2013-07-10 Nr. AB-3520-3-62-3-00666-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1075/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00666-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 29 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. O. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. O. 2012 m. birželio 25 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–6), kuriuo prašė panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Šakių rajono PK) 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 64-91-AP1-ŠG-173 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą įsiteisėjus sprendimui grąžinti paimtus ginklus.

Paaiškino, kad ginklai buvo laikomi nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) nuostatų. Teigė, kad seifas ginklui laikyti atitiko visus saugumo reikalavimus, jis buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Aiškino, kad iš seifo ginklą paėmė jo tėvas E. O., kuris turėjo ginklo naudotojo leidimą Nr. 539-N-1 ir galėjo naudotis visais ginklais, buvusiais seife. Teigė, kad ne jis, o jo tėvas padarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pažeidimus, nes norėdamas pakeisti optinio taikiklio bateriją, 2011 m. gruodžio 14 d. paėmė ginklą CZ 555 numeris A090377 ir nuvežė jį taisyti B. R. bei paliko jo garažo seife, iš kurio ginklas buvo pavogtas. Pažymėjo, kad nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d. buvo Palangos reabilitacinėje ligoninėje, tėvas apie tai, kad paims ginklą ir veš taisyti, jam nepasakė. Teigė, kad ginklą prarado, tačiau apyvartos (saugojimo taisyklių) nepažeidė, o taip pat jam nebuvo pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime, nenustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas atsiliepimu (b. l. 23–24) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. P. O. Marijampolės apskrities VPK išdavė leidimą Nr. 539 laikyti (nešiotis) šiuos ginklus: lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-27 M-1C Nr. 9371834, graižtvinius medžioklinius šautuvus SKS Nr. RV 270 ir ČZ-555 Nr. A090377 bei pistoletą Walther P99AS Nr. FAH5822. 2011 m. sausio 7 d. E. O. Marijampolės apskrities VPK išdavė naudotojo leidimą Nr. 539 N1 laikyti (nešiotis) šiuos ginklus: lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-27 M-1C Nr. 9371834, graižtvinius medžioklinius šautuvus SKS Nr. RV 270 ir ČZ-555 Nr. A090377. 2011 m. lapkričio 15 d. P. O. kreipėsi į ginklų parduotuvę „Sidabrinė kulka“ dėl graižtvinių medžioklinių šautuvų SKS Nr. RV 270 ir ČZ-555 Nr. A090377 pardavimo pareiškėjui. 2011 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas ginklus: SKS Nr. RV 270 ir ČZ-555 Nr. A090377 savo vardu įregistravo Šakių rajono PK, tačiau išduoti naudotojo leidimo šiems ginklams E. O. neprašė. Atsakovas pažymėjo, jog iki ginklo ČZ-555 Nr. A090377 vagystės apie parduotus ginklus P. O. nebuvo informavęs Marijampolės apskrities VPK, todėl nebuvo pakeisti įrašai P. O. leidime Nr. 539 laikyti (nešiotis) ginklus ir naudotojo leidime Nr. 539-N1 laikyti (nešiotis) ginklus išduotam E. O.. Aiškino, kad pareiškėjas nebuvo prašęs išduoti naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) jo ginklus E. O.. Todėl E. O. iš pareiškėjo seifo paėmė graižtvinį medžioklinį šautuvą ČZ-555 Nr. A090377 neturėdamas teisės naudotis ginklais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Sprendimas priimtas galiojant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintiems Reikalavimams, keliamiems patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, tačiau, kaip paaiškino atsakovo atstovė, Sprendime dėl apsirikimo buvo klaidingai nurodytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. V-256 „Dėl reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtinimo“, kuris nuo 2011 m. kovo 1 d. neteko galios. Teismas nusprendė nelaikyti nurodyto pažeidimo esminiu, sudarančiu pakankamą pagrindą Sprendimui panaikinti. Teismas pažymėjo, jog Sprendimas yra suprantamas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, pažeidimo esmė, sprendimas yra motyvuotas, nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 punktą, todėl naikinti Sprendimą vien tik dėl to, kad Sprendime be visų kitų aplinkybių ir teisės aktų pažeidimų, nurodytas netekęs galios teisės aktas, nėra įstatyminio pagrindo.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjas ginklą prarado dėl aplinkybių, kurios nėra nepriklausančios nuo jo valios. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas ir laikė ginklus nepažeisdamas ginklų, šaudmenų laikymo sąlygų ir reikalavimų, tačiau atsižvelgęs į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neužtikrino jam priklausančių ginklų ir šaudmenų saugumo, raktus nuo seifo laikė tretiesiems asmenims prieinamoje vietoje, tuo ir pasinaudojo pareiškėjo tėvas, neturintis teisės laikyti ir nešiotis ginklus. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neužtikrino ginklo saugumo ir pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatytą ginklo savininko pareigą – užtikrinti ginklo saugojimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neužtikrindamas jam priklausančių ginklų ir šaudmenų saugumo palikdamas seifo raktus pašaliniams asmenims prieinamoje vietoje, pasielgė neapdairiai ir nerūpestingai, todėl šį pažeidimą laikė šiurkščiu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas privalėjo numatyti, jog savo veiksmais sudaro sąlygas tretiesiems asmenims prieiti prie daikto, kurio apyvarta dėl visuomenės saugumo užtikrinimo yra apribota, ir jį neteisėtai užvaldyti. Teismas sprendė, kad pareiškėjui paskirta sankcija yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

III. Pareiškėjas E. O. padavė apeliacinį skundą (b. l. 84–86), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Nesutinka su teismo išvada nelaikyti esminiu pažeidimu to, kad Sprendime nurodytas jo priėmimo metu negaliojantis teisės aktas.

2. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog jis neužtikrino jam priklausančių ginklų ir šaudmenų saugumo, nes raktus nuo seifo laikė tretiesiems asmenims prieinamoje vietoje. Teigė, kad raktų buvimo vieta buvo žinoma tik jam vienam. Aiškina, kad stalčiumi nesinaudojo kiti šeimos nariai, jis nėra matomas ir laisvai prieinamas. Pažymi, jog tam, kad būtų surastas stalčius, reikia apieškoti visas gyvenamąsias patalpas. Teigia, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nereglamentuojama, kur turi būti laikomas raktas nuo seifo. Mano, jog atsakovas nenustatė, kad seifo raktas būtų laikomas lengvai prieinamoje vietoje ar atviroje, visiems asmenims matomojoje vietoje. Paaiškina, kad nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d. buvo Palangos reabilitacinėje ligoninėje, jo visi asmeniniai daiktai buvo palikti namuose, nuo seifo raktą turėti su savimi ligoninėje negalėjo, nes tai būtu nepatikima.

3. Nesutinka su teismo išvada, kad E. O., neturėjo teisės laikyti ir nešiotis ginklus. Paaiškina, kad E. O. buvo išduotas naudotojo leidimas Nr. 539-N-l. Šis leidimas buvo panaikintas tik 2011 m. gruodžio 14 d., kai atsakovas gavo informaciją apie vagystę. Todėl teigia, kad E. O. 2011 m. gruodžio 14 d. vežant ginklą B. R., naudotojo leidimas galiojo. Teigia, jog situacija, kad pardavus ginklą nebuvo panaikintas naudotojo leidimas ir naudotojas E. O. nebuvo informuotas susiklostė dėl atsakovo kaltės. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad P. O. neinformavo apie ginklo, nes pareiškėjas tokią informaciją atsakovui suteikė, pateikdamas dokumentus apie ginklo įsigijimą. Paaiškina, kad ginklų registravimo / išregistravimo bei leidimų išdavimo sistema yra bendra, todėl atsakovui buvo žinoma apie atliktą sandorį ir atsakovas privalėjo atlikti veiksmus susijusius su ginklo CZ 555 numeris A090377 sandoriu. Teigia, kad atsakovas negali naujam savininkui išduoti leidimo laikyti (nešioti) ginklą, nepanaikinęs tokio leidimo ankstesniam savininkui ir naudotojui net jeigu jie neprašo. Mano, kad jei E. O. būtų buvęs informuotas, kad negali naudotis ginklu CZ 555 numeris A090377, jis nebūtų ieškojęs seifo rakto ir ginklo būtų ėmęs.

4. Nurodo, kad jei teismas manytų, kad pareiškėjas pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, mano, kad jam paskirta sankcija yra neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Paaiškina, kad praeityje nėra padaręs pažeidimų susijusių su ginklų, šaudmenų naudojimu ar laikymu, šis pažeidimas nėra susijęs su akivaizdžiai neteisėtu šaunamojo ginklo panaudojimu, ginklą paėmė asmuo tuo metu turėjęs galiojantį naudotojo pažymėjimą, pareiškėjas yra medžiotojas, todėl panaikinus leidimą ginklui laikyti (nešioti), jis negalės realizuoti jam suteiktos specialiosios teisės – medžioti.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 98) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas skundu nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčija Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 64-91-AP1-ŠG-173 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo panaikintas leidimas (laikyti) nešiotis ginklus Nr. 873. Sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 punktą, 32 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. V-265 „Dėl reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtinimo“ VIII skirsnio 34 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai fizinis asmuo dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą. Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180, 35.4 punkte nustatyta, kad C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Savo turiniu analogiški reikalavimai buvo numatyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtintų „Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta“ 34 punkte. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 punktas nustato, kad ginklininkas privalo užtikrinti reikiamą ginklų, šaudmenų apsaugą. Šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalis numato reikalavimą, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi; ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paminėtos teisės aktų nuostatos, numatančius griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, tame tarpe graižtvinį medžioklinį šautuvą ČZ-555 Nr. A090377, buvo išduotas pareiškėjui, gyvenančiam Giedručių g. (duomenys neskelbtini), Šakiuose. Pareiškėjas savo gyvenamojoje vietoje buvo įrengęs saugumo reikalavimus atitinkantį seifą ginklams saugoti. Seifą atsirakino ir ginklus paėmė jo tėvas, kuriam pareiškėjas nebuvo prašęs išduoti naudotojo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo tėvas paaiškino, kad šaunamąjį ginklą nuvežė remontuoti savo pažįstamam asmeniui, nes reikėjo pakeisti optinio taikiklio bateriją. Iš šio asmens ginklas dingo (buvo pavogtas), Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK 2011 m. gruodžio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 91-1-00677-11, ginklo dingimo aplinkybės nėra nustatytos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo atsakomybės, pagrįstai vertino, kad jis ginklą prarado dėl aplinkybių, kurios nėra nepriklausančios nuo jo valios. Pareiškėjas neįvykdė šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų C kategorijos ginklus ir jų šaudmenis laikyti taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys, t. y. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kad išvengtų raktų nuo seifo, kuriame saugomi šaunamieji ginklai, o tuo pačiu ir šaunamųjų ginklų patekimo pas asmenis, kurie neturi leidimo juos naudoti.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pažeidimo sudėtis yra formalaus pobūdžio, nustačius, kad pareiškėjas neužtikrino šaunamojo ginklo apyvartos reikalavimų ir ginklas pateko pas asmenį, kuris neturi naudotojo leidimo laikyti (nešioti) ginklus, sankcija – leidimo laikyti (nešioti ginklus) panaikinimas – pareiškėjui pritaikyta pagrįstai. Atsižvelgiant į ginklų apyvartos ribojimų prevencinę reikšmę bei siekiamus tikslus, griežtų atsakomybės standartų taikymą ginklų savininkams ir naudotojams, ši sankcija nėra pernelyg griežta ir neproporcinga.

Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas negali būti atsakingas, jog tėvas rado raktus ir atrakino seifą be jo žinios, bei tai, kad tėvas turėjo ginklo naudotojo leidimą, nesudaro pagrindo priimtą sprendimą naikinti ar keisti. Pareiškėjui, turinčiam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra privalomi žinoti ir vykdyti tiek Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, tiek kitų ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų. Galiojančių Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, 8 punktas numato draudimą seifų, kuriuose laikomi ginklai, raktus palikti spynose, stalčiuose, kitose pašaliniams asmenims prieinamose vietose. Analogiška nuostata išdėstyta Reikalavimų 37 punkte – draudžiama seifo raktus laikyti matomose, lengvai prieinamose vietose ar perduoti juos kitiems asmenims. Šie teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs, tai reiškia, kad kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis. Pareiškėjas yra asmeniškai atsakingas už tinkamą jų vykdymą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad raktus nuo seifo, kuriame buvo saugomi ginklai, pareiškėjas laikė neatsižvelgdamas į paminėtus ginklų apyvartos reikalavimus, todėl jais nesunkiai galėjo pasinaudoti pašalinis asmuo.

Teisėjų kolegija iš esmės nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jo tėvas turėjo leidimą laikyti (nešioti) ginklą, todėl galėjo naudoti pareiškėjui priklausančius ginklus. Kito savininko ginklo naudotojas yra subjektas, kuriam Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas kelia specialius reikalavimus. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 punkte ginklo naudotojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris turi teisę nešiotis ar laikyti tam tikros kategorijos ginklą ir kuriam ginklo savininkas suteikia teisę naudotis jo ginklu. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik nustatyta tvarka gavęs leidimą. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo kreipęsis dėl perleidimo naudoti jam priklausančius ginklus savo tėvui, be to, pastarasis negyvena kartu su pareiškėju, todėl Įstatymo prasme nėra kartu gyvenantis šeimos narys ir dėl to apskritai negalėtų būti pareiškėjui priklausančių ginklų naudotoju. Pažymėtina, kad teisės aktų reikalavimai ginklų apyvartai turėjo būti žinomi ir pareiškėjo tėvui, kuris yra turėjęs leidimus naudoti (nešioti) ginklus, kai jie priklausė kitam savininkui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai jas vertino, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginklo savininko bei naudotojo teises, pareigas bei atsakomybę, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. O. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė