Legislator Case Law & Legislation
ee8aa297-8b5c-48bf-9078-da48e06a7cd8 AI generated

Appeal court dismisses seizure request due to lack of evidence proving defendant's bad faith and risk of non-enforcement.

Case Number ee8aa297-8b5c-48bf-9078-da48e06a7cd8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appeal court dismissed the plaintiff's request to seize the defendant's assets, ruling that the lower court erred in finding a risk of non-enforcement. The defendant argued that the existence of a mortgage did not reduce the value of her property, while the plaintiff claimed she was hiding assets. The court held that the defendant's actions were not bad faith because she had the legal right to dispose of her property during the proceedings, and no evidence showed she was attempting to evade enforcement.

Legislator headnote

AI generated

CPK 337 str. 1 d. 2 p.; CPK 337 str. 1 d. 3 p.; In proceedings for provisional measures, the risk of non-enforcement requires concrete evidence of the respondent's bad faith or inability to pay, and the mere existence of a mortgage does not constitute bad faith or a reduction in asset value sufficient to justify seizure.

Keywords

AI generated
provisional measures seizure of assets bad faith risk of non-enforcement mortgage registration civil procedure code appeal court decision

Cited Legislation

AI generated
CPK 337 str. 1 d. 2 p.
CPK 337 str. 1 d. 3 p.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018
Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019
Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-340-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01498-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.1.18.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės V. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. Å . ieÅ¡kinį atsakovams V.

D., Zurich Investments Ltd. Co. ir V. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. Å . pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o: pripažinti negaliojančia 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovo V. D. ir atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė Zurich Investments Ltd. Co. pripažino, jog yra skolinga atsakovui V. D. 88 506 Eur; pripažinti negaliojančiu reikalavimo teisės perleidimÄ atsakovei V.

L. į atsakovę Zurich Investments Ltd. Co., kylančiÄ 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarytos taikos sutarties pagrindu; taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovę V. L. grÄ Å¾inti į antstolės D. M. sÄ skaitÄ 45 752,28 Eur sumÄ , jos gautÄ (grynais ir turtu), kaip Zurich Investments Ltd. Co. kreditorės, vykdomoje byloje Nr. 0035/17/01834 varžytynėse realizavus skolininko turtÄ ? priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovės V. L. nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises ir pinigines lėšas (bankų sÄ skaitose bei grynuosius), esančias pas skolininkÄ ir / ar trečiuosius asmenis 45 752,28 Eur sumai. IeÅ¡kovo vertinimu, V. L. antstoliui grÄ Å¾intina suma yra itin didelė, todėl yra reali grėsmė bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pati V. L. 2019 m. gruodžio 6 d. antstolei D.

M. teiktame praÅ¡yme pratęsti sumokėjimo už elektroninėse varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktÄ turtÄ terminÄ nurodė, kad ji turi finansinių sunkumų ir neturi galimybės laiku atsiskaityti už varžytynių metu įgytÄ turtÄ . Ä®vertinus atsakovų elgesį, dėl kurio buvo nepagrįstai ir neteisėtai įgytos reikalavimo teisės ir nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į Zurich Investments Ltd. Co. turtÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovė ir toliau gali elgtis nesÄ Å¾iningai bei mėgins slėpti, perleisti varžytynių metų įgytÄ turtÄ .

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieÅ¡kovo S. Å . praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, argumentuodamas tuo, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės neatskleidžia esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, bando perleisti ar nuslėpti savo turtÄ ir pan. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

4. IeÅ¡kovas 2022 m. vasario 9 d. pateikė teismui naujÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovės V. L. nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises ir pinigines lėšas (bankų sÄ skaitose bei grynuosius), esančias pas skolininkÄ ir / ar trečiuosius asmenis 45 339,70 Eur sumai. PraÅ¡ymÄ argumentavo tuo, kad atsakovė yra nesÄ Å¾ininga, nes ėmėsi realių veiksmų tam, kad apsunkintų galimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jos turto, t. y. įkeitė turimÄ turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovės nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises ir pinigines lėšas (bankų sÄ skaitose bei grynuosius), esančias pas skolininkÄ ir / ar trečiuosius asmenis, 45 340 Eur sumai.

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje aiÅ¡kiai suformulavo įmanomÄ patenkinti reikalavimÄ , į bylÄ yra pateikti įrodymai, kurie preliminariai pagrindžia ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas.

7. Teismas nustatė, kad po to, kai buvo pradėta nagrinėjama civilinė byla, atsakovė V. L. ėmėsi realių veiksmų tam, jog apsunkinti galimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jos turto, t. y. įkeitė turimÄ turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybę patvirtina 2021 m. vasario 8 d. Hipotekos registro praneÅ¡imas apie hipotekos įregistravimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra nauja aplinkybė, įvykusi po to, kai teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones byloje.

Teismo vertinimu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad faktinės aplinkybės pasikeitė ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas ir nepagrįstai gautos pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės V. L. bus žymiai apsunkintas ar net neįmanomas, nes įkeistas turtas gali bÅ«ti perduotas hipotekos kreditoriui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Atsakovė V. L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo S. Å . praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovas, ginčydamas atsakovų Zurich Investments Ltd. Co. ir V. D. sudarytÄ taikos sutartį, iÅ¡ esmės ginčija teismo procesinį sprendimÄ , kuriuo pastaroji buvo patvirtinta, ignoruodamas faktÄ , jog teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais ir / ar remiantis actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinys) institutu. 9.2. Teisme civilinio proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis negali bÅ«ti ginčijama kitoje civilinėje byloje ieÅ¡kinio teisenos tvarka.

Gavęs tokį ieÅ¡kinį, teismas atsisako jį priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, o, jei tokia aplinkybė nustatoma po ieÅ¡kinio priėmimo ar apeliacinėje instancijoje, civilinė byla nutraukiama. 9.3. Taigi, ieÅ¡kovas, norėdamas ginčyti taikos sutartį, privalėjo pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, t. y. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017, bet ne pradėti naujÄ bylÄ bendrais pagrindais, pareikÅ¡damas savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas, gavęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, turėjo atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme. Kadangi ieÅ¡kinys jau yra priimtas, tai civilinė byla turėtų bÅ«ti nutraukta ir tam neužkerta kelio aplinkybė, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu kelia ir kitus reikalavimus, kadangi pastarieji yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ reikalavimo pripažinti taikos sutartį negaliojančia ir tiesiogiai priklauso nuo Å¡io reikalavimo tenkinimo/netenkinimo. 9.4. Vien nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto įkeitimas, kaip ir jo areÅ¡tas, savaime asmens turtinės padėties nepablogina, jo nesÄ Å¾iningumo nerodo.

Dėl to grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui turto įkeitimas per se (savaime) taip pat nekelia. 9.5. Jokių duomenų, kad atsakovė V. L. atliko ar ketina atlikti turimo turto slėpimÄ / jo perleidimÄ tretiesiems asmenims - nėra. PrieÅ¡ingu atveju atsakovė V. L. tÄ ir bÅ«tų padariusi, kas rodo, kad jokios realios grėsmės galimo palankaus bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nėra. 9.6. Jokių konkrečių duomenų apie atsakovės V. L. nesÄ Å¾iningumÄ - jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu, ieÅ¡kovas taip pat nepateikė.

Priežastys, lėmusios hipotekos taikymÄ , teismo nebuvo tirtos, vertintos, neatsižvelgta, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera. 9.7. Teismas be pagrindo sprendė tiek dėl pirmos, tiek dėl antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinos sÄ lygos egzistavimo, kadangi jokių realių duomenų nėra.

10. Atsiliepime ieÅ¡kovas S. Å . praÅ¡o atmesti atsakovės atskirÄ jį skundÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

11. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais: 11.1. Å ioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Apeliantės nurodyti ieÅ¡kinio nepagrįstumo argumentai yra susiję su į bylÄ pateiktų įrodymų vertinimu, kuris bus atliktas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, tačiau Å¡ie argumentai nerodo ieÅ¡kinio akivaizdaus nepagrįstumo. IeÅ¡kovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimÄ , todėl konstatuotina, jog pirmoji sÄ lyga, bÅ«tina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja. 11.2.

Nesutiktina, kad atsakovės turtui pritaikyta hipoteka nepakeitė ir / ar neapsunkino jos turtinės padėties. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytÄ terminÄ skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo ir toliau gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ hipoteka įkeisto turto. Taigi, buvo iÅ¡ esmės apsunkinta atsakovės turtinė padėtis ir bÅ«tent hipotekos kreditoriui suteikta pirmenybės teisė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ hipotekos objektÄ . 11.3.

Nors atsakovė teigia, kad jos turtinė padėtis yra gera ir ji turi pakankamai turto / pajamų, tačiau nepateikia jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų. Atsakovės elgesys, t. y. hipotekos sandorio sudarymas po to, kai atsakovei tapo žinoma apie jos atžvilgiu pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, atsakovei nepateikus jokių paaiÅ¡kinimų dėl tokio sandorio sudarymo priežasčių / aplinkybių, leidžia daryti prielaidÄ apie jos sÄ moningÄ siekį apsunkinti savo turtinę padėtį ir / arba apsunkinti galimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jos turto.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 329, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta; taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ ; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo 14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, taikydamas praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, konstatavo, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje aiÅ¡kiai suformulavo įmanomÄ patenkinti reikalavimÄ , į bylÄ yra pateikti įrodymai, kurie preliminariai pagrindžia ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį, todėl, įvertindamas nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas.

Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieÅ¡kinys nėra prima facie (preliminariai) pagrįstas, kadangi ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia nuginčyti taikos sutartį, kuri yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi kitoje byloje. Apeliantės tvirtinimu, toks ieÅ¡kinys atskiroje byloje nėra galimas, todėl, užvedus tokiÄ civilinę bylÄ , ji turi bÅ«ti nutraukta, nes ginčyti teismo nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį reikia naudojant proceso atnaujinimo institutÄ , o ne reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį naujoje byloje.

15. Pažymėtina, kad nei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje, kuria ieÅ¡kovo S. Å . praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis buvo palikta nepakeista, apskritai nebuvo pasisakyta dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – ieÅ¡kinio tikėtino (ne)pagrįstumo, nors, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi atlikti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimÄ .

16. Pagal prima facie doktrinÄ ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas; patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriÅ¡ko atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sÄ sajumo (jei aplinkybė, kad su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

Tai reiÅ¡kia, kad preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-95-943/2021).

Teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad pareikÅ¡ti reikalavimai yra galbÅ«t nepagrįsti ir ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, bÅ«tų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo bÅ«tinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Taigi, tik įsitikinęs ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų atsakovams pagrįstumÄ , iÅ¡ esmės sutinka su apeliante, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti vertinamas kaip prima facie pagrįstas.

18. Kaip jau nurodyta, ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekia pripažinti negaliojančia 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovo V. D. ir atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė Zurich Investments Ltd. Co. pripažino, jog yra skolinga atsakovui V. D. 88 506 Eur. Å i taikos sutartis yra patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017, kuria iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas ir byla nutraukta. Taigi, ieÅ¡kiniu yra ginčijama įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Kiti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai (reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas) yra iÅ¡vestiniai bei tiesiogiai susiję su pagrindiniu reikalavimu - taikos sutarties pripažinimu negaliojančia.

19. Taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Ä®statymo leidėjas CK 6.985 straipsnyje nustatė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galiÄ , kitaip tariant, tokia sutartis tampa privaloma vykdyti bei nebegali bÅ«ti revizuojama kokių nors institucijų.

20. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Išimtinis įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo būdas – proceso atnaujinimo institutas, reguliuojamas CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatomis.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡analizavus nagrinėjamam atvejui aktualų teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , siekiant nuginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį (ar jos dalį, sÄ lygÄ ), visų pirma, bÅ«tina pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, bei įrodyti bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų procesui atnaujinti. PrieÅ¡ingu atveju, t. y., teismui iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ dėl taikos sutarties (ar jos dalies) pripažinimo negaliojančia atskiroje savarankiÅ¡koje byloje, o ne atnaujintoje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui prieÅ¡taraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam prieÅ¡ingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodÄ res judicata galiÄ â€“ nutartis patvirtinti taikos sutartį pirminėmis Å¡alių nurodytomis sÄ lygomis ir teismo sprendimas pripažinti tam tikrÄ Å¡alių sutartÄ sÄ lygÄ (ar net visÄ taikos sutartį) negaliojančia (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-658-516/2018).

22. Pažymėtina, kad, nors nei ieÅ¡kovas, nei pirminis kreditorius nebuvo įtraukti į civilinės bylos, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis nagrinėjimÄ , tai neužkerta kelio ieÅ¡kovui kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnyje numatytais pagrindais. Teisė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikos sutartimi nėra absoliuti, prieÅ¡ tvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sÄ lygos) atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , bet ir ar ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar vieÅ¡ajam interesui (CK 6.984 straipsnis).

Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis Å¡io principo, tuo atveju, kai Å¡alių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra vieÅ¡asis interesas, nors Å¡alių sudaryta taikos sutartis iÅ¡oriÅ¡kai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sÄ lygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka.

Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

23. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovui vertinant, kad atsakovų sudaryta taikos sutartimi buvo pažeistos jo, kaip atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. kreditoriaus teisės, jis turėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis ir Å¡ioje byloje ginčyti minėtÄ sutartį. Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėtų bÅ«ti pagrindas svarstyti dėl bylos atnaujinimo, jei bÅ«tų pripažinta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, turėjo įtakos ieÅ¡kovo teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinis suinteresuotumas, kaip bÅ«tina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikÅ¡ti, negali bÅ«ti tapatinamas su pareiÅ¡kėjo teise į reikalavimo patenkinimÄ , nes pagal CPK 5 straipsnio nuostatas suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

24. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pasirinktas neleistinas ir iÅ¡ esmės duotoje situacijoje neįmanomas (įstatymuose nenustatytas) civilinių teisių gynimo bÅ«das, todėl galima daryti pakankamai pagrįstÄ prielaidÄ , jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas taip, kaip jis yra suformuluotas Å¡iuo metu, negalės bÅ«ti tenkinamas dėl akivaizdaus bÅ«tent tokio reikalavimo nepagrįstumo, o tai reiÅ¡kia, kad, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, toks ieÅ¡kinys negali bÅ«ti laikomas prima facie pagrįstu.

Dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui 25. Vertinant kitos sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo bei sÄ sajumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso Å¡alies teisių daugiau, negu bÅ«tina tikslui pasiekti, be to, jos turi bÅ«ti tiesiogiai susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais, užtikrinti Å¡ių reikalavimų įvykdymÄ .

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui susiejo su atsakovės turtui pritaikyta hipoteka, kuri įregistruota jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir pripažino tai galimu atsakovės nesÄ Å¾iningumu. Atsakovė su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, atskirajame skunde nurodydama, kad vien hipotekos įregistravimas apeliantės turtinės padėties nepablogina ir nerodo galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo neįvykdymo, kai nėra jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovė slepia ar perleidinėja turimÄ turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais iÅ¡ esmės sutinka.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Atsakovo nesÄ Å¾iningumas, kaip antroji sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra preziumuojamas, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, prieÅ¡ingos Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris praÅ¡o atitinkamų priemonių taikymo (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Å iuo atveju ieÅ¡kovas teismui pateikė informacijÄ , kad po to, kai buvo užvesta nagrinėjama civilinė byla, atsakovė V. L. įkeitė turimÄ turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip iÅ¡ esmės teisingai nurodo apeliantė, hipotekos nekilnojamajam turtui įregistravimas iÅ¡ esmės nesumažina atsakovės turimo turto masės ar vertės, nepaisant to, kad turto įkeitimas vertintinas kaip tam tikras turto apsunkinimas. Taigi, Å¡io vienintelio fakto nustatymas negali bÅ«ti pakankamu konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma takyti jo turto areÅ¡tÄ , nesÄ Å¾iningumas siejamas su konkrečiais duomenimis (įrodymais) apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sÄ Å¾iningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – sumažinti turto masę / jo vertę ir taip iÅ¡vengti ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; kt.).

29. Aplinkybė, kad atsakovė nuosavybės teise valdomÄ turtÄ Ä¯keitė 2021 m. vasario 8 d., t. y. jau nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡iuo atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes nagrinėjamoje byloje atsakovės V. L. atžvilgiu nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ar kitokie ribojimai, todėl ji turėjo teisę savo nuožiÅ«ra disponuoti turimu turtu. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skundžiama nutartimi iÅ¡spręstas nepraneÅ¡us atsakovei, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų dėl minėto turto apsunkinimo ir/ ar neįrodė, jog turi kito turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – grėsmė galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui – Å¡iuo atveju nėra įrodyta. Dėl procesinės bylos baigties 30. Taigi, nesant nė vienos iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinų sÄ lygų, tokios priemonės negalėjo bÅ«ti taikomos. Pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovei V. L. pritaikė neįvertinęs visų bylos aplinkybių ir be pagrįsto ir pakankamo pagrindo nustatęs, kad ieÅ¡kinys tikėtinai pagrįstas bei kad yra objektyvi grėsmė, jog nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pripažintina neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo S. Å . praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - ieÅ¡kovo S. Å . praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Teisėja Alma Urbanavičienė