2021-12-08 Nr. AB-26491-3-61-3-03509-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2363-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03509-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjui G. J. (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Ekoagros“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 21R-614(AG-519/02-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo Komisija panaikino Agentūros 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. BR6-3408163 (toliau – ir Agentūros sprendimas); 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Agentūra prašymą grindė šiais argumentais:

2.1. G. J. 2018 m. birželio 4 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška). Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) bei žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis.

2.2. Pareiškėjas Paraiškoje deklaravo 60,48 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotą – kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1 – susietajai paramai už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte gauti. 2018 m. rugsėjo 17 d. Agentūra atliko Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą, kurios ataskaitoje nurodyta, kad „Patikros metu nustatyta: šaltalankiai išnykę, lauke auga vienas kitas krūmelis. Eilutėse auga jauni medeliai, ne šaltalankiai. Pridedamos nuotraukos“, taigi tikrintame KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame G. J. deklaravo 60,48 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotą, nustatytas pasėlis – DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau), todėl vadovaujantis Taisyklių 7.13.3 punktu, laikoma, kad neteisingai buvo deklaruotas plotas susietajai paramai už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte gauti.

2.3. Įvertinus pareiškėjo deklaruotame lauke rastą pasėlį (DGP), patikros metu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 ploto dalyje G. J. nesilaikė Taisyklių 8.2 punkte nustatyto reikalavimo dėl pievų šienavimo. Kadangi patikros metu buvo nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 60,48 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotą, o nustatytas 60,48 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) plotas, 10 ha plote nesilaikoma Taisyklių 8.2 punkte nustatyto reikalavimo dėl šienavimo, vadovaujantis Taisyklių 99 punktu, laikoma, kad G. J. Paraiškoje buvo neteisingai deklaruotas 10 ha plotas.

2.4. Vertinant Paraišką, buvo nustatyta, jog pareiškėjas neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų plotą. Taisyklių 87 punkte yra įtvirtinta, jog „<...> Už laukus, įbraižytus KŽS, kurių GKODAS bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, tiesioginės išmokos neskiriamos“. Atsakovas neatliko Paraiškoje deklaruotų duomenų patikros, kadangi tie KŽS ar jų dalys, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, pateko į einamųjų metų palydovinių ir (arba) ortofotografinių vaizdų teritoriją (Taisyklių 84 p.). Vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis, buvo nustatyta, kad G. J. atitinkamuose KŽS deklaravo didesnį plotą, nei nustatytas nurodytas KŽS, kuris apima ir KŽS bl3, bl6 ir bl9 plotus. Administracinės patikros metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 60,48 ha, o pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktą informaciją buvo nustatytas netinkamas paramai plotas – 0,27 ha (0,15 ha bl3 plotas; 0,1 ha bl9 plotas; 0,02 ha bl6 plotas).

2.5. Įvertinus Patikros rezultatus ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktus duomenis dėl netinkamų paramai plotų deklaravimo, bendras nustatytas neteisingai deklaruotas plotas Paraiškoje yra 10,27 ha (10 ha plotas, kuriame nesilaikoma žemės ūkio veiklos kriterijaus, nustatyto Taisyklių 8.2 punkte, ir 0,27 ha nustatytas bl3, bl6, bl9 plotas). Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, buvo 60,48 ha, o dėl nustatyto Taisyklių 8.2 punkto reikalavimo nesilaikymo ir deklaruotų netinkamų paramai plotų nustatytas faktinis plotas yra 50,21 ha (60,48 ha – nustatytas neteisingai deklaruotas plotas 10,27 ha). Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 10,27 ha, t. y. daugiau nei 3 procentais (10,27 ha / 50,21 ha x 100 proc. = 20,454 proc.), todėl G. J. pagrindinė tiesioginė išmoka, vadovaujantis Taisyklių 93 punktu ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 640/2014) 19 straipsnio 1 dalimi, mokama už nustatytą faktinį tinkamą paramai plotą 50,21 ha, sumažintą 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. už 15,405 ha (10,27 ha x 1,5) plotą.

2.6. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte, buvo 60,48 ha, o vadovaujantis Taisyklių 7.13.3 punktu, nustatytas faktinis plotas tinkamas šiai paramai gauti yra 0 ha, taigi Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 60,48 ha, t. y. daugiau nei 50 procentų (100 proc.), todėl susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte, vadovaujantis Taisyklių 93 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalimi, nemokama, taip pat taikoma papildoma nuobauda – paramos mažinimas už 60,48 ha plotą.

2.7. Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi išimtinai tik viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Ekoagros“ 2018 m. rugsėjo 21 d. ekologinės gamybos tikrinimo protokolu Nr. PAG-U-18-02408, kuriame užfiksuota, jog „sklypas įveistas 2014 metais, atsodinta 2015 m. pavasarį ir rudenį. Atsodinta 2018 m. kovo 15–20 d. Tarpueiliai nušienauti, aplink augalus nešienauta, vyrauja nenušienautos miglinės žolės, šaltalankiai nederantys, skaičiuota tankumas, eilėse yra išnykusių, negyvybingų šaltalankių augalų, atžalų eilėse nėra“. VšĮ „Ekoagros“ augalų skaičiavimo akte nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 60,48 ha plote yra 300 vnt. šaltalankių/ha. Komisija sprendime taip pat pažymėjo, kad šaltalankių KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (60,48 ha plote) faktiškai buvo, jų tankumas 300 vnt./ha, taip pat patvirtina ir VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo rezultatai.

2.8. VšĮ „Ekoagros“ vykdo kitas funkcijas nei Agentūra ir patikrinimus atlieka pagal visai kitą metodiką, t. y. nevertina deklaruotų šaltalankių buvimo fakto visame įsipareigotame lauke. Atsakovas moka Europos Sąjungos paramą už visą deklaruotą plotą (šiuo atveju 60,48 ha), todėl visas pareiškėjo deklaruotas laukas turi būti tinkamai prižiūrėtas bei sutvarkytas, o vadovautis išimtinai tik VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo protokolais nėra tikslinga bei objektyvu, kadangi VšĮ „Ekoagros“ vertina lauko būklę ne visame deklaruotame plote, o tik keturiose vietose po 100 kv. m, todėl Komisija netinkamai įvertino bei ištyrė byloje esančius įrodymus.

2.9. Nesutiktina su ginčijamame Komisijos sprendime minimais argumentai, kad pareiškėjo deklaruotame lauke (60,48 ha) visgi yra šaltalankių, kurių tankis yra 300 vnt./ha, kadangi VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. gruodžio 28 d. sertifikavimo nutarimo išraše Nr. NUS-U-18-03543 yra nurodyta, jog „neatitinka augalų tankio reikalavimų“, todėl Komisijos argumentai nėra pagrįsti.

2.10. Paraiškoje G. J. įsipareigojo apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios, informuoti per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Taisyklėse taip pat numatyta, kad teisė į išmoką neprarandama, jeigu nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, apie minėtas aplinkybes raštu informuoja Agentūrą, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus (Taisyklių 97 p.). G. J. 2018 m. spalio 25 d. kreipėsi į jį su skundu „Dėl patikros vietoje rezultatų ir aplinkybių, sąlygojančių reikalavimų paramai gauti įvykdymą“ (reg. Nr. BR7-149). Pareiškėjo Agentūrai pateiktame skunde nurodytos aplinkybės, jog lauke 2018 m. pavasarį ir rudenį buvo pasodinti šaltalankių sodinukai, o po sodinimo naujai pasodinti šaltalankiai neprigijo dėl vyraujančios sausros, negali būti laikoma nuo G. J. valios nepriklausančia aplinkybe, kadangi apie tai, jog dalis šaltalankių sodinukų gali būti negyvybingi, pareiškėjas žinojo iki Agentūros patikros ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik jau po atliktos patikros. Jeigu pareiškėjas matė, jog vis dėlto naujai atsodinti šaltalankiai yra nederantys, yra išnykusių, negyvybingų medelių (aplinkybės užfiksuotos VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. rugsėjo 21 d. tikrinimo protokole), jis turėjo pareigą apie tai informuoti Agentūrą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakovo teisės aktų nustatyta tvarka apie tai neinformavo.

3. Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė prašyme išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

4. Pareiškėjas G. J. atsiliepime prašė atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir jam iš atsakovo priteisti patirtų išlaidų atlyginimą.

5. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

5.1. Savo valdomame ir Paraiškoje nurodytame lauke jis daugiamečių ganyklų-pievų neaugino, šios žemės ūkio naudmenos nedeklaravo ir nesiekė paramos būtent už daugiamečių ganyklų-pievų auginimą, taip pat jis neįsipareigojo laikytis teisės aktų reikalavimų, reguliuojančių daugiamečių ganyklų-pievų auginimą ir paramos už tai teikimą. G. J. nuo 2014 m. savo valdomame 60,48 ha ploto lauke augina šaltalankius, kaip žemės ūkio veiklos subjektas, dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programose pagal priemones „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“, „Žalinimo išmoka“, „Pagrindinė tiesioginė išmoka“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Išmoka už pirmuosius hektarus“, kasmet Agentūrai teikia atitinkamas paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius gauti ir kasmet (nuo 2014 m. iki 2017 m.) pagal minėtas paraiškas gaudavo paramą pagal visas minėtas programos priemones, išskyrus pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ būtent už šaltalankių auginimą.

