ee8acd83-cf3d-46d2-a115-b6aee4681c69 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla NrSkundas Nr. 1S-284-616/2019 Teisminio proceso Nr. NĖRA Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algimanto Valantino, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. Å . skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties, kuria netenkintas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam E. Å . paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskacija, pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams su viso turto konfiskacija, pagal BK 271 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams su viso turto konfiskacija.

Å ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskacija. Jis nuteistas už tai, kad suorganizavo 2 žmonių nužudymÄ sunkinančiomis aplinkybėmis, sunaikino nusikaltimo pėdsakus, bei įvykdė vagystę stambiu mastu. Vėliau iÅ¡ anksto susitarė ir veikdamas grupėje perkasė aukų kÅ«nus ir paėmė auksinę grandinėlę.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nuteistųjų R. S., K. G., R. S., G. Z. ir jo gynėjo, nuteistojo E. Å . gynėjo apeliacinius skundus atmetė. IÅ¡taisė Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendyje padarytÄ klaidÄ , t. y. laikytina, kad R. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas ne pagal BK 16 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 4 dalį ir 104 straipsnį, o pagal BK 16 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 4 dalį ir 104 straipsnį. Nuteistajam K. G. kardomojo kalinimo pradžiÄ nustatė skaičiuoti nuo 1999 m. balandžio 17 d.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 12 d. nutartimi nuteistųjų R. S., E. Š., K. G., R. S. ir G. Z. kasaciniai skundai atmesti.

4. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi E. Š., tolimesniam Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimui perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į pataisos namus.

5. Kauno apygardos teisme buvo gautas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam E. Å . paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodyta, kad nuteistasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, teigia, kad nužudymo neorganizavo ir nieko apie tai nežinojo. Pokalbio metu taip pat iÅ¡sako pozicijÄ , kad nužudymo neorganizavo tik padėjo slėpti nusikaltimÄ . Anksčiau teistas Å iaulių apylinės teismo 1998 m. nuosprendžiu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį.

Iki gyvos galvos paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. balandžio 16 d. Nuteistasis į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirÄ jÄ kolonijÄ 2-Ä jį sektorių atvyko 2009 m. birželio 19 d. iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Jis gerai adaptavosi pataisos įstaigoje, greitai sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių. Nuteistojo bendravimo įgÅ«džiai vertinami kaip geri, savivertės jausmas vidutinis, gerai iÅ¡ugdytos valios savybės, greitai orientuojasi situacijose, ramaus, nekonfliktiÅ¡ko bÅ«do.

Jis stengiasi neiÅ¡siskirti tarp nuteistųjų, tvirtai laikosi savo vertybinių nuostatų, visada iÅ¡lieka mandagus ir pagarbus bendraudamas su kitais nuteistaisiais, administracijos atstovais, gerai verbalizuoja mintis, kalba sklandžiai ir aiÅ¡kiai. E. Å . nėra svarbi nuteistųjų subkultÅ«ra ir jos nesilaiko. Nuteistasis iki nuteisimo buvo įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tačiau neturėjo specialybės, dirbo UAB „K“ generaliniu direktoriumi. Atkreipia dėmesį, kad nuteistasis kreipėsi į Valstybės įmonę dėl galimybės įsidarbinti, tačiau nebuvo įdarbintas, todėl pataisos namuose nedirbo ir nesimokė.

E. Å . teigė, kad bausmės atlikimo metu jam niekas nepadeda finansiÅ¡kai, todėl priklausomas nuo paÅ¡alpų. Jam yra priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai ir pataisos įstaigoje yra gauti penki vykdomieji patvarkymai dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo 9 304,20 Eur. IÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡kota 564,16 Eur. Teikime nurodoma ir tai, kad nuteistajam 2016 m. sausio 5 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kurias E. Å . vykdo, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodikÄ OASys, nustatyta vidutinė rizika – 75 balai. 2019 m. birželio 6 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ nustatyta vidutinė rizika, t. y. sumažėjo iki 49.

Po atlikto pakartotinio nusikaltimo elgesio rizikos vertinimo nustatyti kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas 1 kartÄ ), lėšų tvarkymas (priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininkais), mÄ stymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka elgesio modelius nusikaltimo epizodas). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai: ryÅ¡ių palaikymas su artimaisiais, gyvenimo sÄ lygos, nusiteikimas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

6. Kauno apygardos teismas skundžiama 2019 m. spalio 4 d. nutartimi netenkino PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam E. Å . paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismas nutartyje nurodė, kad E. Å . yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali bÅ«ti pakeista į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

Ä®vertina, kad pagal OASys metodikÄ nuteistajam E. Å . nustatyta 49 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. 20 balų sudaro statiniai veiksniai, o 29 dinaminiai. Nurodo, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina apie nuteistojo socialinių ryÅ¡ių palaikymÄ su artimaisiais, dalyvavimÄ Ä¯vairiose pozityviose užimtumo priemonėse, skatinimÄ už gerÄ elgesį ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose. Jis taip pat vienÄ kartÄ baustas už vidaus tvarkos pažeidimus, tačiau iÅ¡ viso buvo padaręs 6 pažeidimus, už kuriuos nebuvo skirtos nuobaudos, o tai neleidžia jo elgesio vertinti kaip nepriekaiÅ¡tingo.

Pažymi, kad nors egzistuoja nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančių veiksnių, bet yra nustatyta net 4 ir jį didinantys, o tai neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados apie sumažėjusį jo pavojingumÄ . Teismas įvertina ir specialisto iÅ¡vadas, kuriose nurodoma, jog nuteistasis anksčiau yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas, Å¡iuo metu supranta, kad turi problemų, tačiau yra prieÅ¡taravimų tarp to kaip jis vertina problemÄ ir to kaip jis prie jos prisidėjo. Nuteistasis apgalvoja tik veiksmų pasekmes, tačiau jo ateities planuose trÅ«ksta konkretumo.

Be to, jis neigia kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Å ių duomenų kontekste teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nors stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau Å¡iuo metu ji nesudaro pakankamo teisinio pagrindo spręsti, jog nuteistajam E. Å . paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. II. Skundo ir atsiliepimo argumentai ir praÅ¡ymai 7. Nuteistasis E. Å . skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir tenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nurodo, kad nesutinka su skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais, nes teismas priėmė sprendimÄ neįvertinęs aplinkybių visumos. 7.1. Nuteistasis teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog tuo metu, kai jis buvo Å iaulių tardymo izoliatoriuje, jame dirbo nukentėjusioji B. B., kuri bÅ«tent ir surašė aktÄ apie jo vartotas stiprias psichotropines medžiagas. Pažymi, kad minėtas pažeidimas buvo užfiksuotas 2001 m., o vėliau jis jokių pažeidimų nėra padaręs. 7.2.

Nurodo, kad anksčiau buvo teistas už oficialaus dokumento suklastojimÄ , kadangi gyvena iÅ¡ paÅ¡alpos, todėl neturi galimybės sumokėti civiliniais ieÅ¡kiniais priteistų sumų. Taip pat prideda pinigų apskaitos žiniaraščius ir nurodo, kad iÅ¡ jų matyti, jog realiai neturi iÅ¡ ko sumokėti civiliais ieÅ¡kiniais priteistų sumų. Atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinėje įmonėje „MÅ«sų amatai“ yra darbo vietų siuvimo ceche ir skalbykloje, tačiau asmenims, kurie nuteisti iki gyvos galvos, nepriimami į darbÄ , nes jiems taikomos griežtesnės saugumo sÄ lygos.

Pastaruosius dvideÅ¡imt metų jis neturi draugų, o artimus ryÅ¡ius palaiko tik su artimaisiais. Kauno apygardos teismas vertino jo mÄ stymÄ ir elgesį, kuris buvo prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų, tačiau neįvertino, jog jis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime iÅ¡moko naudotis kompiuteriu, susiraÅ¡inėjo su kaliniais iÅ¡ Å vedijos, dalyvaudavo sporto turnyruose, dalyvavo organizacijos „KRIS“ veikloje. PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje iÅ¡moko megzti, mokosi sodininkystės, užsiima gėlių kÅ«rimu ir komponavimu, kiekvienais metais daro papuoÅ¡imus Naujiesiems Metams.

Tip pat mokosi drožti, dalyvauja biblijos skaitymo bÅ«relyje. Be to, jis visÄ kalinimo laikotarpį buvo tikrinamas dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo, tačiau nenustatyti nusižengimai, todėl nepagrįstai teigiama, kad jis neapgalvoja pasekmių. 7.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad po pakartotinio įvertinimo pagal OASys metodikÄ , jam nustatyta žymiai mažesnė nusikalstamo elgesio rizika, t. y. 49 balai. E. Å . papildomai nurodo, kad jis Å¡io tyrimo metu nenurodė psichologei, kad 1978 m. ar 1979 m. yra įgijęs profesijÄ Panevėžio mokymo kombinato Pasvalio skyriuje, t. y. jis yra vairuotojas profesionalas.

Po įgytos profesijos dirbo Pasvalio autotransporto skyriuje. Taip pat jis nepasakė psichologei, kad išėjęs į laisvę gyventų pas mamÄ , kuri gyvena Pakruojo rajone, PaÅ¡vitinio kaime. Mama turi žemės ir namÄ , ten planuoja įsiteigti mažas dirbtuves ir užsiimti drožinėjimu. Tikisi tokiÄ profesijÄ Ä¯gyti PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atviroje kolonijoje. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo E. Å . skundas netenkinamas.

8. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo E. Å . skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant pataisos namų teikimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad yra pagrindas E. Å . paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnyje nurodyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmę vykdanti institucija, gavusi Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nuteistojo praÅ¡ymÄ , atlieka nuteistojo socialinį tyrimÄ ir ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo nuteistojo praÅ¡ymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

11. Ä®statymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o tik kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

12. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis E. Å . atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalų kriterijų – atliko dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Tačiau vien Å¡io formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

13. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad nors E. Å . skatintas 4 kartus: 2019 m. birželio 5 d. už dalyvavimÄ â€žVilties bėgimo“ maratone, 2012 m. gruodžio 4 d. už dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose ir visuomeninėje nuteistųjų veikloje, 2011 m. gruodžio 30 d. už dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, už visuomeninės ir sportinės veiklos puoselėjimÄ ir t. t., 2010 m. gruodžio 21 d. už visuomeninės veiklos puoselėjimÄ organizuojant renginius ir t. t (asmens byla t. 3, b. l. 15, 24, 32-33, 112-113).

Tai rodo E. Å . elgesio pokyčius teigiama linkme. Tačiau nuteistasis taip pat per visÄ bausmės atlikimo laikÄ buvo Å¡eÅ¡is kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir vienÄ kartÄ baustas drausmine tvarka: 1999 m. spalio 28 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad E. Å . nepagrįstai susižalojo sau rankÄ ir buvo paskirtas žodinis papeikimas, 2001 m. vasario 9 d. nutarimu buvo nustatytas medikamentinis apsvaigimas, 2002 m. vasario 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad E. Å . atsisakė perduoti savo asmeninius daiktus į sandėlį ir neatsiėmė savo daiktų, todėl su juo buvo pravestas pokalbis, 2002 m. gegužės 20 d. drausminės komisijos posėdžio protokole užfiksuota, kad svarstomas E. Å . pažeidimas, t. y. 2002 m. gegužės 15 d. jis išėjo į pasivaikščiojimÄ be identifikavimo ženklo, ir siÅ«lyta apsiriboti pokalbiu, 2005 m. vasario 10 d. pažymoje dėl E. Å . drausminio pažeidimo nurodoma, kad jo kameroje atliekamos kratos metu rasta savo gamybos peilis (pagamintas iÅ¡ kieto plieno) apie 10 cm, kompaktinė plokÅ¡telė „Verbatim“ su užraÅ¡u „Enigma“ (su įraÅ¡ytais dviejų žmonių pokalbiais), ir apsiribojama auklėjamojo pobÅ«džio pokalbiu, t. y. nebaudžiant E. Å . drausmine tvarka, 2006 m. kovo 26 d. pažymoje dėl nuteistojo drausmės pažeidimo nurodoma, kad E. Å . atsisakė vykti etapu, todėl buvo panaudotos specialiosios priemonės ir apsiribota profilaktiniu pokalbiu (asmens byla t. 1, b. l. 46-49, 126-131, 198; t. 2, b. l. 66-73).

Nors Å¡iuo metu nuobaudos negalioja, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaiÅ¡tingo. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors neabejotinai su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metus susiję aspektai yra svarbÅ«s vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali bÅ«ti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

14. E. Å . Å¡iuo metu bausmę atlieka ne tik už nesunkų, apysunkį nusikaltimus, bet ir labai sunkų iÅ¡ anksto suplanuotÄ , veikiant kartu su bendrininkais, nusikaltimÄ â€“ dviejų asmenų, itin žiaurų nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (E. Å . kartu su bendrininkais, turėdamas tikslÄ užvaldyti nukentėjusiesiems priklausančias UAB „K“ akcijas susitarė juos nužudyti, t. y. vienas iÅ¡ bendrininkų įėjęs į nukentėjusiųjų namus, iÅ¡sitraukęs ginklÄ -pistoletÄ -kulkosvaidį „Skorpion“ iÅ¡Å¡ovė nenustatytÄ kiekį kulkų į A.

M., tuo padarydamas jam Å¡autinę krÅ«tinės lÄ stos žaizdÄ su deÅ¡inės pusės XI Å¡onkaulio ir deÅ¡inės pusės XI krÅ«tinkaulio slankstelio skersinės ataugos lūžį, tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė, o po to vienÄ kartÄ Å¡ovė į S. B. į pilvo sritį ir jÄ sužeidė, vėliau gavus nurodymÄ â€žpribaigti“ nukentėjusiÄ jÄ , jis jai perpjovė gerklę ir prismaugė, po to E. Å . atėjo į nužudymo vietÄ ir sunaikino nusikaltimo pėdsakus, o lavonus vėliau iÅ¡vežė ir užkasė miÅ¡ke).

Å ios aplinkybės yra įvertintos ir teisės pažeidėjo įvertinimuose atliktuose pagal OASys metodikÄ tiek 2019 m. birželio 6 d., tiek ir 2016 m. rugsėjo 22 d. Juose nustatyta, kad 20 balų sudaro statiniai veiksmai – informacija apie teisės pažeidimus ir teisės pažeidimų analizė, kurie buvo padaryti praeityje, todėl nėra kintantys ir jų nuteistasis negali sumažinti ar kaip nors juos pakeisti. Tačiau Å¡iuose vertinimuose yra ir dinaminiai veiksniai, kuriuos bausmės atlikimo laikotarpiu gali keisti pats nuteistasis.

15. IÅ¡ jau paminėtų vertinimų pagal OASys metodikÄ atliktÄ 2016 m. rugsėjo 22 d. ir 2019 m. birželio 6 d. matyti, kad pirmame vertinime svertinių taÅ¡kų iÅ¡ viso buvo 75, o naujame jau 49. Visa tai vertinama, kaip tikrai nemaÅ¾Ä pažangÄ ir norÄ taisytis, tačiau kaip matyti nuteistojo požiÅ«ris į iÅ¡silavinimÄ , mokymÄ si ir galimybę įsidarbinti pasikeitė tik 1 taÅ¡ku. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis tik 2019 m. kovo 6 d. kreipėsi į Valstybinę įmonę „MÅ«sų amatai“ su praÅ¡ymu įdarbinti, o atsakant į minėtÄ praÅ¡ymÄ jam be kitos informacijos buvo nurodyta, kad nuteistasis privalo teikti praÅ¡ymÄ dėl darbo Ä®monės PravieniÅ¡kių filialo administracijai ir Å¡iuo metu gali kreiptis dėl įsidarbinimo Ä®monės PravieniÅ¡kių filiale Paslaugų ir gamybos ceche, siuvykloje.

PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis bÅ«tų pasinaudojęs Å¡ia galimybe ir bandęs dar kartÄ teikti praÅ¡ymÄ dėl įdarbinimo ir jam bÅ«tų pateiktas neigiamas atsakymas. IÅ¡ ankstesnių nuteistojo praÅ¡ymų (2009 m. birželio 26 d. ir 2007 m. lapkričio 8 d.) matyti, kad jis atsisakydavo dirbti (asmens byla t. 2, b. l. 139; t. 3, b. l. 6). Taigi nors galiojantys įstatymai neįpareigoja laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų dirbti, tačiau Å¡i aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog E. Å ., turėdamas galimybę dirbti ir taip teigiamai koreguoti savo elgesį ir sumažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , to nesiekia, prioritetÄ teikdamas jam priimtinesnei veiklai.

Teisėjų kolegijos nuomone darbinė veikla yra viena iÅ¡ socialinės reabilitacijos formų, rodančių asmens realų nusiteikimÄ ir pasiruoÅ¡imÄ grįžti į visuomenę. Pažymėtina ir tai, kad E. Å . įsidarbinimas pataisos įstaigoje numatytas ir jam sudarytame 2016 m. sausio 5 d. individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 102-24, todėl realios pastangos ir siekis turėti darbinius santykius galėtų turėti teigiamos įtakos ir nuteistojo charakteristikai. Nuteistojo skunde nurodomi argumentai, apie jo galimybę išėjus į laisvę dirbti, vertinami kaip deklaratyvÅ«s, nes byloje nėra jokių duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų jo realias galimybes drožinėti ar bent jau mokymÄ si Å¡io amato.

16. Nuteistojo nenoras dirbti taip pat sÄ lygoja OASys vertinime numatytÄ vertinimo sritį – lėšų tvarkymas ir pajamos, t. y. pats nuteistasis pripažįsta, kad jam niekas negali padėti finansiÅ¡kai, yra priklausomas nuo paÅ¡alpų, tačiau nieko nedaro, kad minėta situacija pasikeistų. Ä®kalinimo įstaigoje yra gauti 5 vykdomieji patvarkymai dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo 9 304,20 Eur, iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡kota 564,16 Eur. Byloje nėra duomenų ir to net netvirtina pats nuteistasis, kad jis bÅ«tų savanoriÅ¡kai ar jam praÅ¡ant atlyginęs iÅ¡ieÅ¡komas sumas.

Atkreipiamas dėmesys į 2008 m. rugsėjo 25 d. charakteristikÄ , kurioje nurodyta, kad nuteistasis nedirba, taip pat nepastebėtas jo noras dirbti, nes jis mano, kad kol artimieji perveda į sÄ skaitÄ pinigus, nereikia galvoti apie įsidarbinimÄ (asmens byla t. 2, b. l. 169). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad į nuteistajam priklausančiÄ sÄ skaitÄ buvo daromos perlaidos nuo 2004 m. iki 2009 m. (t. 2, b. l. 10-11, 15-19, 30-34, 36, 38, 45, 50-51, 54, 58, 65, 77, 79, 84, 86, 89-90, 93-97, 104, 106-108, 111-129, 133-140, 142, 144-149, 152-168, 173, 175-176, 180-, 183, 186, 190, 193, 195, 200, 202), tačiau vėliau, jau negaunat iÅ¡ artimųjų perlaidų, nuteistasis neiÅ¡reiÅ¡kė noro dirbti, bet pateikė praÅ¡ymÄ gauti paÅ¡alpÄ .

Pažymima, kad ir ši sritis 2016 m. rugsėjo 22 d. ir 2019 m. birželio 6 d. OAsys vertinimuose pasikeitė taip pat tik 1 tašku. Taigi nuteistasis nededa jokių pastangų, kad būtų atlyginta žala nukentėjusiesiems.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į įkalinimo įstaigų pateiktas charakteristikas nuo 2002 m. iki 2009 m., iÅ¡ kurių matyti, kad nuteistasis E. Å . vertinamas patenkinamai, vykdo elgesio taisyklių reikalavimus, stengiasi su pareigÅ«nais bendrauti pagarbiai, tačiau ne kartÄ buvo pažeidęs vidinę tvarkÄ ir tik 2010 m. pirmÄ kartÄ skatintas, nuteistojo charakteryje vyrauja individualistiniai-egoistiniai polinkiai, nepalankiose situacijose gali bÅ«ti konfliktiÅ¡kas, lengvai pasiduoda neigiamai įtakai, įvykdytame nusikaltime tik iÅ¡ dalies pripažįsta kaltę, nepastebėta, kad jis norėtų dirbti, į auklėjamÄ sias priemones reaguoja nežymiai, aktyviai dalyvauja įstaigos organizuojamose krepÅ¡inio čempionatuose, palaiko gerus santykius su Å¡eima ir artimaisiais, dalyvauja reabilitacijos ir kompiuterinio raÅ¡tingumo programose, (asmens byla t. 1, b. l. 197; t. 2, b. l. 3, 12, 37, 105, 135, 169, 198).

Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos charakteristikose prie neigiamų nuteistojo savybių priskiriamas jo impulsyvumas, įžūlumas, manipuliavimas, veidmainiškumas; prie laisvalaikiui, interesų rato, mokymosi įrašomas tik jo pomėgis žiūrėti televizijos laidas, skaityti knygas, sportuoti ir žaisti kompiuterinius žaidimus, tačiau neišreikštas noras mokytis (asmens byla t. 3, b. l. 7, 14, 21).

18. Nuo pirmojo vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 26 balais (nuo 75 iki 49 balų), tačiau ji vis dar iÅ¡lieka vidutinė. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomi nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (nedirba, nesimoko); lėšų tvarkymas ir pajamos (gyvena iÅ¡ paÅ¡alpos); gyvenimo stilius ir draugai (lengvai pasiduoda kriminalinių kompanijų įtakai); mÄ stymas ir elgesys (ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes).

Å iuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, nes vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų, todėl nuteistojo E. Å . atlikto vertinimo pagal OASys metodikÄ rezultatas net 9 balais virÅ¡ija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribÄ , todėl negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamÄ poveikį nuteistajam.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, yra skatinamas, pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, į kitas visas anksčiau paminėtas aplinkybes, Å¡iuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam E. Å . paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

20. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo E. Å . skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo E. Å . skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Ernesta Montvidienė Algimantas Valantinas