ee8a6c5d-bf69-441b-b1b4-287b7df23618 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-301-881/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26702-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.11.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-300-599/2017 pagal buvusios ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ teisių perėmėjos akcinės bendrovės ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB ,,Vilniaus energija“, kurios teises perėmė AB ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo P. M. 207,20 Lt (60,01 Eur) skolos už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., 35,45 Lt (10,27 Eur) palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad tiekė centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ , karÅ¡tÄ vandenį ir cirkuliacijÄ daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas ginčo laikotarpiu iki 2011 m. balandžio 21 d. priklausė atsakovui, kurio Å¡ilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai buvo prijungti prie daugiabučio namo Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, taigi pagal CK 6.384 straipsnį ir 1.71 straipsnį, laikoma, jog Å¡alys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotÄ energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Per ataskaitinį mėnesį suvartotas Å¡ilumos kiekis yra skirstomas pastato butų ir kitų patalpų savininkams pagal Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 kartu su Komisijos 2005 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.

5. Atsakovas už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. liko skolingas 207,20 Lt / 60,01 EUR sumÄ , palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. priskaičiuota 35,45 Lt / 10,27 EUR. Be to, pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotų Å¡ilumos energijos tinklų, todėl visiems namo gyventojams yra skaičiuojama už Å¡ilumos energijÄ , priskirtÄ bendroms reikmėms bei mokesčiai už cirkuliacijÄ .

Å ios prejudicinės aplinkybės buvo nustatytos, kurį Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. 2A-1516-619/2013 paliko nepakeistÄ . Å io ieÅ¡kinio reikalavimai iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ yra tęstiniai prejudicinės bylos Nr. 2A-1516-619/2013 atžvilgiu, todėl atsakovas, kaip bendraturtis, turi mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . IeÅ¡kovė ginčo laikotarpiu nebuvo karÅ¡to vandens tiekėja minėtu adresu, todėl namo gyventojų praÅ¡ymu Å¡iame name buvo taikomas gyventojų pasirinktas antrasis apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das.

Tokiems ginčams iÅ¡ankstinė skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra taikoma, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei įsiskolinimÄ arba jÄ sumažinti. Komisija atsisakė priimti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ tarp vartotojo, t. y. buto savininko ir energetikos įmonės. Å iame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia atsakovui reikalavimo apmokėti už karÅ¡tÄ vandenį, todėl atsakovo argumentai dėl karÅ¡to vandens tiekimo veiklos yra atmestini kaip nepagrįsti.

IeÅ¡kovė atsakovui iÅ¡siuntė tikslias bei iÅ¡samias sÄ skaitas, kuriose yra nurodyti visi teisės aktuose nustatyti duomenys. Å ilumos apskaitos prietaiso, atitinkančio teisinės metrologijos reikalavimus, fiksuojančio daugiabučiame name suvartotÄ bendrÄ Å¡ilumos kiekį rodmenys laikotarpyje nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. buvo nuraÅ¡omi Å¡ilumos punkte, o laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. buvo nuskaitomi teisės aktų reikalavimus atitinkančiu nuotoliniu bÅ«du ir nuo 2011 m. vasario 1 d. vėl buvo nuraÅ¡omi Å¡ilumos punkte.

Pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumontuoto įvadinio Å¡ilumos skaitiklio KATRA SKS-3 tipas yra patvirtintas su nuolatine duomenų perdavimo funkcija ir skaitiklis yra įraÅ¡ytas Lietuvos matavimo prietaisų registre bei turi tai patvirtinantį pažymėjimÄ , metrologiÅ¡kai įteisintas 2003 m. liepos 18 d.

3. Atsakovas P. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ginčo energijos kiekio, už kurį yra reikalaujama mokėti, atsakovas faktiÅ¡kai negavo, todėl ir neprivalo mokėti už negautÄ Å¡ilumos energijÄ , o į bendro naudojimo patalpas nėra faktiÅ¡kai patiektas Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kiekis, kurį Å¡ių patalpų Å¡ildymui priskiria ieÅ¡kovė pagal ieÅ¡kovės neteisėtai pritaikytus Å¡ilumos paskirstymo metodus ir metrologiÅ¡kai nepatikrintus karÅ¡to vandens ir Å¡ilumos skaitiklius.

IeÅ¡kovė Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens apskaitÄ atsakovo name vykdė nesilaikydama teisinės metrologijos reikalavimų, o dalies asmeninio naudojimo patalpų apskritai neįtraukė į Å¡ilumos paskirstymÄ , todėl ieÅ¡kovės vykdytas Å¡ilumos paskirstymas bei karÅ¡to vandens apskaita ir buhalterinė apskaita yra neaiÅ¡kios, neskaidrios, neteisėtos, nesÄ Å¾iningos bei turinčios aplaidumo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo požymių, taigi ieÅ¡kovė pažeidė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens apskaitÄ , o taip pat ir Energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, CK bei Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio nuostatas.

IeÅ¡kovės paskaičiavimai už Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį ginčo laikotarpiu yra netikslÅ«s, taigi ieÅ¡kovė neįrodė praÅ¡omos priteisti skolos dydžio. IeÅ¡kinys turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, kadangi ieÅ¡kovė nesilaikė privalomos iÅ¡ankstinės skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tokiu bÅ«du pažeidė Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Vandeniui paruoÅ¡ti ir jo temperatÅ«rai palaikyti ieÅ¡kovė naudojo Å¡ilumos apskaitos prietaisus, kurie ginčo laikotarpiu neturėjo galiojančių metrologinių patikrų.

Naudoti Å¡ilumos skaitiklių rodmenis sÄ skaitoms iÅ¡raÅ¡yti draudžia Ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. Ä®sakymo Nr. 424 22 punktas bei Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Ä®sakymo Nr. 1-297 55.3 ir 185.4 punktas. IeÅ¡kovė taikė netinkamus metodus Å¡ilumos kainai apskaičiuoti (4 ir 5 metodus), tuo tarpu ginčo atveju turėjo bÅ«ti taikomas metodas Nr. 10, kurį taikant, skolos dydis bÅ«tų ženkliai mažesnis.

4. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad Å¡ioje civilinėje byloje dėl Å¡ilumos energijos pirkimo - pardavimo ar karÅ¡to vandens pirkimo - pardavimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo nėra aiÅ¡ku, kokiÄ iÅ¡vadÄ pagal savo kompetencijÄ galėtų pateikti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra teisės aktų įgaliota pasisakyti dėl atsakovo klausimų, keliamų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, todėl prašė teismo ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 60 EUR skolos, 10,26 EUR palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 70,26 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2014 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 0,84 EUR sumÄ už GRT pažymÄ bei 20,85 EUR žyminį mokestį.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mokesčių už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį paskaičiavimui buvo taikomas Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, bei Å ilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas 2005 m. gegužės 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ yra 207,20 Lt (60,01 EUR), palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. priskaičiuota 35,45 Lt(10,27 EUR).

IeÅ¡kovė 2013 m. gegužės 17 d. praneÅ¡imu dėl skolos apmokėjimo Nr. 012-02-14251R prašė atsakovo apmokėti susidariusiÄ skolÄ iki 2013 m. gegužės 31 d. Byloje įrodymų apie tai, jog atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei susidariusį įsiskolinimÄ , nėra ir Å¡alys tokių raÅ¡ytinių įrodymų į Å¡iÄ civilinę bylÄ nepateikė.

7. Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnį, buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du yra Å¡ildomos jam priklausančios patalpos, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė pagrįstai paskaičiavo atsakovui ginčo mokesčius už namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . Kadangi ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai tiekė centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ , Å¡ilumos energijÄ Å¡alto geriamojo vandens paÅ¡ildymui ir cirkuliacijÄ daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame (duomenys neskelbtini) butas nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui, teismas ieÅ¡kinį tenkino.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra priimti prejudiciniai teismų sprendimai atsakovo atžvilgiu už ankstesnį laikotarpį. Civilinėje byloje Nr. 2-1365-534/2011 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino. Šį sprendimÄ Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. 2A-1-619/2013 paliko nepakeistÄ , nurodydamas, jog atsakovas P. M., t. y. kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas privalo mokėti už Å¡ilumos energijÄ bendroms reikmėms.

9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2821-160/2015 ieÅ¡kovo P. M. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vilniaus energija“ dėl valstybinės kainų ir energetikos kontrolės sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu Å¡ioje dalyje minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismai netenkino ir ieÅ¡kovų P. M. bei J. M. reikalavimo dėl UAB „Vilniaus energija“ įpareigojimo atlikti pateiktos Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens paskaičiavimÄ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki UAB „Vilniaus energija“ sutvarkys karÅ¡to vandens apskaitÄ pastate, iÅ¡ mokėtinų sumų atimant Å¡ilumos kiekį, suvartotÄ nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti.

Be to, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodė, jog UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 581,19 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo už Å¡ilumos energijÄ ir 56,79 Lt palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo P. M., t. y. kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko. Teismas nustatė, kad atsakovui P. M. nuosavybės teise priklausantis butas nėra centralizuotai Å¡ildomas, t. y. jis yra atjungtas nuo centrinio Å¡ildymo sistemos ir dėl to ginčo tarp Å¡alių nėra.

Faktinė aplinkybė, dėl kurios ginčo tarp Å¡alių nekilo, kad atsakovas P. M. yra atsijungęs nuo viso namo Å¡ilumos sistemos ir jam priklausančioms patalpoms apÅ¡ildyti jis nesinaudoja centralizuotai visam namui teikiama Å¡ilumos energija, jo, t. y. kaip ir kitų namo bendrojo naudojimo patalpų (t. y. tų patalpų, kurios nepriklauso atskiriems butų ar kitos paskirties patalpų savininkams) bendraturčio pareigoms neįtakoja. CK normos aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, o tame tarpe ir mokesčius, rinkliavas ar kitas įmokas, be to, Å¡ilumos energija yra tiekiama visam daugiabučiam namui ir daugiabučio namo gyventojų (visų kartu) suvartota energija yra apskaitoma daugiabučio namo įvade esančiu Å¡ilumos apskaitos prietaisu – skaitliuku, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovas P. M., t. y. kaip Å¡io namo bendraturtis, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ .

Vilniaus apygardos teismas atmetė atsakovo P. M. samprotavimus dėl neteisingai bei nepagrįstai suskaičiuotų mokesčių, nes UAB „Vilniaus energija“ tiektam į daugiabutį namÄ Å¡ilumos kiekiui nustatyti apskaitos prietaisai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes jie buvo neparemti jokiais objektyviais duomenims. IÅ¡nagrinėtoje byloje atsakovas P. M. savo skundÄ grindė ir tuo argumentu, kad UAB „Vilniaus energija“ naudoja karÅ¡to vandens skaitiklius, kurie nėra metrologiÅ¡kai patikrinti, tačiau teismas pažymėjo, jog UAB „Vilniaus energija“ ginčo laikotarpiu nebuvo karÅ¡to vandens tiekėja, kadangi namo gyventojai CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka pasirinko antrÄ jį apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ , pagal kurį geriamasis vanduo yra perkamas iÅ¡ vandens teikėjo UAB „Vilniaus vandenys“ ir pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, karÅ¡to vandens tiekėjas vykdo metrologinę patikrÄ tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karÅ¡to vandens skaitikliams.

Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ civilinę bylÄ sutiko su UAB „Vilniaus energija“ argumentu, jog iÅ¡ Taisyklių 48.5 lingvistinės analizės iÅ¡plaukia tai, kad įrengti karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo Å¡ilumos skaitiklio prieÅ¡ paÅ¡ildytuvÄ , esant dvilaipsniam karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginiui, negalima, todėl tokiu atveju turi bÅ«ti taikomas matavimo priemonių komplektas, sudarytas iÅ¡ įvadinio Å¡ilumos skaitiklio, skirto visam Å¡ilumos, pateiktos į pastatÄ , kiekiui iÅ¡matuoti, ir Å¡ildymo Å¡ilumos skaitiklio.

Teismas pagrįstais pripažino UAB „Vilniaus energija“ argumentus, kad byloje nustačius, jog atitinkamame name įrengtas dvilaipsnis karšto vandens ruošimo įrenginys, UAB „Vilniaus energija“ nebėra procesinės pareigos įrodinėti, kad karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio šiame pastate įrengti nėra techninės galimybės, kadangi tokia situacija aiškiai yra aptarta ir įvardyta teisės aktuose. Teismas taip pat konstatavo, jog UAB „Vilniaus energija“ priklausantys skaitikliai šiuo metu nėra įrengti tik tuose butuose, kurių savininkai nesudaro galimybės tai padaryti.

Duomenų, patvirtinančių tai, kad ginčo daugiabučio namo savininkai bÅ«tų įstatyme nustatyta tvarkÄ nutraukę pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , nėra.

10. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog minėtuose prejudiciniuose teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės iÅ¡ naujo neturi bÅ«ti įrodinėjamos Å¡ioje civilinėje byloje.

11. CPK 279 straipsnio 4 dalis nustato, jog sprendimui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, o taip pat ir jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius, be to, atsakovas šioje civilinėje byloje nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių prejudicija neturėtų būti taikoma, t. y. atsakovas nenurodė, kokie teisės aktai ir kokios konkrečios faktinės aplinkybės iš esmės pasikeitė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas nebegali iš naujo kelti klausimo dėl kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, taigi iš naujo dėl jų nepasisakė.

12. Atsakovas nurodė, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai perskaičiavus kainas už ginčo laikotarpį atsakovo skola sumažės, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra netiksli bei neįrodyta. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai konstatavus tiksliÄ vartotojų galimai permokėtÄ sumÄ , Vilniaus miesto savivaldybė priims atitinkamus sprendimus dėl galimų permokų, jeigu tokios susidarytų, Å¡ilumos vartotojams grÄ Å¾inimo, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus apie tai, kad jis Å¡iuo metu nėra Å¡ilumos vartotojas ir jam galimai permokėta suma už ginčo laikotarpį nebus grÄ Å¾inta. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atsakovas P. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

14. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 14.1. Centralizuotos Å¡ilumos energijos kainos, kurias ieÅ¡kovė nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. taikė atsakovui, apskaičiuodama tariamo įsiskolinimo dydį, yra panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. Å is teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad Å¡ilumos energijos kainos nuo 2010 m. iki 2015 m. yra panaikintos, todėl pirmos instancijos teismas CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu privalėjo Å¡iÄ bylÄ sustabdyti, kol Komisija nenustatys naujų kainų ginčo laikotarpiui nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., įvykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016.

Pirmos instancijos teismas pats negalėjo nustatyti Å¡ilumos energijos kainos ginčo laikotarpiui. Civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymÄ , nepaisymas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiÅ¡kia asmens teisės į tinkamÄ teismo procesÄ pažeidimÄ . Dėl Å¡ios priežasties pirmos instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas. 14.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovė nebuvo karÅ¡to vandens tiekėja, todėl neturėjo prievolės sutvarkyti karÅ¡to vandens skaitiklių metrologinių patikrų.

Šios išvados yra nepagrįstos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir kitose bylose tarp tų pačių asmenų nustatytoms aplinkybėms. Byloje yra pateiktas Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. vasario 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktas Nr. PA-565(V11), surašytas (duomenys neskelbtini) namui, kuris patvirtina, kad ginčo laikotarpiui ieškovė nebuvo sutvarkiusi namo karšto vandens apskaitos pagal teisinės metrologijos reikalavimus. Be to, prejudicinė aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu visi namo karšto vandens skaitikliai butuose neturėjo galiojančių metrologinių patikrų, buvo nustatyta Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-514-815/2017, kurioje įsiteisėjusiu 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pripažinta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas UAB „Vilniaus energija “ ginčo laikotarpiu pažeidė metrologijos reikalavimus.

Taigi teismas nepagrįstai ignoravo administracinėje byloje Nr. I-514-815/2017 nustatytas prejudicines aplinkybes, kurių iš naujo nebereikėjo įrodinėti. 14.3. Nors ieškovė ginčijo aplinkybę, kad ji buvo karšto vandens tiekėjas atsakovo name ginčo laikotarpiu, tačiau ši aplinkybė yra nustatyta ne tik 2017m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-514-815/2017, bet ir kitose bylose, vykusiose tarp P. M. ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šilumos ir karšto vandens tiekėjo UAB „Vilniaus energija“, perėmusio SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“ teises ir pareigas.

Visose bylose buvo nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) karšto vandens tiekėjas. Tai nustatė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2003, Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A35-1234/2003 ir kt. Taigi ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad nebuvo karšto vandens tiekėja atsakovo name. Atsakovas įrodė, kad jo namo butų savininkai nebuvo pasirinkę 2-ojo karšto vandens ruošimo būdo, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji nėra karšto vandens tiekėja ginčo name.

Å ias aplinkybes privalo įrodyti ieÅ¡kovė, jei ji jomis remiasi. Atsakovo nurodytu gyventojų 2-ojo apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«do pasirinkimo metu (2010 m. balandis-birželis) galiojusi ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalis numatė, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ arba karÅ¡to vandens tiekėjÄ ir sudaryti su juo karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karÅ¡to vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karÅ¡to vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti reikalingÄ geriamÄ jį vandenį bei Å¡ilumÄ ar kitÄ energijÄ iÅ¡ atitinkamų tiekėjų.

Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis.

KarÅ¡to vandens kaina, praneÅ¡imų apie suvartotÄ karÅ¡tÄ vandenį pateikimo ir mokesčio už karÅ¡tÄ vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karÅ¡to vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Taigi nustatant mokesčius už karÅ¡tÄ vandenį, su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotas Å¡ilumos kiekis gali bÅ«ti priskirtas ir iÅ¡dalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karÅ¡to vandens tiekėju pasirenka Å¡ilumos tiekėjÄ , Å¡ilumos tiekėjas privalo su Å¡io namo vartotojais sudaryti karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutartį.

To paties straipsnio 2 dalis numatė, kol vartotojai pasirenka karÅ¡to vandens tiekėjÄ arba apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ , karÅ¡to vandens tiekėjas yra Å¡ilumos tiekėjas. KarÅ¡to vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiÅ«ri ir jų patikrÄ atlieka karÅ¡to vandens tiekėjas, jeigu iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo sudarytose karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

ApsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«do pasirinkimÄ detalizavo Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (2009 m. gruodžio 25 d. redakcija). Å iuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A525-445/2014 pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylÄ vertino, ar buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, ar buvo atlikti visi reikiami veiksmai 2-ojo karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«do be karÅ¡to vandens tiekėjo pasirinkimui.

Å ioje byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog gyventojams galimai pasirinkus 2-Ä jį karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«dÄ , ieÅ¡kovė sudarė gyventojais sutartis dėl atitinkamai Å¡ilumos bei geriamojo vandens karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti pirkimo. AnalogiÅ¡komis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu byloje Nr. I-442-18/2011 (kuria vadovaujasi pareiÅ¡kėjas), vertindamas Taisyklių 185.2.1 ir 185.2.2 punktus (sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2011 m. spalio 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d., dabar Taisyklių 193.2.1 ir 193.2.2 punktai) tuo aspektu, jog juose numatyta pareiga vartotojams (juos teisėtai atstovaujančiam asmeniui) su Å¡ilumos tiekėju bei geriamojo vandens tiekėju sudaryti sutartis dėl atitinkamai Å¡ilumos bei geriamojo vandens karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti pirkimo, nurodė, jog Å¡is reikalavimas iÅ¡plaukia iÅ¡ Energetikos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energetikos iÅ¡teklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis, tuo tarp iÅ¡ byloje esančių įrodymų nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovų namo gyventojai bÅ«tų tinkamai nusprendę pasirinkti 2-Ä ii karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«dÄ . 14.4.

Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, nes ieÅ¡kovė į atsakovui skirtas sÄ skaitas už buto Å¡ildymÄ Ä¯traukdavo nepaskirstyto karÅ¡to vandens Å¡ilumos kiekį. 14.5. Kasacinis teismas 2017 m. sausio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už sunaudotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis.

Vadovaujantis to paties Å ilumos Å«kio įstatymo straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui. Atsižvelgiant į tai, Å¡ilumos tiekėjo parduotas Å¡ilumos kiekis turėtų bÅ«ti lygus į daugiabutį namÄ patiektam Å¡ilumos kiekiui, kuris apskaitomas pagal atsiskaitomÄ jį Å¡ilumos apskaitos prietaisÄ , iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytas iÅ¡imtis.

Kadangi panaÅ¡i praktika – įpareigojimas vartotojams sumokėti už su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotÄ Å¡ilumos kiekį – buvo taikoma ir iki minimo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, todėl ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, priimti iki 2008 m. sausio l d., yra aktualÅ«s Å¡ioje byloje. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopÄ padėtį Å¡ilumos energijos vartojimo požiÅ«riu. Viena vertus, jie yra vartotojai, nes Å¡ilumos tiekėjas parduoda Å¡ilumos energijÄ kiekvienam iÅ¡ gyventojų suvartoti buityje.

Kaip vartotojas, gyventojas abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra Å¡ilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namÄ Å¡ilumos energija yra naudojama patalpoms Å¡ildyti, vonios Å¡ildytuvui (gyvatukui). Visa energija, tiekiama į namÄ , turi bÅ«ti pagal Å¡ioje byloje esančias sutartis apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymÄ paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kuriÄ sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi bÅ«ti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų.

Å i dalis turi bÅ«ti tarp jų paskirstoma pagal bendraturčių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iÅ¡ bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti. Namo gyventojai gauna Å¡ilumÄ kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už jÄ ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusiÄ dalį, fiksuotÄ tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytÄ tarp jų kaip bendraturčių).

Nepaskirstytasis karÅ¡to vandens kiekis – tai virÅ¡ijantis leistinas apskaitos prietaisų paklaidas skirtumas tarp geriamojo vandens karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti kiekio, iÅ¡matuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karÅ¡to vandens skaitiklių rodmenų sumos (Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tam, kad bÅ«tų galima tiksliai apskaičiuoti skirtumÄ tarp Å¡ilumos kiekio, kurį sunaudoja konkretÅ«s daugiabučio namo vartotojai, besinaudojantys centralizuoto karÅ¡to vandens tiekimo sistema, ir Å¡ilumos kiekio, kuris sunaudojamas bendroms daugiabučio namo reikmėms, pastate turi bÅ«ti įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio l, 2 dalis, Å ilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 (2014 m. birželio l d. redakcija), 74.2.2 punktÄ , reglamentuojančius vienÄ iÅ¡ dedamųjų, į kuriÄ yra atsižvelgiama perskaičiuojant Å¡ilumos bazinės kainos pastoviÄ jÄ dedamÄ jÄ , matyti, kad, Å¡ilumos tiekėjui esant ir karÅ¡to vandens tiekėju, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis gali bÅ«ti paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams tik tiekėjui įvykdžius visas savo prievoles sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ daugiabučiame name.

Tai lemia, kad Å¡ilumos, kartu ir karÅ¡to vandens tiekėjas turi pareigÄ sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ daugiabučiame name ir nors Å¡ios pareigos vykdymui terminas pirmiau minėtame įstatyme expressis verbis (aiÅ¡kiai žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatytas, tačiau tik jÄ Ä¯vykdžius atsiranda įstatyme numatytos prielaidos, nustatant mokesčius už karÅ¡tÄ vandenį, su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotÄ Å¡ilumos kiekį priskirti ir iÅ¡dalinti apmokėti vartotojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-382-858/2016).

Å ilumos kiekis už nepaskirstytÄ karÅ¡tÄ vandenį paprastai susidaro tada, kai karÅ¡to vandens vartotojai deklaruoja ne visÄ faktiÅ¡kai suvartotÄ karÅ¡tÄ vandenį, o pastate neįrengti nuotolinio valdymo apskaitos prietaisai, leidžiantys Å¡ilumos tiekėjui nepriklausomai nustatyti kiekvieno vartotojo suvartojamÄ karÅ¡tÄ vandenį, taip pat tada, kai dėl karÅ¡to vandens tiekimo sistemos ypatumų karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti (cirkuliacijai) yra suvartojama daugiau Å¡ilumos kiekio nei Komisijos nustatyti normatyvai.

Taigi tais atvejais, kai nėra tinkamai įrengtų apskaitos prietaisų, nėra galimybės ir atskirti, dėl kokių priežasčių susidarė Å¡ilumos kiekis už nepaskirstytÄ karÅ¡tÄ vandenį ir ar jis gali bÅ«ti iÅ¡dalytas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karÅ¡to vandens tiekimo sistemos bendraturčiams. Be to, net ir tuo atveju, jei bÅ«tų įrengti metrologiÅ¡kai patikrinti, teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, visÄ Å¡ilumos kiekį už nepaskirstytÄ karÅ¡tÄ vandenį laikyti bendraturčių mokesčiu yra nepagrįsta, nes, kaip nurodyta pirmiau (žr.

Å¡ios nutarties 59 punktÄ ), karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymas (cirkuliacija) skirtas visų pirma karÅ¡to vandens vartotojų poreikiams patenkinti ir tik jo dalis yra skiriama cirkuliacijos sistemai iÅ¡laikyti. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokėjimo už Å¡ilumos kiekį, sunaudotÄ nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui, ieÅ¡kovams teigiant, kad, Å¡ilumos tiekėjai neįvykdžius teisės aktų reikalavimų ir neįrengus apskaitos prietaisų, Å¡ilumos kiekio nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui sÄ naudos negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos, Å¡ilumos tiekėja neįvykdė įstatyme jai nustatytos imperatyvios pareigos užtikrinti tinkamÄ duomenų apskaitÄ , todėl į patalpų Å¡ildymÄ neturi bÅ«ti įtraukta Å¡ilumos energija nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti.

Taigi kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, remdamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad kol daugiabučiame name nėra įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, leidžiantys apskaičiuoti faktiÅ¡kai sunaudotÄ ir karÅ¡to vandens vartotojams nepaskirstytÄ Å¡ilumos kiekį, remiantis Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio l dalies nuostatomis, Å¡ilumos tiekėjas neturi teisinio pagrindo paskirstyti Å¡ilumos kiekio už nepaskirstytÄ karÅ¡tÄ vandenį visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karÅ¡to vandens tiekimo sistemos bendraturčiams. 14.6.

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios teisės normas, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , leisdamas Å¡ilumos tiekėjai skaičiuoti mokesčius už Å¡ilumos kiekį nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti. Å iai iÅ¡vadai neturi įtakos aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 buvo pratęstas skaitiklių įrengimo veiklos planas iki 2017 m. kovo l d. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio l dalyje įtvirtintos nuostatos, kad nustatant mokesčius už karÅ¡tÄ vandenį su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotas Å¡ilumos kiekis gali bÅ«ti priskirtas ir iÅ¡dalijamas apmokėti vartotojams, taikymas siejamas su tam tikros sÄ lygos buvimu, t. y. jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ tame name.

Atitinkamai yra naikintina skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti atsakovę perskaičiuoti UAB „ Vilniaus energija“ mokėjimus, priskirtus už Å¡ilumos kiekį nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti, ir Å¡i ieÅ¡kinio dalis tenkinta. Kadangi atsijungimas nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos nedaro įtakos Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjo pareigos įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius apskaitos prietaisus vykdymui, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė privalo atlikti ieÅ¡kovams patiektos centralizuotos Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens perskaičiavimÄ nuo 2008 m. gegužės l d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, iÅ¡ mokėtinų sumų atimdama Å¡ilumos energijos kiekį, priskirtÄ nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti.

Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas, nes į ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ apmokėjimÄ už atsakovui nepatiektÄ Å¡ilumos energijÄ yra įtraukta ir Å¡ilumos energija už neapskaitytÄ karÅ¡tÄ vandenį, kurios ieÅ¡kovas neturėjo teisės įtraukti į butų Å¡ildymÄ , nes nebuvo sutvarkęs karÅ¡to vandens apskaitos name. 14.7. BylÄ nagrinėjęs teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009, nes neįvertino atsakovo argumentų dėl dalies asmeninio naudojimo patalpų, ypač esančių palėpėje, neįtraukimo į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ name, dėl ko atsakovui buvo priskirta neproporcingai didelė Å¡ilumos dalis.

Atsakovo pateikti VÄ® „Registrų centro“ duomenys įrodo, kad namo rÅ«syje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (palėpės ir sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriamas jokia dalis Å¡ilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui, nes Å¡ios palėpės ir sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos, nes yra oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos. Teismas visiÅ¡kai neįvertino ir nepasisakė, kad visos asmeninio naudojimo rÅ«sio patalpos, kuriose yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (palėpės ir sandėliukai), nėra įtrauktos į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ , nors turėjo bÅ«ti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į bendrÄ naudingÄ plotÄ .

Be to, teismas neįvertino, kad Å¡ių patalpų aukÅ¡tis skiriasi, todėl Å¡ilumos energija turėjo bÅ«ti skirstoma pagal patalpų tÅ«rį, o ne plotÄ . RÅ«syje esančios butų pagalbinės patalpos turėjo bÅ«ti įtrauktos į Å¡ilumos paskirstymÄ kaip kitos Å¡ildomos patalpos. IÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. O3-41 matyti, kad pagal 5-Ä jį metodÄ Å¡ilumos energija yra skirstoma pagal butų ar patalpų, įskaitant pagalbines, naudingÄ jį plotÄ , neatsižvelgiant į buto padėtį name, kai yra atliktas Å¡ilumos paskirstymo auditas, arba atsižvelgiant į buto padėtį name, kai yra atliktas Å¡ilumos paskirstymo auditas.

Atsakovo name butų ir jų pagalbinių patalpų, esančių rÅ«syje aukÅ¡tis skiriasi, todėl paskirstymas turėjo bÅ«ti atliktas pagal bÅ«tų ir jų pagalbinių patalpų tÅ«rį, o ne plotÄ , kaip to reikalauja Nr. 5 metodo 5.1.2. punktas tais atvejais, kai patalpų aukÅ¡tis nevienodas. 14.8. Kiekvienas iÅ¡ namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių turi prievolę prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti, proporcingai pagal nuosavybes teise valdomas visas asmenines patalpas, nes taip nustato įstatymas ir gyventojai dėl to neprivalo papildomai susitarti.

PrieÅ¡ingai, jei dalis butų savininkų geranoriÅ¡kai norėtų įvykdyti kitų butų savininkų prievoles, jie galėtų tai padaryti tik geranoriÅ¡kai bendru Å¡alių susitarimu. BÅ«tent todėl atsakovas ir tvirtina, kad butų Å¡ildomos pagalbinės patalpos (sandėliukai), kurios nebuvo įtrauktos į paskirstymÄ , galėtų bÅ«ti neįtrauktos į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ tik tuo atveju, jei bÅ«tų priimtas visų butų savininkų sprendimas dėl dalies jų asmeninių patalpų neįtraukimo į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ , nes kiti butų savininkai geranoriÅ¡kai sutiktų sumokėti Å¡ildomų pagalbinių patalpų, kurio nebuvo įtrauktos į paskirstymÄ , Å¡ildymo iÅ¡laidas, ir Å¡io sprendimo pagrindu butų savininkai kreiptųsi į KomisijÄ dėl metodo Nr. 5 pakeitimo Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. O3-121 „Dėl Å¡ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkto pagrindu.

Tačiau byloje apie tai nėra duomenų, o prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas galėtų iÅ¡kreipti tokios prievolės proporcingumo principÄ ir suinteresuotų asmenų daugumos valia nulemti jiems neproporcingai mažas iÅ¡laidas (arba net jų nepatirti), kitiems - neproporcingai dideles prieÅ¡ jų valiÄ . 14.9. Atsakovas nesutinka su teismo motyvais, kad Å¡ilumos paskirstymas teisėtai atliktas pagal butų plotus, kurie neatitinka VÄ® „Registrų centras“ duomenų, tik todėl, kad namo administratorius, o vėliau ir kiti butų savininkai nepateikė Å¡ilumos tiekėjui informacijos apie pasikeitusį jų butų plotÄ , nes toks įstatymų aiÅ¡kinimas tiesiogiai prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701-2015.

Minėtoje byloje kasacinis teismas įpareigojo Å¡ilumos tiekėjÄ perskaičiuoti Å¡ilumos energijos paskirstymÄ , nes Å¡ilumos tiekėjas, nebÅ«damas pakankamai apdairus kaip verslininkas, nepriskyrė dalies Å¡ilumos energijos asmenino naudojimo palėpei, apie kurios įsigijimÄ vartotojai nepranešė tiekėjui. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas perskaičiuoti mokėjimus už Å¡ilumos energijÄ pagal metodÄ Nr. 4 ir Nr. 5, įtraukiant daugiabučio namo palėpėje esančius kitos paskirties patalpų plotus, yra siejamas su bendraturčių jai padarytais nuostoliais, nevykdant savo pareigos mokėti už bendro naudojimo patalpoms pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ proporcingai jiems priklausančiai daliai.

NebÅ«dami sÄ Å¾iningais ir nevykdydami pareigos praneÅ¡ti apie duomenų, reikÅ¡mingų mokėjimams už Å¡ilumÄ apskaičiuoti, pasikeitimÄ patalpų savininkai negali atsidurti geresnėje padėtyje ir, gaudami paslaugÄ , nemokėti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ proporcingai savo daliai (CK 6.385, 6.388 straipsniai). Pagal CK 4.76 straipsni, jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .

Ä® tokių nuostolių atlyginimÄ turi teisę ir Å¡ilumos tiekėjas, jei dėl trečiųjų asmenų kaltės netinkamai paskirstė Å¡ilumos energijÄ , o atlikdamas perskirstymÄ iÅ¡ naujo dėl to patyrė nuostolių. Å ilumos tiekėjas neturi kasdien domėtis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenis, tačiau Å¡ilumos tiekėjui yra įstatyme numatyta pareiga teisingai paskirstyti suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, o tam bÅ«tina naudoti tikslius ir teisingus duomenis, kuriuos gauti Å¡ilumos tiekėjas turėjo visas galimybes ir pareigÄ .

Å ios pareigos nepaneigia aplinkybė, kad atsakovas iki 2011 m. gruodžio 6 d. nežinojo apie atidalintÄ neįrengtos pastogės patalpÄ . Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktas numato, kad vartotojas privalo pateikti Å¡ilumos tiekėjui patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už Å¡ilumÄ apskaičiuoti. Nagrinėjamu atveju, nei atidalintos pastogės patalpos savininkai, nei namo administratorius nepranešė Å¡ilumos tiekėjui apie duomenų, reikalingų mokėjimams už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ilumÄ apskaičiuoti, pasikeitimÄ .

Dėl Å¡ios priežasties atsakovas ginčo laikotarpiu neteisingai paskirstė mokėjimus už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . Nors atsakovas laikosi pozicijos, kad Å¡ilumÄ paskirstė teisėtai pagal turimus duomenis apie name esančius butus ir kitas patalpas, teisėjų kolegijos nuomone, paaiÅ¡kėjus, kad Å¡ie duomenys buvo neteisingi ir dėl to ieÅ¡kovei buvo priskaičiuota per daug mokesčiu, atsakovas privalo perskaičiuoti ieÅ¡kovei tenkančius mokėjimus. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nėra atsiskaičiuosi su atsakovu už Å¡ildymÄ laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., neturi reikÅ¡mės ieÅ¡kovei tenkančių mokėjimų perskaičiavimui.

Remiantis iÅ¡dėstyta praktika, atmestini pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovas privalo mokėti didesnę kainÄ už 1 kv. m. Å¡ildymÄ tik todėl, kad namo administratorius ir kitų butų bendraturčiai nenurodė pasikeitusio jų butų ir pagalbinių patalpų plotų. Taigi ieÅ¡kovė netinkamai skirstė Å¡ilumos energijÄ , nes kaimynų asmeninio naudojimo pagalbinėms butų patalpoms nepriskyrė jokios dalies Å¡ilumos energijos, skirtos viso namo bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui, jei Å¡ios pagalbinės patalpos neÅ¡ildomos, arba neįtraukė Å¡ių patalpų į Å¡ildomų butų naudingÄ plotÄ , jei Å¡ios patalpos laikytinos Å¡iltomis patalpomis. 14.10.

BylÄ nagrinėjęs teismas, nenustatydamas atsakovo faktiÅ¡kai suvartoto Å¡ilumos energijos kiekio, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė perdavė atsakovui ginčo energijos kiekį, remdamasis tik prielaidomis, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai perdavė centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalaujama apmokėti. Tokius teismo motyvus, paremtus tik prielaidomis, paneigia į bylÄ yra pateikta atsakovo užsakymu atlikta Å¡ilumos energijos paskirstymo audito ir teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad atsakovas faktiÅ¡kai negavo jam priskirto energijos kiekio.

Taigi teismas netyrė įrodymų ir visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kokį Å¡ilumos energijos kiekį atsakovas faktiÅ¡kai gavo ginčo laikotarpiu. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės atlikto Å¡ilumos energijos paskirstymo, kurio skaičiavimų ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ , nusprendė, jog ieÅ¡kovės lentelėse pateikti paskirstymo skaičiavimų rezultatai yra teisingi, tik todėl, kad taip neva nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vien tik aplinkybė, kad atsakovo ieÅ¡kinys dėl įpareigojimo atlikti perskaičiavimÄ civilinėje byloje Nr. 2A-1516-619/2013 pagal Komisijos metodus buvo atmestas, savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo skaičiavimai buvo teisėtai atlikti pagal Komisijos metodus, nes teismas Å¡ių aplinkybių apskritai netyrė.

FaktiÅ¡kai gautos Å¡ilumos energijos kiekis yra fakto klausimas, kurio dydis yra viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl faktiÅ¡kai gauto energijos kiekio, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka tiek vartotojui, tiek Å¡ilumos tiekėjui (CPK 178 str.). FaktiÅ¡kai gauto energijos kiekio dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (energetiniais auditais, skaičiavimais, ekspertizėmis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

BylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai, neteisėtai ir pažeisdamas Å¡alių rungimosi principÄ nusprendė, kad atsakovo į bylÄ pateiktas energijos paskirstymo ir suvartojimo audito aktas ir kitoje byloje atlikta Å¡ilumos energijos suvartojimo už ginčo laikotarpį ekspertizė nepaneigia ieÅ¡kovės apskaičiuoto ir butui priskiriamo Å¡ilumos kiekio, audito iÅ¡vada nėra konkreti, nes nėra apskaičiuota ir nurodyta, koks Å¡ilumos kiekis butui buvo priskirtas nepagristai, bet kokie specialistų Å¡ilumos kiekio paskaičiavimai, jeigu jie atlikti ne pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir jais vadovaujamasi.

Tokie teismo motyvai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teismas apskritai nevertino, ar ieÅ¡kovės parinktas Å¡ilumos paskirstymo metodas atitinka pertvarkytus namo Å¡ildymo įrenginius, nors atsakovas tvirtino, kad pakeitus atsakovo buto Å¡ildymo bÅ«dÄ , ieÅ¡kovė privalėjo taikyti metodÄ Nr. 4 kartu su metodu Nr. 10, atsakovo butui nepriskirdamas jokios centralizuotos Å¡ilumos energijos kiekio už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ pagal audito iÅ¡vadas. Taigi teismas nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovės parinktas Å¡ilumos paskirstymo metodas atitinka namo Å¡ildymo įrenginius, o pati ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių net neįrodinėjo, nepaisant to, teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė parinko tinkamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ ir jį taikė tinkamai. 14.11.

BylÄ nagrinėjęs teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo 10,27 EUR metinių materialiųjų palÅ«kanų už ginčo laikotarpį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK Å eÅ¡tos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki tariamos skolos už atsakovui nepatiektÄ Å¡ilumos energijÄ susidarymo metu), apibrėžiančios vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus numato, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palÅ«kanos už laiku nesumokėtÄ sumÄ neskaičiuojamos (CK 6.360 str. 5 d.).

Taip pat pirmos instancijos teismas neįvertino, kad palÅ«kanos paskaičiuotos nuo visos ieÅ¡kinio sumos, kuriÄ sudaro daug už kiekvienÄ mėnesį susidariusių skolų, o ne viena skola, todėl palÅ«kanos turėjo bÅ«ti skaičiuojamos nuo kiekvienos mėnesinės skolos atskirai, ir nepagrįstai netaikė 6 mėnesių senaties, kuriÄ taikyti prašė atsakovas.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 15.1. Vilniaus Å¡ilumos tinklai teisės aktų nustatyta tvarka patiekto Å¡ilumos kiekio paskirstymÄ ir mokesčių skaičiavimÄ atlieka už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d., naudodama bÅ«tent Vilniaus Å¡ilumos tinklams nuosavybės teise priklausančiÄ naujai sukurtÄ pardavimų apskaitos ir valdymo informacinę sistemÄ .

Vilniaus Å¡ilumos tinklai neturi prieigos prie Vilniaus energijos duomenų bazės ir jÄ sudarančių istorinių duomenų, prie Vilniaus energijos turimų retrospektyvių duomenų ir dokumentų apie Vilniaus energijos kaip Å¡ilumos tiekėjos veiklos laikotarpiu (nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.) vykdytÄ Å¡ilumos kiekio skirstymÄ ir mokesčių skaičiavimÄ . 2002 m. vasario 1 d. Vilniaus m. Å¡ilumos Å«kio nuomos sutartis nenumato Vilniaus Å¡ilumos tinklams teisės naudotis Vilniaus energijos istorine klientų duomenų baze ir / ar vykdyti perskaičiavimus už Vilniaus energijos Å«kinės veiklos laikotarpį. 15.2.

Atsakovas nurodo, kad byla neva turėjo bÅ«ti sustabdyta, kol Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatys naujas Å¡ilumos kainas. Komisija savo tinklalapyje www.regula.lt skelbia, jog vykdydama Vilniaus miesto apygardos administracinio teismo sprendimÄ perskaičiuos UAB „Vilniaus energija“ Å¡ilumos bazinės kainos ir karÅ¡to vandens kainos kintamÄ sias dedamÄ sias, o Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama j minėtÄ perskaičiavimÄ , priims sprendimus dėl permokų, jeigu tokios susidarys, Å¡ilumos vartotojams grÄ Å¾inimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra atsiskaitęs už Å¡ilumos energijÄ bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui, patiektÄ laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., nėra įvykdęs skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo. Valstybėje yra numatytos procedÅ«ros bei terminai ir Å¡ios procedÅ«ros Komisijos yra atliekamos, siekiant įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. 1-2731-426/2015, o taip pat, esant poreikiui, jeigu bus susidarę vartotojų permokos, Vilniaus miesto savivaldybė priims atitinkamus sprendimus.

Taigi valstybėje sukurtas mechanizmas, Komisija atlieka atitinkamas procedūras, todėl nėra pagrindo šios civilinės bylos, kurioje sprendžiamas skolos klausimas, stabdymui. Ši civilinė byla, iškelta dar 2014 metais, ir jau buvo kelis kartus sustabdyta, iki kol buvo išnagrinėtos kitos bylos: Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-2821-160/2015; Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinė byla Nr. 1-514-815/2017. Atsakovo argumentai dėl bylos sustabdymo neatitinka privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. 15.3.

Apelianto teigimu, kitose bylose prejudiciniai faktai, kad Vilniaus energija nebuvo karšto vandens tiekėja atsakovo name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyti už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d., bet ne už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2011 m. balandžio 21 d. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, jog ieškinio reikalavimai susiję su skirtingu laikotarpiu ir norima „kitaip“ išaiškinti ir taikyti nacionalinę teisę, negali pateisinti nukrypimo nuo teisinio tikrumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detalizavo bylos medžiagÄ , nurodydamas ir teismų priimtus prejudicinius sprendimus. 15.4. Akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. Vilniaus energija nebuvo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, karÅ¡to vandens tiekėja (namo gyventojai buvo pasirinkę antrÄ jį apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytųjų); namo gyventojų praÅ¡ymu Vilniaus energija nuo 2011 m. birželio 1 d. pradėjo karÅ¡to vandens tiekėjos veiklÄ Å¡iame name; nuo to laiko iki 2012 m. lapkričio mėnesio 45 butuose Vilniaus energija įrengė metrologiÅ¡kai patikrintus karÅ¡to vandens skaitiklius; iki 2013 m. rugsėjo 25 d.

Vilniaus energija butams, kurių savininkai sutiko pakeisti skaitiklius, juos įrengė, taigi apskaitÄ sutvarkė. Lietuvos apeliacinis teismas prejudiciniame 2016 m. gegužės 12 d. sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl to, jog karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas Vilniaus mieste dar nėra pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus energija nėra įvykdžiusi savo prievolės sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ name, kuriame yra ir P. M. priklausantys butai, ir tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus atlikti patiektos Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti perskaičiavimÄ . 15.5.

Apeliantas teigia, kad neva į iÅ¡ jo reikalaujamÄ skolÄ yra įtraukti ir mokesčiai už Å¡ilumos energijÄ už neapskaitytÄ karÅ¡tÄ vandenį, kuriuos Vilniaus energija neva neturėjo teisės įtraukti į butų Å¡ildymÄ , nes nebuvo sutvarkiusi karÅ¡to vandens apskaitos name. IeÅ¡kovės reikalavimas atsakovui P. M. ginčo laikotarpiu apima tik jo skolÄ už Å¡ilumÄ bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui / Å¡ilumÄ bendroms reikmėms (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas P. M. ieÅ¡kinys atsakovei Vilniaus energijai dėl mokesčių už Å¡ilumÄ bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui / Å¡ilumÄ bendroms reikmėms perskaičiavimo).

Atsakovui nebuvo skaičiuojami mokesčiai nei už karÅ¡tÄ vandenį, nei už Å¡ilumÄ Buto Å¡ildymui. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad atsakovo butas ginčo laikotarpiu atjungtas nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo daugiabučio namo savininkai bÅ«tų įstatyme nustatyta tvarka nutraukę pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . 15.6. Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo bÅ«tina vadovautis jau nustatytais prejudiciniais faktais; iÅ¡ naujo nėra įrodinėjamos tos pačios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtose bylose nustatytais prejudiciniais faktais, kai Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėse bylose Nr. e2-2821-160/2015, Nr. e2A-282-823/2016 netenkino ieÅ¡kovo P. M. reikalavimo dėl įpareigojimo Vilniaus energijai atlikti patiektos Å¡ilumos energijos perskaičiavimÄ iÅ¡ mokėtinų sumų, atimant Å¡ilumos kiekį, suvartotÄ nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip jau yra nustatyta teismų, ginčo laikotarpiu Å¡ioje byloje (iki 2011 m. balandžio 30 d.) pradinė ieÅ¡kovė nebuvo karÅ¡to vandens tiekėja (duomenys neskelbtini), Vilniuje name (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-282-823/2016, ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu). 15.7. IeÅ¡kovė palaiko pradinės ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, iÅ¡dėstytus ieÅ¡kinyje ir dublike. Ginčo laikotarpiu (nuo 2010 m. spalio iki 2011 m. balandžio) (duomenys neskelbtini), Vilniuje name Vilniaus energija Å¡ilumos kiekį skirstė pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintÄ Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodÄ Nr. 5, kurie labiausiai atitinka namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus.

Kartu su pradinės ieÅ¡kovės Vilniaus energijos 2015 m. vasario 4 d. raÅ¡tu Nr. 013-01-3045 yra pateikti paaiÅ¡kinimai bei raÅ¡ytiniai įrodymai dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje, name suvartotos Å¡ilumos apskaitos. Byloje taip pat yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie (duomenys neskelbtini), Vilniuje name suvartotos Å¡ilumos energijos kiekį ir jo paskirstymÄ ginčo laikotarpiu ir konkrečiai atsakovui priskirtÄ Å¡ilumos energijos kiekį už Å¡ilumÄ bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui / Å¡ilumÄ bendroms reikmėms tenkinti; pradinė ieÅ¡kovė 2016 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tu Nr. 013-01-19359R detaliai paaiÅ¡kino, kaip buvo apskaičiuotas buto (duomenys neskelbtini) mokestis už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ (bendroms reikmėms) ginčo laikotarpiu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi sprendime nurodyta daugkartine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisiniu reguliavimu ir priteisė iÅ¡ atsakovo 60 EUR už Å¡ilumÄ bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui / bendroms reikmėms. 15.8. Apelianto vertinimu, Å¡ilumos tiekėja, ginčo laikotarpiu skirstydama Å¡ilumÄ , neva turėjo vertinti namo butų savininkams priklausančių asmeninio naudojimo sandėliukų, esančių rÅ«syje, plotÄ . Tokia apelianto pozicija nepagrįsta. Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ pateiktų sÄ vokų apibrėžimus (4.12 punktÄ ), bÅ«sto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų bÅ«sto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, Å¡ildomų lodžijų ir kitų Å¡ildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.

į naudingÄ jį plotÄ neįeina balkonų, lodžijų, terasų, neÅ¡ildomų rÅ«sių grindų plotas. Buto ar kitų patalpų naudingasis (Å¡ildomas) plotas – buto ar kitų patalpų visų kambarių, verslo patalpų ir Å¡iltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma (Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 p.). Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.6 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos naudingas plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir Å¡iltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma; 145.2 punkte. nurodyta, jog pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, iÅ¡skyrus kambarius, verslo patalpas, rÅ«sius (pusrÅ«sius) ir garažus, plotų suma; 145.4 punkte nurodyta, kad rÅ«sio (pusrÅ«sio) patalpų plotas skaičiuojamas pagal jų faktiÅ¡kÄ paskirtį, naudojamų tiesioginei rÅ«sio (pusrÅ«sio) paskirčiai – į rÅ«sio (pusrÅ«sio) plotÄ .

Pagal teisinį reguliavimÄ namo rÅ«sių plotas į namo naudingÄ plotÄ neįskaičiuotinas, atitinkamai ir namo rÅ«syje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali bÅ«ti įskaičiuoti į buto naudingÄ jį plotÄ . Å iuo paneigiami apelianto argumentai. 15.9. LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktas numato bÅ«tent vartotojams pareigÄ pateikti Å¡ilumos tiekėjui duomenis apie jų butus / patalpas, reikalingus Å¡ilumos paskirstymui ir mokesčių skaičiavimui.

Pateikti duomenys nėra vertinami atgal, o nuo jų pateikimo datos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad vartotojai (butų / patalpų savininkai) pradinei ieÅ¡kovei, kuri ginčo laikotarpiu vykdė licencijuotÄ Å¡ilumos tiekimo veiklÄ , bÅ«tų pateikę duomenis apie jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančių sandėliukų plotus ir kt. Sandėliukai kaip turtiniai objektai nėra įregistruoti valstybės registre, byloje nėra duomenų, kad vartotojai - namo bendraturčiai - pradinei ieÅ¡kovei Vilniaus energijai ginčo laikotarpiu bÅ«tų pateikę Å¡ių sandėliukų plotų, priklausomybės, Å¡ildymo bÅ«do ir kitus duomenis.

Teisės principai draudžia reikalauti to, kas neįmanoma. 15.10. Metodo Nr. 4 ir Metodo Nr. 5 taisyklės nustato Å¡ilumos kiekį skirstyti ir mokesčius skaičiuoti vertinant butų / patalpų naudingÄ jį plotÄ , kÄ teisėtai ir pagrįstai atliko pradinė ieÅ¡kovė Vilniaus energija. Pažymėtina, kad atsakovas P. M. ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei Vilniaus energijai dėl Å¡ilumos kiekio perskirstymo ir mokesčių perskaičiavimo (įskaitant ir už laikotarpį, kuris aktualus Å¡ioje skolos byloje), tačiau jo ieÅ¡kinys buvo atmestas. 15.11.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo buto ir rÅ«syje esančių patalpų aukÅ¡tis nevienodas, todėl neva Å¡ilumos paskirstymas turėjo bÅ«ti atliekamas vertinant tÅ«rį. Atsakovas niekaip neįrodė Å¡ių teiginių (CPK 178, 179 str.). Namo rÅ«syje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali bÅ«ti įskaičiuoti į buto naudingÄ jį plotÄ . Byloje nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų aukščiai skirtingi, nėra įrodymų, kad namo bendraturčiai Vilniaus energijai bÅ«tų pateikę teisės aktų nustatyta tvarka (CK. 4.85 str., LR Å¡ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 2 d.) priimtÄ sprendimÄ dėl name suvartotos Å¡ilumos skirstymo vertinant ne butų naudingÄ jį plotÄ , o tÅ«rį, nėra matininkų nustatytų duomenų apie visų name esančių butų / patalpų tÅ«rius (Å¡is duomuo nėra iÅ¡vieÅ¡intas Nekilnojamojo turto registre).

Namo bendraturčiai Vilniaus energijai ginčo laikotarpiu nėra pateikę (Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 p.) jokių sprendimų ir duomenų, kurie galėtų sÄ lygoti Å¡ilumos skirstymÄ pagal butų tÅ«rį, o ne pagal naudingÄ jį plotÄ . Teismų praktikoje (pvz. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1979-905/2012; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1272-541/2015) yra konstatuota, jog kol pastato butų/patalpų savininkų duomenys apie jų butų / patalpų tÅ«rius nėra nustatyti (apskaičiuoti) surinkti ir įforminti pagal teisės aktų reikalavimus ir pastato savininkai nėra nustatyta tvarka susitarę dėl individualaus Å¡ilumos paskirstymo metodo, Å¡ilumos tiekėjas Å¡ilumos paskirstymui ir mokesčių skaičiavimui pagrįstai taiko nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ butų / patalpų plotÄ . 15.12.

Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už Å¡ilumos energijÄ , pradinė ieÅ¡kovė, vadovaudamasi CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsnio 1 dalis 2 punktu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, paskaičiavo atsakovui 5 % dydžio metines materialiÄ sias palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d., kurios sudaro 10,26 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimÄ mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ .

Å ilumos energijos kaip prekės pirkimo - pardavimo, tiekimo - vartojimo teisiniai santykiai yra tęstiniai santykiai. Pagal CK 6.360 straipsnį turinį atsakovo nurodyta CK 6.360 straipsnio 5 dalis, galiojusi iki 2014 m. birželio, reguliavo santykius, kai įsigyjamas daiktas vienkartiniu sandoriu. Kaip aukščiau iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, įstatymo nustatytas materialiÄ sias palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, taigi įskaitant ir ieÅ¡kovę. 15.13. Nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl neva 6 mėn. ieÅ¡kinio senaties taikymo reikalavimui dėl materialiųjų palÅ«kanų priteisimo, kai toks praÅ¡ymas nebuvo reiÅ¡kiamas nagrinėjant bylÄ pirmoje instancijoje, ir CK 1.125 straipsnio 9 dalis nustato 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl palÅ«kanų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo.

18. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

19. Antra, apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo pats nustatyti Å¡ilumos energijos kainos ginčo laikotarpiu, o turėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nenustatys naujų kainų ginčo laikotarpiui, t. y. laikotarpiui nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., įvykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. Apeliantas teigia, kad byla turėjo bÅ«ti sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu.

20. CPK 163 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.

21. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡iuo metu nėra nagrinėjama jokia civilinė, baudžiamoji ar administracinė byla, kuri bÅ«tų susijusi su nagrinėjama byla ir dėl kurios bÅ«tų negalima iÅ¡nagrinėti Å¡ios bylos, todėl nesant privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė nagrinėjamos bylos ir jÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas negalėjo pats nustatyti Å¡ilumos energijos kainos ginčo laikotarpiu. Å is argumentas atmetamas, kadangi teismas Å¡ilumos energijos kainos pats ir nenustatinėjo. Å ilumos kainÄ apskaičiavo pirminė ieÅ¡kovė UAB ,,UAB ,,Vilniaus energija“ pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ , kuriÄ detalizavo 2015 m. vasario 4 d. raÅ¡te Nr. 013-01-3045 ir 2016 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡te Nr. 013-01-19359R. Byloje taip pat yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie (duomenys neskelbtini), Vilniuje name suvartotos Å¡ilumos energijos kiekį ir jo paskirstymÄ ginčo laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., ir konkrečiai atsakovui priskirtÄ Å¡ilumos energijos kiekį už Å¡ilumÄ bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui / Å¡ilumÄ bendroms reikmėms tenkinti.

23. Vilniaus Å¡ilumos tinklai Å¡iuo metu teisės aktų nustatyta tvarka patiekto Å¡ilumos kiekio paskirstymÄ ir mokesčių skaičiavimÄ atlieka už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d., remdamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 03-78 „Dėl Å¡ilumos tiekimo licencijos uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ galiojimo panaikinimo“ ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 03-102 „Dėl energetikos veiklos licencijos akcinei bendrovei „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ iÅ¡davimo“, naudodamasi Vilniaus Å¡ilumos tinklams nuosavybės teise priklausančia naujai sukurta pardavimų apskaitos ir valdymo informacine sistema.

24. Kaip teisingai nurodo apeliantas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-2731-426/2015, panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimÄ Nr. 03-316 „Dėl Å¡ilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimÄ Nr. 03-317 „Dėl karÅ¡to vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ ir įpareigojo KomisijÄ iÅ¡ naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ Å¡ilumos bazinės kainos ir karÅ¡to vandens kainos kintamosios dedamÄ sias ir minėtų kainų dedamÄ sias patvirtinti naujai priimtais nutarimais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, minėtÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdydama minėtÄ administracinio teismo sprendimÄ , turi pareigÄ perskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ Å¡ilumos bazinės kainos ir karÅ¡to vandens kainos kintamosios dedamÄ sias, o Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į minėtÄ perskaičiavimÄ , privalo priimti sprendimus dėl permokų, jeigu tokios susidarytų, Å¡ilumos vartotojams grÄ Å¾inimo.

Tačiau tam, kad atsakovas įgytų teisę į Å¡ilumos bazinės kainos perskaičiavimÄ , jis turi bÅ«ti atsiskaitęs su ieÅ¡kove už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ . Tuo tarpu, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas su ieÅ¡kove bÅ«tų atsiskaitęs už ginčo laikotarpiu pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ . Taigi, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė, valstybėje jau yra sukurtas kompensacinis mechanizmas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija atlieka numatytas procedÅ«ras, todėl neegzistuoja net ir fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas.

25. Apeliantas skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovė nebuvo karÅ¡to vandens tiekėja. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apelianto argumentÄ , nes jis yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai teisingai iÅ¡spręsti, kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, jog nereiÅ¡kia atsakovui reikalavimo apmokėti už karÅ¡tÄ vandenį. Taigi, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog visi apelianto nurodomi argumentai, susiję su karÅ¡to vandens tiekimu, karÅ¡to vandens skaitiklių metrologine patikra, apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dais ir t. t., peržengia nagrinėjamos bylos ribas, todėl jų neanalizuoja ir atskirai dėl jų nepasisako.

26. Ginčo laikotarpiu (nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d.) (duomenys neskelbtini), Vilniuje name pirminė ieÅ¡kovė UAB ,,Vilniaus energija“ Å¡ilumos kiekį skirstė pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintÄ Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodÄ Nr. 5, kurie labiausiai atitiko faktinę namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Metodo Nr. 4 ir Metodo Nr. 5 taisyklės nustato Å¡ilumos kiekį skirstyti ir mokesčius skaičiuoti vertinant butų / patalpų naudingÄ jį plotÄ .

27. Byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčiu buvo atsakovas, todėl jis turi pareigÄ sumokėti už Å¡ilumos energijÄ bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui / Å¡ilumÄ bendrosioms reikmėms (CK 4.76 straipsnis, CK 4.82 straipsnis, Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, iki 2014 m. gruodžio 2 d. galiojusios redakcijos 25 straipsnis ir 29 straipsnio 3 dalis).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004, iÅ¡aiÅ¡kino, jog name gyvenantys asmenys turi dvejopÄ padėtį Å¡ilumos energijos vartojimo požiÅ«riu. IÅ¡ vienos pusės jie yra vartotojai, nes Å¡ilumos tiekėjas parduoda Å¡ilumos energijÄ kiekvienam iÅ¡ gyventojų suvartojimui buityje. Kartu jis yra Å¡ilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tokiu bÅ«du, namo butų (patalpų) savininkas, kaip namo bendrojo naudojimo patalpų bei įrenginių bendrasavininkis, privalo apmokėti dalį name suvartotos Å¡ilumos, nepriklausomai nuo jam nuosavybės teise priklausančių patalpų Å¡ildymo bÅ«do.

Ši name suvartotos šilumos dalis Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje įvardinta kaip šiluma, suvartota pastato bendrosioms reikmėms. Pastato bendrosioms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma, suvartota ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir bendrojo naudojimo įrenginiuose (šildymo sistemos paskirstymo vamzdynuose namo rūsyje, palėpėje ar kt. patalpose, stovuose ir t. t.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu; butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3, 5 dalys, 4.83 straipsnio 3 dalis).

Taigi, daugiabučio namo bendraturtis, ne tik kaip Å¡ilumos vartotojas, tačiau ir kaip namo bendrasavininkis, privalo vykdyti pareigÄ dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ .

29. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės specifika lemia, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali keisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės subjektai, nei bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Buto ar patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 579/2003).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/09, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Å iai taisyklei taikyti yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Pats bendro naudojimo objektų, tame tarpe ir tinklų, iÅ¡laikymas yra pagrįstas ne faktiniu naudojimu, o bendrÄ ja nuosavybe ir visų bendraturčiu prievole Å¡iÄ nuosavybe iÅ¡laikyti. Taigi atsakovas privalo mokėti už Å¡ilumos energijÄ , skirtÄ bendro naudojimo objektams iÅ¡laikyti, nes tai padeda iÅ¡saugoti bendrÄ jÄ nuosavybę.

31. Apeliantas taip pat teigia, kad Å¡ilumos tiekėja, ginčo laikotarpiu skirstydama Å¡ilumÄ , turėjo vertinti ir namo butų savininkams priklausančių asmeninio naudojimo sandėliukų, esančių rÅ«syje, plotÄ . Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.7 punktas nustato, jog bÅ«sto naudingas plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų bÅ«sto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, Å¡ildomų lodžijų ir kitų Å¡ildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas.

Ä® naudingÄ jį bÅ«sto plotÄ neįeina balkonų, terasų, rÅ«sių, neÅ¡ildomų lodžijų grindų plotas. Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.6 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos naudingas plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir Å¡iltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma; 145.2 punkte nurodyta, jog pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, iÅ¡skyrus kambarius, verslo patalpas, rÅ«sius (pusrÅ«sius) ir garažus, plotų suma; 145.4 punkte nurodyta, kad rÅ«sio (pusrÅ«sio) patalpų plotas skaičiuojamas pagal jų taktiÅ¡kÄ paskirtį, naudojamų tiesioginei rÅ«sio (pusrÅ«sio) paskirčiai – į rÅ«sio (pusrÅ«sio) plotÄ .

Taigi gyvenamojo namo rÅ«sio patalpų plotas į pastato naudingÄ plotÄ nėra įskaičiuojamas, atitinkamai ir rÅ«syje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali bÅ«ti įskaičiuoti į butų naudingus plotus.

32. Be to, apeliantas teigia, kad jam priklausiusio buto ir rÅ«syje esančių patalpų aukÅ¡tis yra nevienodas, todėl Å¡ilumos paskirstymas turėjo bÅ«ti atliekamas vertinant patalpų tÅ«rį. Kadangi namo rÅ«syje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali bÅ«ti įskaičiuoti į buto naudingÄ jį plotÄ , o byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje skirtųsi visų butų aukščiai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirminė ieÅ¡kovė tinkamai paskirstė Å¡ilumos energijÄ pagal nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ butų / patalpų plotÄ .

33. Apeliantas tvirtina, jog bylÄ nagrinėjęs teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo 10,27 EUR metinių materialiųjų palÅ«kanų už ginčo laikotarpį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK Å eÅ¡tos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki tariamos skolos už atsakovui nepatiektÄ Å¡ilumos energijÄ susidarymo metu), apibrėžiančios vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus, numato, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palÅ«kanos už laiku nesumokėtÄ sumÄ neskaičiuojamos (CK 6.360 straipsnio 5 dalis).

Taip pat, pasak apelianto, pirmos instancijos teismas neįvertino, kad palÅ«kanos paskaičiuotos nuo visos ieÅ¡kinio sumos, kuriÄ sudaro daug už kiekvienÄ mėnesį susidariusių skolų, o ne viena skola, todėl palÅ«kanos turėjo bÅ«ti skaičiuojamos nuo kiekvienos mėnesinės skolos atskirai, ir nepagrįstai netaikė 6 mėnesių senaties, kuriÄ taikyti prašė atsakovas.

34. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už Å¡ilumos energijÄ , pradinė ieÅ¡kovė, vadovaudamasi CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, turėjo teisę reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines materialiÄ sias palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d., kurios sudaro 10,26 Eur. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimÄ mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ .

Civiliniame kodekse preziumuojama, jog nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, todėl numatomas jų minimalus kompensavimas (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog Å¡ilumos energijos tiekimo santykiams CK 6.360 straipsnio 5 dalis, galiojusi ginčo laikotarpiu, negali bÅ«ti taikoma, kadangi minėta teisės norma buvo taikoma vienkartinio daiktų įsigijimo atveju. Tuo tarpu Å¡ilumos energija nėra daiktas, o Å¡ilumos tiekėjÄ ir vartotojÄ sieja ne vienkartiniai, bet tęstiniai santykiai.

36. Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties taikymo reikalavimui dėl materialiųjų palÅ«kanų priteisimo, kadangi CK 1.125 straipsnio 9 dalyje yra nustatytas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

37. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

38. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

39. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais nagrinėjamam ginčui teisingai iÅ¡spręsti. Jau minėta, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 25330/07). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Vilija Mikuckienė