5.2. Iš tiek iš Komisijos sprendimo aprašomosios, tiek iš motyvuojamosios dalių matyti, kokius įrodymus Komisija vertino. Faktą, kad pareiškėjo lauke augo šaltalankiai, Komisija nustatė ir vertindama Agentūros dokumentuose esančius prieštaravimus. Komisija pažymėjo, kad lieka neaišku, kaip Agentūros darbuotojas 2018 m. G. J. lauke galėjo aptikti 5 ir daugiau metų senumo ganyklas arba pievas, jeigu tiek 2016 m., tiek 2017 m. visame plote buvo aptikti šaltalankiai. 2018 m. atsakovo patikros vietoje ataskaitoje, lentelėje „Klausimai, atliekant patikrą pagal EKOL Ekologinis ūkininkavimas“, grafoje EKOLB.24.3, priešingai nei teigia atsakovas, jog ginčo lauke vyrauja nešienautos daugiametės pievos, nurodyta, kad ginčo lauke visa žalioji masė yra arba išvežta, arba sudėta į kūgius ar supresuota, arba susmulkinta ir tolygiai paskleista visame lauko plote. Be to, ne tik Agentūros tikrintojas tokių penkiamečių ir senesnių ganyklų arba pievų tame pačiame pareiškėjo lauke neaptiko ankstesniais metais, bet ir VšĮ „Ekoagros“ tikrintojai jų neaptiko nei 2014 m., nei 2015 m., nei 2016 m., nei 2017 m., nei 2018 m.

5.3. Tiek VšĮ „Ekoagros“ nustatytas, tiek Komisijos patvirtintas šaltalankių tankis (300 vnt./ha) yra pakankamas paramai pagal priemonę „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“ gauti. Sąvoka „neatitinka augalų tankio reikalavimų“, įrašyta VšĮ „Ekoagros“ patikros protokole, reiškia, kad šaltalankių tankis nėra pakankamas paramai pagal kitą priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ gauti, bet ne pagal priemonę „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“. Pareiškėjas nuolat siekė ir paramos pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, tam jis papildomai pirkdavo bei sodindavo šaltalankių sodinukus, taip siekė šaltalankių tankio padidinimo iki 750 vnt./ha, tačiau dalis papildomai įsigytų (25 000 vnt.) ir pasodintų šaltalankių sodinukų dėl sausros neprigijo, tačiau kiti, pasodinti anksčiau, visada buvę gyvybingi, t. y. ginčo lauke nuolat buvo išlaikytas paramai pagal kitas priemones gauti pakankamas būtent gyvybingų šaltalankių tankis – 300 vnt. ir daugiau/ha.

5.4. Yra sukuriamos atitinkamos metodikos, kurių pagalba galima apytiksliai nustatyti augalų tankį lauke per trumpesnį optimalų laiką. Viena tokių metodikų yra VšĮ „Ekoagros“ tikrintojo panaudota augalų tankio nustatymo metodika, kurios pagalba minėtos institucijos specialistai apskaičiavo 300 vnt./ha šaltalankių tankį ginčo lauke. Nors atsakovas teigė, kad ši metodika nėra visiškai objektyvi ir tiksli, tačiau tokios metodikos, patvirtintos administraciniu aktu, jis neginčijo ir nepateikė jokių argumentų, kodėl būtent jo tikrintojų naudojama metodika yra pranašesnė, tikslesnė, objektyvesnė. Agentūra pažymėjo, kad jos tikrintojas nenustatinėjo augalų tankio ginčo lauke, o tik vertino deklaruoto lauko būklę iš visų kraštinių ir tokiu būdu per septynias valandas trukusią patikrą vietoje užfiksavo, kad didžiojoje 60,48 ha ploto lauko dalyje šaltalankiai yra išnykę.

5.5. Agentūra prašyme teismui taip pat nurodė, kad norint gauti paramą už vaisių ir uogų auginimą, yra būtina laikytis Taisyklių reikalavimų dėl vaismedžių eilių pločio (Taisyklių 7.14 p.) bei negyvų vaismedžių pašalinimo (Taisyklių 8.6 p.). Nei rašte G. J. (2018 m. spalio 24 d. raštas), nei 2019 m. liepos 4 d. sprendime, nei ginčą nagrinėjant Komisijoje atsakovas šių argumentų neišsakė ir pozicijos šiais argumentais aktualiame ginče negrindė; Agentūra šiuos argumentus nurodo tik dabar, o tai pagrindžia, jog ji netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo Paraišką bei priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų neatitinkantį sprendimą.

