2021-10-27 Nr. CB-9206-2-69-3-12221-2016-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5498

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12221-2016-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. spalio 18 d. pateiktu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 26 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams L. S. ir B. V. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovų priešieškinį ieškovei dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo valstybės nuosavybe, nuomos sutarčių pripažinimo valstybės turto nuomos sutartimis ir įsakymo panaikinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai Kauno valstybinės vandens tiekimo įmonės reorganizavimą į specialiosios paskirties UAB „Kauno vandenys“ sutapatino su valstybės turto pirminiu privatizavimu ir ginčo teisiniams santykiams nepagrįstai taikė valstybinio turto pirminį privatizavimą reglamentuojančias teisės normas. Anot ieškovės, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Butų privatizavimo įstatymo nuostatas – nevertino visų šio įstatymo taikymui reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai taikė šį įstatymą ginčo teisiniams santykiams, todėl nepagrįstai konstatavo, kad tarnybiniai butai negalėjo būti valstybinės įmonės įstatinio kapitalo dalis.

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2018, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, numatančios sąlygas, kada šalių, kurių nesieja darbo santykiai, sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.616 straipsnio nuostatos, nustatančios fizinių asmenų iškeldinimą iš valstybės, savivaldybių, juridinių asmenų savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų.

Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.583 straipsnio nuostatas dėl gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio nustatymo tvarkos. Ieškovė yra privatus juridinis asmuo. Ieškovės ir atsakovų niekada nesiejo darbo santykiai. Atsižvelgiant į tai, buto nuomos mokesčio nustatymo klausimas pagal nuomos sutartį turėjo būti spręstas remiantis CK 6.583 straipsnio 4 dalies, o ne šio straipsnio 3 dalies (reglamentuojančios nuomos mokesčio nustatymą už įmonių, įstaigų ir organizacijų savo darbuotojams nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomą) nuostatomis.

Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai (pažeisdamas CPK 5, 320 straipsnius, nukrypdamas nuo kasacinio teismo pateiktų šių proceso teisės normų taikymo išaiškinimų) peržengė atsakovų priešieškinio bei apeliacinio skundo ribas, ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino taikymo yra prieštaringos ir padarytos pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimą (CK 1.127 straipsnį).

Dėl to nepagrįstai nuspręsta, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Be to, šiuo atveju neegzistuoja ir pagrindo atnaujinti atsakovų praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už ieškovę žyminį mokestį sumokėjusiai advokatų kontorai „Ellex Valiūnas ir partneriai“ (Reg. Nr. 9158471) 225 (du šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. spalio 12 d. Luminor banko mokėjimo nurodymu Nr. CP15024.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė

Algirdas Taminskas