ee91cdf0-3a7c-4c8e-89c8-876fc53ff308 · Å iaulių apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-126-616/2021 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00366-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 21.19.18 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. liepos 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Simonos Vaičiulytės-Gavorskienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 4 d. nutarimo, panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 4 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubausta pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 59 straipsnį ir paskirta 2 896 (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) eurų dydžio bauda už tai, kad 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te, vykdė prekybÄ automobilių padangomis, ratlankiais, padangų montavimo ir kitus automobilių remonto darbus, antrame pastato aukÅ¡te automobilio padangų sandėliavimÄ , tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimÄ â€“ naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė S. Vaičiulytė-Gavorskienė (toliau – Apeliantas) praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 4 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti 2021 m. birželio 4 d. nutarimÄ ir paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , baudos neskiriant arba skiriant ne didesnę baudÄ nei pusė minimalios baudos, numatytos sankcijoje. 2.1.

Skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, kad iÅ¡ esmės visas pastatas yra naudojamas kitai paskirčiai nei nurodyta nekilnojamojo turto registre. ProtokolÄ suraÅ¡iusi vyr. specialistė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad „komercinei veiklai bendrovė naudojo daugiau nei 50 procentų pastato dalies. <...> 50 procentų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį komercinei veiklai numato teisės aktas: Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio d. įsakymo Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“.

Konkrečiai, tokiÄ galimybę numatė pastarojo teisės akto 6.1 p., pagal kurį „pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai“. Sprendžia, jog protokolas Apeliantui buvo suraÅ¡ytas ir administracinio nusižengimo teisena pradėta dėl to, kad apeliantas pažeidė teisės aktuose nustatytÄ reikalavimÄ komercinei veiklai naudoti mažiau nei 50 procentų gyvenamosios paskirties pastato, tačiau teismas nutarime nurodė, kad liudytojos nurodytas teisės aktas buvo panaikintas 2016 m. spalio 27 d.

įsakymu Nr. D1-713 (nuo 2017-01-01) (TAR, 2016, Nr. 2016-27168), todėl dėl pažeidimo, dėl kurio pradėta administracinio nusižengimo teisena, esmės plačiau nepasisakė, bylÄ nagrinėjo taikydamas kitus teisės aktus, kurie Å¡ioje byloje, Apelianto įsitikinimu, neturėjo bÅ«ti taikomi. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nors 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais buvo pripažintas netekusiu galios, tačiau tuo pačiu įsakymu buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kurio 5 punkte, liko įtvirtinta ta pati nuostata, kokia buvo ir STR 1.01.09:2003, jog „pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai“.

Cituotos teisės normos teismas nutarime nepaminėjo ir netaikė, nes kaip galima suprasti iÅ¡ motyvacijos, manė, kad jÄ numatęs teisės aktas nebegalioja ir norma nėra perkelta į naujai patvirtintÄ teisės aktÄ . Kitaip tariant, teismas netaikė teisės normos, kuri turėjo bÅ«ti taikoma nagrinėjamoje byloje, kas lėmė neteisingÄ situacijos teisinį kvalifikavimÄ bei atitinkamai neteisingo sprendimo byloje priėmimÄ . Teismui pritaikius reikiamÄ teisės aktÄ , turėjo bÅ«ti konstatuota, kad ginčui aktualaus pastato paskirtis nekeičiama ir nelaikoma, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, jei kitai veiklai naudojama ne daugiau kaip 50 procentų pastato ploto ir tik tuomet vertinama, kokia apimtimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimÄ turtÄ (duomenys neskelbtini), naudoja savo komercinei veiklai. 2.2.

Apelianto teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padangų prekybos ir montavimo veiklÄ pastate (duomenys neskelbtini), vykdo nuo (duomenys neskelbtini) m., kuomet šį pastatÄ Ä¯sigijo įmonės vadovas D. S., o Apeliantas dar buvo individuali įmonė. Per tokį ilgÄ laikotarpį Apeliantas nė karto nebuvo informuotas ar įspėtas jokių kompetentingų institucijų dėl galimai pažeidžiant teisės normas naudojamo pastato, nebuvo baustas už tokio pobÅ«džio pažeidimus. Atvirkščiai, Apelianto vadovas ne kartÄ yra konsultavęsis su savivaldybės specialistais, kurie paaiÅ¡kino, kad remiantis aukščiau aptartu reglamentavimu, gyvenamosios paskirties pastate galima vykdyti komercinę veiklÄ , nekeičiant pastato paskirties, jeigu komercinei veiklai nėra naudojama daugiau kaip 50 procentų pastato ploto.

Statybų inspekcija vieÅ¡oje erdvėje pateikia analogiÅ¡kus iÅ¡aiÅ¡kinimus. 2.3. Skunde akcentuoja tai, kad vienas pagrindinių dokumentų byloje buvo 2021 m. balandžio 28 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su priedais (nuotraukomis). Byloje faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje atlikusi vyr. specialistė duodama paaiÅ¡kinimus teisme nurodė, kad įmonė pažeidė įstatymÄ , nes komercinei veiklai naudoja daugiau nei 50 procentų pastato dalies, tačiau toks V. G. teiginys apie, neva, daugiau kaip 50 procentų pastato ploto naudojimo bÅ«do nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.

Viena vertus, patikrinimo metu fiksuota situacija buvo trumpalaikė (dalis prekių antrame aukÅ¡te buvo laikinai sudėtos dėl drėgmės ir Å¡iÄ problemÄ sprendžiant daryto remonto), nebÅ«dinga Apeliantui. Antra vertus, iÅ¡ Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto ir prie jo pridėtų fotonuotraukų nėra aiÅ¡kus pastato planas, nepateikta detalizacija, kurios pastato dalys, kokio ploto, aktÄ ir protokolÄ suraÅ¡iusios specialistės nuomone, naudojamos įmonės Å«kinėje komercinėje veikloje.

Atitinkamai, V. G. atlikta apžiÅ«ra vertintina kaip neiÅ¡sami, o liudijanti subjektyviÄ V. G. nuomonę. 2.4. Nurodo, kad duodama paaiÅ¡kinimus teisme V. G. nurodė, kad „ten dirbusio įmonės darbuotojo lydima, atliko patalpų apžiÅ«rÄ â€œ, tačiau akte nenurodytas joks kartu dalyvavęs asmuo, aktas pasiraÅ¡ytas tik pačios V. G.. GalbÅ«t tai galėtų bÅ«ti vertinama tik kaip formalus pažeidimas, neturintis reikÅ¡mės tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui, tačiau Å¡i aplinkybė, Apelianto nuomone svarbi dėl to, kad rodo, jog dokumentuose (akte, protokole) užfiksuota informacija, kuria rėmėsi teismas, nebuvo visiÅ¡kai tiksli, kas taip pat galėjo turėti įtakos bylos nagrinėjimui ir rezultatui.

Teismas formaliai perraÅ¡ydamas protokolÄ , nurodė, kad ne tik pirmame pastato aukÅ¡te, bet ir antrame esÄ yra vykdoma Å«kinė komercinė veikla („<...> antrame pastato aukÅ¡te sandėliuojamos automobilių padangos <...>“) ir, kad gyvenamosios paskirties pastate gyvenamųjų patalpų apskritai nėra. Tokios teismo nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o neteisingai nustatytos aplinkybės neabejotinai taip pat turi reikÅ¡mės netinkamam situacijos teisiniam kvalifikavimui. Kaip nurodyta ir skundžiamame nutarime, prekyba automobilių padangomis ir ratlankiais vykdoma pirmame pastato aukÅ¡te, kur prekės yra sudėtos ant specialiai tam įrengtų lentynų, taip pat pirmame aukÅ¡te garažo patalpose yra ir įranga, reikalinga padangų montavimui.

Tuo tarpu antrame pastato aukšte patikrinimo metu jokia ūkinė komercinė veikla nebuvo vykdoma. Ten dalis sušlapusių prekių (padangų) buvo sukrauta tik laikinai (tas matyti ir iš nuotraukų - prekės sukrautos atsitiktinai, neįrengtos jokios lentynos ar kitos sandėliavimo sistemos), kol buvo atliekami tam tikri pastato kosmetinio remonto darbai. V. G. nurodė, kad remonto darbų nepastebėjo, tačiau faktiškai šio aspekto detaliau ji ir nesiaiškino, nesidomėjo, kad kosmetinis remontas buvo atliekamas savo jėgomis, turint laisvo laiko, nesamdant rangovų, todėl būtent tuo metu, kai V.

G. lankėsi patalpose, konkretÅ«s remonto darbai galėjo ir nebÅ«ti daromi. Baigus remonto darbus, padangos ir kitos prekės buvo grÄ Å¾intos atgal į pirmo aukÅ¡to patalpas, įskaitant garažo patalpas, kur, prieÅ¡ingai nei darydama niekuo nepagrįstas prielaidas nurodė vyr. specialistė V. G., visos prekės tilpo. Kaip minėta aukščiau, įmonei, padangų pardavimu ir montavimu užsiimančiai daug metų, 50 procentų nevirÅ¡ijantis pastato plotas visÄ tÄ laikÄ buvo ir Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai pakankamas įmonės veiklos vykdymui.

Taigi, kadangi antras pastato aukÅ¡tas laikinam prekių laikymui buvo naudojamas tik trumpÄ laikÄ dėl susidėjusių aplinkybių (suÅ¡lapus prekėms ir esant poreikiui atlikti tam tikrus remonto darbus, kad vandens patekimas nepasikartotų), nėra pagrindo teigti, kad jis naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinei veiklai. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, apelianto įsitikinimu, prieÅ¡tarautų bendriesiems protingumo, teisingumo, proporcingumo principams. 2.5. Pažymi, kad nei protokole, nei nutarime nėra nuorodų į jokius teisės aktus, kurie reglamentuotų, kaip patalpos turi atrodyti, kad jos bÅ«tų laikomos gyvenamosiomis.

Teisės aktai nenumato, kad gyvenamosiose patalpose nuolat privalo kas nors gyventi, kad jos turi būti apstatytos baldais ar pan. - net ir tuščias, negyvenamas gyvenamasis namas nepraranda gyvenamojo namo paskirties. Konkrečiai ginčui aktualiame pastate antrame aukšte esančiose gyvenamosios paskirties patalpose nėra nuolat gyvenama, jos nėra pilnai apstatytos, tačiau patalpos yra tinkamos gyvenimui, jose sezono metu gyvena kai kurie įmonės darbuotojai, atvykstantys iš kitų miestų/rajonų, jose yra reikalingos komunikacijos, tam tikri baldai, jos nėra įrengtos ar pritaikytos kokiai nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinei veiklai.

Tai matyti ir iÅ¡ Apelianto į bylÄ pateiktų nuotraukų. Dėl nurodyto teigiama, kad dėl bÅ«tinojo reikalingumo Apeliantui trumpam gyvenamosiose patalpose sudėjus prekes, kurios atlikus remontÄ buvo grÄ Å¾intos į jų ankstesnę vietÄ , gyvenamosios patalpos nepakeitė savo paskirties ir netapo naudojamomis įmonės komercinei veiklai. 2.6. Apeliantas neneigia, kad 2021 m. balandžio 28 d. patikrinimo metu dalis įmonės prekių buvo sudėtos patalpų antrame namo aukÅ¡te, tačiau kadangi tai buvo tik trumpalaikio pobÅ«džio situacija dėl, kaip nurodyta anksčiau susidėjusių aplinkybių, nemanė darantis kokį nors teisės pažeidimÄ , nes antro aukÅ¡to patalpų nepradėjo naudoti komercinei veiklai dėl trumpalaikio antro aukÅ¡to patalpų panaudojimo prekėms sudėti niekam nebuvo padaryta jokios žalos.

Pabaigus remonto darbus, kad prekės saugiai galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intos į ankstesnę vietÄ (pirmÄ namo aukÅ¡tÄ ), tai nedelsiant ir buvo padaryta. Teismų praktikoje tokiais atvejais laikoma, kad nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios, t. y. nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. 2.7. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad net jei ir bÅ«tų pagrindas teigti, kad bÅ«ta teisės akto pažeidimo, pažeidimas buvo trumpalaikis, nulemtas objektyvių priežasčių, formalaus pobÅ«džio, veikoje nebuvo tyčios, jokia žala dėl to niekam neatsirado, nenukentėjo jokių asmenų teisės ar teisėti interesai (visas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Atsižvelgiant į situacijos aplinkybes, faktÄ , kad administracine tvarka apeliantas anksčiau nebuvo baustas, net ir konstatavus pažeidimo faktÄ , bauda jam galėjo bÅ«ti netaikoma arba taikoma reikÅ¡mingai mažesnės bauda (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

3. Å iaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus vyriausiasis specialistas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apelianto skundÄ ir palikti galioti skundžiamÄ 2021 m. birželio 4 d. nutarimÄ . Sutikdamas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis atsiliepime nurodo: 3.1. Administracinio nusižengimo teisena Apeliantui buvo pradėta dėl to, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) ir atlikus faktinių aplinkybių patikrinimÄ vietoje, buvo nustatyta, kad pastatas esantis Å¡iuo adresu - gyvenamasis namas, naudojamas ne pagal paskirtį, taip pažeidžiant statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ imperatyvų reikalavimÄ - naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, iÅ¡skyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarkÄ . 3.2.

Vienintelė priežastis, kodėl teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl 50 procentų pastato dalies naudojimo ne pagal paskirtį, nepakeitus pastato paskirties, buvo ta, kad bÅ«tent tokia buvo Apelianto gynybinė pozicija administracinio nusižengimo nagrinėjimo teisme metu. BÅ«tent Apeliantas teigė, kad jis turi teisę nekeisti pastato paskirties ir toliau jame vykdyti savo veiklÄ , nes jis savo Å«kinėje-komercinėje veikloje naudojasi ne daugiau nei 50 procentų gyvenamojo namo dalimi. ProtokolÄ suraÅ¡iusi Institucijos vyr. specialistė savo ruožtu tokius Apelianto teiginius užginčijo, nes faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad Apeliantas savo veikloje akivaizdžiai naudoja visÄ pastatÄ , o ne tik 50 procentų pastato, kaip teigia pats Apeliantas. 3.3.

Apelianto cituojamos teisės aktų normos interpretuojamos netinkamai ir neracionaliai. Statybos techninis reglamentas STR. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punkte nurodo du egzistuojančius pastatų klasifikavimo pogrupius, t. y., gyvenamuosius pastatus (5.1.1. punktas) ir negyvenamuosius pastatus (5.1.2. punktas). Toliau 5 punkte yra nurodytas Apelianto cituojamas sakinys „pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai“.

Taigi, Å¡ioje normoje yra nurodyta, kokie yra pastatų klasifikavimo pogrupiai ir kaip pastatai yra skirstomi į Å¡iuos pogrupius, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad jeigu vykdydamas veiklÄ iÅ¡naudoji mažesnę nei 50 procentų pastato dalį, tai pastato paskirties pakeisti nereikia, nes nei Å¡is nei kiti teisės aktai to taip eksplicitiÅ¡kai nenurodo, o taip pat tie patys teisės aktai neleidžia gyvenamosios paskirties pastatuose vykdyti bet kokiÄ veiklÄ . 3.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo 3 lape nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinė veikla nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos“ (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) apraÅ¡o II skirsnio 4 punkte nurodytos Å«kinės veiklos sÄ raÅ¡Ä .

Ir iÅ¡ tiesų Tvarkos apraÅ¡o II skirsnio 3 ir 4 punktuose yra nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as komercinių veiklų, kurias galima vykdyti gyvenamosios paskirties pastate, nekeičiant pastato įregistruotos paskirties. Tai yra sÄ raÅ¡as, į kurį Apelianto vykdoma Å«kinė-komercinė veikla nepatenka, kas reiÅ¡kia, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini), nei 10, nei 50 procentų dalimi negali bÅ«ti naudojamas Apelianto vykdomai Å«kinei veiklai vykdyti, nepakeitus pastato paskirties teisės aktų nustatyta tvarka. 3.5.

Apeliantas nurodo, kad niekada nebuvo informuotas ar įspėtas jokių kompetentingų institucijų dėl galimai pažeidžiant teisės normas naudojamo pastato, nebuvo baustas už tokio pobÅ«džio pažeidimus. Institucijos žiniomis Apeliantas iki Å¡iol nebuvo baustas už vykdomus įstatymo pažeidimus, tačiau tikrai buvo įspėtas. 2015 m. balandžio 22 d. atlikus statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimÄ buvo nustatyta, kad Apeliantas tÄ patį gyvenamÄ jį namÄ naudoja ne pagal paskirtį ir Statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)22.12) buvo suformuotas reikalavimas iki 2015 m. spalio 1 d. pakeisti gyvenamojo namo paskirti į paskirtį atitinkančiÄ Ä¯monės vykdomÄ prekybos ir paslaugų veiklÄ arba nutraukti pastate veiklÄ neatitinkančiÄ pastato paskirties.

Tuo pačiu Apeliantas buvo įspėtas, kad už laiku neįvykdytus reikalavimus ir už statinio naudojimÄ ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse ir Statybos įstatyme numatyta administracinė atsakomybė. Apelianto, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S. su patikrinimo aktu ir jame iÅ¡dėstytais reikalavimais susipažino pasiraÅ¡ytinai 2015 m. balandžio 22 dienÄ , todėl akivaizdu, kad Apelianto pateikti argumentai, esÄ jis niekada nebuvo informuotas ar įspėtas apie vykdomus pažeidimus yra melagingi, sÄ moningai siekiant suklaidinti apeliacinės instancijos teismÄ .

Institucija bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teikė raÅ¡ytinius įrodymus apie tai, kad Apeliantas jau yra prieÅ¡ tai įspėtas dėl vykdomų pažeidimų, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius raÅ¡ytinius įrodymus atsisakė priimti, tačiau akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, kuomet Apeliantas skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pateikia akivaizdžiai melagingus duomenis, o Institucija tokius duomenis gali ir turi paneigti, Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai bus pakartotinai pateikti teismui su Å¡iuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ .

Be to, Institucijai nėra žinomi jokie Apelianto konsultavimo atvejai, o juo labiau tokie konsultavimo atvejai, kuomet asmuo bÅ«tų klaidinamas netinkamai aiÅ¡kinant aktualius teisės aktus. 3.6. Pažeidimas nustatytas ne dėl procentine iÅ¡raiÅ¡ka iÅ¡naudojamos pastato dalies Å«kinei veiklai vykdyti, o dėl to, kad gyvenamosios paskirties pastate yra vykdoma tokios paskirties pastatui neleistina Å«kinė veikla (pastatas naudojamas ne pagal įregistruotÄ jo paskirtį) ir tai yra įstatymo pažeidimas neatsižvelgiant į tai, kokiÄ Å¡io pastato dalį savo veikloje naudoja Apeliantas.

Ir vis dėl to, Apeliantas ginčija liudytojos pateiktus paaiÅ¡kinimus, kurie buvo pateikti atsakant bÅ«tent į teismo ir paties Apelianto užduotus klausimus dėl tos pačios įstatymo iÅ¡lygos, dėl pastato paskirties nekeitimo, naudojant mažesnę nei 50 procentų pastato dalį Å«kinei-komercinei veiklai vykdyti, kuria savo gynybinę pozicijÄ grindė Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir akivaizdu, kad tais pačiais teiginiais Apeliantas ginasi ir apeliacinėje instancijoje. 3.7.

Atliekant faktinių aplinkybių patikrinimÄ vietoje, nebuvo nubraižytas tikrinamų patalpų planas, todėl vertinant prie protokolo pridedamas fotonuotraukas gali bÅ«ti sunku suprasti, kokia pastato dalis yra jose atvaizduojama, tačiau, manytina, kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė paaiÅ¡kinti, o Institucijos specialistė paaiÅ¡kino, kokia pastato dalis yra atvaizduota kiekvienoje fotonuotraukoje, kokio dydžio patalpos galėtų bÅ«ti ir taip pat kokia dalimi Å¡ios patalpos buvo naudojamos Apelianto veikloje, t. y., kokia apimtimi Å¡ios patalpos buvo apkrautos Apelianto veikloje naudojamomis prekėmis, padangomis ir ratlankiais.

D. S. Institucijos specialistės teismui teikiamus paaiÅ¡kinimus apie fotonuotraukas girdėjo ir tokiems paaiÅ¡kinimams neprieÅ¡taravo, tad vertintina, kad pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai ir teisingai informuotas apie ginčui aktualaus pastato planÄ , patalpų iÅ¡dėstymÄ bei patalpų iÅ¡naudojimÄ . 3.8. Nesutinka su Apelianto nuomone, kad administracinio nusižengimo protokolas yra neiÅ¡samus ar netikslus. Nustatytos bylos aplinkybės, kurių pats Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neginčijo, t. y., Apeliantas sutiko, kad patikrinimo metu visose nurodytose patalpose buvo sukrautos padangos bei ratlankiai, deklaratyviai teigdamas, kad taip pasielgta dėl prakiurusio stogo (nors yra sunku suprasti, kodėl prakiurus stogui prekės buvo suneÅ¡tos į antrÄ aukÅ¡tÄ , kuris esant pažeistai stogo dangai bÅ«tų paveiktas pirmas).

Apeliantas neginčijo protokole užfiksuotų bylos aplinkybių, neginčijo ir protokolo iÅ¡samumo, kaip tai daro teikdamas apeliacinį skundÄ , todėl Institucijos vertinimu apeliaciniame skunde pateikiami tokie argumentai apie administracinio nusižengimo protokolo tariamus trÅ«kumus yra Apelianto deklaratyvi gynybinė pozicija, siekianti iÅ¡vengti atsakomybės už vykdomÄ Ä¯statymo pažeidimÄ . 3.9. 2021 m. kovo 22 d. prieÅ¡gaisrinės ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Å iaulių prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba atliko ginčui aktualaus gyvenamojo namo planinį prieÅ¡gaisrinį patikrinimÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad gyvenamosios paskirties pastate įrengtos ir naudojamos prekybos ir paslaugų paskirties patalpos, neturint pastato keitimo projekto ir jų neįteisinus teisės aktų nustatyta tvarka.

Taip pat vėliau, 2021 m. balandžio 28 d. įvyko Institucijos specialistės vykdytas faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje, kurio metu pasitvirtino PrieÅ¡gaisrinės tarnybos nustatyti duomenys, situacija buvo užfiksuota fotonuotraukomis, kurios buvo pridėtos prie faktinių duomenų patikrinimo akto ir kurios buvo detaliai iÅ¡analizuotos bei aptartos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kaip jau aukščiau buvo minėta, nustatytų faktinių aplinkybių Apeliantas iÅ¡ esmės neginčijo, teigdamas, kad padangos ir ratlankiai antrame gyvenamojo namo aukÅ¡te yra sandėliuojamos tik laikinai (dėl pažeistos stogo dangos), o teisę vykdyti veiklÄ nepakeitus pastato paskirties Apeliantas, jo nuomone, turi dėl jau aukščiau Å¡iame atsiliepime aptartos įstatymo iÅ¡lygos dėl pastato dalies naudojimo nepakeitus įregistruotos pastato paskirties. 3.10.

Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tiksliai, aiÅ¡kiai ir preciziÅ¡kai nustatė ir įvertino su byla susijusias faktines aplinkybes, o vien Apelianto deklaratyvus teiginiai teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia. Ä®statymo iÅ¡lyga dėl dalies pastato naudojimo Å«kinei–komercinei veiklai vykdyti, nepakeitus pastato įregistruotos paskirties Å¡iuo atveju negali bÅ«ti aplikuojama dėl to, kad gyvenamosios paskirties pastatams Vyriausybė yra nustačius baigtinį sÄ raÅ¡Ä galimų veiklų, į kurį Apelianto vykdoma veikla nepatenka, todėl nei 50 procentų, nei kokia nors kita procentine dalimi Apeliantas, nepakeitęs pastato paskirties, jame savo vykdomos veiklos, nepažeisdamas įstatymo, vykdyti negali.

Taip pat Apelianto tyčia dėl vykdomo administracinės teisės pažeidimo yra neginčijama, dėl to, kad iÅ¡ kartu su Å¡iuo atsiliepimu pateikiamų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad Apeliantas dar nuo 2015 m. buvo įspėtas, kad privalo pakeisti gyvenamojo namo paskirtį, nes įstatymas numato sankcijas už tokius pažeidimus, tačiau per daugiau nei 6 metus Apeliantas į jam teiktus reikalavimus nesureagavo, todėl užsiėmė prieÅ¡inga teisei veika, puikiai tÄ suprasdamas, o prieÅ¡ingi Apelianto argumentai yra tik deklaratyvi gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. 3.11.

Dėl paskirtos nuobaudos dydžio Institucija apeliaciniame skunde nepasisako. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 4. Apeliacinis skundas netenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir Apelianto pripažinimo kaltu, taip pat keliamas ir nuobaudos individualizavimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrina administracinio nusižengimo bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ skunde dėstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Vien tai, kad Apeliantas nesutinka su nutarime padarytomis iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas jo apeliacinį skundÄ tenkinti.

7. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte numatyta, kad statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

8. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta statinių naudotojo pareiga – reikalavimas - naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, iÅ¡skyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarkÄ . To paties įstatymo 59 straipsnyje numatyta juridinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimÄ pažeidžiant Å¡iame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimÄ ne pagal paskirtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį.

9. Šio nusižengimo byloje iš esmės yra svarbūs du momentai :

1) kokia yra statinio (jo patalpų) paskirtis, ir 2) kam realiai šis statinys (jo patalpos) buvo naudojamos.

10. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatas – gyvenamasis namas, nuosavybės teise nuo 2014 m. liepos 3 d. priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 23-24).

11. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos rašte, skirtame Šiaulių miesto savivaldybės administracijai nurodyta, kad 2021 m. kovo 22 d. atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)” planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad gyvenamosios paskirties pastate de facto įrengtos ir naudojamos prekybos ir paslaugų paskirties patalpos, neturint pastato paskirties keitimo projekto ir jų neįteisinus teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 6). Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. VST2-18 nurodyta, kad 2021 m. balandžio 28 d. buvo apžiūrėtas gyvenamosios paskirties pastatas adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį. Pirmame pastato aukšte vykdoma prekyba padangomis, ratlankiais, vykdomi padangų montavimo ir kiti automobilių remonto darbai. Antrame pastato aukšte sandėliuojamos automobilių padangos, fotografuota (b. l. 7., 8-22).

12. Šių duomenų kontekste aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje pakanka duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltei pagrįsti ir jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 59 straipsnį.

13. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad Apeliantas teigia, jog gyvenamosios paskirties pastate galima vykdyti komercinę veiklÄ , nekeičiant pastato paskirties, jeigu komercinei veiklai nėra naudojama daugiau kaip 50 procentų pastato ploto.

14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kurio 5 punkte nurodyta, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 85 pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimÄ Nr. 1178 „D. S. (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 656 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ ir jį iÅ¡dėstė nauja redakcija, kurios 3 punkte iÅ¡dėstė veiklos rÅ«Å¡is, kurių nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygų, galimas ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatoriuje nurodytų rÅ«Å¡ių veiklas, į kurių sÄ raÅ¡Ä Apelianto vykdoma veikla nepatenka.

Apelianto argumentas, kad jei naudoji mažesnę nei 50 procentų pastato dalį, nereikia keisti pastato paskirties, nepasitvirtino, kadangi nereglamentuota jokiame teisės akte, o argumentas, kad tokia statybos inspekcijos pozicija yra skelbiama viešose erdvėse, negali būti tiesiogiai taikoma šiuo atveju, nes aukštesniojo teismo manymu, tai turi būti vertinama kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. Pažymėtina ir tai, kad skunde nurodoma aplinkybė, kad minimame pastate vykdoma veikla neužėmė daugiau nei 50 procentų pastato paskirties, nagrinėjamu atveju byloje netenka reikšmės, nes kaip minėta, pažeidimo pastate UAB „(duomenys neskelbtini)” veikla apskritai negalima.

16. Kaip nustatyta iÅ¡ bylos duomenų, to neneigia ir pats Apeliantas, pastate – adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė padangų prekybÄ ir montavimÄ , kas atitiktų STR 1.01.03:2017 7., 7.3, 7.4. punktuose įvardintÄ negyvenamųjų pastatų paskirtį, skirtÄ prekybos ir paslaugų paskirčiai. Atsižvelgiant į aptartÄ teisės aktų analizę bei administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad Apelianto veiksmuose nustatyti visi požymiai pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

17. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visi UAB “(duomenys neskelbtini)“ inkriminuoto pažeidimo sudėties požymiai yra įrodyti, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Byloje nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomose patalpose buvo vykdoma padangų pardavimo ir montavimo paslaugos, t .y. negyvenamųjų patalpų paskirčiai priskiriama veikla, kuri nėra galima nepakeitus pastato tikslinės paskirties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai pagrįstai įvertinti kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , t. y. patalpų naudojimÄ ne pagal paskirtį.

Dėl paskirtos nuobaudos dydžio 18. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 59 straipsnyje numatyta juridiniams asmenims bauda nuo 1448 Eur iki 7240 Eur. Pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė 2 896 Eur baudÄ , t. y., jos dydį parinkdamas artimÄ sankcijoje numatytam minimumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas Å¡ios bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ už padarytÄ pažeidimÄ paskirta nuobauda nėra per didelė, o jÄ mažinti ar iÅ¡ viso neskirti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartÄ pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ jos neskirti ar jÄ Å¾ymiai Å¡velninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

21. Visų pirma, aukÅ¡tesnės instancijos teismas atmeta skundo argumentÄ , jog jei bÅ«tų pagrindas teigti, kad yra teisės akto pažeidimas, tai jis buvo trumpalaikis, nulemtas objektyvių priežasčių, formalaus pobÅ«džio, veikoje nebuvo tyčios, jokia žala dėl to niekam neatsirado, nenukentėjo jokių asmenų teisės ar teisėti interesai, kadangi kaip matyti iÅ¡ Institucijos kartu su atsiliepimu pateikto statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)22.12), jau 2015 m. balandžio 22 d. buvo nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas ne pagal paskirtį ir pareikalauta pakeisti gyvenamojo namo paskirtį į paskirtį, atitinkančiÄ Ä¯monės vykdomÄ veiklÄ . Tačiau kaip matyti, 2021 m. balandžio 28 d. atlikus patikrinimÄ , nustatyti pažeidimai nebuvo paÅ¡alinti. O be to, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Å¡velnesnės bausmės individualizavimui.

22. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos administracinės nuobaudos Apeliantas patirs tam tikrus nepatogumus, tačiau jie turi ir prevencinę reikšmę, t. y., juos patyręs pažeidėjas ateityje bus labiau motyvuotas nedaryti nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl bylinėjimosi išlaidų 23. Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 350 Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 54-56).

24. Sprendžiant klausimÄ dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme iÅ¡laidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbÄ pagal ANK 666 straipsnį, turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021). Pagal teismų praktikÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021, nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021 ir kt.).

Teismui konstatavus, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta padarius pažeidimÄ yra teisėtas ir pagrįstas, darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės į iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimÄ .

25. Atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 4 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Simonos Vaičiulytės-Gavorskienės apeliacinio skundo netenkinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti iÅ¡ valstybės nepriteisti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Ernesta Montvidienė