ee8a4ae4-d744-4aae-bc03-7884697f53b1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr  Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-177/2018         Proceso Nr. 1-01-1-59580-2015-8  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)   1.1.8.1.1; 1.2.4.1.2.3; 2.1.7.4; 2.4.6.1                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  N U T A R T I S     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU          2018 m. liepos 5 d.        Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,             dalyvaujant prokurorei Jurgai ZieniÅ«tei, gynėjai Sofijai Kručienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. Å . pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausta laisvės atėmimu 3 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. IÅ¡ V. Å . priteista: Valstybinei ligonių kasai 3 017,66 Eur, valstybei 66,81 Eur proceso iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                           n u s t a t ė :                                                      I.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. V. Å . pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2015 m. spalio 26 d. apie 12.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia muÅ¡dama savo brolį V. I., t. y. suduodama jam vienÄ kartÄ Ä¯ galvos kairę pusę vandens semtuvu („rundeliu“), padarė nukentėjusiajam sužalojimus: kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumuÅ¡imÄ , galvos smegenų sukrėtimÄ , smegenų skysčio susikaupimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusį galvos smegenų suspaudimÄ , galvos smegenų dangalo uždegimÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame antakyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, veide, kraujosruvas kairės akies vokuose ir kaktos minkÅ¡tuose audiniuose, dėl to kraujui ir smegenų skysčiui (likvorui) iÅ¡siliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudus galvos smegenis, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y.

V. Å . tyčia sunkiai sutrikdė savo brolio V. I. sveikatÄ .                                                                               II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Nuteistoji V. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jÄ iÅ¡teisinti arba nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.2.1. Nuosprendis nepagrįstas, nes teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad ji padarė inkriminuotÄ nusikaltimÄ . 2.2.

Apeliantė neigia sumuÅ¡usi brolį. Ä®vykio dienÄ jie abu gėrė vynÄ , kurį ji parnešė iÅ¡ degalinės. Už vynÄ mokėjo brolio duota banko kortele. Ji nežino, kas sumušė brolį. Ä®vykio naktį nenakvojo namuose, o grįžusi namo rado brolį jau sumuÅ¡tÄ . IÅ¡ namo buvo paimtas dujų balionas ir televizorius. Ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesÄ , nes jai nusibodo nuolatiniai pareigÅ«nų klausinėjimai, todėl viskÄ iÅ¡galvojo. Parodymus tikrinant vietoje, taip pat nurodė iÅ¡galvotas aplinkybes.2.3.

Nuosprendyje nurodyta nukentėjusiÄ jÄ V. I. teisme parodžius, kad tėvas jai pasakė, jog jį sumušė „Vida su bernais“. Tačiau nuosprendyje nutylėta, kad teisiamojo posėdžio protokolo pabaigoje nukentėjusiosios parodymai įraÅ¡yti: „Tėtis sakė, kad kažkas su bernais, bet kas su bernais nesupratau. AÅ¡ klausiau kas sumušė. Jis atsakė, kad su bernais“. Nukentėjusioji V. I. aiÅ¡kino taip: „Ligoninėje tėvÄ lankiau aÅ¡, nes brolis yra iÅ¡vykęs. Ligoninėje su tėčiu kalbėjomės. Paklausiau, kas jį sumušė, bet jis pasakė, kad kažkas su bernais.

Daugiau jo neklausinėjau. Jis su manimi bendravo po operacijos“. Tokiu bÅ«du iÅ¡ nukentėjusiosios V. I. parodymų matyti, jog jos tėvÄ sumušė ne apeliantė. 2.4. Teisme apeliantė paaiÅ¡kino, kad ardė spintÄ ir ant durelių rado kraujo. Policijoje bei teisme prašė iÅ¡tirti kraujÄ . Gal broliui buvo trenkta su durelėmis, nes jos buvo iÅ¡laužtos, tačiau teismas jos praÅ¡ymÄ atmetė. Dėl to nebuvo galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti, kurioje patalpoje buvo sumuÅ¡tas brolis ir ar tikrai jį mušė spintos durelėmis.2.5.

Teismo posėdyje apeliantė ne kartÄ prašė jÄ patikrinti melo detektoriumi, tačiau Å¡is jos praÅ¡ymas taip pat atmestas. Jai buvo suvaržyta galimybė įrodyti savo nekaltumÄ .2.6. Jeigu kolegija nepatikės, kad ji tikrai nesužalojo savo brolio, praÅ¡o bent suÅ¡velninti bausmę. Pasižada tinkamai elgtis, susirasti darbÄ .                          III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Nuteistosios V. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegijos nuomone, V. Å . kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta skundžiamame teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ , paskyrė tinkamÄ bausmę.                                                       Dėl įrodymų vertinimo 6.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, jog ji padarė inkriminuotÄ nusikaltimÄ . 6.1. IÅ¡ BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, ir tai yra jo iÅ¡imtinė teisė bei pareiga. 6.2.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kiek ir kokių rÅ«Å¡ių įrodymų turi bÅ«ti surinkta, kad teismas galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra nusikalstama veika ir tÄ veikÄ padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiÅ¡kia, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas susiformuoja, teisėjams kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gautÄ informacijÄ , jÄ palyginus su iÅ¡ kitų Å¡altinių gauta informacija.

Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, bei nuspręsti, ar įrodymais gali būti pagrįstos išvados, ar jie turi būti atmesti. Tik teismas sprendžia, kokios aplinkybės yra reikšmingos ir kiek duomenų jam pakanka vidiniam įsitikinimui dėl visų konkrečioje byloje spręstinų klausimų (nusikaltimo sudėties, asmens kaltumo, bausmės ir kt.) suformuoti.  6.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo požymių. Teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Ä®rodymai gauti teisėtais bÅ«dais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. BylÄ nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . 6.4.

Nuteistosios V. Å . kaltę padarius jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ teismas pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais – nukentėjusiosios V. I., liudytojų A. K., R. Ž., A. V., A. V., K. U., V. P. ir kitų nuosprendyje aptartų liudytojų parodymais, pačios V. Å . pirminiais parodymais, apžiÅ«ros protokolų, specialisto iÅ¡vadų, ekspertizės akto duomenimis bei kitais įrodymais. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme tirti visi įrodymai, kuriais pagrįstas skundžiamas nuosprendis.6.5.

Jeigu apeliantė ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, dėl to nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimÄ , jei teismas motyvavo, kuo remdamasis jį priėmė. Tokie teismo motyvai skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti. Dėl to atmetami apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.6.6. Nuteistoji nurodo, kad teismo prašė iÅ¡tirti kraujÄ ant spintos durelių, jÄ pačiÄ patikrinti melo detektoriumi, tačiau Å¡ie praÅ¡ymai buvo atmesti, tuo buvo suvaržyta galimybė jai įrodyti savo nekaltumÄ . 6.6.1.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad proceso dalyvių teisė pateikti prašymus, iš jų ir prašymus atlikti tyrimo veiksmus, nėra absoliuti, nes tokios teisės įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek pateikti konkretūs prašymai gali turėti įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir išsiaiškinęs, ar jie turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui bei objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotas nutartis.

Teismas turi teisę atmesti tuos praÅ¡ymus, kuriais praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikÅ¡mės ar ryÅ¡io su byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-247/2011 ir kt.).                           6.6.2. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliantės praÅ¡ymai buvo apsvarstyti, dėl jų priimti procesiniai sprendimai (t. 4, b. l. 182;   t. 5, b. l. 22), todėl vien tai, jog nebuvo patenkinti apeliantės praÅ¡ymai, nereiÅ¡kia teismÄ pažeidus baudžiamojo proceso įstatymÄ ar jos procesines teises.6.6.3.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ pasisakė, jog tyrimas poligrafu (,,melo detektoriumi“) gali bÅ«ti priemonė bylos duomenims surinkti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tyrimo kryptis, strategijÄ , – pagalbinė priemonė sėkmingam ikiteisminiam tyrimui, tačiau ne veiksnys, lemiantis ar darantis įtakÄ teismo sprendimui, nes poligrafas yra žmogaus emocinę bÅ«senÄ fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimÄ , o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes.

Poligrafo naudojimo tvarkÄ , tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymÄ Å¡is tyrimo metodas bei jo rezultatai gali bÅ«ti naudojami, nustato Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas (toliau – Poligrafo naudojimo įstatymas). Pagal šį įstatymÄ toks tyrimas gali bÅ«ti atliekamas asmenims, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Todėl duomenų, gautų naudojant poligrafÄ kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas negalima pripažinti įrodymais, nes jie neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-697/2017,               2K-31-511/2018, 2K-166-699/2018).6.7.

Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tirdamas ir vertindamas įrodymus, atmesdamas apeliantės prašymus, pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.                                                                                Dėl V.

Å . kaltės 7. Nuteistoji pirmosios instancijos teisme neigė savo kaltę sumuÅ¡usi brolį tvirtindama, kad nežino, kas tai padarė, kadangi įvykio naktį namuose nenakvojo, o grįžusi namo rado brolį sumuÅ¡tÄ .7.1. Teisėjų kolegija atmeta tokius nuteistosios parodymus ir juos vertina kaip savo pačios ar kitų asmenų patarimu pasirinktÄ gynybos taktikÄ . 7.2. Teismas apklausė beveik dvideÅ¡imt liudytojų, nukentėjusiÄ jÄ V. I., vienokiu ar kitokiu bÅ«du žinojusių apie padarytÄ nusikaltimÄ arba turėjusių ryÅ¡ių su nuteistÄ ja ar nukentėjusiuoju V.

I.. Jų parodymai kartu su raÅ¡ytiniais bylos duomenimis – specialisto iÅ¡vadomis, ekspertizės aktu, apžiÅ«ros protokolais – sudaro įrodymų visetÄ , kuris neleidžia abejoti nuteistosios V. Å . kalte. Å ie įrodymai pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl nekartojami, o tik vertinami.7.3. Nėra pagrindo abejoti pačios nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 3, b. l. 141–142) jÄ smurtavus prieÅ¡ brolį ir į galvÄ sudavus vandens semtuvu (,,rundeliu“) todėl, kad, pritrÅ«kus iÅ¡gertuvėms pinigų, jis neleido parduoti televizoriaus ir dujų baliono.

Tokius parodymus V. Å . ne kartÄ pakartojo dalyvaujant gynėjai (t. 3, b. l. 161–162, 174–175), patvirtino parodymų patikrinimo metu (t. 3, b. l. 143–145). Savo kaltę ji pripažino ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 3, b. l. 157–159).7.3.1. Pirmosios instancijos teisme nurodytas nuteistosios parodymų pakeitimo motyvas (atsibodo visos apklausos, todėl anksčiau melavo ir viskÄ iÅ¡sigalvojo) yra neįtikinamas, kadangi ankstesnėse apklausose dalyvavo gynėjai. Byloje nėra duomenų, kad jie netinkamai atliko savo pareigÄ ir ginamajai nesuteikė teisinės pagalbos.

 7.4. Nuteistosios parodymus nuosekliai patvirtino V. Å . prieÅ¡ brolį panaudotÄ smurtÄ mačiusi liudytoja A. K.. Ji tai teigė tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 38, 43–45, 55–57), tiek pirmosios instancijos teisme. 7.5. Sesers smurtÄ prieÅ¡ brolį patvirtino, nors ir ne iÅ¡ karto, V. Å . draugas liudytojas A. S. (t. 2, b. l. 23–24). Pirmosios instancijos teisme liudytojas nurodė esÄ s jos sugyventinis ir atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. 7.6.

KitÄ dienÄ po įvykio į namus atvykus greitosios medicinos pagalbos medikei               R. Ž. pats nukentėjusysis V. I. į jos klausimÄ atsakė, jog jį sumušė sesuo. Tokiais liudytojos parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 155–156, 157–158) teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti.7.7. Liudytojas A. V., iÅ¡kvietęs greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , girdėjo, kÄ V. I. atsakė medicinos darbuotojai, ir tai patvirtino tiriant bylÄ (t. 1, b. l. 138–139).

Teisme jis neprisiminė savo ankstesnių parodymų, tačiau, juos perskaičius, patvirtino jų teisingumÄ . 7.8. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas A. V. ligoninėje bendravo su nukentėjusiuoju V. I. ir tiesiogiai iÅ¡ jo iÅ¡girdo, kad jį sumušė sesuo. Tai jis parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 174–175), ir teisme. 7.9. Kai kurie kiti teisme apklausti liudytojai įvykio aplinkybes girdėjo ne tiesiogiai patys, bet iÅ¡ kitų asmenų. Jų parodymai iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje ir vertinami kaip įrodymų viseto dalis.7.10.

Apeliantė savo skunde kritikuoja nuosprendyje įraÅ¡ytus nukentėjusiosios                   V. I. parodymus iÅ¡ tėvo ligoninėje girdėjus, jog jį sumušė ,,Vida su bernais“. Protokole tokių parodymų nėra, tėvas dukrai pasakęs, kad jį sumušė ,,kažkas su bernais“. IÅ¡ to nuteistoji daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiosios tėvÄ sumušė ne ji. 7.10.1. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Bylos medžiagoje iÅ¡ tiesų nėra užfiksuota nukentėjusiosios V.

I. parodymų tėvÄ sakius, kad jį sumušė ,,Vida su bernais“. Kita vertus, tai nepaneigia nuteistosios kaltės. 7.10.2. IÅ¡ liudytojos A. R., (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojos neurologės, parodymų teisme matyti, jog į ligoninės Priėmimo skyrių atvežto V. I. kalba, artikuliacija buvo neaiÅ¡ki dėl orientacijos susilpnėjimo. Ilgai negydant kraujo iÅ¡siliejimų, vystosi smegenų edema, dėl to gali pablogėti paciento bÅ«klė. 7.10.3. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 420/15 (10) duomenų (t. 1, b. l. 38–39) matyti, kad,     V.

I. pervežus į LSMUL Kauno klinikas, nuo 2015 m. lapkričio 4 d. jo bÅ«klė stabili, jis sÄ moningas, tačiau neorientuotas. Operuotas 2015 m. spalio 30 d. ir lapkričio 10 d. 7.10.4. Nukentėjusioji V. I. teisme parodė, jog su tėvu bendravo po operacijos. Vadinasi, tai galėjo bÅ«ti tik po 2015 m. spalio 30 d. 7.10.5. Å ioje nutartyje minėti liudytojai nuteistosios smurtÄ prieÅ¡ V. I. matė tiesiogiai arba su juo bendravo įvykio dienÄ ar viena diena vėliau. 7.10.6. Ä®vertinus gydytojos neurologės A.

R. parodymus apie atvežto ligonio sveikatos bÅ«klę ir specialisto iÅ¡vados Nr. G 420/15 (10) duomenis, tuo paaiÅ¡kinama, kodėl V. I. R. greitosios medicinos pagalbos medikei R. Ž. ir policijos pareigÅ«nui A. V. 2015 m. spalio 27 d. įvardijo jį sumuÅ¡usį asmenį, t. y. seserį, o maždaug po savaitės dukra su tėvu jau sunkiai galėjo susikalbėti, ji tik suprato, kad tėvÄ sumušė ,,kažkas su bernais“. 7.11. IÅ¡dėstyti argumentai teisėjų kolegijai leidžia neabejotinai teigti pirmosios instancijos teismÄ pagrįstai nustačius V.

Å . kaltę dėl V. I. sužalojimo. 7.12. Jau minėtos specialisto iÅ¡vados Nr. G 420/15 (10) duomenys įrodo, jog V. I. padarytas galvos sumuÅ¡imas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl to nuteistosios V. Å . nusikalstami veiksmai prieÅ¡ brolį teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .7.13. Bylos 2 tome esantys duomenys įrodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama versija, ar kartu su V. Å . smurtavo ir kiti asmenys. Å iai versijai nepasitvirtinus, ikiteisminis tyrimas dėl N. K., G.

K. ir E. A. nutrauktas (t. 2, b. l. 162–165).                              Dėl bausmės 8. Apeliantė skunde praÅ¡o suÅ¡velninti bausmę, nenurodydama jokių argumentų, kodėl paskirta bausmė yra netinkama ir į kÄ teismas neatsižvelgė. 8.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Å . paskirta teisinga bausmė, kuri nekeistina. 8.2. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų ir vadovautis bausmės paskirtimi, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei jos dydžio apskaičiavimo metodu, remdamasis BK 41, 54, 61 straipsniais. 8.3.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Ä®statymų leidėjas nurodė, jog skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta tokia bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. 8.4. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio          1 dalyje nurodyta, jog teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). 8.5. Už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikaltimÄ baudžiamajame įstatyme be jokių alternatyvų nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudaro septynerius metus. Nuteistajai V. Å . paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. 8.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė atsižvelgęs į tai, kad V. Å . padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), aptarė kaltininkės asmenybę – ji anksčiau du kartus teista, daugybę kartų bausta administracinėmis nuobaudomis, tačiau baudų nesumokėjo, registruota Darbo biržoje. Teismas nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltininkė nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dar kartÄ Ä¯ visa tai atsižvelgti ir tais pačiais motyvais Å¡velninti paskirtÄ artimÄ minimaliai bausmę. 8.7. Skundo argumentas, jog apeliantė pasižada tinkamai elgtis, susirasti darbÄ , atmetamas kaip deklaratyvus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ji turėjo galimybę tai padaryti iki nusikalsdama, tačiau girtavo, nekeitė visuomenėje nepriimtino gyvenimo bÅ«do.  8.8. Nustatyti skiriamos bausmės dydį yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡imtinė teisė.

Apeliacinės instancijos teismas suÅ¡velninti ar pagriežtinti bausmę gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. 8.9. Pirmosios instancijos teismas, net esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistajai V. Å . paskyrė žymiai mažesnę nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę. Å i bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės pavojingumÄ .

Taigi paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir nėra teisinių argumentų jos švelninti. 8.10. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvavo, kodėl V. Š. negali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 ar 75 straipsnių nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nurodytais motyvais, todėl jų nekartoja.  9. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso     326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             nuteistosios V. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                         Laima Garnelienė                                                                                                   Violeta Ražinskaitė                                                                                                   Linas Å iukÅ¡ta