatė du pagalbinio Å«kio paskirties nesudėtingus pastatus savo žemės sklypo dalyje. 2010-12-16 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavaliÅ¡kos statybos aktus ir pareikalavo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Siekdamas įteisinti savavaliÅ¡kų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybÄ , parengė projektÄ ir kreipėsi į bendraturčius dėl sutikimo. Atsakovai atsisakė duoti sutikimÄ , tačiau nenurodė protingo motyvuoto atsisakymo priežasčių ir tokiu bÅ«du trukdo jam, kaip bendraturčiui, įgyvendinti įstatymų suteiktas teises. Palangos miesto apylinkės teismas 2013-09-16 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, leido ieÅ¡kovui rengti techninį projektÄ savavaliÅ¡kai pastatytiems ir rekonstruotiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), įteisinti be žemės sklypo ir pastatų bendraturčių J.

V., G. G. ir M. G. sutikimo; priteisė iš atsakovų po 14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nurodė, kad atsakovai neįrodė, kad ieškovo ant jo paties naudojamos žemės sklypo dalies pastatyti savavališki statiniai ir rekonstruotas pastatas, įvardyti 2009-08-05 savavališkos statybos savavališkos statybos aktuose, kaip nors pažeidžia atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių ir gyvenamojo namo bendraturčių, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jiems naudotis savo žemės sklypo dalimi ar savo statiniais.

Teismas pripažino atsakovų atsisakymÄ duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui rengti techninį projektÄ savavaliÅ¡kai pastatytiems ir rekonstruotiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), įteisinti nepagrįstu. Atsakovas J. V. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2013-09-16 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ nutraukti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė tinkamos informacijos apie norimus įteisinti statybos darbus ir jų mastÄ , nesupažindino su statinių charakteristikomis, jų panaudojimo bÅ«du, atitiktimi saugumo reikalavimams.

IeÅ¡kovas pasistatydamas statinius pažeidė bendradarbiavimo principÄ ir CK 4.75 straipsnio nuostatas. Teismas, leisdamas įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , neįvertino, kad dėl ieÅ¡kovo statinių sumažėjo Å¡viesos patekimas, savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai neatitinka prieÅ¡gaisrinių reikalavimų, todėl kyla gaisro pavojus, be to, ieÅ¡kovo statiniai skirti poilsiautojams apgyventi, todėl bus nuolat keliamas triukÅ¡mas. Mano, kad ieÅ¡kovo statybos rezultatai turi neigiamÄ Ä¯takÄ atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams.

IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovas nepaaiÅ¡kino, kaip atlikti darbai gali pažeisti jo interesus. Atsakovo nesutikimas pagrįstas vien nepasitenkinimu dėl esamų statybų. Teigia, kad pastatyti statiniai nepažeidžia atsakovo teisių, neapsunkina jam priklausančio turto naudojimo. Atsakovas neteisingai teigia, kad jis nematė jokių dokumentų su norimais įteisinti darbais ir jų mastu, nes teismui buvo pateiktas preliminarus projektinis pasiÅ«lymas (brėžiniai), su kurio atsakovas galėjo susipažinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2–3 d.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Bylos duomenims, ieÅ¡kovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1647 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ant žemės sklypo stovi ieÅ¡kovui ir atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir kiti statiniai, tarp bendraturčių 2008-09-05 nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

IeÅ¡kovas prie savo gyvenamojo namo dalies įsirengė duÅ¡Ä , prailgino koridorių, rekonstravo sandėlį ir ant jam priskirtos žemės sklypo dalies pastatė du pagalbinio Å«kio paskirties nesudėtingus pastatus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010-12-23 ieÅ¡kovui surašė savavaliÅ¡kos statybos aktus dėl savavaliÅ¡kai rekonstruoto gyvenamojo namo, dviejų nesudėtingų I grupės pastatų, savavaliÅ¡kai rekonstruoto sandėlio ir pareikalavo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

IeÅ¡kovas, vykdydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimus – paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintÄ teisę nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , t. y. įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . StatybÄ leidžiančiam dokumentui gauti turi bÅ«ti pateikti dokumentai, iÅ¡vardyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 7–8 dalyse. Tarp Å¡ių dokumentų nurodyti statinio bendraturčių sutikimas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise (Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p., 8 d. 5–6 p.).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas kreipėsi į bendraturčius dėl sutikimo gavimo, tačiau bendraturčiai atsakovai J. V. ir M. G. sutikimÄ atsisakė duoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovai nepagrįstai atsisako duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui rengti techninį projektÄ savavaliÅ¡kai pastatytiems ir rekonstruotiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), įteisinti, ir leido ieÅ¡kovui rengti techninį projektÄ savavaliÅ¡kai pastatytiems ir rekonstruotiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), įteisinti be žemės sklypo ir pastatų bendraturčių J.

V., G. G. ir M. G. sutikimo.Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai leido ieÅ¡kovui įteisinti jau atiliktus savavaliÅ¡kos statybos darbus be žemės sklypo ir pastatų bendraturčių sutikimo, nes pastatyti pastatai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (žemės sklypas, pastatas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai susitarimÄ pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do ir sÄ lygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iÅ¡ jų pažeidžia interesų derinimo principÄ . Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju – teisę rekonstruoti bendro daikto dalį ir statyti naujÄ daiktÄ bendrai priklausančiame žemės sklype (įteisinti savavaliÅ¡kÄ rekonstrukcijÄ ir du nesudėtingus statinius), kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus.

Tam, kad bendraturtis galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus (rekonstrukcijÄ ) inicijuojančio kito bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo (tokio, kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti) pateikimas.

Ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieÅ¡kovas pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ , nepateikė atsakovui tinkamos informacijos apie norimus įteisinti statybos darbus ir jų mastÄ , nesupažindino su statinių charakteristikomis.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , siekė gauti bendraturčių sutikimus, siuntė bendraturčiams, taip pat ir atsakovui, praÅ¡ymus dėl sutikimo gavimo. Be to, Å¡iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad ieÅ¡kovas siekia įteistini statybos darbus, kurie jau realiai atlikti, todėl apeliantas visus ieÅ¡kovo atliktus darbus galėjo realiai įvertinti natÅ«ra. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pateikė iÅ¡samų dviejų pagalbinės Å«kio paskirties pastatų statybos, vieno pagalbinės paskirties Å«kinio pastato preliminaraus rekonstravimo eskizinį projektÄ , jis buvo iÅ¡siųstas apeliantui susipažinti ir įvertinti.

Å ių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovas apeliantui suteikė iÅ¡samiÄ informacijÄ apie pastatytus statinius, jų iÅ¡orę, vidų. Tuo tarpu atsakovas, tiek realiai matydamas pastatytus pastatus, tiek gavęs ieÅ¡kovo parengtÄ projektÄ , nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kodėl apeliantas atsisako duoti sutikimÄ , kaip ir kiek ieÅ¡kovo statiniai konkrečiai riboja, pažeidžia jo, kaip vieno iÅ¡ žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių, teises ir interesus (CPK 178 str.).Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovo statiniai riboja apÅ¡vietimÄ , pažeidžia prieÅ¡gaisrinius saugumo reikalavimus, be to, dėl ieÅ¡kovo pastatuose poilsiautojų apgyvendinimo gali kilti triukÅ¡mas, o tai pažeidžia jo teises ir interesus, todėl teismas nepagrįstai leido ieÅ¡kovui įteisinti savavaliÅ¡kos statybos statinius.

Išaiškintina, kad neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008).

Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims iÅ¡reiÅ¡kiant sutikimÄ su statybos darbais, o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva. Dėl to bendraturtis savo pozicijÄ , kad nesutinka su savavaliÅ¡kos statybos darbais, turėtų pagrįsti, įrodinėdamas, kokios jo teisės ir teisėti interesai, o ne vieÅ¡osios teisės normos pažeistos atlikus statybos darbus.Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ statybos ar rekonstrukcijos darbų.

Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimÄ rekonstruoti daiktÄ teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimÄ ar net padaro negalimÄ ) arba prieÅ¡tarauja vieÅ¡osios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Apeliantas, neduodamas sutikimo, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 str.), iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija bei dviejų naujų statinių pastatymas ieÅ¡kovo žemės sklypo dalyje iÅ¡ esmės pažeidžia apelianto teises ar įstatymo saugomus interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apelianto iÅ¡dėstytus argumentus dėl galimų jo teisių pažeidimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad ant ieÅ¡kovo žemės sklypo dalies pastatyti savavaliÅ¡ki statiniai ir rekonstruoti pastatai, įvardyti 2009-08-05 savavaliÅ¡kos statybos aktuose, kaip nors pažeidžia jo, kaip žemės sklypo bendraturčio ir gyvenamojo namo bendraturčio, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jam naudotis savo žemės sklypo dalimi ar savo statiniais (CPK 178 str.).

Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai atliko savo dalies gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų rekonstrukcijÄ ir pasistatė du naujus nesudėtingos konstrukcijos statinius, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos apelianto teisės ir teisėti interesai, nes ieÅ¡kovo teisė atlikti Å¡iuos darbus kaip tokia, kaip jau minėta anksčiau, negali bÅ«ti apelianto ginčijama. Be to, Å¡ios savavaliÅ¡kos statybos galėjimÄ Ä¯teisinti pripažino ir trečiasis asmuo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas savo argumentus dėl nesutikimo su ieÅ¡kovo statyba iÅ¡ esmės grindžia ne argumentais dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, bet nurodo, kad statiniai neatitinka vieÅ¡osios teisės normų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje sprendžiama, ar vienas iÅ¡ bendraturčių pagrįstai atsisako duoti ieÅ¡kovui sutikimÄ , kad jis galėtų pradėti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«rÄ , bet nevertinamas pats statinių projekto teisėtumas ir jų atitiktis įstatymų reikalavimams. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad rekonstrukcijos ir statybos darbų atitiktį vieÅ¡osios teisės normų reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal savo kompetencijÄ vertina atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimÄ , jos, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas paÅ¡alinti, o to nepadarius – neiÅ¡duoda statybÄ leidžiančio dokumento ir neleidžia įteisinti savavaliÅ¡kos statybos (Statybos įstatymo 23 str. 14–16, 23 d.).

Taigi Å¡ių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nevertina. Teismas patikrina tik, dėl kokių priežasčių bendraturtis nesutinka su pateiktu projektiniu pasiÅ«lymu ir kuris iÅ¡ bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principÄ . Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieÅ¡kovo pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį jo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo atsisakymas duoti sutikimÄ yra grindžiamas tik prielaidomis, apeliantas neįrodė esminių jo bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindÄ jo atsisakymÄ duoti sutikimÄ pripažinti motyvuotu. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto elgesys, visiÅ¡kai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti teises į statybÄ . Dėl iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai leido ieÅ¡kovui rengti techninį projektÄ savavaliÅ¡kai pastatytiems ir rekonstruotiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), įteisinti be žemės sklypo ir pastatų bendraturčių sutikimo.Visuma iÅ¡dėstytų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ atlygintinos ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas patyrė 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtÄ veiklÄ (individualiÄ veiklÄ pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytÄ veiklÄ (CK 2.47 str.), Å¡alies turėtos iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali bÅ«ti priskiriamos prie kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų, numatytų CPK 88 str. 1 d. 9 punkte.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad jos pagrįstos, bÅ«tinos, todėl priteistinos iÅ¡ apelianto. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. ieÅ¡kovui R. J. S. 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                    Alona Romanovienė Kolegijos teisėjai                                                    Bronius Valius                                                                  Erinija Kazlauskienė