ee94dbc0-61aa-4fc3-931c-5f4d7e89e533 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-2071-423/2015                                                                                                      Proceso Nr. 3-62-3-01958-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                                KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                   S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2015 m. balandžio 20 d.                                                                     Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovei Gintarei Sodonienei,nedalyvaujant pareiškėjui A.

V. ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. V. savo skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-7).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2011-12-05 iki 2013-12-06 buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos namai) kartu su kitais nuteistaisiais, nors jis yra buvęs valstybės pareigūnas. 2011-12-05 jis buvo pristatytas į Pataisos namus, jam dar esant karantino patalpose, buvo pakviestas pokalbiui su Pataisos namų pareigūnu, kuriam jis pasakė, kad yra tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje ir, kad jo atžvilgiu dėl jo buvusios tarnybos jau buvo smurtaujama Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

PareigÅ«nas jį nuramino ir patarė niekam nesakyti, jog jis buvęs pareigÅ«nas. Tačiau Pataisos namuose nuteistieji greitai sužinojo, jog jis yra tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, todėl iÅ¡ jo tyčiojosi, reikalavo mokesčio „už ramybę“, buvo sumuÅ¡tas, sulaužyta koja, teko kęsti patyčias. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, emocinę depresijÄ , nukentėjo jo orumas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jautė baimę bei įtampÄ , pablogėjo sveikata.

Bandė apie tai praneÅ¡ti pareigÅ«nams, tačiau iÅ¡ jų jokios pagalbos nesulaukė. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepime nurodė (b.l. 10-12) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos namai) nuo 2011-12-05 iki 2013-12-06.

LR Suėmimo vykdymo įstatyme yra reglamentuota suėmimo vykdymo tvarka ir sÄ lygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose teisinė padėtis. Å io įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių - suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, tokia asmenų grupė, vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei turi teisę bÅ«ti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose.

Pataisos namai neturėjo jokios informacijos apie tai, kad pareiÅ¡kėjas priklauso vienai iÅ¡ asmenų, kurie pagal teisės aktus laikomi atskirai ar izoliuotai, t.y. bÅ«tent grupei, į kuriÄ patenka buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai. Atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjo skundo motyvai nepagrįsti, nurodytos neatitinkančios tikrovės aplinkybės, Pataisos namų pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti.

Prašė skundÄ atmesti.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla iÅ¡nagrinėta pareiÅ¡kėjui ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl jo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos namai) laikotarpiu nuo 2011-12-05 iki 2013-12-06.ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 str. (toliau – CK)). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose, kartu su kitais nuteistaisiais, nors jis yra buvęs pareigÅ«nas, tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje.Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečiÄ Â pataisos įstaigÄ ar areÅ¡tinę, taisyklės, patvirtintos 2003-04-18 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-71 (2011-01-26 įsakymo Nr. V-30 redakcija) reglamentuoja, jog Kalėjimų departamento Apsaugos, priežiÅ«ros ir įskaitos skyrius kartÄ per savaitę tardymo izoliatoriams elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siunčia informacijÄ apie tai, kiek pataisos namuose ir areÅ¡tinėse laikoma nuteistųjų.

Taip pat Å¡is skyrius koordinuoja ir koreguoja nuteistųjų skyrimÄ Ä¯ Å¡ias pataisos įstaigas bausmei atlikti (11 punktas). Taigi, nuteistųjų skyrimÄ Ä¯ pataisos įstaigas bausmės atlikimui koordinuoja ir koreguoja Kalėjimų departamentas, bet ne konkretÅ«s pataisos namai. Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ atskiro nuteistųjų laikymo tikslų - apsaugoti atitinkamus asmenis nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali bÅ«ti kėsinamasi į reikÅ¡mingiausias asmens vertybes - gyvybę bei sveikatÄ dėl tokių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – Ä®statymas) yra reglamentuota suėmimo vykdymo tvarka ir sÄ lygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose teisinė padėtis.

Įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių - suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Įstatymo  10 str. 1 d. 5 p.), tokia asmenų grupė, vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei turi teisę būti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose.

Remiantis BVK 70 straipsnio 1 dalimi, nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje tikslai: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Izoliuotai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmÄ kartÄ ; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir kt. (BVK 70 str. 3 d.).Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog Pataisos namai 2011-12-05 – 2013-12-06 laikotarpiu neturėjo jokios informacijos apie tai, kad pareiÅ¡kėjas priklauso vienai iÅ¡ asmenų, kurie pagal teisės aktus laikomi atskirai ar izoliuotai, t.y. bÅ«tent grupei, į kuriÄ patenka buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai.

PareiÅ¡kėjo asmens byloje Nr. 4-18-11 nėra jokių duomenų apie jo tarnybÄ Vidaus reikalų ministerijos sistemoje. A. V. asmens bylos Nr. 4-18-11 I tome esančios AreÅ¡tuoto asmens anketos skiltyje „Darbo vieta ir užsiėmimo rÅ«Å¡is, jeigu nedirbo, iÅ¡ kur atleistas ir kada“ nurodyta „Ne“ (b.l. 50-51). Asmens bylos II tome esanti RaÅ¡ytinė rekomendacija dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus bei Asmens bylos pažyma patvirtina, jog iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareiÅ¡kėjas buvo nukreiptas bausmės atlikimui į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ (b.l. 52-53). 2011-12-13 Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 115 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į paprastÄ jÄ grupę į 4 bÅ«rį 43 brigadÄ , su įsakymu pareiÅ¡kėjas susipažino 2011-12-14, jokių pastabų, pretenzijų nereiÅ¡kė (b.l. 59).

Atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad Pataisos namai neturėjo jokios informacijos apie pareiÅ¡kėjo tarnybÄ , patvirtina pareiÅ¡kėjo Asmens bylos Nr. 4-18-11 dokumentai. Jokių praÅ¡ymų bÅ«ti perkeltam į kitÄ pataisos įstaigÄ ar laikyti atskirai (izoliuotai) nuo kitų nuteistųjų pareiÅ¡kėjas 2011-12-05 -2013-12-06 laikotarpiu atsakovui nėra pateikęs (b.l. 17-18). PareiÅ¡kėjo skundo motyvas, jog jis pokalbio su Pataisos namų pareigÅ«nu metu pasakė, kad yra tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, yra nepagrįstas, jį paneigia ankščiau minėti raÅ¡ytiniai, objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Be to, pareiÅ¡kėjas negalėjo nurodyti nei pareigÅ«no pavadės, nei jo pareigų.Kaip jau minėta, nuteistųjų skyrimÄ Ä¯ konkrečiais pataisos įstaigas koordinuoja ir kontroliuoja Kalėjimų departamentas, Pataisos namai, pareiÅ¡kėjui atvykus, jokios konkrečios informacijos apie jo tarnybÄ Vidaus reikalų ministerijos sistemoje neturėjo, todėl pareiÅ¡kėjas pagrįstai laisvės atėmimo bausmę atliko PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir Å¡ioje ginčo situacijoje Pataisos namų administracija ir jos pareigÅ«nai jokių neteisėtų veiksmų neatliko.Atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.

IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog pareiÅ¡kėjo paskyrimas atlikti laivės atėmimo bausmę į Pataisos namus sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumÄ bei sutrikdė sveikatÄ neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LVAT savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kita.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

IÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo nurodytus motyvus, iÅ¡ kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iÅ¡ pareigos atlyginti neturtinę žalÄ atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalÄ , nurodant, kaip ji gali pasireikÅ¡ti. PareiÅ¡kėjo neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė nei Pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalÄ . Nenustačius Å¡ių vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas n u s p r e n d ė :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Asta Urbonienė