2016-11-07 Nr. AB-21046-3-62-3-00375-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1620-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00375-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. V. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. V. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu prašydama panaikinti: 1) 2011 m. gegužės 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius, atsakovas) Santakos pensijų skyriaus sprendimą Nr. 10.33.S-7576 „Dėl A. V. V. valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) invalidumo pensijos perskaičiavimo“ (toliau – ir 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas); 2) 2015 m. kovo 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, trečiasis suinteresuotas asmuo) sprendimą Nr. (6.5)1-1515 (toliau – ir 2015 m. kovo 4 d. sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti A. V. V. pensiją vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu nuo 2007 m. rugsėjo 13 d.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2011 m. balandžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (toliau – ir 2011 m. balandžio 6 d. sprendimas) buvo nustatyta, kad 1961–1965 m. pareiškėja dirbo pas samdytoją I. S. K. (toliau – ir I. S. K., Samdytojas). Įrodymai apie tai, jog dirbo pas I. S. K. VSDFV Kauno skyriui buvo pateikti 2007 m. rugsėjo 13 d., todėl didesnė pensija turėjo būti perskaičiuota ir mokėta būtent nuo šios datos. Nesutikdama su 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu, ji kreipėsi į VSDFV dėl pensijos perskaičiavimo, tačiau ją buvo atsisakyta perskaičiuoti. Pareiškėjos nuomone, ginčijami sprendimai yra neteisėti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Asmens konstitucinė teisė gauti pensiją yra viena svarbiausių asmens socialinių teisių. Pareiškėjos nuomone, jos teisė gauti tinkamo dydžio pensiją, kurią pripažino Kauno miesto apylinkės teismas, yra pažeista ir turi būti ginama nuo įrodymų apie darbo stažą pateikimo dienos (nuo 2007 metų rugsėjo 13 d.). Pareiškėja pažymėjo, jog ji neįgali ir itin socialiai pažeidžiama, o VSDFV neužtikrina jos teisės gauti tinkamo dydžio pensiją.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundą ir jo atstovė teismo posėdžio metu pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėja 2011 m. gegužės 11 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrių (dabar 3–iasis pensijų skyrius), prašydama perskaičiuoti jos gaunamą VSD invalidumo pensiją ir pateikė įsiteisėjusio 2011 m. balandžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo kopiją, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis taktas, kad A. V. V. samdos pagrindais nuo 1961 metų sausio mėnesio iki 1963 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 1963 m. lapkričio 10 d. iki 1965 metų liepos mėnesio dirbo namų darbininke pas I. S. K.. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 41 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pensija skiriama ir mokama nuo teisės atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo VSDFV teritoriniame skyriuje dienos. Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų VSD pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 67 punkte numatyta, kad kreipimosi dėl pensijos data laikoma diena, kurią priimtas prašymas su visais reikiamais dokumentais. Pareiškėja prašymą su teisę į pensijos perskaičiavimą įrodančiu dokumentu (2011 m. balandžio 6 d. Teismo sprendimu) Santakos pensijų skyriui pateikė 2011 m. gegužės 11 d. Santakos pensijų skyrius (vadovaudamasis Nuostatų 62, 86 punktais) 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu paskyrė pareiškėjai 975,10 Lt per mėnesį invalidumo / netekto darbingumo pensiją nuo 2011 m. birželio 1 d. iki gyvos galvos. Minėtu sprendimu buvo įtraukti į pareiškėjos pensijų draudimo stažą laikotarpiai nuo 1961 m. sausio 15 d. iki 1963 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 1963 m. lapkričio 10 d. iki 1965 m. liepos 15 d., dėl kurių ir buvo priimtas teismo sprendimas.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje pažymėjo, jog nuo 2007 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Pensijų įstatymo redakcija nustatė papildomą pensinį aprūpinimą (priedą) tiems VSD pensijų gavėjams, kurie buvo įgiję didesnį kaip 30 metų VSD stažą. 2007 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (13.104)10.V.S-10860 VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius pakvietė pareiškėją atvykti į pensijų skyrių dėl darbo stažo patikslinimo ir pateikti darbo knygelę ir VSD pažymėjimą. Minėti dokumentai buvo pateikti, tačiau duomenų apie 2007 metais pateiktą „Samdytojo pažymą“ Pensijos byloje Nr 10.7241 (toliau – ir Pensijų byla) nėra. Atsakovo atstovės teigimu, pagal Pensijos bylos duomenis, spręstina, jog ši pažyma buvo pateikta tik 2010 metais ir 2010 m. gegužės 7 d. raštu buvo išaiškinta galimybė pareiškėjai darbo pas samdytoją stažą nusistatyti teismine tvarka. Atsakovo atstovės nuomone, net ir gavęs šią pažymą 2007 metais VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius negalėjo įskaityti į pareiškėjos stažą minėtoje pažymoje nurodyto laikotarpio, nes minėtas dokumentas neatitiko Nuostatų 23.8 punkte nurodytų dokumentų reikalavimų šio pobūdžio stažo įskaičiavimui, be to, 2007 metais nebuvo pateiktas pareiškėjos rašytinis prašymas dėl minėto laikotarpio įskaičiavimo į stažą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad administracinėje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjos VSD pensijos perskaičiavimo, įskaitant į jos VSD stažą „Samdytojo pažymoje“ nurodytus laikotarpius (nuo 1961 m. sausio 15 d. iki 1963 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 1963 m. lapkričio 10 d. iki 1965 m. liepos 15 d.), kai pareiškėja samdos pagrindais dirbo namų darbininke pas I. S. K. nuo „Samdytojo pažymos“ pateikimo VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriui dienos, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 13 d.

Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos ir pareiškėjos Pensijos bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. balandžio 6 d.Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. 2011 m. gegužės 11 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrių su prašymu (reg. Nr. 10.4–S–3005) dėl netekto darbingumo pensijos perskaičiavimo, pridėdama prie jo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo nuorašą. Minėto teismo sprendimo pagrindu priimtas atsakovo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2011 m. birželio 1 d. iki gyvos galvos pareiškėjai mokėti perskaičiuotą 975,10 Lt VSD invalidumo pensiją.

Teismas vertino, kad pareiškėja byloje nekelia ginčo dėl pensijos dydžio netinkamo paskaičiavimo, tačiau kelia ginčą dėl perskaičiuotos (padidintos) pensijos mokėjimo termino pradžios. Jos teigimu, VSD pensija privalėjo būti perskaičiuota (įskaitant į stažą darbo laikotarpį pas I. S. K. samdos pagrindais) ir mokama nuo 2007 m. rugsėjo 13 d., t. y. nuo „Samdytojo pažymos“ pateikimo VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriui dienos. Pareiškėjos Pensijos bylos duomenys patvirtina, jog ji, pasinaudodama ikiteismine tvarka, 2014 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydama perskaičiuoti senatvės pensiją nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. 2014 m. rugsėjo 22 d. VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus raštu Nr. (10.1)S-61588 buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą. 2014 m. spalio 13 d. pareiškėja dėl minėto sprendimo apskundimo kreipėsi į VSDFV. 2014 m. spalio 24 d. VSDFV raštu Nr. (6.5) I-8569 VSDFV Kauno skyrius buvo įpareigotas panaikinti 2014 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. (10.1)S-61588, nurodant, jog pareiškėjos prašymas Kauno skyriuje buvo išnagrinėtas viršijant pastarojo kompetenciją, tuo pačiu raštu pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti įrodymų dėl 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo apskundimo termino pagrindimo. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2015 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas, juo atsisakyta perskaičiuoti senatvės pensiją nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. Teismas sprendė, kad pareiškėja konkrečiu atveju yra pasinaudojusi ikiteismine šio pobūdžio ginčų nagrinėjimo tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos Pensijos bylos duomenys patvirtina, jog 2007 m rugsėjo 13 d. raštu Nr. (13.104)10.V.S-10860 VSDFV Kauno skyrius kvietė pareiškėją atvykti į Pensijų skyrių dėl darbo stažo patikslinimo ir pateikti darbo knygelę ir socialinio draudimo pažymėjimą. Byloje nėra ginčo, jog minėti dokumentai 2007 metų rugsėjo mėnesį buvo pateikti, Pensijos byloje darbo knygelės ir socialinio draudimo pažymėjimo kopijos patvirtintos vyriausios specialistės pensijoms J. P. spaudu ir parašu 2007 m. rugsėjo 20 d. data. Nors atsakovas ginčijo pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad kartu su minėtais dokumentais buvo pateikta ir „Samdytojo pažyma“, tačiau iš Pensijos byloje esančio įrašo ant voko kitoje jo pusėje (vokas yra tarp 31 ir 32 lapų) yra pareiškėjos ranka padarytas įrašas, jog ji gavo darbo knygelę, SD pažymėjimą, profsąjungos bilietą, atsiskaitomąją knygutę, samdytojo pažymą 2007-XI-22. Įrašas apie minėtų dokumentų gavimą, juos išvardinant, yra pateiktas ir ant minėto 2007 m. rugsėjo 13 d. Kauno skyriaus rašto kopijos Nr. (13.104)10.V.S.

Teismas sprendė, jog tokie įrašai galėjo būti padaryti pareiškėjai atsiimant minėtus dokumentus iš institucijos, taigi prieš tai jie turėjo būti pateikti. Šie rašytiniai įrodymai, pareiškėjos nuoseklūs paaiškinimai teisme, jos 2010 m. balandžio 15 d. pareiškimo turinys leido teismui padaryti išvadą, jog „Samdytojo pažyma“ Kauno pensijų skyriui buvo pateikta 2007 metais rugsėjo mėnesį ir pareiškėja tuo metu išreiškė žodinį prašymą Kauno skyriaus darbuotojams „Samdytojo pažymos“ pagrindu perskaičiuoti pensiją įskaitant į darbo stažą laikotarpį, nurodytą minėtoje pažymoje.

Teismas konstatavo, kad Pensijos bylos duomenys įrodė, jog rašytinis pareiškėjos prašymas dėl minėto laikotarpio įskaičiavimo į pensiją Kauno skyriui buvo pateiktas 2010 m. balandžio 15 d. (reg. Nr. 9.v.s-153), kartu su juo pateikta ir minėta „Samdytojo pažyma“ bei 1997 m. sausio 9 d. E. M. rašytinis liudijimas, adresuotas Kauno miesto socialinio skyriaus vedėjai, kad pareiškėja nuo 1961 metų sausio mėnesio iki 1965 metų liepos mėnesio dirbo namų ruošos darbus pas I. S. K.. 2010 m. gegužės 7 d. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus sprendimu Nr. (13.104)10.V.S-4889 (toliau – ir 2010 m. gegužės 7 d. sprendimas) buvo atsisakyta įskaityti į stažą minėtą laikotarpį, pareiškėjai išaiškinta teisė kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto darbo pas samdytoją laiko nustatymo.

Teismo vertinimu, byloje nustačius aplinkybę, kad pareiškėjos nurodyta „Samdytojo pažyma“ buvo pateikta bei prašymas dėl pensijos perskaičiavimo šiuo pagrindu pareiškėjos buvo išreikštas 2007 metų rugsėjo mėnesį, sprendžiant ginčą turi būti taikomos tuo metu galiojusios šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Teismas sutino su atsakovo atstovės teismo posėdžio metu išreikšta pozicija, jog buvo privalu pateikti ne žodinį, o rašytinį prašymą dėl pensijos perskaičiavimo (Nuostatų 55–58 punkto tvarka) kartu su reikiamais dokumentais, tačiau įvertinus byloje esamus aukščiau nurodytus duomenis, atsižvelgiant į pareiškėjos sveikatos būklę dėl neįgalumo, gero administravimo principus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatyme (nuo 2007 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos 1 str., 2 str. 14p.), atsakovo darbuotojai šią teisę privalėjo išaiškinti ir suteikti galimybę ja pasinaudoti, todėl teismas padarė išvadą, jog prašymas šiuo konkrečiu atveju dėl pensijos perskaičiavimo buvo išreikštas 2007 metų rugsėjo mėnesį.

Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo (nuo 2007 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos) 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nuostatų (nuo 2007 m. liepos 13 d. galiojusi redakcija) 14 punktu, Nuostatų 23 punktu ir konstatavo, kad pareiškėja tiek 2007 metais, tiek 2010 metais VSDFV Kauno skyriui nepateikė Nuostatų 23.8 punkte nurodytų jos darbo faktą pas pavienį samdytoją įrodančių dokumentų. Į Pensijos bylą pateikta „Samdytojo pažyma“ nėra valstybės ar savivaldybės archyvo išduota pažyma.

Teismas pažymėjo, kad tik Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu nustačius samdos laikotarpio faktą ir šį dokumentą pateikus VSDFV Kauno skyriui, atsakovui atsirado pareiga perskaičiuoti pareiškėjos senatvės pensiją. Teismas vadovavosi Nuostatų 86 punktu ir sprendė, kadangi prašymas su įsiteisėjusiu teismo sprendimu VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriui buvo pateiktas 2011 m. gegužės 11 d., perskaičiuota naujo dydžio socialinio draudimo pensija pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta nuo 2011 m. birželio 1 d.

Teismas nusprendė, kad esant nustatytoms aplinkybėms, remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo ginčijamų sprendimų panaikinimui ir įpareigojimui perskaičiuoti pareiškėjai pensiją nuo 2007 m. rugsėjo 13 d.

III. Pareiškėja A. V. V. apeliaciniu skundu (I t. b. l. 58) prašo Sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti – panaikinti VSDFV valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą ir VSDFV 2015 m. kovo 4 d. sprendimą bei įpareigoti atsakovą VSDFV valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti pareiškėjai pensiją, vadovaujantis 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu, nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėja pakartojo skundo argumentus ir papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatančias, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas sprendime padarė teisingas išvadas, kad „Samdytojo pažyma“ atsakovui buvo pateikta 2007 metų rugsėjo mėnesį, tačiau pareiškėjos skundas buvo atmestas. Tokiu sprendimu buvo pažeisti teisingumo ir protingumo kriterijai. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, tik patvirtino „Samdytojo pažymą“ esant tinkamu įrodymu, kuris kartu su prašymu dėl pensijos perskaičiavimo buvo pateikta atsakovui 2007 m. rugsėjo mėnesį.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius teismui pateiktame atsiliepime (I t. b. l. 62–65) su skundu nesutiko ir prašė Sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjos argumentas, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas tik patvirtino faktą, kad pareiškėja dirbo pas pavienį samdytoją, ir remiantis „Samdytojo pažyma“ jai pensija turėjo būti perskaičiuota nuo 2007 m. rugsėjo 13 d., visiškai nepagrįstas. Duomenų apie tai, kad pareiškėja kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių 2007 metais dėl darbo pas pavienį samdytoją įskaitymo į pensijų draudimo stažą, pareiškėjos pensijos byloje nėra. Remiantis Pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, Nuostatų 55, 56, 56.1 punktais, pensijos yra skiriamos arba perskaičiuojamos tik asmeniui pateikus prašymą su visais reikiamais dokumentais. Pareiškėja 2007 metais VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pateikusi prašymo skirti pensiją ir Nuostatų 23.8 punkte nurodytų dokumentų, kurių pagrindu būtų įskaitytas į pensijų draudimo stažą darbas pas pavienį samdytoją.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu nustatytos aplinkybės apie pareiškėjos darbą laikotarpiu nuo 1961 metų sausio mėnesio iki 1963 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 1963 m. lapkričio 10 d. iki 1965 metų liepos mėnesio sudarė pagrindą Pensijų skyriui perskaičiuoti pareiškėjos pensiją tik įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo ir Nuostatų reglamentavimu, teisėtai ir pagrįstai 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu perskaičiavo pareiškėjos senatvės pensiją ir naujo dydžio pensiją paskyrė nuo 2011 m. birželio 1 d., todėl perskaičiuoti pensiją nuo ankstesnės datos, nei įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, teisinio pagrindo nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimu ( III t. b. l. 66-69) į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo prendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes Nuostatų 17.8 punkte nurodyta, kad asmens, iki 1991 m. birželio 1 d. dirbusio pas pavienį samdytoją, darbo laikotarpiai įrodomi samdytojo pažymėjimu, kai asmuo negali gauti valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybės archyvo pažymėjimo apie darbo sutarties įregistravimą arba negali pateikti profesinės sąjungos nario bilieto, įrodančio profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą. Samdytojo pažymėjimas privalėjo būti patvirtintas notariškai ir patvirtintas VSDFV teritorinio skyriaus patikrinimo aktu. Iki 2005 m. birželio 1 d. pagal samdytojo pažymėjimą asmens stažas buvo apskaičiuojamas tik tuo atveju, jei VSDFV teritorinis skyrius, apklausęs asmens nurodytus liudytojus, kurie galėtų paliudyti asmens darbą laikotarpiais, nurodytais samdytojo pažymėjime, patikrinimo aktu patvirtindavo samdytojo pažymėjime nurodytus darbo laikotarpius. Nuo 2005 m. birželio 1 d. samdytojo pažymėjimas, kaip stažą įrodantis dokumentas, Nuostatuose neįrašytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensijos perskaičiavimo ir perskaičiuotos pagal naujus socialinio draudimo stažo duomenis pensijos mokėjimo pradžios.

Pareiškėja tvirtino, kad ji pensijos perskaičiavimo klausimu žodžiu kreipėsi į atsakovo darbuotojus 2007 metais, pateikė visus reikalingus dokumentus, todėl invalidumo pensija jai turėjo būti perskaičiuota ir padidinta nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio.

Atsakovas teigia, kad pareiškėja rašytinį prašymą su reikalingais dokumentais pateikė tik 2011 m. gegužės 11 d., todėl vadovaujantis Nuostatų 86 punktu, perskaičiuota pensija pareiškėjai turi būti mokama tik nuo 2011 m. birželio 1 d.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, iš esmės pripažinęs atsakovo išdėstytus argumentus pagrįstais ir akcentavęs tą aplinkybę, kad pareiškėja nei 2007, nei 2010 metais nebuvo pateikusi visų būtinų ir reikalingų dokumentų pensijos perskaičiavimui.

Pareiškėja apeliaciniame skunde išsako pirmosios instancijos teismo sprendimo kritiką tuo aspektu, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgė, kad visus reikalingus pensijai perskaičiuoti dokumentus atsakovui ji buvo pateikusi jau 2007 metais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, perskaičiuojamos ir mokamos, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu.

Šio įstatymo 40 straipsnis numato, jog valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.

Pensijų įstatymo 421 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjas pateikia papildomus duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintus laikotarpius ir susidaro pilni valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai, priedo už stažo metus dydis apskaičiuojamas iš naujo pagal naujus stažo duomenis nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensijos gavėjas pateikė papildomus stažo duomenis, pirmosios dienos.

Nagrinėjamu atveju dėl invalidumo pensijos skyrimo pareiškėja į tuometinį Kauno miesto vykdomąjį komitetą kreipėsi 1970 metais ir tokia pensija jai buvo paskirta. Vėliau, keičiantis valstybinio socialinio draudimo pensijų teisiniam reguliavimui, pareiškėjos gaunama invalidumo pensija būdavo ne kartą perskaičiuojama, atsižvelgiant į naujai įgytą darbo stažą arba padidėjusį pareiškėjos nedarbingumo lygį. 2007 metais pareiškėja pateikė atsakovo darbuotojams įvairius dokumentus, tame tarpe ir Samdytojo pažymą, tačiau tuo metu atsakovo darbuotojai šios pažymos nepripažino tinkamu dokumentu, įrodančiu papildomą socialinio draudimo stažą ir grąžino ją pareiškėjai. Po to pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. V. samdos pagrindais nuo 1961 iki 1965 metų dirbo pas I. S. K.. Šis teismo sprendimas buvo pristatytas atsakovui, kuris 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu nuo 2011 m. birželio 1 d. perskaičiavo invalidumo pensiją pareiškėjai, įtraukdamas į socialinio draudimo stažą papildomus laikotarpius.

Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvęs visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Tarp tokių asmenų pagal Nuostatų 17 punktą bei Nuostatų 1 priedo 3 punktą yra asmenys, dirbę pas pavienius samdytojus (namų darbininkais, asmeniniais vairuotojais, auklėmis ir kitais)

Nuostatų 23.8 punktas numato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, įrodančiu profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą, kai asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją. Jeigu šių dokumentų nėra, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad asmuo, iki 1991 m. birželio 1 d. dirbęs pas pavienį samdytoją ir norėdamas, kad šis laikotarpis būtų įtrauktas valstybinio socialinio draudimo pensijos stažą, VSDFV teritoriniam skyriui privalėjo pateikti arba archyvinę pažymą apie darbo sutarties įregistravimą, arba profesinės sąjungos nario bilietą, arba teismo sprendimą, kuriuo būtų konstatuotas darbo pas pavienį samdytoją faktas. Pareiškėja vieną iš tokių dokumentų - 2011 m. balandžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą – pateikė atsakovui tik 2011 m. gegužės 11 d., todėl darytina išvada, kad atsakovas, remdamasis Pensijų įstatymo 421 straipsnio 2 dalimi ir Nuostatų 86 punktu, pagrįstai ir teisėtai perskaičiavo jos pensiją nuo 2011 m. birželio 1 d.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2007 m. atsakovui buvo pateikusi Samdytojo pažymą, tačiau, kaip minėta anksčiau, vien tokio dokumento nepakako, kad į jos socialinio draudimo stažą būtų įtraukti papildomi laikotarpiai. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VSDFV Kauno skyrius skundžiamu 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (10.1)3-133071 teisėtai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjos invalidumo pensiją nuo 2007 m. rugpjūčio 13 d.

Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos argumentus, tačiau pažymėtina, kad įsitikindamas vieno ar kito fakto egzistavimu, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikydamasis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo vadovautis vienos iš šalių pozicija, kaip vertinti byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, laikydamasis minėtų ABTĮ nuostatų ir principų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismo išvados nemotyvuotos ar netinkamos.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino skundžiamų sprendimų teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų ir pagrįstai atmetė reikalavimus dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė