AS-525-717-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-717/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01775-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl akto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Jurgena“)

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (toliau – ir pareiškėjas, LSVPA) kreipėsi į teismą skundu prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI, atsakovas) Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (4.65)-485-9 „Dėl kasos aparatų naudojimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo spręsti klausimą dėl leidimo nenaudoti kasos aparatų prekybos vietose t. y. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Jurgena“ priklausančiose palapinėse, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą. Šį prašymą pareiškėjas motyvuoja tuo, jog teismo procesas gali užtrukti. Nesustabdžius Sprendimo galiojimo atsakovas turės teisę reikalauti prekiautojo paruošti tinkamas sąlygas kasos aparatų įdiegimui, o tai susiję su didelėmis finansinėmis ir organizacinėmis išlaidomis. Be to, galiojant Sprendimui, egzistuoja teisinis pagrindas taikyti atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 skirsnyje. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali būti pažeistos daugelio asmenų, prekiaujančių turgavietėje, teisės ir teisėti interesai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu, sistemiškai įvertinęs pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir teisės normų visumą, konstatavo, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės yra siejamas su finansinių nuostolių galimu atsiradimu. Remdamasis ABTĮ 92 straipsniu nurodė, jog laikinas ginčijamo Sprendimo sustabdymas neturi esminės įtakos teismo sprendimo dėl skundžiamo administracinio akto panaikinimo įvykdymui.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 126–128), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį dalyje, kurioje buvo atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą. Nurodo argumentus, išdėstytus prašyme pirmosios instancijos teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Taip pat pabrėžia, jog Sprendimo pasekmių pašalinimas gali būti itin sudėtingas ar neįmanomas dėl materialinių nuostolių kompensavimo mechanizmo nebuvimo. Nurodo, jog ginčijamo Sprendimo vykdymas, kol bus išspręsta byla, sukels didesnius neigiamus padarinius, nei jo nevykdymas, be to, laikinai sustabdžius ginčijamo akto galiojimą, iš esmės nebūtų pakenkta valstybės finansų interesams.

Atsakovas Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Taip pat pabrėžia, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos siekiant garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo akto padarinių. Nurodo, jog laikinai sustabdžius ginčijamą Sprendimą, susidarytų situacija, kai asmenys, prekiaujantys UAB „Jurgena“ palapinėse nesilaikytų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522, 2011 Nr. 33-1543) 4.1 punkte nustatytos tvarkos ir atsidurtų palankesnėje situacijoje nei kiti mokesčių mokėtojai t. y. būtų pažeistas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas mokesčių mokėtojų lygybės principas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr. pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Todėl tuo atveju, kai bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Tokiu atveju taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006, Nr. AS756-368/2009).

Pastebėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas taip pat yra atkreipęs dėmesį į būtinybę asmenims suteikti galimybę prašyti laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose. Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R(89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali nepataisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu.

Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių – ginčijamo akto galiojimo sustabdymo taikymą iš esmės grindžia tuo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės daugiau nei 700 prekeivių, prekiaujančių UAB „Jurgena“ palapinėse reikės įsigyti kasos aparatus, kas pareikalaus itin didelių išlaidų, o priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jo įvykdymas taps itin sudėtingas arba neįmanomas, kadangi šie asmenys bus įsirengę kasos aparatus.

Ginčijamas sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjų prašymą taikyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“ (Valstybės Žinios, 2012, Nr. 41-2003) (redakcija galiojusi 2012 m. gegužės 1 d. – 2012 m. birželio 22 d.) (toliau – ir Įsakymas) 1.5 punktą. Šiame punkte nustatyta, jog naudoti kasos aparato nereikalaujama (bet kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas), kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą konkrečiais atvejais, kai Valstybinė mokesčių inspekcija įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes. Sistemiškai aiškinant Įsakymą, darytina išvada, jog vienas iš šio teisės akto tikslų – užtikrinti, kad esant tam tikroms, objektyviai pagrįstoms aplinkybėms, būtų užtikrinta, jog asmenims nebūtų perkelta akivaizdžiai neproporcinga administracinė našta.

Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas (žr. pvz. 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-244/2008). Tam, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų negalimas dėl proporcingumo principo ar interesų pusiausvyros pažeidimo, nepakanka vien tik nustatyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė sukelia neigiamus padarinius atitinkamam asmeniui, bet turi būti įvertinamas ir tokių padarinių mastas ir pobūdis, jų reikšmingumas ir sunkumas, palyginti su tais neigiamais padariniais, kurie galėtų atsirasti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos (žr. pvz. 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-217/2008). Taigi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami (žr. pvz. 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011).

Sprendžiant, ar pareiškėjo prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė pagal nustatytas aplinkybes yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų, reikia įvertinti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas. Šiuo atveju nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių – pareiškėjo atstovaujami asmenys privalėtų įsirengti kasos aparatus nustatyta tvarka t. y. asmenys patirtų tam tikrą administracinę naštą. Tokiu būdu patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus ginčijamą sprendimą, atkurti iki jo priėmimo buvusią teisinę padėtį būtų itin sudėtinga, kadangi asmenys iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jau būtų įvykdę tam tikrus veiksmus. Pabrėžtina, kad tokiu būdu, teisinės padėties, buvusios iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, atkūrimas taptų itin sudėtingas. Todėl yra tikslinga išlaikyti status quo (esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas šis ginčas. Vertintina, kad laikinas ginčijamo sprendimo sustabdymas pagal šiuo metu byloje esančius duomenis, neturėtų reikšmingai pažeisti viešojo intereso. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo, prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, atsižvelgusi į tai, kad Sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas šiuo atveju sukeltų mažesnes neigiamas pasekmes nei reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas, sprendžia, jog byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teisme bus išnagrinėta bylą.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas ir ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pripažintina nepagrįsta bei naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės – iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (4.65)-485-9 „Dėl kasos aparatų naudojimo“ galiojimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, 71 straipsnio 3 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir šį pareiškėjo prašymą tenkinti – laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (4.65)-485-9 „Dėl kasos aparatų naudojimo“ galiojimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Dalia Višinskienė