2025-05-14 Nr. AB-8709-3-61-3-00127-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1912-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02140-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 24S301389 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti iš Migracijos departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuo 2009 m. iki skundo pateikimo teismui dienos nepertraukiamai turėjo išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kuriuos vis periodiškai prasitęsdavo.

2.2. Pareiškėjas yra Izraelio ir Rusijos pilietis, 15 metų (nuo 2009 m.) teisėtai gyvenantis Lietuvoje. Nuo 2012 metų pareiškėjas nepertraukiamai dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje teisininku: laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki skundo pateikimo dienos – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas yra vienos iš didžiausių 1994 m. Lietuvoje įsteigtos logistikos įmonių grupės „(duomenys neskelbtini)“ vienas iš akcininkų. Šiai įmonių grupei priklauso įmonės UAB „ (duomenys neskelbtini)“, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“.

2.3. Pareiškėjo senelis ir prosenelė buvo (duomenys neskelbtini), todėl tiek pareiškėjas, tiek pareiškėjo sutuoktinė turi ir (duomenys neskelbtini) pilietybes pagal repatriacijos įstatymą. Nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios pareiškėjas aiškiai deklaruoja savo nepritarimą Rusijos karui prieš Ukrainą.

2.4. 2024 m. gruodžio 22 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nutarė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą bei Šengeno erdvę 5 metus. Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 19-951(S) (toliau – ir Išvada) , kuria grindžiamas ir ankstesnis Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. 24S293578, dėl kurio pareikštas pareiškėjo skundas yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI2-7134-1244/2025.

2.5. Tiek Sprendimas, tiek Išvada yra nepagrįsti. Sprendime nurodoma, kad jo pagrindas yra nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas tokią savo išvadą grindžia gauta VSD Išvada, kurioje teigiama, kad neva pareiškėjas turi verslo ryšių su Rusijos strateginės reikšmės įmone ir dėl to gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją. Išvada dėl pareiškėjo tariamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra grindžiama ne individualizuotu, bet labai apibendrintu vertinimu. Pareiškėjas niekada neturėjo ir neturi jokių ryšių su Rusijos strateginės reikšmės įmone, o pareiškėjo vaidmuo su pareiškėju siejamų įmonių valdyme yra itin menkas – apsiriboja išimtinai tik vieno iš akcininkų, neturinčio kontroliuojančio akcijų paketo, vaidmeniu. Pareiškėjas nėra nei vienos iš „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonių vadovu, nei Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Pareiškėjas nedalyvauja nei vienos iš šių įmonių ūkinėje – komercinėje veikloje: nei sutarčių sudarymo, nei jų vykdymo, nei klientų ir tiekėjų paieškos ar atrankos procesuose. Pareiškėjo vaidmuo minėtų įmonių veikloje yra išimtinai kaip investuotojo – akcininko, neturinčio net kontroliuojančio akcijų paketo. VSD ir Migracijos departamento teiginys apie pareiškėjo esamus ryšius su Rusijos strateginės reikšmės įmone neatitinka tikrovės, o VSD pateikta faktinių aplinkybių interpretacija itin hiperbolizuota.

2.6. Migracijos departamento pritaikytas draudimas, jo laikotarpis ir Migracijos departamento motyvai dėl draudimo taikymo, yra nepagrįsti. Migracijos departamento sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą net 5 metus grindžiamas iš esmės tik VSD Išvada ir itin abstrakčiu Migracijos departamento teiginiu, jog yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad asmens interesas atvykti į Lietuvos Respubliką ir dirbti Lietuvoje negali būti vertinamas labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo užtikrinimas.

2.7. Sprendime net nėra detalizuojama, kokie tie „pakankami duomenys“, kuriuos Migracijos departamentas surinko. Sprendime nepaaiškinta, kodėl pareiškėjo ilgalaikiai ekonominiai ryšiai su Lietuva yra nepakankami, kad draudimas atvykti į Lietuvą būtų netaikomas arba kad būtų taikomas trumpesnis nei 5 metų laikotarpis. Pareiškėjas leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai turėjo jau nuo 2009 m. iki 2024 metų pabaigos, t. y. daugiau nei 15 metų. Beveik visą šį laiką pareiškėjas dirbo Lietuvos įmonėse pagal darbo sutartis. Be to, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu turėjo ir pareiškėjo sutuoktinė. Pareiškėjas turi ilgalaikius ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuva, į kuriuos Migracijos departamentas privalėjo atsižvelgti ir arba apskritai netaikyti draudimo atvykti į Lietuvą, arba nustatyti gerokai trumpesnį draudimo terminą.

2.8. Sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai ir pažeidžia pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą. Šiuo atveju Migracijos departamento pareiškėjui pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą net 5 metus yra akivaizdžiai neproporcingas. Migracijos departamento teiginiai apie pareiškėjo pildant Migracijos departamento klausimyną (toliau – ir Klausimynas) neva pateiktus neteisingus duomenis (apie verslo ryšius ir darbovietes) neatitinka tikrovės. Pareiškėjo pateikti atsakymai atitiko tikrovę ir Klausimyne pateiktų klausimų formuluotę.

2.9. Sprendimu Migracijos departamentas taip pat nutarė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metams). Toks draudimas yra akivaizdžiai neproporcingas ir neteisėtas (neatitinka teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tokio draudimo taikymo sąlygas), o taip pat neatitinka teismų praktikos bei pažeidžia pareiškėjo teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę dirbti, laisvę užsiimti verslu ir teisę į nuosavybę. Migracijos departamento Sprendimas šioje dalyje neatitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) sąlygų.

2.10. Pareiškėjas nėra nuteistas už jokį nusikaltimą jokioje valstybėje narėje, pareiškėjo atžvilgiu nėra pareikšta jokių įtarimų dėl jokio nusikaltimo padarymo nei Lietuvoje, nei jokioje kitoje valstybėje. Pareiškėjas niekada neapėjo ir nebandė apeiti Europos Sąjungos teisės dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pareiškėjas Lietuvoje 15 metų gyveno turėdamas teisėtą migracinį statusą, jo atžvilgiu niekada nebuvo nustatyta jokių migracinių pažeidimų ar skirta sankcijų dėl Lietuvos ar ES migracinių procedūrų pažeidimo. Net jei laikyti Išvadą dėl grėsmės valstybės saugumui pagrįsta, skundžiamame Sprendime niekaip nepaaiškinta ir nemotyvuota, kodėl toks tariamos grėsmės elementas automatiškai transformuojamas, perkeliamas ir išplečiamas visai Šengeno erdvei. Migracijos departamentas niekaip nepagrindė ir nepaaiškino, kokiu būdu pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų Šengeno erdvės šalių saugumui. Pareiškėjas su sutuoktine yra įsigiję gyvenamąjį namą Graikijoje, todėl Sprendimas (o ypač draudimas atvykti ir gyventi Šengeno erdvės valstybėse) užkerta kelią pareiškėjui gyventi ir lankytis savo šeimos namuose, esančiuose Graikijoje.

3. Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus bei dokumentus, išverstus į lietuvių kalbą, kuriuose nurodė, kad šie įrodymai papildomai patvirtina, kad net jeigu VSD pateiktos išvados dėl minėtų įmonių ir būtų teisingos, vien šių bendrovių veikla negali būti grindžiamas paties pareiškėjo tariamas pavojingumas Lietuvos valstybės saugumui, nes, kaip patvirtina pateikti įrodymai, pareiškėjas šių bendrovių ūkinėje-komercinėje veikloje (verslo sutarčių sudaryme, vykdyme, klientų paieškoje ar atrankoje ir kt.) visiškai nedalyvauja ir niekada nedalyvavo. Nurodo, kad pareiškėjas yra vienintelis asmuo, kuris rūpinasi savo neįgaliais, senyvo amžiaus tėvais. Dėl šių priežasčių pareiškėjas buvo priverstas periodiškai vykti į Rusiją, kur gyvena pareiškėjo tėvai, kad galėtų jais pasirūpinti.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Migracijos departamentas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, sąmoningai pateikė klaidingus duomenis – nenurodė informacijos apie turimus (turėtus) verslo ryšius su NATO ir (ar) ES nepriklausiančių valstybių valdžios ir valdymo sektoriumi, strateginės reikšmės objektais bei apie esamas darbovietes Rusijoje. Dėl asmens turimų verslo ryšių Rusijos Federacijoje su strateginės reikšmės federaline įmone, jis laikytinas pažeidžiamu asmeniu, kuriuo dėl jo periodiškų vykimų į Rusijos Federaciją bei Baltarusijos Respubliką gali pasinaudoti agresyvią užsienio politiką vykdančios žvalgybos tarnybos. Neatmeta tikimybės, jog pareiškėjo vadovaujamos įmonės gali būti susijusios su draudžiamų prekių eksportu į Rusijos Federaciją. 2024 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamentas gavo įslaptintą 2024 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento raštą Nr. 19-951(S), kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad pareiškėjas tinkamai pateikė atsakymus į Klausimyno klausimus, šį argumentą vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Nors pareiškėjas ir tinkamai cituoja Klausimyno klausimą, bet ignoruoja klausimo dalį apie verslo ryšius.

5.2. Pareiškėjas neįvardijo įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „ (duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, kurių valdyme šiuo metu dalyvauja. Pareiškėjo teiginys, kad jis nieko nežino apie minėtų įmonių verslo ryšius, prieštarauja logikai, kai būtent pareiškėjas dirba direktoriaus (vadovo) pareigose („(duomenys neskelbtini)“).

5.3. Sprendime tinkamai įvertintos su pareiškėju susijusios aplinkybės, nustatant ne tik uždraudimo atvykti į Lietuvos Respublikos terminą, bet ir jo duomenų įtraukimą į SIS. Pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje galimai kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat tai, kad pildydamas Migracijos departamento klausimyną asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.

5.4. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl skundžiamas Sprendimas atitinka teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. VSD teigė, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, pateikė klaidingus duomenis – nenurodė informacijos apie turimus verslo ryšius su NATO ir (ar) ES nepriklausančių valstybių valdžios ir valdymo sektoriumi, strateginės reikšmės objektais bei apie esamas darbovietes Rusijoje.

8. VSD pažymėjo, kad pareiškėjas turi ryšių su Rusijos strateginės reikšmės įmone. Viešųjų šaltinių duomenimis pareiškėjo valdoma logistikos įmonė Rusijoje „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendina valstybinius Rusijos užsakymus. Pagrindinė „(duomenys neskelbtini)“ užsakovė yra strateginį statusą turinti federalinė įmonė Pagrindinis specialiųjų ryšių centras, kurios prioritetinė užduotis yra įslaptintos korespondencijos ir krovinių pristatymas, įmonė vykdo ir karinės paskirties prekių gabenimą. Pagrindiniame specialiųjų ryšių centre taip pat veikia muitinės tarpininkai, muitinės pervežėjai bei laikinojo sandėliavimo savininkai. Net dviejuose Klausimyno klausimuose pareiškėjas pateikė netikslius duomenis.

9. VSD akcentavo, kad viešųjų šaltinių duomenimis, be minėtų įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas taip pat dalyvauja Rusijos logistikos ir prekybos įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kurios teikia transportavimo paslaugas, valdyme. Lietuvoje pareiškėjas dalyvauja logistikos įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme, įmonės vykdo krovinių gabenimą ir sandėliavimą, teikia muitinės tarpininko paslaugas.

10. VSD pabrėžė, kad pareiškėjo veikla Rusijoje rodo, kad jis palaiko šios šalies režimą bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Be to, verslo ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas yra laikytinas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

II. 11. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

12.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir Rusijos Federacijos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).

12.2. Pareiškėjui nuo 2009 m. buvo išduota 12 leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu Lietuvos Respublikoje turi pareiškėjo sutuoktinė, kuriai minėtas leidimas išduotas 2023 m. gegužės 19 d. ir galiojo iki 2024 m. lapkričio 10 d.

12.3. Pareiškėjas kartu su sutuoktine turi 2 vaikus, gim. 1994 m. ir 2005 m., kuriems nei nacionalinės vizos, nei leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti nebuvo.

12.4. Pareiškėjas, atvykęs į Migracijos departamento teritorinį skyrių Vilniuje, 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi (Mėlynosios kortelės) pratęsimo (pakeitimo).

12.5. 2024 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S293578, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas remiantis tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 d. 1 p.) ir duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 d. 2 p.).

12.6. Nesutikdamas su minėtu Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 24S293578 ir VSD išvada, kuria minėtas Migracijos departamento sprendimas yra grindžiamas, pareiškėjas 2024 m. gruodžio 30 d. pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui. Skundas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI2-7134-1244/2025. 2025 m. vasario 26 d. Regionų apygardos administraciniam teismo sprendimu pareiškėjo M. S. skundas atmestas, sprendimas neįsiteisėjęs.

12.7. 2023 m. rugpjūčio 31 d. Migracijos departamento Klausimyne pareiškėjas, pateikdamas informaciją apie įgytą išsilavinimą, nurodė, kad 2007 m. sausio 26 d. Šiaurės vakarų valstybės tarnybos akademijoje įgijo teisės specializaciją, taip pat tai, kad 2010 m. baigė Sankt Peterburgo valstybinį technikos universitetą ir įgijo mechanikos inžinieriaus specialybę. Atsakydamas į antrąjį klausimą, kuriame prašoma nurodyti visas darbovietes, kuriose dirbo ar dirba šiuo metu, nurodė, kad nuo 2021 m. lapkričio 10 d. ir Klausimyno pildymo metu dirba teisininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuva) pagal neterminuotą darbo sutartį, nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. dirbo teisininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuva), nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. dirbo komercijos direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Rusija), nuo 2003 m. balandžio 7 d. iki 2008 m. sausio 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Rusija).

12.8. Atsakydamas į septintą klausimą: „Ar vykdote (vykdėte) verslą, individualią veiklą, turite (turėjote) kitų verslo ryšių su NATO ar ES nepriklausančių valstybių: karinės pramonės įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis (įskaitant veiklą dvejopos paskirties prekių srityje); strateginės reikšmės objektais; valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi; teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis“ pareiškėjas nurodė „Ne“.

12.9. VSD parengė Išvadą, kurios neįslaptintoje dalyje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, pateikė klaidingus duomenis – nenurodė informacijos apie turimus (turėtus) verslo ryšius su NATO ir (ar) ES nepriklausiančių valstybių valdžios ir valdymo sektoriumi, strateginės reikšmės objektais bei apie esamas darbovietes Rusijoje. Pareiškėjas turi ryšių su Rusijos strateginės reikšmės įmone. Viešųjų šaltinių duomenimis, pareiškėjo valdoma logistikos įmonė Rusijoje „(duomenys neskelbtini)“ (Klausimyne nenurodyta) įgyvendina valstybinius Rusijos užsakymus. Pagrindinė „(duomenys neskelbtini)“ užsakovė yra strateginį statusą turinti federalinė įmonė Pagrindinis specialiųjų ryšių centras, kurios prioritetinė užduotis yra įslaptintos korespondencijos ir krovinių pristatymas, įmonė vykdo ir karinės paskirties prekių gabenimą. Pagrindiniame specialiųjų ryšių centre taip pat veikia muitinės tarpininkai, muitinės pervežėjai bei laikinojo sandėliavimo savininkai. Viešųjų šaltinių duomenimis, pareiškėjas šiuo metu taip pat dirba Rusijoje, Sankt Peterburge, registruotoje didmeninės prekybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (Klausimyne nenurodyta), yra šios įmonės vadovas. VSD vertina, jog pareiškėjo veikla Rusijoje rodo, kad jis palaiko šalies režimą bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

12.10. 2024 m. gruodžio 22 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nutarė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą bei Šengeno erdvę 5 metus (60 mėn.) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 60 mėnesių. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi; SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi; Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais; Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 ir 37 punktais.

13. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, taip pat apžvelgęs Įstatymo nuostatas (4 str. 3 d., 133 str. 5 d.), Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį, nurodė, kad pareiškėjas dažnai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją, o tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas tiek Rusijos, tiek Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip patikimas asmuo. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės įmonėse ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių. Teismas konstatavo, kad Sprendime atliktas individualus ir pagrįstas pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui vertinimas, Sprendime pažymėta, kad Migracijos departamentas vertino ne tik VSD išvadą, bet ir asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje.

15. Teismas akcentavo, kad Sprendime atliktas individualus ir pagrįstas pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui vertinimas, pareiškėjo galima grėsmė valstybės saugumui nustatyta įvertinus ne tik Išvadą, bet ir tai, kad pareiškėjas nenurodė informacijos apie turimus (turėtus) verslo ryšius su NATO ir (ar) ES nepriklausiančių valstybių valdžios ir valdymo sektoriumi, strateginės reikšmės objektais bei apie esamas darbovietes Rusijoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl pareiškėjo turimų verslo ryšių Rusijos Federacijoje su strateginės reikšmės federaline įmone, jis laikytinas pažeidžiamu asmeniu, kuriuo dėl jo periodiškų vykimų į Rusijos Federaciją bei Baltarusijos Respubliką, gali pasinaudoti agresyvią užsienio politiką vykdančios užsienio žvalgybos tarnybos.

16. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas dirba Rusijoje, Sankt Peterburge, registruotoje didmeninės prekybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir yra šios įmonės vadovas, atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis niekada neturėjo ir neturi jokių verslo ryšių nei su Rusijos strateginės reikšmės įmone, nei su jokiomis kitomis įmonėmis ar organizacijomis, kurias Lietuva laiko pavojingomis.

17. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo verslo ryšiai su NATO ir (ar) ES nepriklausiančių valstybių valdžios ir valdymo sektoriumi, nuolatinis Lietuvos Respublikos sienos kirtimas, vertinant esamos geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos autoritarinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismas akcentavo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimas.

18. Teismas nurodė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, nustatytas draudimo atvykti terminas yra proporcingas.

III. 19. Pareiškėjas M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. VSD Išvadoje neprašė Migracijos departamento taikyti pareiškėjui draudimo atvykti į Šengeno erdvę (Išvadoje buvo prašoma uždrausti pareiškėjui atvykti tik į Lietuvos Respubliką, bet ne visą Šengeną), t. y. VSD neatliko pareiškėjo pavojingumo vertinimo visai Šengeno erdvei. Pats Migracijos departamentas taip pat neatliko pareiškėjo pavojingumo vertinimo visai Šengeno erdvei. Pirmosios instancijos teismas visiškai netikrino, ar draudimas atvykti į Šengeno erdvę pareiškėjui pritaikytas pagrįstai ir teisėtai, nepaisant to, kad pareiškėjas savo išsamius argumentus dėl tokio draudimo nepagrįstumo buvo išdėstęs tiek savo skunde pirmosios instancijos teismui, tiek teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių argumentų dėl pareiškėjo grėsmės visai Šengeno erdvei, o taip pat nėra jokių argumentų, kodėl teismas nusprendė palikti galioti šį draudimą.

20.2. Sprendimas įtraukti pareiškėjo duomenis į SIS (draudimas atvykti ir gyventi Šengeno erdvės valstybėse) neatitinka SIS II reglamento sąlygų. SIS II reglamento nuostatos valstybės narės galimybę įvesti perspėjimą į SIS sistemą sieja su griežtu proporcingumo principo laikymusi, be to, tokį perspėjimą valstybė narė gali įvesti tik nustačiusi, kad atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus. Pareiškėjas nėra įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už teroristinio pobūdžio nusikaltimą, pareiškėjas apskritai nėra nuteistas už jokį nusikaltimą jokioje valstybėje narėje, pareiškėjo atžvilgiu netgi nėra pareikšta jokių įtarimų dėl jokio nusikaltimo padarymo nei Lietuvoje, nei jokioje kitoje valstybėje. Be to, pareiškėjas niekada neapėjo ir nebandė apeiti Europos Sąjungos teisės dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

20.3. Sprendimas neatitinka gero viešojo administravimo principų, pažeidžia pareiškėjo teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę dirbti bei teisę užsiimti verslu. Pareiškėjas su sutuoktine yra įsigiję gyvenamąjį namą Graikijoje, todėl Sprendimas (o ypač draudimas atvykti ir gyventi Šengeno erdvės valstybėse) užkerta kelią pareiškėjui gyventi ir lankytis savo šeimos namuose Graikijoje, taip pat užkerta galimybę Pareiškėjui rūpintis šiuo turtu (jo apsauga, priežiūra ir kt.).

20.4. Migracijos departamentas iš esmės automatiškai nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metus ir objektyvaus individualių pareiškėjo aplinkybių vertinimo neatliko. Pirmosios instancijos teismas šių klaidų nepašalino ir nepagrįstai pritarė Migracijos departamentui bei laikė Migracijos departamento atliktą vertinimą tinkamu.

20.5. VSD nelaiko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavojinga, juo labiau, ši įmonė nėra „Rusijos strateginės reikšmės įmonė“, kaip kad klaidingai teigia pirmosios instancijos teismas, todėl teismo išvada, kad pareiškėjas turi verslo ryšių su Rusijos strateginės reikšmės įmone, yra nepagrįsta.

20.6. Visiškai klaidingas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad „pareiškėjas strateginį statusą turinčioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ balsuoja visuotiniame akcininkų susirinkime klausimais, susijusiais su metinių finansinių atskaitomybių tvirtinimu, bendrovės įstatų keitimu, įstatinio kapitalo didinimu / mažinimu ir pan.“, nes įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra strateginės reikšmės.

20.7. Pirmosios instancijos teismas atitinkamai neteisingai įvertino ir Klausimyno 7-ojo klausimo formuluotę bei pareiškėjo skundo argumentus, kuriais paaiškinta, kodėl pareiškėjas, atsakydamas į šį Klausimyno klausimą, neįvardijo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. 7-ojo klausimo formuluotė negali būti aiškinama taip plačiai, kad apimtų ir atvejus, kai užsienietis turi įvardinti įmonę, kurioje šio užsieniečio vaidmuo apsiriboja vien tik vieno iš akcininkų, neturinčio kontrolinio akcijų paketo, vaidmeniu, ir kuri (įmonė) pati nėra nei karinės pramonės įmonė, nei strateginės reikšmės objektas, nei įmonė, priklausanti valstybinės valdžios ar valdymo sektoriui, nei teisėsaugos ar žvalgybos institucija, o tiesiog yra bendrovė, kurios vienu iš daugelio klientų prieš keletą metų buvo Rusijos strateginės reikšmės įmonė.

20.8. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas pareiškėjo situacijos vertinimą, neatsižvelgė į jokius pareiškėjo kartu su 2025 m. kovo 17 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateiktus rašytinius įrodymus – šie įrodymai nėra paminėti sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir dėl jų vertinimo absoliučiai jokių teismo argumentų nepateikta.

20.9. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Sprendimas prieštarauja naujausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024).

20.10. Sprendime iš esmės yra tiesiog pažodžiui perkeltos Išvados neįslaptintoje dalyje pateiktos aplinkybės ir išvados, pareiškėjo individualios situacijos vertinimo Sprendime praktiškai visiškai nėra.

20.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad Išvados dėl tariamo pareiškėjo pavojingumo iš esmės grindžiamos vien tik „žurnalistinių tyrimų“ informacija bei „viešų šaltinių“ duomenimis, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į objektyvius įrodymus, kuriuos į bylą pateikė pareiškėjas, kurie paneigia VSD išvadas arba bent jau parodo, kad pareiškėjo ryšiai su Išvadoje minimomis bendrovėmis yra pernelyg tolimi ir nereikšmingi, kad nulemtų pareiškėjo pripažinimą grėsme valstybės saugumui bei draudimą atvykti pareiškėjui į Lietuvą ir kitas Šengeno erdvės valstybes 5 metus.

20.12. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo individualias aplinkybes ir pažeidė proporcingumo principą. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į eilę reikšmingų aplinkybių, kurios paneigia VSD išvadas dėl tariamo pareiškėjo gyvenimo grėsmės valstybės saugumui.

20.13. Buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant Migracijos departamento sprendimą.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Migracijos departamentas, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. VSD pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1714-629/2025 pripažino, kad VSD pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, todėl faktas, kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir iš naujo neįrodinėtinas.

25. VSD nurodo, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip, o ne taip, kaip to siekė Pareiškėjas, vertino bylos duomenis, Pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir pareiškėjui pritaikyti draudimai yra proporcingi ir pagrįsti, pareiškėjo skundą atmetė.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai buvo pripažinta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, be to, pareiškėjui nustatyti draudimai yra neproporcingi.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o šio straipsnio 5 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

31. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – VSD – Išvada, kurioje nurodyta jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjo veikla ir ryšiai rodo, kad jis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas laikytinas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1714-629/2025, kurioje buvo nagrinėjamas Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 24S293578, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, pagrįstumas ir teisėtumas, buvo pripažinta, kad Išvadoje VSD pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su galimai netinkamu jo grėsmės valstybės saugumui vertinimu, yra atmestini.

32. Atsakovas Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos.

33. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1275-1047/2024).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis (5 metai) yra visiškai proporcingas, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus. Šiuo atveju atsakovas, įvertino pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta), taip pat pareiškėjo ekonominius ryšius (nustatė, kad jie yra ilgalaikiai), aplinkybes dėl jo dažno vykimo į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką. Taigi, pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

35. Atsakovas Sprendimu taip pat nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Šis sprendimas priimtas įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tai, kad pildydamas Migracijos departamento klausimyną asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse. Šis sprendimas buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, NAS taisyklių 15 punktu.

36. Pagal NAS taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

37. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į [Europos] Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ([Europos Sąjungos pagrindinių teisių] Chartijos 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą proporcingumo, pagrįsto pareiškėjo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių (tarp jų – ir šeiminių, ekonominių ryšių) vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, o motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, stokojantys Migracijos departamento sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais Lietuvis Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024,; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimo dalis įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų ir yra naikintina.

40. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti ginčijamo Sprendimo dėl draudimo atvykti dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (53 metus), paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo M. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 24S301389 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo M. S. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metams).

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius