2026-01-14 Nr. AB-1097-4-50-3-00090-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1617-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00090-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. R. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmonatitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ramintai Zakarauskaitei,

vertėjams Ingridai Nasvytei ir Wazifai Afsanai Eity,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. R. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. R. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2026 m. vasario 26 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis, pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą Lietuvoje ir nesulaukęs sprendimo dėl minėto prašymo, pasitelkė asmenų, užsiimančių nelegalia migracija, pagalbą ir 2025 m. gruodžio 20 d. bandė pažeidžiant Europos Sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus tyčia, neteisėtai, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Jo veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja savo kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis, yra linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos migracinių įstatymų ir tvarkos, ir tokie jo veiksmai trukdo Lietuvos kompetentingoms institucijoms nustatyti motyvus prieglobsčio byloje ir priimti sprendimą.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, sulaikė Užsienietį iki 2026 m. vasario 26 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje.

4. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

4.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio rinktinės pareigūnas 2025 m. gruodžio 20 d., 13.20 val. priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, kur pateikė Lietuvos Respublikoje išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau kirsti Lietuvos-Lenkijos sieną tinkamų dokumentų neturėjo, todėl buvo perduotas VSAT.

4.2. VSAT 2025 m. liepos 14 d. sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje iki 2025 m. rugsėjo 14 d., kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai, vadovaujantis 1995 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos vyriausybių sutartimi dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba 2025 m. rugpjūčio 5 d. raštu informavo, kad nesutinka Užsieniečio priimti į Latvijos Respubliką pagal minėtą susitarimą, todėl Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl jo teisinės padėties nustatymo.

4.3. Užsienietis 2025 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir jam teismo sprendimu paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. lapkričio 26 d., bet neilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4.4. Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu nagrinėja Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. 2025 m. lapkričio 24 d. buvo atlikta Užsieniečio apklausa, sprendimas dar nebuvo priimtas.

4.5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. vasario 26 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai.

4.6. Užsienietis 2025 m. gruodžio 20 d. išėjo iš jo apgyvendinimo vietos Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centro ir negrįžo.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, nustatė, kad Užsienietis, pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą Lietuvoje ir nesulaukęs sprendimo dėl minėto prašymo, 2025 m. gruodžio 20 d. bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Teismas tai vertino kaip jo piktnaudžiavimą prieglobsčio prašytojo teisėmis, sprendė, jog tokie Užsieniečio veiksmai trukdo priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl tikslinga sulaikyti Užsienietį iki 2026 m. vasario 26 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

7. Užsienietis apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl žmogaus laisvės neliečiamumo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jog asmens laisvės apribojimas (sulaikymas) taikomas, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl sulaikymo kaip ultima ratio, dėl teismo pareigos atsižvelgti į bylos aplinkybių visumą ir skirti asmeniui, kiek įmanomą švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę, aptaria nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Įstatymo pakeitimus dėl alternatyvių sulaikymo priemonių ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju nesant duomenų apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai / valstybės saugumui, jam esant prieglobsčio prašytojui, sulaikymas nėra proporcinga priemonė. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jam turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, įtvirtinta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

8. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų (skundžiamą sprendimą priėmė Utenos rūmai, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą neteisingai nurodyti teismo rūmai laikytini rašymo apsirikimu) 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir papildomai nurodo, jog:

9.1. Migracijos departamentas 2025 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įpareigoti jį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; jei Užsienietis savanoriškai neišvyks iš Lietuvos Respublikos per nurodytą terminą, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti 1 metus nuo išsiuntimo dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu Užsienietis išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos. Šis Migracijos departamento sprendimas apskųstas.

9.2. Užsieniečiui paskirtas sulaikymas yra tikslinga, proporcinga ir būtina priemonė, siejama su jo nebendradarbiavimu siekiant įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje. Užsienietis pažeidė įstatymus, neturėdamas kelionės dokumento ir teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų atvyko į Lietuvą, o po to neteisėtai iš jos išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas. Užsieniečio atvykimo tikslas – Vokietijos Federacinė Respublika. Užsienietis slėpėsi nuo kompetentingų institucijų, pateikęs prieglobsčio prašymą ir nesulaukęs sprendimo, pasitelkė asmenų, užsiimančių nelegalia migracija, pagalbą ir 2025 m. gruodžio 20 d. bandė tyčia, neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Užsieniečio veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio prašytojo teisėmis, trukdantis kompetentingoms institucijoms nustatyti motyvus prieglobsčio byloje ir priimti sprendimą.

9.3. Nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi jo elgesys nepaneigia rizikos, jog Užsienietis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti institucijoms įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Užsienietis nenori būti grąžintas į kilmės valstybę, jis bandys išvengti išsiuntimo procedūros vykdymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti Užsienietį VSAT iki 2026 m. vasario 26 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (Užsienietis, pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą Lietuvoje ir nesulaukęs sprendimo dėl minėto prašymo, 2025 m. gruodžio 20 d. bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares), priėjo prie išvados, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio prašytojo teisėmis, jo veiksmai trukdo priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl sulaikymas yra tikslinga priemonė.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, vertindama Užsieniečio apeliacinio skundo bei Centro atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, pažymi, kad nors Migracijos departamentas 2025 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 25S288604 dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo (žr. šios nutarties 9.1 p.), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Regionų administraciniame teisme yra priimtas Užsieniečio skundas dėl šio sprendimo panaikinimo, todėl Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 64 d.) ir jis turi prieglobsčio prašytojo statusą Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

14. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

15. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko vertinamos šios aplinkybės: nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, t. y. kad 2025 m. lapkričio 21 d. teismo sprendimu pakeitus Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę į alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojančią jo judėjimo laisvės, Užsienietis pažeidė šios priemonės taikymo tvarką, 2025 m. gruodžio 20 d. išėjo iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo, tą pačią dieną buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnų kaip bandantis neteisėtai kirsti Lenkijos Respublikos sieną ir perduotas Lietuvos Respublikai, Užsieniečio pasirinktas elgesio modelis sudaro pagrindą manyti, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, jis gali pasislėpti, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog egzistuoja pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui visada turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme. Teismas turėtų atsižvelgti į bylos aplinkybių visumą ir skirti asmeniui kiek įmanoma švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę.

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; kt.).

18. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, o Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

19. Šiuo individualiu atveju, įvertinusi teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. tai, kad Centras nepateikė argumentų ir įrodymų, jog Užsieniečio pateiktos Užsieniečio tapatybę patvirtinančios dokumentų kopijos kelia abejonių ir / ar nepatvirtina Užsieniečio tapatybės, byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai (apeliacinės instancijos teismo posėdyje Centro atstovė patvirtino šias aplinkybes), o taip pat Centras nenurodė, kokių procedūrų nebūtų galima atlikti Užsieniečio atžvilgiu jam pritaikius jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikytas sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė. Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte iki 2026 m. vasario 26 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

(duomenys neskelbtini) piliečiui S. R. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį S. R. laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. vasario 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis