ee955aa4-07fd-429a-8dd1-b1a3fa3edded · Vilniaus apygardos teismas

? (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Trumpulienės ir Lino Zinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) I. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. M. ieÅ¡kinį atsakovams G. G., G. G., S. F., A. K., M. J., O. G. dėl nuostolių atlyginimo ir žemės sklypo dalių atlaisvinimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. M. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1. Priteisti turtinės žalos su palÅ«kanomis atlyginimÄ iÅ¡: 1.1) G. G. – 840,17 Eur; 1.2) G. G. – 294,95 Eur; 1.3) S. F. – 340,57 Eur; 1.4) O. G. – 340,57 Eur; 1.5) A. K. – 520,46 Eur; 1.6) M. J. – 331,19 Eur.

2. Priteisti iš atsakovės G. G. 551,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kitų atsakovų - solidariai 1 728,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Priteisti iš atsakovų 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Ä®pareigoti atsakovę G. G. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalis: tarp taÅ¡kų 1 ir 4 pagal antstolio A. N. 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį, taÅ¡ko statmenos projekcijos iÅ¡ taÅ¡ko 4 į artimiausiÄ Å¡io žemės sklypo ribÄ ir taÅ¡ko 18 pagal Å¡io sklypo planÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre; tarp taÅ¡kų 8, 9 ir 10 pagal antstolio A. N. 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį ir taÅ¡kų 65, 72, 19 pagal Å¡io sklypo planÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre, o atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius Å¡io reikalavimo, priteisti iÅ¡ jos baudÄ â€“ po 20,00 Eur kasdien iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai su atsakovais (išskyrus M. J.) bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties 1.1.5 p. nurodyta, kad ji nuosavybės teise įsigijo 145/971 dalis žemės sklypo, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bendro 290 kv. m ploto (0,1942 ha viso žemės sklypo ploto / 971 x 145). Pagal šios sutarties 4.1. p. nuostatas jai asmeniškai naudotis yra skirta 180 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta „B“, kurioje yra jai (ieškovei) asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o likusi 110 kv. m ploto dalis žemės sklypo, susidedanti iš dalių „B5, C4, D3“, „A2, B2“, „A4, B6, C5, D4“, „A1, B4“ ir „A3, B3“ yra skirta bendram naudojimuisi su atsakovais (išskyrus M.

J.). Remiantis antstolio A. N. 2019 m. kovo 26 d. protokolu ji neturi objektyvios galimybės naudotis žemės sklypo šiomis didžiausio ploto bendro naudojimo dalimis:

1) pažymėta „A4, B6, C5, D4“, 225 kv. m ploto tarp taÅ¡kų 52-51-71-70-69-60-59-58-57-56-55-27-28-29-81-80-79-78-77-76-75-74-45-46-52 ir „A2, B2“, 36 kv. m ploto, tarp taÅ¡kų 66-67-68-69-70-71-51-50-66, kadangi jose yra pastatyti S. F., O. G., G. G., G. G., A. K. ir M. J. pastatai ir ji (ieÅ¡kovė) nėra įleidžiama į Å¡ių bendraturčių aptvertÄ teritorijÄ ;

2) pažymėtos „B5, C4, D3“ tarp taÅ¡kų 33-45-74-75-76-77-78-79-80-81-29-30-31-32-33 dalimi 3,8 kv. m ploto, kadangi jÄ užima minėtiems atsakovams, iÅ¡skyrus G. G., priklausančio pastato dalis.

3. Ieškovė nurodė, jog žemės sklypo dalyje „A4, B6, C5, D4“, 225 kv. m ploto yra minėtų atsakovų, išskyrus G. G., gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 221 kv. m užstatyto ploto (šis namas neturi žymėjimų žemės sklypo plane, tačiau žemės sklype nėra kitų išskirtų dalių, kuriose galėtų tilpti nurodyto ploto pastatas). Be to, dalies „B5, C4, D3“ minėtoje 3,8 kv. m dalyje yra to paties gyvenamojo namo kampas ir žemės sklypo dalis „A2, B2“ yra kiemas prie dviejų pastatų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio S. F., O. G., G. G., A. K. ir M. J. ir gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio G. G., kiemas yra aptvertas ir atsakovai neleidžia jai naudotis šia sklypo dalimi.

4. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad įsigijo jai Å¡iuo metu priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutartį iÅ¡ O. M., kuris nusipirko Å¡iÄ dalį iÅ¡ I. Č. pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Remiantis 2010 m. rugsėjo 15 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties 5 p. nuostatomis, I. Č. priklausė 64 kv. m žemės sklypo dalies „A4, B6, C5, D4“ ir 11 kv. m žemės sklypo dalies „B5, C4, D3“. I.

Č. pardavė visÄ jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį O. M. pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. sutartį ir atsakovams S. F. bei O. G. pagal 2014 m. balandžio 4 d. sutartį. Be to, Å¡iems atsakovams buvo perleista 32 kv. m iÅ¡ žemės sklypo dalies „A4, B6, C5, D4“ ir 5 kv. m dalies „B5, C4, D3“, o kadangi sutartyse, kuriomis I. Č. perleido O. M., o Å¡is vėliau perleido ieÅ¡kovei žemės sklypo dalį, nėra nurodyta, koks konkrečiai plotas buvo perleistas bendro naudojimo dalyse, tai yra laikytina, jog ji (ieÅ¡kovė) įsigijo likusias I.

Č. priklausiusias dalis – 32 kv. m dalies „A4, B6, C5, D4“ (64 kv. m - 32 kv.

m) ir 6 kv. m dalies „B5, C4, D3“ (11 kv. m - 5 kv. m). Žemės sklypo dalies „B5, C4, D3“ 3,8 kv. m. dalis užimta minėtiems atsakovams priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl jai (ieškovei) proporcingai trukdoma naudotis 0,49 kv. m plotu (6 kv. m/ 47 m. x 3,8 kv. m). Jai (ieškovei) perleistos žemės sklypo dalies plotas, esantis dalyje „A2, B2“, nėra nurodytas 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 14 d. sutartyse, todėl yra laikytina, jog jai priklauso tokia pat dalis kaip ir kitiems šios dalies bendraturčiams: S. F., O. F. ir G. G. – 9 kv. m (36 kv. m / 4). Mano, jog dėl atsakovų veiksmų ir jų turto išsidėstymo neturi galimybės naudotis jai priklausančiais 41,49 kv. m bendro žemės sklypo ploto (32 kv. m + 0,49 kv. m + 9 kv. m).

5. IeÅ¡kovė nurodė, kad negauna iÅ¡ atsakovų užimtų dalių turėjimo jokios naudos, todėl turi teisę į adekvačiÄ kompensacijÄ už naudojimÄ si jos turtu. Mano, jog piniginė kompensacija turi atitikti Å¡ių dalių rinkos vertę, kuri pagal licencijuotos turto vertintojos UAB „Marleksa“ atstovės G. T. 2020 m. rugpjūčio 11 d. iÅ¡vadÄ sudaro 2 223 Eur sumÄ . Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas priklauso atsakovams Å¡iomis dalimis: A. K. – 11/50 arba 37,15 kv. m ploto (168,86 kv. m/ 50 x 11);

M. J. – 14/100 arba 23,64 kv. m ploto (168,86 kv. m / 100 x 14); G. G. – 59,97 kv. m ploto butas (unikalus Nr. 4400-1611-7287:3398), esantis Å¡iame name; S. F. ir O. G. – 48,62 kv. m ploto butas (unikalus Nr. 4400-1611-7287:3398), esantis Å¡iame name, arba po 24,31 kv. m kiekvienam; atsakovų plotų suma – 169,38 kv. m nežymiai virÅ¡ija registruotÄ Å¡io namo bendrÄ plotÄ â€“ 168,86 kv. m, todėl kompensacijos dalys už minėto namo užimtas žemės sklypo dalis „A4, B6, C5, D4“ ir „B5, C4, D3“ atsakovams yra Å¡ios :

G. G. – 616,34 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x (32kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 59,97 kv. m); S. F. – 249,84 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x (32kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 24,31 kv. m); O. G. – 249,84 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x (32kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 24,31 kv. m); A. K. – 381,81 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x (32kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 37,15 kv. m); bei M. J. – 242,96 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x (32 kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 23,64 kv. m).

6. Be to, žemės sklypo dalis „A2, B2“ yra minėto atsakovams priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir G. G. priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kiemas, todėl bendras nekilnojamojo turto plotas, pagal kurį skaičiuojama kompensacija už Å¡ios dalies užėmimÄ yra 345,43 kv. m ir atsakovų dalys yra: G. G. – 83,72 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 59,97 kv. m); G. G. – 245,76 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 176,05 kv. m); S. F. – 33,94 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 24,31 kv. m); O. G. – 33,94 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 24,31 kv. m); A. K. – 51,86 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 37,15 kv.

m) bei M. J. – 33,00 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 23,64 kv. m).

7. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, jog atsakovai privalo mokėti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už piniginės prievolės pažeidimÄ ir palÅ«kanų dydis už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (2021 m. rugpjūčio 1 d.) sudaro 444,90 Eur sumÄ ( 223 Eur / 100 x 5 / 365 d. x 1461 d.) bei Å¡ias palÅ«kanas ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų dalimis, proporcingomis pagrindinės prievolės dalims.

8. IeÅ¡kovė taip pat prašė pareigoti atsakovę G. G. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis: tarp taÅ¡kų 1 ir 4 pagal antstolio A. N. 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį, taÅ¡ko statmenos projekcijos iÅ¡ taÅ¡ko 4 į artimiausiÄ Å¡io žemės sklypo ribÄ ir taÅ¡ko 18 pagal Å¡io sklypo planÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre; tarp taÅ¡kų 8, 9 ir 10 pagal antstolio A. N. 2021  m. birželio 30 d. protokolo brėžinį ir taÅ¡kų 65, 72, 19 pagal Å¡io sklypo planÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre ir atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius Å¡io reikalavimo, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai baudÄ po 20 Eur kasdien iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

9. PaaiÅ¡kino, jog remiantis 2010 m. rugsėjo 15 d. naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties 6.3. p. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimu, jai ir G. G. bendram naudojimui lygiomis dalimis po 22 kv. m ploto, yra skirta žemės sklypo dalis „A3, B3“, 44 kv. m bendro ploto. Pagal antstolio A. N. 2021 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Å¡i sklypo dalis yra užimta keliu, kuriuo naudojasi atsakovai, patekdami į jų valdomas ir naudojamas Žemės sklypo dalis „B5, C4, D3“, „A2, B2“, „A4, B6, C5, D4“.

Taip pat Å¡i dalis yra atsakovų apsodinta tujomis bei užimta jų savavaliÅ¡kos statybos statiniu bei malkomis ir statybinėmis Å¡iukÅ¡lėmis. Keliui naudojama dalis bei medžiais apsodinta dalis yra tarp taÅ¡kų 1, 2, 6 ir 7 pagal antstolio protokolo brėžinį, užima 22 kv. m ploto, kas atitinka visÄ G. G. dalį Å¡ioje „A3, B3“ žemės sklypo dalyje. SavavaliÅ¡kos statybos statiniu, malkomis ir Å¡iukÅ¡lėmis užimta dalis „A3, B3“ Žemės sklypo dalies tarp taÅ¡kų 1 ir 4 pagal minėtÄ brėžinį, taÅ¡ko projekcijos iÅ¡ taÅ¡ko 4 į artimiausiÄ Å½emės sklypo ribÄ ir taÅ¡ko 18 pagal žemės sklypo planÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre.

Pastarosios užimtos dalies plotas yra 8 kv. m. Pažymėjo, jog pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties 4.1. p. jai asmeniÅ¡kai naudotis yra skirta 180 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta „B“, tačiau antstolio protokole yra nurodoma, kad Å¡ioje dalyje stovi tvora, atsakovės G. G. pastatyta aplinkui jos naudojamÄ Å½emės sklypo dalį „A“. Kadangi tvora yra pastatyta žemės sklypo dalyje „B“ (antstolio protokolo brėžinio taÅ¡kai: 8, 9 ir 10), ji (ieÅ¡kovė) neturi galimybės naudotis jai priklausančia 4 kv. m ploto žemės sklypo dalimi.

10. Atsakovė G. G. su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė paaiÅ¡kino, kad žemės sklypo dalį su ten esančiu pastatu ieÅ¡kovė įsigijo iÅ¡ savo sÅ«naus O. M. pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutartį, kuris įsigydamas šį turtÄ perėmė buvusios Å¡eimininkės I. Č. įsipareigojimus, numatytus sutartyje dėl Žemės naudojimosi tvarkos. Priimdama iÅ¡ savo sÅ«naus dovanojimÄ ieÅ¡kovė priėmė ir visas teises bei pareigas. Du metus iki dovanojimo O. M. tiksliai žinojo kuriais žemės sklypais jis negalėjo naudotis, kadangi gyveno kartu su ieÅ¡kove ir tokio laikotarpio visiÅ¡kai pakako tam, kad iÅ¡spręstų Å¡iÄ problemÄ su buvusia savininke ir nedovanotų ieÅ¡kovei turto, kuris kelia konfliktus, o ieÅ¡kovei priimti tokio turto, kadangi galutiniame rezultate visas savo problemas ieÅ¡kovė perkelia atsakovams bendrasavininkams.

11. Pažymėjo, kad 2009 m. birželio 12 d. tarp jos ir buvusios savininkės I. Č. dėl žemės sklypo „A2, B2“ 3-ame notarų biure buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas, pagal kurį Å¡alys įsipareigojo per 30 dienų nuo žemės sklypo naudojimosi nutarimo patvirtinimo pastatyti medinę tvorÄ , skiriančiÄ paskirtus naudotis žemės sklypus, UAB „Geovisata“ paruoÅ¡toje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nurodytų linijų, pažymėtų skaičiais 14,49,50 vietoje. 2011 m. gegužės 16 d.

I. Č. pasirašė sutikimÄ ir neprieÅ¡taravo žemės sklypo dalyje „A2, B2“ (plane pažymėtoje skaičiais 51- 50-65-66-67-68-69-70-71-51) jos (atsakovės G. G.) lėšomis statyti medinę tvorÄ ir Å¡is sutikimas buvo pasiraÅ¡ytas 14-ame notarų biure bei įregistruotas VÄ® Registrų centre. 2020 m. rugsėjo 7 d. I. Č. raÅ¡tu patvirtino, jog toks sandoris dėl žemės sklypo „A2, B2“ buvo naudingas abiem Å¡alims ir Å¡is sandoris buvo įregistruotas VÄ® Registrų centre ir jokių materialinių pretenzijų dėl žemės sklypo ir nekilnojamojo turto nebuvo.

Paaiškino, kad sklype, kuris yra pažymėtas „A4, B6, C5, D4“, jos butas turi 3 numerį ir jam plane yra paskirti 79 kv. m (nors pačio buto plotas 59,97 kv.

m) ir tai oficialiai yra nurodyta naudojimosi žeme plane, o I. Č. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šiam butui plane yra paskirti 64 kv. m, iš kurių 32 kv. m įsigijo ieškovė.

12. Nurodė, kad pavasario - vasaros mėnesiais po naujos kanalizacijos ir vandentiekio pravedimo pagal Europos sÄ jungos projektÄ atsakovė tvarkė kiemÄ , kuriame dirbo statybininkai, todėl už kiemo ribų buvo dar nepanaudotas smėlis, trinkelės bei kitos statybinės medžiagos ir tai užkliuvo ieÅ¡kovei, nors prieÅ¡ tai ieÅ¡kovė ir pati tvarkė savo teritorijÄ bei jos statybinės medžiagos taip pat buvo už jos nuosavybės ribų. Tokiu bÅ«du iki Å¡iol penkios tonos smėlio yra iÅ¡krautos pravažiuojamoje gatvės dalyje, tačiau apie Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė nutyli.

13. Pažymėjo, kad ieškovė reiškia pretenzijas dėl tvoros, kuri stovi tarp taškų „A“ ir “B“, tačiau notariškai pasirašant sutartį su I. Č., buvo sulygta dėl tvoros pastatymo ir išlaidų pasidalinimo lygiomis dalimis.

14. Atsakovas G. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis nėra namo, esančio adresu Riešutų g.7, Vilniuje, bendraturtis, žemės sklypas po šiuo namu, pažymėtas „A4, B6, C5, D4“, nieko bendro neturi ir su šiuo žemės sklypu ir su žemės sklypu „A2, B2“, kaip nurodė ieškovė. Pažymėjo, jog tik 2021 m. sausio 12 d. tapo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, todėl visos nuo 2018 metų iki 2021 metų ieškovės turėtos teismo išlaidos, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos negali būti sietinos su juo.

Atsakovas dėl sklypo „A3, B3“ dalies atlaisvinimo aplinkybių nurodė, jog iki šiol jokių dokumentų, patvirtinančių tai, kad ieškovė yra šio sklypo „A3, B3“ bendrasavininkė, nebuvo. Be to, pateiktas dokumentas, t. y. 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimas dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. papildymo nepaaiškina tų aplinkybių, kokiu pagrindu šis žemės sklypas atiteko ieškovei iš O. M., jeigu 2015 m. rugpjūčio 24 d. per pirkimo - pardavimo ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sandorius žemės sklypas „A3, B3“ niekur nebuvo paminėtas ir jokių pretenzijų ieškovė dėl to nereiškė.

Pastebėjo, jog aplinkybė, kad vykstant remontui atsakovės G. G. žemės sklype buvo smėlis bei trinkelės, neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi po remonto visi šie statybiniai likučiai buvo pašalinti ir šiuo metu aplinka yra visiškai sutvarkyta.

15. Atsakovė M. J. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ . Pažymėjo, kad ji nėra ginčo žemės sklypo bei žemės sklypo dalies „A3, B3“, dėl kurios ieÅ¡kovė turi pretenzijų į atsakovę G. G., savininkė. Pažymėjo, kad pas minėtÄ atsakovę yra visuomet tvarka, o tuo metu, kai buvo atvykęs antstolis, darbininkai tvarkė kiemÄ ; Å¡iandienai viskas yra sutvarkyta, o tujos ir krÅ«mai auga tiek, kiek ji čia gyvenanti.

16. Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ . Atsakovė nurodė, kad jos turtas buvo nupirktas dar iki ieÅ¡kovės turto pirkimo – pardavimo sandorio.

17. Atsakovas S. F. pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ . Nurodė, kad pirkdamas bÅ«stÄ jis buvo susipažinęs su žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri visiÅ¡kai jį tenkino ir visi dokumentai buvo patikrinti tiek banko, tiek notaro, ir jokių kliūčių pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ tuo metu nebuvo. Mano, jog kilus klausimams ar pretenzijoms ieÅ¡kovė turi kreiptis į buvusiÄ savininkę I. Č. ir spręsti ginÄÄ . Dėl statybinių medžiagų dalyje „A3, B3“ pažymėjo, jog už jų sutvarkymÄ buvo atsakinga atsakovė G. G., ir ji teritorijÄ vėliau sutvarkė.

18. Atsakovė O. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

19. Dublike ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Dėl atsakovės G. G. atsiliepimo aplinkybių nurodė, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad Å¡is ieÅ¡kinys yra tapatus ieÅ¡kiniui, paliktam nenagrinėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11424-1097/2020. PaaiÅ¡kino, jog kadangi atidalijimo projekto parengimo iÅ¡laidos keleriopai virÅ¡ijo ieÅ¡kinio sumÄ , nebepalaikė ieÅ¡kinio dėl atidalijimo ir teismas jį paliko nenagrinėtÄ , o Å¡ioje byloje yra reiÅ¡kiamas prievolinis teisinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir daiktinis teisinis reikalavimas dėl žemės sklypo dalių atlaisvinimo.

20. Pažymėjo, kad remiantis 2010 m. rugsėjo 15 d. sutartimi, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutartimi bei 2020 m. rugpjūčio 27 d. Susitarimu jai asmeniniam naudojimui yra skirta žemės sklypo dalis, pažymėta „B“ ir žemės sklypo dalys „B5, C4, D3“, „A2, B2“, „A4, B6, C5, D4“, „A1, B4“, „A3, B3“ yra skirtos bendram visų Å¡alių naudojimuisi. Jos sÅ«nus O. M. sumokėjo pardavėjai už visÄ jo įsigytÄ Å¾emės sklypo plotÄ 290 kv. m ir perleido jai nuosavybės teise tÄ pačiÄ Å¾emės dalį, todėl jai priklauso galiojanti ir nenuginčyta teisė naudotis jos turtu, o nesant galimybės naudotis, reikalauti apginti pažeistas teises, tačiau 41,49 kv. m plotu neatlygintinai naudojasi atsakovai.

21. Nurodė, kad atsakovės minimas buvusios žemės sklypo bendraturtės 2020 m. rugsėjo 7 d. pareiÅ¡kimas apie pretenzijų atsakovei neturėjimÄ teisine prasme yra niekinis ir Å¡is pareiÅ¡kimas atsirado po trijų metų nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo dalių įsigijimo ir iki įsigijimo Å¡io pareiÅ¡kimo nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog atsiliepime atsakovė pripažįsta, kad žemės sklypo dalyje „A3, B3“, yra statybinių medžiagų, malkų, Å¡iukÅ¡lių bei auga medžiai. Pagal antstolio 2021 m. birželio 30 d. protokolÄ atsakovės G. G. daiktais yra užimta 30 kv. m iÅ¡ bendro abiem Å¡alims priklausančio 44 kv. m ploto, todėl ieÅ¡kiniu teisėtai praÅ¡oma įpareigoti atsakovę atlaisvinti dalį Å¡io ploto, kad Å¡i dalis atitiktų ieÅ¡kovei priklausančius 22 kv. m ploto.

22. Dėl atsakovo G. G. atsiliepimo aplinkybių nurodė, kad atsakovas klaidina teismÄ , jog neturi nieko bendra su žemės sklypo dalimi „A2, B2“. Be to, atsiliepime pripažįstama, kad Å¡iam atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklypo dalyje „A“, pažymėtas „2MG“ ir Å¡io namo kiemas yra žemės sklypo dalyje „A2, B2“, kuria ji (ieÅ¡kovė) turi teisę naudotis, tačiau Å¡ios teisės įgyvendinti negali, kadangi dalis „A2, B2“ yra atsakovų aptverta. Pripažino, jog atsakovo argumentai dėl praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų yra iÅ¡ dalies pagrįsti, kadangi atsakovo G. G. gyvenamasis namas priklauso jam nuo 2021 m. sausio 12 d., todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 49,19 Eur palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo G. G. sumažino iki 6,77 Eur sumos, o likusiÄ dalį - 42,42 Eur prašė priteisti iÅ¡ atsakovės G. G..

23. Dėl atsakovo S. F. atsiliepimo aplinkybių nurodė, jog ieškinys ankstesnėje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. e2-11424-1097/2020 buvo ne atmestas, o paliktas nenagrinėtu, nesprendžiant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo ir šioje civilinėje byloje yra reiškiamas tas pats reikalavimas, tačiau skirtingu teisiniu pagrindu, ne dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, o dėl nuostolių atlyginimo, todėl visos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovų.

24. Dėl atsakovių A. K. ir M. J. atsiliepimų argumentų ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovių pastatai užima žemės sklypo dalis, kuriomis ji negali naudotis ir atsakovės M. J. nuosavybės teisės į žemės sklypÄ neturėjimas Å¡io fakto nekeičia.

25. Triplike atsakovas G. G. papildomai nurodė, kad 2011 m. gegužės 16 d. 14-ajame notarų biure I. Č. pasirašė sutikimÄ , pagal kurį ji sutiko ir neprieÅ¡taravo, jog atsakovė G. G. bendro sklypo „A2, B2“ dalyje savo lėšomis pastatytų medinę tvorÄ ir I. Č. savarankiÅ¡kai nubraižė ribÄ , pagal kuriÄ bus tvora bei Å¡i tvora buvo įregistruota VÄ® Registrų centre. Be to, pasiraÅ¡ius tokį sutikimÄ , I. Č. nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ Å¾emės sklypo dalyje „A2, B2“ ir Å¡ie dokumentai yra notariÅ¡kai patvirtinti bei užregistruoti VÄ® Registrų centre, tokiu bÅ«du notarinis sutikimas negali bÅ«ti ginčijamas.

Mano, jog I. Č. pati savo noru perdavė dalį sklypo „A2, B2“ naudojimui, ir kad tai nėra neteisėtas savavališkas pasisavinimas. Taip pat mano, jog ieškovės minimas 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimas yra sudarytas su klaidomis, ne pagal Naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo sutartį, nes susitarime „A2, B2“ ir „A3, B3“ bendrasavininkais nurodyti visi bendrasavininkai ir ieškovė lygiomis dalimis, o naudojimosi tvarkoje tik G. G. ir I. Č. lygiomis dalimis.

26. Atsakovas S. F. triplike papildomai nurodė, kad tvora buvo oficialiai įregistruota tiek VÄ® Registrų centre, tiek buvo aptarta ir notarų sudarytose sutartyse. Be to, žemės naudojimosi tvarka buvo priskirta ir patvirtinta kiekvienam sklypo bendrasavininkui, todėl vizualiai visi matė, kÄ perka ir kokiomis sÄ lygomis bus galima naudotis. IeÅ¡kovė tuo metu dar nebuvo sklypo bendrasavininkė. Per dvejus metus buvęs savininkas O. M. turėjo pakankamai laiko iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl žemės sklypo ribų ir jam priklausančios žemės dalies ir tiek O. M., tiek ieÅ¡kovės pirkimo - pardavimo bei dovanojimo sutartyse yra pažymėta, kad jie pilnai apžiÅ«rėjo visÄ savo perkamÄ Å¾emę prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami sutartis.

27. Atsakovė G. G. triplike papildomai nurodė, jog nei pirkimo – pardavimo, nei dovanojimo sutartyse nėra paminėtas toks žemės sklypas kaip „A3, B3“, tik po penkių metų nuo 2015 metų – 2020 m. rugpjūčio 27 d. pasirašytas notarinis susitarimas tarp O. M. ir ieškovės, ir pastarasis, nors notariškai patvirtintas, tačiau su grubiomis klaidomis. Jame nurodyta, jog apdovanotoji bendrai su kitais bendraturčiais naudosis dalimi plane pažymėta „A3, B3“, tuo tarpu pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį: dalimi turinčia 44 kv. m bendro ploto, plane pažymėta indeksais „A3, B3“ linijomis ir skaičiais:16-17-18-73-16 G. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22 kv. m, o I. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22 kv. m. Jeigu žemės sklypas „A3, B3“ priklauso visiems bendraturčiams, neaišku kodėl pretenzijos keliamos tik jai. Pažymėjo, jog sklypas šioje dalyje tuščias.

28. Atsakovė M. J. triplike palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

29. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė bylÄ nagrinėti ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. 30.1. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje kildina keletÄ skirtingo pobÅ«džio ieÅ¡kininių reikalavimų atsakovams: ieÅ¡kininius reikalavimus dėl nuostolių, kuriuos kildina iÅ¡ vienkartinių piniginių kompensacijų priteisimo iÅ¡ atsakovų; ieÅ¡kininius reikalavimus dėl palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovų bei ieÅ¡kininius reikalavimus dėl sklypo dalių atlaisvinimo. 30.2.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kininių reikalavimų dėl nuostolių, kuriuos kildina iÅ¡ vienkartinių piniginių kompensacijų priteisimo iÅ¡ atsakovų, pagrįstumo bei teisėtumo, todėl Å¡ie reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. IeÅ¡kovė nurodė, kad praÅ¡omų žemės sklypų kompensacijų orientacinę kainÄ 2 223,00 Eur sumai ji ėmė iÅ¡ UAB „Marleksa“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateiktos konsultacinės iÅ¡vados dėl objekto rinkos kainos, tačiau Å¡i konsultacinė iÅ¡vada yra vertintina kritiÅ¡kai, kadangi visų pirma, nei Å¡ios konsultacinės iÅ¡vados prieduose, nei prie ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio prieduose nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad UAB „Marleksa“ turi teisę / licencijÄ ir Å¡iai bendrovei yra įstatymų nustatyta tvarka suteikti visi įgalinimai atlikti tokio pobÅ«džio veiksmus, t. y. kaip nekilnojamojo turto vertinimus.

Antra, šioje konsultacinėje išvadoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog ši konsultacinė išvada nėra turto vertinimo ataskaita ir ji yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Šiuo atveju, nustatant piniginių kompensacijų dydžius, yra reikalingas tikslus turto įvertinimas, kad būtų galima paskaičiuoti tinkamas ir pagrįstas pinigines išmokas, o ne konsultacija, kurios pobūdis iš viso nėra aiškus bei nėra tiksliai apibrėžtas. Kadangi ieškovė konsultacine išvada kaip pagrindu vadovavosi nustatinėjant iš visų atsakovų priteistinas kompensacines sumas, darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė tinkamai neįrodė nuostolių (piniginių kompensacijų) fakto bei dydžio klausimų, tokiu būdu ieškovės nurodyti visų priteistinų iš atsakovų piniginių kompensacijų dydžiai šioje civilinėje byloje šiuo atveju nėra ieškovės tinkamai įrodyti ir pagrįsti, todėl ieškovės ieškiniai reikalavimai šioje dalyje yra atmestini. 30.3.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kininiai reikalavimai dėl palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taip pat yra atmestini, kadangi tiek palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimas tiek bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas yra iÅ¡vestiniai ieÅ¡kininiai reikalavimai iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kininių reikalavimų ir atmetus pagrindinius ieÅ¡kininius reikalavimus nebėra teisinio pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinių ieÅ¡kininio reikalavimų. Kartu teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė Å¡ioje civilinėje byloje naudojasi antrine teisine pagalba, t. y. ieÅ¡kovė Å¡ioje civilinėje byloje neturi jokių realių advokato iÅ¡laidų, advokato paslaugos ir kitos iÅ¡laidos buvo suteiktos ir turėtos visai kitoje civilinėje byloje Nr. e2-11424-1097/2020, kur Vilniaus miesto apylinkės teismas jau yra palikęs ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį nenagrinėtu, kadangi ieÅ¡kovė nustatytu procesiniu terminu nepaÅ¡alino patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumų.

Toks kitoje civilinėje byloje turėtų realių išlaidų priteisimo būdas iš esmės prieštarauja civilinio proceso kodekso nuostatoms, kuriose yra numatyta, jog konkrečios turėtos išlaidos yra priteisiamos tik konkrečioje civilinėje byloje ir negalima inicijuoti kitos bylos ir naujų ieškininių dėl tokių išlaidų priteisimo kitoje naujoje byloje, todėl ieškovės šis pareikštas ieškinio reikalavimas dalyje dėl kitos bylos turėtų išlaidų taip pat yra atmestinas, kaip nepagrįstas. 30.4.

Ä®vertinęs tai, jog atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad visiÅ¡kai ir tinkamai yra atlaisvinę visas žemės sklypo dalis nuo statybinių atliekų, taip pat tai, jog Å¡iÄ aplinkybę taip pat patvirtino ir pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu, t. y. nurodydama, jog visos statybinės atliekos yra paÅ¡alintos iÅ¡ jos užimamų žemės sklypo dalių, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimai dėl sklypo dalių atlaisvinimo taip pat yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti, kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieÅ¡kovei tenkančios žemės sklypo dalys Å¡iuo metu yra užimtos statybinėmis ir kitomis atliekomis, prieÅ¡ingai, Å¡alys nurodė aplinkybę, kad ginčo žemės sklypų dalys Å¡iai dienai yra visiÅ¡kai atlaisvintos. 30.5.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė jau ne pirmÄ kartÄ kreipiasi į teismÄ su panaÅ¡aus pobÅ«džio ieÅ¡kinio reikalavimais atsakovams ir kitoje civilinėje byloje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai buvo nagrinėti net kelerius metus, dėl ko vėliau teismo ieÅ¡kovei buvo liepta sutikslinti ir sukonkretinti savo ieÅ¡kininius reikalavimus, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių teismo įpareigojimų neįvykdė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė visgi netinkamai naudojasi savo procesine teise reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovams bei ginti savo tariamai pažeidžiamas teises.

III. Apeliacinio skundo argumentai 31. Apeliantė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 31.1. Apeliantės nuomone, sprendimas buvo priimtas neįsigilinus į bylos esmę, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas. Teismo sprendime yra atkartojamas atsakovų argumentas, jog įsigyjant nuosavybės žemės sklypo dalį, buvo sutikta su naudojimosi Å¡iuo sklypu tvarka, tačiau neįvertinta, jog teisinė naudojimosi sklypu tvarka, nustatyta sutartyse, ir faktinis žemės sklypo naudojimas skiriasi iÅ¡ esmės, t. y. teisiÅ¡kai buvo įsigytos žemės sklypo dalys, kuriomis nustatyta teisė naudotis, tačiau faktiÅ¡kai Å¡ios dalys yra užimtos atsakovų.

Atsakovų užimtas plotas sudaro net 14 procentų visos turimos žemės sklypo dalies, už šį turtÄ buvo sumokėta ne mažiau nei 2 223 Eur (mokėjo sÅ«nus O. M.). Kadangi nuosavybė neliečiama, negali bÅ«ti neatlygintinai nusavinama, ir tai yra kertinis galiojančios ekonominės santvarkos principas, už nuosavybės pažeidimÄ turi bÅ«ti atlyginta. 31.2. Teismo iÅ¡vada dėl to, jog byloje nėra įrodymų dėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. iÅ¡vadÄ parengusios UAB „Marleksa“ licencijos, patvirtinančios Å¡ios bendrovės teisę užsiimti turto vertinimo veikla, todėl praÅ¡omi priteisti nuostoliai yra neįrodyti, prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms ir taikytinoms teisės normoms.

Pirma, iÅ¡vadoje nurodyta užimtų dalių vertė sutampa su verte, paskaičiuota pagal byloje esantį VÄ® „Registrų centras“ žemės sklypo įvertinimÄ , todėl minėta iÅ¡vada nėra vienintelis leistinas įrodymas byloje, teismo sprendimas priteisti nuostolių atlyginimÄ galėjo bÅ«ti priimtas, remiantis VÄ® „Registrų centras“ duomenimis. Antra, turto vertintojų kvalifikacija yra tvirtinama teisės aktais ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo, o turto vertinimo licencija yra vieÅ¡ai prieinama, todėl jos pateikimas į bylÄ yra perteklinis.

Trečia, atsakovai neginčijo nei nuostolių dydžio, nei UAB „Marleksa” ataskaitos turinio ar formos, todėl remiantis rungimosi principu, atsakovų atsikirtimų į ieÅ¡kinio reikalavimus nebuvimas paÅ¡alina bÅ«tinybę papildomai minėtus faktus įrodinėti. 31.3. Vien atsakovės G. G. paaiÅ¡kinimo pagrindu teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sklypo dalies „A3, B3”, 44 kv. m bendro ploto, atlaisvinimo nuo statybinių Å¡iukÅ¡lių. Å i teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės pažeidžia įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, nes vien paaiÅ¡kinimais negalima nuginčyti aukščiausios įrodomosios galios dokumento – antstolio protokolo.

Antstolio protokolas patvirtina aptariamo reikalavimo pagrįstumÄ , todėl teismas visiÅ¡kai neteisėtai atsisakė tenkinti ieÅ¡kinio dalį dėl įpareigojimo atlaisvinti sklypÄ . 31.4. 2021 m. birželio 30 d. antstolio protokole užfiksuota, kad tvora, skirianti asmenines žemės sklypo dalis „A“ ir „B“ yra pastatyta ne ant Å¡ių dalių ribos, dėl ko atsakovei G. G. atiteko 4 kv. m žemės sklypo. Teismo posėdyje atsakovė dar kartÄ atsisakė geranoriÅ¡kai perkelti tvorÄ , atlaisvinant jos neteisėtai užimtÄ plotÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendime dėl šios ieškinio dalies apskritai nepasisakyta, reikalavimas yra atmestas akivaizdžiai nepagrįstai. 31.5. Teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų prieštarauja galiojančiam procesinių išlaidų paskirstymo principui, kad yra atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo patirtos pareikštam reikalavimui įrodyti ir yra tiesiogiai su juo susijusios. Antstolio protokolai, UAB „Marleksa“ išvada, advokatui sumokėtas honoraras, visos išlaidos susijusios su reikalavimu dėl kompensacijos ginimu.

Šis reikalavimas nesikeitė nuo pat pradžių, kai jis buvo pareikštas 2018 metais byloje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Kai pirminis reikalavimas buvo paliktas nenagrinėtas, paaiškėjus, jog dėl mažos ginčo ploto dalies nėra techninės – teisinės galimybės jos atidalinti, pareikštas reikalavimas dėl kompensacijų. Šiuo metu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ginčo esmės ar šalių išlaidų paskirstymo. Visos išlaidos yra skirstos tam pačiam reikalavimui apginti, todėl priteistinos iš atsakovų, dėl kurių neteisėtų veiksmų šios išlaidos atsirado.

32. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė G. G. su juo nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 32.1. Du metus iki dovanojimo sandorio O. M. ir ieÅ¡kovė tiksliai žinojo kuriais žemės sklypais jie negalėjo naudotis (apie tai jie žinojo iÅ¡ karto prieÅ¡ pardavimÄ - pirkimÄ ). Pirkimo metu jie negalėjo apžiÅ«rėti Žemės sklypo dalies „A4, B6, C5, D4“, kadangi ji randasi po daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), kur ieÅ¡kovė negyvena. Sklype, kuris pažymėtas „A4, B6, C5, D4“ yra jos butas, kuris turi 3-Ä numerį, jam plane yra priskirti 79 kv. m (nors pačio buto plotas yra 59,97 kv. m ir oficialiai parodyta Naudojimosi plane).

Buvusi savininkė I. Č. gyveno adresu (duomenys neskelbtini)-4, Å¡iam butui priskirti 64 kv. m, iÅ¡ kurių 32 kv. m įsigijo ieÅ¡kovė I. M., o antrÄ dalį, t. y. kitus 32 kv. m įsigijo S. F.. IeÅ¡kovė raÅ¡o, kad visiems atsakovams buvo perleista 32 kv. m iÅ¡ žemės sklypo dalies „A4, B6, C5, D4“, o tai nėra tiesa. Galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog pagal žemės sklypo dalį „A4, B6, C5, D4“ ieÅ¡kovė negali turėti jai materialinių pretenzijų ir reikalauti iÅ¡ jos 616,34 Eur kompensacijos už Å¡iÄ dalį. 32.2.

Žemės sklypo dalis, kurį pažymėta plane „A2, B2“, ir kuri irgi randasi uždarytoje erdvėje, ir ja naudotis galėjo tik su I. Č., o dabar su S. F., buvo padalinta I. Č. be jokių matavimų. Ji pati nubraižė ribÄ , kur bus tvora ir davė notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ dėl medinės tvoros pastatymo. Sutikime aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad sumokėjo I. Č. po tvoros pastatymo, byloje yra sÄ mata. 2020 m. rugsėjo 7 d. I. Č. raÅ¡tu patvirtino, kad toks sandoris buvo naudingas abiem Å¡alims, todėl aiÅ¡ku, kad I.

Č. gavo kompensacijÄ , o ieÅ¡kovės pretenzijos dėl sklypo dalies „A2, B2“ nepagrįstos. 32.3. Atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad „A3, B3“ sklypo dalis pilnai ir tinkamai yra atlaisvinta. Å iÄ aplinkybę, t. y. kad žemės sklypo dalis yra pilnai atlaisvinta, taip pat patvirtino ir pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu. 32.4. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde vėl grįžta prie tvoros tarp dalių „A“ ir „B“. Å iÄ tvorÄ pastatė I. Č.. Su I.

Č. 2009 m. birželio 12d. buvo pasiraÅ¡yta notarinė sutartis ir buvo padalintos tvoros pastatymo dalys. Å tai iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Å¡ios sutarties: „Savo lėšomis pastatyti 1,8 m aukščio medinę tvorÄ , skiriančiÄ paskirtus naudotis žemės sklypus, UAB „Geovisata“ paruoÅ¡toje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nurodytų linijų pažymėtų skaičiais 19,72,65 vietoje“. 32.5. Visos ieÅ¡kovės pretenzijos nepagrįstos. Ä® kiekvienÄ ieÅ¡kovės materialinės kompensacijos reikalavimÄ , galima pateikti notariÅ¡kai patvirtintus dokumentus (o kai kurie užregistruoti VÄ® Registro centre), kurie patvirtina jos reikalavimų nepagrįstumÄ .

33. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas G. G. nurodė kategoriÅ¡kai nesutinkantis su jam pareikÅ¡tais reikalavimais. Nesutikimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 33.1. IeÅ¡kovė raÅ¡o, kad kiemas yra aptvertas ir neva jis neleidžia naudotis sklypo „A2, B2“ dalimi. Bet Å¡itas sklypas yra aptvertas nuo 2010 metų, o 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo- pardavimo ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutartyse atžymėta, kad Å¡i Å¡eima turėjo galimybę apžiÅ«rėti ir apžiÅ«rėjo turtÄ iki Å¡ios sutarties patvirtinimo, kad turtas visomis prasmėmis atitinka ir kad su perkamo turto nuosavybės dokumentais susipažino, jokių pretenzijų dėl jų neturi.

O po trejų metų atsirado ieÅ¡kovės pretenzijos. 33.2. 2011 m. gegužės 16 d. I. Č. pasirašė sutikimÄ , pagal kurį ji sutiko ir neprieÅ¡taravo, kad G. G. bendro sklypo „A2, B2“ dalyje savo lėšomis pastatytų medinę tvorÄ . I. Č. savarankiÅ¡kai nubraižė ribÄ , pagal kuriÄ bus tvora. Å ita tvora buvo įregistruota registre. PasiraÅ¡ius tokį sutikimÄ , I. Č. nustatė naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypo dalyje „A2, B2“. Å ie dokumentai yra notariÅ¡kai patvirtinti ir užregistruoti.

Notarinis sutikimas negali bÅ«ti ginčijamas. IÅ¡ to galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad I. Č. pati savo noru perdavė dalį sklypo „A2, B2“ ir kad tai nėra neteisėtas savavaliÅ¡kas pasisavinimas. 33.3. Atkreipia dėmesį į klaidas skaičiavimuose dėl kompensacijos už dalį „A2, B2“. IeÅ¡kovė įtraukia jo (atsakovo) namo plotÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas yra 176,05 kv. m, bet užimamas žemės sklypo plotas po Å¡iuo namu du kartus mažesnis (ieÅ¡kovei reikėjo dar paskaičiuoti rÅ«sio plotÄ ).

Tai tuomet po ieÅ¡kovės namu irgi iÅ¡eitų 2 kartus didesnis žemės sklypas. Tokiu bÅ«du plotas žemės sklype „B“ lygus 180 + 70,22 = 250,22 (ieÅ¡kovės namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas lygus 140,44 kv. m). 33.4. Dėl žemės sklypo „A3, B3“ pažymi, kad teismo posėdyje ir atsakovai, ir ieÅ¡kovė patvirtino, kad jis atlaisvintas. 33.5. TvorÄ tarp „A“ ir „B“ dalių pagal notarinį susitarimÄ pastatė I. Č. (buvusi savininkė), todėl neaiÅ¡ku kodėl pretenzijos reiÅ¡kiamos atsakovei G.

G.. 33.6. 2020 m. rugpjūčio susitarimas sudarytas su klaidomis, ne pagal Naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo sutartį (2010 m. rugsėjo 15 d.) p. 6.2 ir p. 6.3. Žemės sklypo dalis „A2, B2“ ir „A3, B3“ (raidė „A“ - G. G., raidė „B“ - I. Č.) yra buvusios bendrasavininkės I. Č. ir G. G. nuosavybė lygiomis dalimis, o 2020 m. rugpjūčio 27 d. sutikime „A2, B2“ ir „A3, B3“ bendrasavininkais nurodyti visi bendrasavininkai ir ieškovė lygiomis dalimis.

34. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas S. F. nurodė su juo nesutinkantis. Pažymėjo, jog jo pozicija nesikeičia ir yra iÅ¡dėstyta triplike (kurio dalį nukopijavo į atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ).

35. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė M. J. nurodė nesutinkanti su ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamais reikalavimais. 35.1. PaaiÅ¡kino, kad 1999 metais pirko namo dalį, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡ Č. T.. Jau tuo metu sklypai, pažymėti raidėmis „A“, „B“ ir „C“ buvo iÅ¡pirkti. Tik žemės sklypo dalis, pažymėta raide „D“ nebuvo iÅ¡pirkta ir liko Lietuvos Respublikos nuosavybė. Buvę ankstesni savininkai Å¡ios žemės sklypo dalies neiÅ¡pirko ir po jai priklausančiu butu žemės sklypo dalis „D4“ (33 kv.

m) liko valstybės nuosavybė. Tai atžymėta naudojimosi žemės sklypu tvarkoje. Kadangi nėra žemės sklypo bendraturtė, jai nėra aiÅ¡ku, kodėl reikalavimai dėl kompensacijos reiÅ¡kiami jai, ne valstybei. 35.2. Be to, ieÅ¡kovės pateiktÄ 2020 m. rugpjūčio 1 d. dokumentÄ praÅ¡o laikyti negaliojančiu, nes jame nurodyta, kad ieÅ¡kovė bendrai su kitais žemės sklypo bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis: „A1“, „B4“, „A3“, „B3“, „A2“, „B2“, bet iÅ¡ Å¡ių raidžių aiÅ¡ku, kad minėtų dalių bendraturčiais gali bÅ«ti tik ieÅ¡kovė ir atsakovė G.

G.. 35.3. Pasisakydama dėl statybinių šiukšlių žemės sklypo dalyse „A3, B3“, nurodė, jog nieko panašaus nėra, šios žemės sklypo dalys yra sutvarkytos. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 36. Remiantis bylos duomenimis nustatyta: 36.1. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas arba ginčo žemės sklypas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiems bendraturčiams: 145/971 – ieškovei I.

M., 346/1942 – trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 124/971 – atsakovams O. G. ir S. F., 260/971 – atsakovei A. K., 166/971 – atsakovei G. G., 103/971 – G. G.. 36.2. Ginčo žemės sklypui galioja notariškai patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl kurios 2010 m. rugsėjo 15 d. sulygo tuometiniai sklypo bendraturčiai: G. G., I. Č., Z. B. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. 36.3.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2015 m. rugpjūčio 24 d. tarp I. Č. ir O. M. (O. M.), matyti, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus, įsigydamas žemės sklypÄ bei jame esančius statinius, perėmė buvusios savininkės įsipareigojimus, numatytus sutartyje dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos (Å¡ios sutarties 5.1. p.); ieÅ¡kovė 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties pagrindu perimdama iÅ¡ savo sÅ«naus O.

M. nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius perėmė jo teises ir pareigas ir, dėl naudojimosi tvarkos Å¡iuo turtu nustatymo. 36.4. Pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė kelis savarankiÅ¡kus reikalavimus: dėl nuostolių atlyginimo ir iÅ¡vestinių reikalavimų dėl kompensuojamų palÅ«kanų priteisimo, bei dėl žemės sklypo dalių atlaisvinimo. 36.5. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog dėl vieno iÅ¡ ieÅ¡kinyje pareiktų reikalavimų – dėl tvoros paÅ¡alinimo nuo žemės sklypo ribos - pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė, reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo atmetė dėl žalos dydžio netinkamo pagrindimo, nors atsakovai žalos dydžio neginčijo, taip pat neginčijo ieÅ¡kovės pateiktų žalÄ pagrindžiančių įrodymų, reikalavimas dėl sklypo atlaisvinimo nuo jame esančių statybinių Å¡iukÅ¡lių ir malkų, atmestas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, t. y. didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikiant atsakovų paaiÅ¡kinimams ir neatsižvelgiant antstolio nustatytas aplinkybes.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (ne)buvimo 37. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje, reglamentuojančiame bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (1 dalis); apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

39. Dėl teismo sprendimo motyvavimo svarbos ir teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimÄ apimties ne kartÄ yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pažymėdamas, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikÅ¡mės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieÅ¡ ArmėnijÄ , peticijos Nr. 42588/10).

Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali bÅ«ti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90), tačiau iÅ¡ teismo sprendimo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 28-29 punktai).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iÅ¡ esmės byloje buvo pareikÅ¡ti trys savarankiÅ¡ki ieÅ¡kinio reikalavimai: dėl kompensacijų už negalėjimÄ naudotis nuosavybe priteisimo; dėl ginčo žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „A3, B3“ atlaisvinimo nuo antstolio užfiksuotų daiktų (statybinių medžiagų (Å¡iukÅ¡lių), malkinės ir kt.; dėl tvoros, esančios tarp ginčo sklypo dalių, pažymėtų indeksais „A“ ir „B“ nukėlimo iki minėtų sklypo dalių ribų, užfiksuotų žemės sklypo plane (taÅ¡kai 65, 72, 19) pagal antstolio A. N. 2021 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (taÅ¡kai 8, 9, 10).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais procesiniais dokumentais, pirmos instancijos 2022 m. kovo 8 d. bylos nagrinėjimo teismo posėdyje garso įraÅ¡u, nustatė, jog ieÅ¡kovė iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos palaikė visus ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau ginčijamu teismo sprendimu pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, nepasisakė dėl reikalavimo paÅ¡alinti tvorÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančios žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „B“.

42. Pagal CPK 327 straipsnio 2 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neiÅ¡spręstų reikalavimų dalyje grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios intencijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylÄ nustatyta tvarka. Jeigu neiÅ¡spręsto reikalavimo negalima iÅ¡skirti, atvejis, kai pirmos instancijos teismas iÅ¡sprendžia ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

43. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl tvoros pašalinimo iš ieškovei priklausančios ginčo žemės sklypo dalies nėra tiesiogiai susijęs su kitais ieškiniu pareikštais reikalavimais: pirmas iš reikalavimų – dėl kompensacijos priteisimo nėra grindžiamas negalėjimu naudotis žemės sklypo dalimi, kuria sumažėjo ieškovės žemės sklypo dalis (plane pažymėta indeksu „B“) dėl tvoros, kaip teigia ieškovė, netinkamo pastatymo; antras reikalavimas dėl žemės sklypo dalies atlaisvinimo yra susijęs su kita žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A3, B3“.

Todėl pirmos instancijos teismo neiÅ¡spręstas reikalavimas gali bÅ«ti iÅ¡skirtas ir nagrinėjamas atskirai nuo kitų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, todėl Å¡ioje dalyje byla grÄ Å¾intina pirmos instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Dėl reikalavimo atlaisvinti sklypÄ , pažymėtÄ plane „A3, B3“ 44. 2010 m. rugsėjo 15 d. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties 6.3. p. nurodyta, jog G. G. ir I. Č. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, turinčia 44 kv. m bendro ploto, plane pažymėta indeksais „A3, B3“, linijomis ir skaičiais: 16-17-18-73-16.

G. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22 kv. m, o I. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22 kv. m. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, jog I. Č. teises ir įsipareigojimus pagal minėtÄ Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties punktÄ parėmė pirma O. M., o vėliau – ieÅ¡kovė (2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. Susitarimo dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties papildymo pagrindu).

Naudojimosi šia žemės sklypo dalimi tvarka nėra nustatyta.

45. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog jos bendrai su atsakove G. G. naudojamoje žemės sklypo dalyje „A3, B3“ yra kelias, kuriuo naudojasi atsakovai, patekdami į jų valdomas ir naudojamas Žemės sklypo dalis „B5, C4, D3“, „A2, B2“, „A4, B6, C5, D4“, taip pat Å¡i dalis yra atsakovų apsodinta tujomis, bei užimta jų savavaliÅ¡kos statybos statiniu bei malkomis ir statybinėmis Å¡iukÅ¡lėmis. Keliui naudojama dalis bei medžiais apsodinta dalis yra tarp taÅ¡kų 1, 2, 6 ir 7 pagal antstolio faktinių aplinkybių protokolo brėžinį, užima 22 kv. m ploto, kas atitinka visÄ G.

G. dalį Å¡ioje „A3, B3“ žemės sklypo dalyje; savavaliÅ¡kos statybos statiniu, malkomis ir Å¡iukÅ¡lėmis užimta dalis „A3, B3“ sudaro 8 kv. m ir yra pažymėta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo brėžinyje tarp taÅ¡kų 1 ir 4 pagal minėtÄ brėžinį. Dėl minėtų antstolio užfiksuotų faktinių aplinkybių dėl ginčo žemės sklypo dalies „A3, B3“ „užėmimo“ (užstatymo), ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl Å¡ios žemės sklypo dalies atlaisvinimo, kad ji galėtų naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais 22 kv. m ginčo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksais „A3, B3“.

46. Pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, jog atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovai pilnai ir tinkamai yra atlaisvinę visas žemės sklypo dalis nuo statybinių atliekų. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtino ir pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu, t. y. nurodydama, jog visos statybinės atliekos yra paÅ¡alintos iÅ¡ jos užimamų žemės sklypo dalių. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kininiai reikalavimai dėl sklypo dalių atlaisvinimo taip pat yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti, kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieÅ¡kovei tenkančios žemės sklypo dalys Å¡iuo metu yra užimtos statybinėmis ir kitomis atliekomis, prieÅ¡ingai, Å¡alys nurodė aplinkybę, kad ginčo žemės sklypų dalys Å¡iai dienai yra pilnai atlaisvintos (pirmos instancijos teismo sprendimo 60-61 punktai).

47. Pagal CPK 187 straipsnio 1 dalį Å¡alis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso Å¡alis grindžia savo reikalavimÄ ar atsikirtimÄ , aplinkybių, kurios grindžiamos Å¡alių pripažintais faktais nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas aplinkybę dėl ginčo žemės sklypo dalies atlaisvinimo laikė įrodytÄ abiejų Å¡alių pripažintais faktais bei įrodymų apie prieÅ¡ingÄ padėtį nebuvimu. IÅ¡ ginčijamo teismo sprendimo matyti, jog teismas nenustatinėjo ir netyrė, ar ieÅ¡kovės užsakymu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės yra iÅ¡nykusios, dėl Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo nepasisakė.

Be to, iÅ¡klausius teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pripažinusi faktÄ , jog jos reikalavimas dėl žemės sklypo dalies „A3, B3“ atlaisvinimo bÅ«tų patenkintas po bylos iÅ¡kėlimo. IÅ¡ garso įraÅ¡o matyti, jog ieÅ¡kovės atstovas atsakydamas į klausimus nurodė, jog reikalavimÄ grindžia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir neturi duomenų dėl to, ar protokole užfiksuotos aplinkybės yra pasikeitusios.

Ar šios aplinkybės faktiškai pasikeitė, be atsakovų paaiškinimų, byloje jokių kitų duomenų ar įrodymų nėra, ir teismas jų netyrė.

48. Kartu pažymėtina, jog teismas reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , nurodydamas, jog iÅ¡ minimos žemės sklypo dalies yra paÅ¡alintos statybinės atliekos, tačiau ieÅ¡kinyje ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog Å¡i žemės sklypo dalis užimta malkomis, tujomis, keliu. Å ių aplinkybių pirmos instancijos teismas netyrė, nepasisakė ar tokių daiktų buvimas bendrai valdomame žemės sklype, kuriuo naudojimosi tvarka nenustatyta, pažeidžia ieÅ¡kovės teises, todėl yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas minimÄ reikalavimÄ atmetė pažeisdamas įrodinėjimo taisykles.

49. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos paskirtį, t. y. į tai, jog apeliacinės instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ naujo, o priimtas sprendimas turi bÅ«ti grindžiamas jau byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žemės sklypo dalies „A3, B3“ atlaisvinimo pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos Å¡ioje dalyje negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje naikintinas ir perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50. Atskirai pažymėtina, jog pagal byloje esančius duomenis (raÅ¡ytinius įrodymus) ginčo žemės sklypu „A3 B3“ turi teisę bendrai naudotis ieÅ¡kovė ir atsakovė G. G., abiem bendraturtėm asmeninės nuosavybės teise priklauso po 22 kv. m Å¡io žemės sklypo dalies. Tačiau iÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2021 m. sausio 12 d. Dovanojimo sutarties pagrindu atsakovė G. G. perleido atsakovui G. G. 103/971 dalis ginčo žemės sklypo. Dovanojimo sutartis į bylÄ nėra pateikta, byloje nėra duomenų, kokioje žemės sklypo dalyje pagal žemės sklypo planÄ buvo perleistos nuosavybės teisės į minėtas 103/971 dalis ginčo žemės sklypo pastarajam atsakovui.

Dėl minėto nagrinėjant reikalavimÄ dėl žemės sklypo dalies „A3, B3“ atlaisvinimo, be kito ko, bÅ«tina nustatyti, ar Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį valdo du ar trys bendraturčiai (ieÅ¡kovė ir atsakovė G. G. ar taip pat ir atsakovas G. G.). Dėl reikalavimo priteisti kompensacijÄ už negalėjimÄ naudotis nuosavybe 51. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog atsakovės 145/971 dalis ginčo žemės sklype sudaro 290 kv. m: 51.1. 180 kv. m ploto žemės sklypo dalis žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“ (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:19,20,53,62,61,65,72,19).

Šia žemės sklypo dalimi ieškovė naudojasi, valdo ir disponuoja atskirai nuo kitų bendraturčių; 51.2. su kitais atitinkamais bendraturčiais bendrai naudojamos, valdomos ir disponuojamos ginčo žemės sklypo dalys: 51.2.1. 47 kv. m ploto žemės sklypo dalis plane pažymėta „B5, C4, D3” (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 33, 45, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 29, 30, 31, 32, 33), ieškovės dalis šiame plote – 6 kv. m. 51.2.2. 225 kv. m ploto žemės sklypo dalis plane pažymėta „A4, B6, C5, D4“ (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 52, 51, 71, 70, 69, 60, 59, 58, 57, 56, 55, 27, 28, 29, 81, 80, 79, 78, 77, 76, 75, 74, 45, 46, 52), ieškovės dalis šiame plote – 32 kv. m. 51.2.3. 36 kv. m ploto žemės sklypo dali plane pažymėta „A2, B2“ (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 66, 67, 68, 69, 70, 71, 51, 50, 66), ieškovės dalis šiame plote – 9 kv. m. 51.2.4. 82 kv. m žemės sklypo dalis plane pažymėta „A1, B4“ (žeme sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 53); ieškovės dalis šiame plote – 41 kv. m. 51.2.5. 44 kv. m ploto žemės sklypo dalis plane pažymėta „A3, B3“ (žeme sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 16, 17, 18, 73, 16); ieškovės dalis šiame plote - 22 kv. m.

52. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog pagal antstolio A. N. 2019 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsakovams priklausančio turto iÅ¡dėstymo ji neturi galimybės naudotis jai priklausančiais 41,49 kv. m ginčo žemės sklypo ploto, todėl jos kaip žemės sklypo dalies savininkės teisės yra pažeistos.

53. Pagal savininko teisių ir apsaugÄ ir gynimÄ reglamentuojančias teisės normas savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, taip pat reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - ir CK, 4.95, 4.98 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodė, jog savo pažeistų teisių gynybai nesinaudos daiktinių teisių apsaugai skirtu teisiniu reglamentavimu, savo pažeistoms teisėms apginti prašė teismo taikyti atsakovams civilinę atsakomybę ir priteisti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtÄ Å¾alÄ .

54. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

55. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai.

56. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo tikisi iÅ¡likti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grÄ Å¾inti asmenį į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų likęs, jei nebÅ«tų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

57. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė, iÅ¡ kokių konkrečių veiksmų kildina patirtÄ turtinę žalÄ , taip pat nenurodė žalos atsiradimo laiko, atsakovų neteisėtus veiksmus įvardijo kaip neteisėtÄ jai priklausančios nuosavybės užstatymÄ pastatais, dėl kurių ji negali naudotis savo nuosavybe.

58. IÅ¡ ginčijamo pirmos instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas nenustatinėjo faktinių aplinkybių, kuriomis ieÅ¡kovė grindžia jai padarytÄ Å¾alÄ . Kaip minėta, ginčo žemės sklypui galioja nustatyta naudojimosi juo tvarka. Byloje nebuvo tirta, kaip ieÅ¡kovė vertina, kada ir kokiais veiksmai jai buvo padaryta žala: ar dėl jai priklausančios žemės sklypo dalies užstatymo iki naudojimosi tvarkos nustatymo (iÅ¡ delikto), ar dėl atitinkamos sklypo dalies užstatymo pažeidžiant nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ (dėl sutarties pažeidimo).

Taip pat byloje netirtos faktinės aplinkybės dėl to, ar ieÅ¡kovei priklausanti ginčo žemės sklypo dalis buvo užstatyta be ankstesnių Å¡iuo metu ieÅ¡kovei priklausančios žemės sklypo dalies savininkų sutikimo ir pan. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo teismo sprendimo, teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo atmetė neįrodžius žalos dydžio, tačiau visai nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. dėl to, ar ieÅ¡kovė turi teisę į žalos atlyginimÄ .

Tokiu bÅ«du konstatuotina, jog pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos netinkamo įrodinėjimo pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nepasisakė dėl ieÅ¡kovės teisės į žalos atlyginimÄ , taip pat nepasisakė dėl asmenų, privalančių atlyginti ieÅ¡kovės galimai patirtÄ Å¾alÄ , tokių aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo ir Å¡alių teisės į apeliacijÄ dėl naujai nustatytų aplinkybių nustatymo ir vertinimo pažeidimÄ .

Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas ir šioje dalyje naikintinas ir perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

59. Nors ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo grÄ Å¾inamas nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina tikslinga pasisakyti dėl teismo sprendimo dalies, kuria pirmos instancijos pasisakė ir kuriÄ ginčija apeliantė, t. y. dėl to, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas dėl tinkamų žalÄ pagrindžiančių įrodymų nepateikimo.

60. IÅ¡ ginčijamo teismo sprendimo matyti, jog pirmos instancijos teismas sprendimÄ netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo kaip neįrodytÄ grindė dviem aplinkybėmis (argumentais): dėl to, jog byloje nėra duomenų ar UAB „Marleksa“ turi teisę / licencijÄ atlikti nekilnojamojo turto vertinimÄ ; bei dėl to, kad konsultacinėje iÅ¡vadoje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog Å¡i konsultacinė iÅ¡vada nėra turto vertinimo ataskaita ir ji yra tik konsultacinio pobÅ«džio dokumentas, skirtas užsakovui. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog, nustatant piniginių kompensacijų dydžius yra reikalingas tikslus turto įvertinimas, kad bÅ«tų galima paskaičiuoti tinkamas ir pagrįstas pinigines iÅ¡mokas, o ne konsultacija, kurios pobÅ«dis iÅ¡ viso nėra aiÅ¡kus bei nėra tiksliai apibrėžtas. Tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu stokoja pagrįstumo.

61. Visų pirma pažymėtina, jog kaip teisingai nurodė apeliantė apeliaciniame skunde, duomenys apie turto vertintojų licencijas yra skelbiami vieÅ¡ai, UAB „Marleksa“ į IÅ¡orės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta 2012 m. rugpjūčio 1 d. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovė pirmos instancijos teismui nurodė, Å¡alindama ieÅ¡kinio trÅ«kumus ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, apie jas pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartyje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2599-1012/2021 17 punktas), todėl pirmos instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti UAB „Marleksa“ teise verstis turto vertinimo veikla.

62. Antra, sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog esant abejonių dėl UAB „Marleksa“ atlikto vertinimo, turto vertė galėjo būti nustatyta VĮ „Registrų centro“ atlikto įvertinimo pagrindu.

63. Be to, kadangi pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog žalai nustatyti bÅ«tinas tikslus turto įvertinimas, esant abejonių dėl ieÅ¡kovės pateikto žalos įvertinimo, turto vertei nustatyti turėjo bÅ«ti skiriama teismo ekspertizė. Pažymėtina, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi teismui kilus pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi turėjo pareigÄ pasiÅ«lyti teikti Å¡alims papildomus įrodymus dėl turto vertės pagrindimo, o tokių įrodymų Å¡alims negalint pateikti, pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, bet ne atmesti ieÅ¡kinį kaip neįrodytÄ .

64. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vertindamas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kaip neįrodytÄ , pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tokio žalos pobÅ«džio, t. y. ginčijamame sprendime neatskleista kokių nuostolių (tiesioginių ar netiesioginių ) atlyginimo reikalauja ieÅ¡kovė.

65. Atskirai pažymėtina, jog atsakovai G. G. ir G. G. atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ kelia klausimÄ dėl žalos dydžio paskaičiavimo teisėtumo, jų tarpe dėl į paskaičiavimo formulę įtrauktų nekilnojamo turto objektų dydžio ir kt. Minėti asmenys apeliacinių skundų į bylÄ nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo klausimu nepasisako. Tačiau, įvertinus tai, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo visa apimtimi grÄ Å¾inamas pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto, pirmos instancijos teismas iÅ¡ naujo turės pasisakyti ir dėl priteistinos žalos dydžio ir nustatymo mechanizmo (skaičiavimo), jei bus nustatytos visos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Dėl bylos procesinės baigties 66. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent, kad dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo neteisingai iÅ¡spręsta byla.

67. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė visų anksčiau nurodytų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl to neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ) bei apriboja Å¡alių teisę į apeliacijÄ .

68. Nesant galimybės paÅ¡alinti Å¡iuos trÅ«kumus apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 69. BylÄ grÄ Å¾inant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Kristina Lysionok Dalia Trumpulienė Linas Zinkevičius