5.6. Atsakovo nurodytos Taisyklių redakcijos, patvirtintos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-188, nėra, šiuo 2019 m. balandžio 1 d., o ne 2018 m. birželio 1 d., kaip nurodė Agentūra, priimtu įsakymu buvo patvirtinti tam tikri Taisyklių pakeitimai, po kurių su tais pakeitimais galiojo Taisyklių redakcija, patvirtinta 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-959; toje redakcijoje minėtais klausimais nustatytas teisinis reguliavimas yra iš esmės patikslintas ir įtvirtintas Taisyklių 6.5 bei 12 punktuose, o atsakovo nurodyto 7.14 punkto apskritai nėra, be to, 8.6 punkte reguliuojamas ne vaismedžių, kaip nurodė Agentūra, bet pievų (GPŽ) auginimas. Toks Taisyklėse įtvirtintas reguliavimas, susijęs su reikalavimais pašalinti negyvus vaismedžius, galiojo ir Komisijai apskųsto atsakovo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo priėmimo metu.

5.7. Paraiškos pateikimo dieną (2018 m. birželio 4 d.) galiojo Taisyklių redakcija su vėlesniais pakeitimais, patvirtinta 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-763. Toje redakcijoje įtvirtinti reikalavimai dėl eilių pločio (7.14 p.) ir dėl negyvų vaismedžių pašalinimo (8.6 p.), tokie, kokius nurodė atsakovas prašyme teismui.

5.8. Paraiškos pateikimo metu ir Komisijos nagrinėto Agentūros sprendimo priėmimo metu galiojant skirtingoms Taisyklių redakcijoms, galiojo skirtingas teisinis reguliavimas ir tas reguliavimas yra skirtingas ne savo esme (visada buvo reikalaujama pašalinti negyvus vaismedžius), o savo aiškumu bei išbaigtumu; pavyzdžiui, Paraiškos pateikimo dieną galiojusios Taisyklių redakcijos 8.6 punktas buvo išdėstytas taip: „soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas“.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, tuo metu buvo neaišku, iki kada privalu pašalinti negyvus vaismedžius (vaismedžiai neprigyja ir numiršta skirtingu laiku), kiek jų turi būti pašalinta, koks laukas, turintis negyvų vaismedžių, laikomas netinkamu ir panašiai. Ginčo lauko patikrinimo metu ir Komisijos išnagrinėto atsakovo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo priėmimo metu šis teisinis reguliavimas jau buvo ištaisytas, tapo išsamesnis, aiškesnis – atitinkamos Taisyklių redakcijos 6.5 punkte nustatyta, kad „sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai:

OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, SMD, AKT, RŠT), nušienauti ne mažiau kaip vieną kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., taip pat iki šios datos būtina pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas“, o Taisyklių 12 punkte patikslinta, kad „Sodų ir uogynų plotai laikomi neatitinkančiais reikalavimų, kaip numatyta taisyklių 6.5 papunktyje, jeigu iš deklaruojamų laukų tebėra nepašalinti negyvi vaismedžiai ir (arba) vaiskrūmiai ar jų liekanos.

Laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra nepašalintų negyvų vaismedžių ir (arba) vaiskrūmių, jeigu tokius vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius galima priskirti prie grupių (trijų ir daugiau vienetų, esančių greta vienas kito). Būtina išmatuoti ir įvertinti (susumuoti) bendrą neatitikčių plotą lauke. Jeigu nustatoma, kad neatitiktis užima daugiau nei 50 proc. ploto, laikoma, kad šis plotas yra ganykla arba pieva“. Taigi, kaip nustatyta pastarajame Taisyklių punkte, ne bet koks laukas laikomas turinčiu nepašalintų negyvų vaismedžių, o tik toks, kai jų yra trijų ir daugiau vienetų, esančių greta vienas kito, ir tai turi būti nustatoma ne bet kaip, o vadovaujantis to paties Taisyklių 12 punkto nuostatomis – išmatuojant bendrą neatitikčių plotą bei lauko plotą ir įvertinant neatitikties užimamą ploto dalį procentais.

Agentūra nurodytų aplinkybių akivaizdžiai visiškai nevertino, laikydamasi pozicijos, kad ginčo lauke apskritai jokių (netgi negyvybingų) šaltalankių nėra, o auga daugiametės ganyklos-pievos, ir už tai pareiškėjui skyrė paramą, atsakovas nematavo jokių neatitikties plotų ir nenustatinėjo jų santykio.

5.9. Nėra ginčo, kad 2018 m. egzistavusi sausra, 2018 m. liepos 4 d. visoje Lietuvoje oficialiai buvo paskelbta apie šią ekstremalią situaciją. G. J. apie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybes Agentūra 2018 m. spalio 24 d. raštu „Dėl patikros vietoje rezultatų ir aplinkybių, sąlygojančių reikalavimų paramai gauti įvykdymą“ informavo tinkamai, laikydamasis Taisyklių 90 punkto nuostatų.

6. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė atsiliepime į prašymą išdėstytus argumentus ir prašė atsakovo prašymo netenkinti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ prašė sprendimą dėl atsakovo prašymo priimti teismo nuožiūra.

8. VšĮ „Ekoagros“ paaiškino, kad 2014 m. balandžio 25 d. G. J. ir VšĮ „Ekoagros“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ekologinės gamybos serifikavimo“, pagal kurią pareiškėjas užsakė, jog VšĮ „Ekoagros“ atliktų jo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jeigu vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad G. J. ekologinės gamybos ūkio subjekto kasmetinis patikrinimas buvo atliktas 2018 m. rugsėjo 21 d. Kasmetinio patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad 2018 m. birželio 4 d. Paraiškos duomenys atitinka realią situaciją ūkyje, o patikrinimo metu pateikta 2018 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjas iš ūkininko D. B. įsigijo 25 000 vnt. „Ščerbinka“ veislės šaltalankių. VšĮ „Ekoagros“ teigė, kad ekologinės gamybos ūkio laukų aprašyme nurodyta, kad laukas Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), auginami žemės ūkio augalai – šaltalankiai, įveistas 2014 m., atsodinta 2015 m. pavasarį ir rudenį; atsodinta 2018 m. kovo 15 / 20 d. Nurodė, kad tikrinimo metu buvo nustatyta, jog tarpueiliai nušienauti, aplink augalus nešienauta, vyrauja nenušienautos miglinės žolės, šaltalankiai nederantys, skaičiuota tankumas, eilėse yra išnykusių, negyvybingų šaltalankių augalų, atžalų eilėse nėra. Tikrinimo metu buvo pamatuotas augalų tankis ir nustatyta, kad šaltalankių tankis – 300 vnt./ha – neatitinka žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių 45.4 punkto reikalavimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad atsižvelgus į tai bei į faktines patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, VšĮ „Ekoagros“2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. LSK-U-18-10763 buvo pritaikyta I lygio neatitiktis-įspėjimas ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 sertifikuojant buvo įvardytas kaip neatitinkantis augalų tankio reikalavimų.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu atsakovo prašymą tenkino: Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 21R-614(AG-519/02-2019) panaikino, o pareiškėjo G. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. pateikė Paraišką, kurioje deklaravo, jog 60,48 ha ploto lauke augina šaltalankius (kodas ŠAU) ir pageidauja gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“, „Žalinimo išmoka“, „Pagrindinė tiesioginė išmoka“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Išmoka už pirmuosius hektarus“. Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyrius 2018 m. rugsėjo 17 d. atliko Paraiškos patikrą vietoje, kurios metu nustatė, jog G. J. lauke deklaruotos naudmenos – šaltalankių (ŠAU) neaptikta, o rasta kita naudmena – daugiametės ganyklos – pievos (DGP). 2018 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjo valdą patikrino VšĮ „Ekoagros“ bei surašė augalų tankumo skaičiavimo aktą. Atsakovas 2019 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3408163 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame buvo konstatuota, kad G. J. priklauso dalis tiesioginių išmokų, tačiau mokamų ne už deklaruotus šaltalankius, o už faktiškai valdoje esančias daugiametes žoles, t. y. ganyklas-pievas. Atsakovas sprendimu už deklaruoto šaltalankių ploto 60,48 ha šimtaprocentinį neatitikimą pareiškėjo atžvilgiu pritaikė ir ilgalaikę sankciją už padarytus pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateiktas G. J. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti apie pareiškėjui iš Agentūros pervestą paramos sumą. Teismas nurodė, kad Komisija 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu panaikino Agentūros sprendimą bei įpareigojo atsakovą G. J. Paraišką vertinti iš naujo.

12. Aptaręs pagrindinius atsakovo prašymo ir pareiškėjo atsiliepimo į jį argumentus bei pacitavęs Taisyklių 3.22, 3.31, 7.13.3, 8.6, 14, 33, 97 ir 109 punktų nuostatas, teismas akcentavo, kad parama pagal Paraišką gali būti mokama tik už deklaruotą plotą, kuris atitinka paramos skyrimo kriterijus.

13. Teismas nustatė, kad G. J. nuo 2014 m. augina šaltalankius ir dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“, „Žalinimo išmoka“, „Pagrindinė tiesioginė išmoka“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Išmoka už pirmuosius hektarus“. Jis kasmet Agentūrai teikia atitinkamas paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius ir kasmet (nuo 2014 m. iki 2017 m.) pagal minėtas priemones gaudavo paramą pagal visas minėtas programos priemones, išskyrus pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Teismas pažymėjo, kad ir kaip kasmet, siekdamas gauti paramą, pareiškėjas Paraiškoje deklaravo, kad jis 60,48 ha ploto lauke augina šaltalankius (kodas ŠAU) ir pageidauja gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“, „Žalinimo išmoka“, „Pagrindinė tiesioginė išmoka“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Išmoka už pirmuosius hektarus“. 2018 m. rugsėjo 17 d. Agentūra atliko Paraiškos patikrą vietoje ir G. J. pateikė jos ataskaitą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo lauke deklaruotos naudmenos – šaltalankių (ŠAU) – nebuvo aptikta, o rasta kita naudmena – daugiametės ganyklos-pievos (DGP). Praėjus kelioms dienoms po minėtos atsakovo patikros vietoje, 2018 m. rugsėjo 21 d. tą pačią pareiškėjo valdą vietoje patikrino žemės ūkio sertifikavimo įstaiga VšĮ „Ekoagros“. Šios patikros rezultatai atsispindi 2018 m. rugsėjo 21 d. VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-U-18-02408 ir 2018 m. rugsėjo 21 d. VšĮ „Ekoagros“ augalų tankumo skaičiavimo akte, juose teisės aktų pažeidimai nebuvo nustatyti.

14. Teismas pažymėjo, kad G. J., susipažinęs su Agentūros ir VšĮ „Ekoagros“ patikrų rezultatais bei nesutikdamas su atsakovo išvadomis, 2018 m. spalio 24 d. Agentūrai įteikė raštą „Dėl patikros vietoje rezultatų ir aplinkybių, sąlygojančių reikalavimų paramai gauti įvykdymą“, kuri atsakydama į minėtą pareiškėjo raštą, pažymėjo, jog atsakovo tikrintojas patikrą atliko tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Agentūra 2019 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą neskirti jokios paramos bei pritaikė ilgalaikes sankcijas (20 826,91 Eur) už padarytus pažeidimus. Teismas nurodė, kad G. J. kreipėsi į atsakovą ir prašė išsamiau paaiškinti, tada Agentūrą minėtą sprendimą panaikino ir priėmė kitą sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjui priklauso dalis tiesioginių išmokų, tačiau mokamų ne už deklaruotus šaltalankius, o už faktiškai valdoje esančias daugiametes žoles bei už deklaruoto šaltalankių ploto 60,48 ha šimtaprocentinį neatitikimą, atsakovas pareiškėjo atžvilgiu pritaikė ilgalaikę sankciją.

15. Teismas nustatė, kad atsakovas Paraiškos administravimo metu atliko G. J. ūkio patikrą ir nurodytuose KŽS nustatė neatitikimus: tikrintame KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 60,48 ha šaltalankių uogynus: „šaltalankiai išnykę, lauke auga vienas kitas krūmelis. Eilutėse auga jauni medeliai, ne šaltalankiai“, taigi, nustatytas pasėlis – DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau), vadovaujantis Taisyklių 7.13.3 punktu, laikoma, kad neteisingai deklaruotas plotas susietajai paramai už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte gauti. Įvertinus pareiškėjo deklaruotame lauke rastą pasėlį (DGP), patikros metu buvo nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 ploto dalyje jis nesilaikė Taisyklių 8.2 punkte nustatyto reikalavimo dėl pievų šienavimo. Kadangi patikros metu buvo nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame G. J. deklaravo 60,48 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotą, o nustatytas 60,48 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) plotas, 10 ha plote nesilaikoma Taisyklių 8.2 punkte nustatyto reikalavimo dėl šienavimo, vadovaujantis Taisyklių 99 punktu, laikoma, kad Paraiškoje neteisingai deklaruotas 10 ha plotas. Taip pat vertinant Paraišką buvo nustatyta, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų plotą; Taisyklių 87 punkte nustatyta, kad „<...> Už laukus, įbraižytus KŽS, kurių GKODAS bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, tiesioginės išmokos neskiriamos“.

16. Teismas pažymėjo, kad pateikti duomenys patvirtina, jog Agentūra, atlikdama patikrą vietoje, pagrįstai nustatė, jog šaltalankiai yra išnykę, lauke auga vienas kitas krūmelis; eilutėse auga jauni medeliai, tačiau ne šaltalankiai. Minimo lauko faktinė būklė buvo užfiksuota nuotraukose, iš kurių, teismo nuomone, aiškiai matosi, jog šaltalankiai yra išnykę; nuotraukose nurodyta fotografavimo kryptis ir data, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka G. J. žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižyto lauko duomenis.

17. Teismas nurodė, kad atsakovo papildomai į bylą pateiktas įrodymas – 2019 m. rugsėjo 17 d. tikrintojų darytas vaizdo įrašas – bei teismo posėdyje apklausto tikrinimą atlikusio S. P. paaiškinimai taip pat patvirtina Agentūros nustatytą aplinkybę, jog ginčo lauke auga tik vienas kitas krūmelis, didžioji jų dalis yra sudžiūvę ir likę tik įbesti kuoliukai. Teismas pažymėjo, kad liudytojas S. P. paaiškino, jog apžiūrėjus visą lauką, buvo nustatyta, kad tarpueiliai nušienauti, tačiau lauke vyrauja įbesti kuoliukai, be jokių sodinukų. Be to, Agentūra pateikė išrašus iš jos Plotinių priemonių informacinės sistemos, kurie taip pat patvirtina atsakovo poziciją, kadangi 2019 m. tame pačiame ginčo lauke (60,48 ha) jau auginamas pasėlis – grikiai, o 2020 m. – juodasis pūdymas.

18. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas remiasi VšĮ „Ekoagros“ atliktu augalų tankumo skaičiavimo aktu, kuriame nustatytas 300 vnt./ha faktinis augalų skaičius. VšĮ „Ekoagros“ akte įrašyta: „pasodinta 2014 metais, yra atsodintas 2015-04-02 ir 2015-10-11. Tarpueiliai nušienauta, eilėse tarp augalų ir aplink augalus nešienauta, vyrauja nešienautos miglinės žolės, šaltalankiai nederantys, skaičiuota tankumas, eilėse yra išnykusių, negyvybingų šaltalankių augalų, šaltalankių atžalų eilėse nėra“. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad G. J. turėjo pareigą laikytis Taisyklių 8.6 punkto nuostatos ir privalėjo iš deklaruojamo lauko pašalinti negyvus vaismedžius bei jų liekanas, tuomet galbūt VšĮ „Ekoagros“ nebūtų suskaičiavusi 300 vnt./ha.; taip pat Agentūra pagrįstai atkreipė dėmesį, kad VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. gruodžio 28 d. sertifikavimo nutarimo išraše Nr. NUS-U-18-03543 yra nurodyta, jog „neatitinka augalų tankio reikalavimų“.

19. Pateikdamas argumentus dėl pareiškėjo teiginių, kad VšĮ „Ekoagros“ augalų skaičiavimo akte užfiksuoti kitokie duomenys, nei nustatė atsakovas, teismas pažymėjo, jog vadovaujantis žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, VšĮ „Ekoagros“ yra pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas, o Agentūra yra akredituota institucija, skirstanti Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšas, privalanti užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, kad parama būtų skiriama pareiškėjams, kurie laikosi prisiimtų įsipareigojimų Taisyklėse. Be to, VšĮ „Ekoagros“ patikrinimus atlieka pagal visai kitą metodiką, t. y. nevertina deklaruotų šaltalankių buvimo fakto visame įsipareigotame lauke. Augalų tankumo skaičiavimo procedūros, patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 (VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-22 redakcija), 3.5 skyriuje reglamentuotas „Medžių tankumo sodų ir uogynų nustatytas plotas“.

20. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2018 m. buvo sausra, o 2018 m. liepos 4 d. visoje Lietuvoje oficialiai buvo paskelbta apie šią ekstremalią situaciją. Teismas nurodė, kad G. J. teigimu, jis apie force majeure aplinkybes atsakovą 2018 m. spalio 24 d. raštu informavo tinkamai, laikydamasis Taisyklių 90 punkto nuostatų, tačiau teismas pritarė Agentūros teiginiui, jog Paraiškoje pareiškėjas įsipareigojo apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios, informuoti per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto; Taisyklėse taip pat numatyta, kad teisė į išmoką neprarandama, jeigu nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, raštu praneša Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus (Taisyklių 97 p.).

21. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog G. J. jam pateiktame skunde nurodytos aplinkybės, kad lauke 2018 m. pavasarį ir rudenį buvo pasodinti šaltalankių sodinukai, o po sodinimo naujai pasodinti šaltalankiai neprigijo dėl vyraujančios sausros, negali būti laikoma ne nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, kadangi apie tai, jog dalis šaltalankių sodinukų gali būti negyvybingi, G. J. žinojo iki Agentūros patikros ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik jau po atliktos patikros; jeigu pareiškėjas matė, kad vis dėlto naujai atsodinti šaltalankiai yra nederantys, yra išnykusių, negyvybingų medelių (aplinkybės, užfiksuotos VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. rugsėjo 21 d. tikrinimo protokole), turėjo pareigą apie tai informuoti atsakovą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau jis Agentūros teisės aktų nustatyta tvarka apie tai neinformavo.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, įrodinėdamas jog egzistavo force majeure aplinkybės, dėl kurių poveikio priemonių taikymas nėra galimas, turėjo pateikti tai patvirtinančius konkrečius įrodymus, patvirtinančius klimato sąlygų žalingą poveikį ginčo lauke pasodintiems sodinukams (visame plote ar jo dalyse / dalyje); tokie įrodymai galėtų būti sausros lygio matavimų duomenys, taip pat šilumos ir staigių atšalimų amplitudės. Teismas sprendė, kad deklaratyvūs G. J. teiginiai, nepateikus jokių konkrečių įrodymų, nėra pagrindas pripažinti force majeure aplinkybių egzistavimą.

23. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-9-968/2020 pažymėjo, jog paramos gavėjai, pildydami paraiškas, prisiima ilgalaikius įsipareigojimus, be kita ko, susijusius ir su galimų poveikio priemonių jiems taikymu; Agentūra, administruodama pareiškėjui suteiktą paramą, gali taikyti tik paraiškos pateikimo metu teisės aktuose nustatytas poveikio priemones.

24. Teismas nurodė, kad G. J., pateikdamas Paraišką, patvirtino, jog yra susipažinęs su Taisyklėmis (Paraiškos III dalies 1 punktas), o Taisyklių 33 punktas nustato, jog pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros / patikrinimo vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanas, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Tokiu atveju, jeigu patikros vietoje metu atsakovo darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra, – pasėlio liekanas), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra, – pasėlio liekanos), būtų priskiriamas tai pačiai klasifikatoriaus pasėlių grupei ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pateikdamas Paraišką ir žinodamas, jog dalis sodinukų gali būti neprigiję, G. J. privalėjo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų visame Paraiškoje deklaruoto lauko plote deklaruotą pasėlį (šaltalankius).

25. Teismas nuomone, Agentūros sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiems teisės aktams keliamus reikalavimus, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis; šiame sprendime pateikta situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali. Teismas sprendė, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą 2019 m. liepos 4 d. sprendimą „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, todėl jis buvo paliktas nepakeistas, Komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. 21R-614(AG-519/02-2019) panaikintas, o pareiškėjo G. J. skundas atmestas kaip nepagrįstas; pareiškėjui taip pat nebuvo priteistos bylos nagrinėjimo išlaidos.

26. Teismas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III. 27. Pareiškėjas G. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat prašo jam iš Agentūros priteisti 1 411,25 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų.

28. G. J. nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jį priėmęs teismas akivaizdžiai pažeidė tyrimo ir betarpiškumo principus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str., 78 str.), visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str.), įrodymų vertinimo taisykles (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str., 80 str.). Be to, skundžiamas teismo sprendimas neatitinka ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 87 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų.

29. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis iš esmės vien tik atsakovo argumentais, kurių dalis į skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį buvo perkelti pažodžiui iš Agentūros procesinių dokumentų, ir vertino tik tuos byloje esančius įrodymus, kurie yra palankūs atsakovui, bei į G. J. argumentus iš esmės neatsakė.

30. Pareiškėjas pažymi, kad nurodyti pažeidimai teismo buvo padaryti nepaisant ir to, jog šį ginčą jau buvo išnagrinėjusi Komisija, kurios atitinkamas sprendimas buvo ir yra nagrinėjamoje byloje. Be to, argumentus ir įrodymus taip pat teikė trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“, tačiau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje absoliučiai nepateikiama motyvų ne tik dėl G. J. argumentų, bet ir dėl Komisijos sprendime nurodytų argumentų, faktinių aplinkybių vertinimo, teisinio argumentavimo, Komisijos padarytų išvadų, nei dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų ir kitų įrodymų. Nors teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra paminėti pareiškėjo argumentai, kaip ir kai kurie jo bei VšĮ „Ekoagros“ pateikti įrodymai, paminėtas ir Komisijos sprendimas, tačiau visa tai tiesiog pažodžiui buvo perkelta iš sprendimo aprašomosios dalies; teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje absoliučiai nėra pateikta jokio šių įrodymų ir argumentų vertinimo, t. y. nėra nurodyta, kodėl jie atmetami, kodėl yra nepagrįsti ir / ar neteisėti, nenurodoma, kad galbūt jie nėra susiję su nagrinėjamu ginču, galbūt nėra teisiškai reikšmingi ir panašiai, taip pat nėra pateikta jokio jų palyginimo su atsakovo pateiktais įrodymais ir argumentais, su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. G. J. nuomone, vien tik argumentų ir įrodymų išvardijimas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, juos iš esmės pažodžiui perkeliant iš to paties sprendimo aprašomosios dalies, nepateisina skundžiamo teismo sprendimo atitikties teisėtumo reikalavimams, įtvirtintiems Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 87 straipsnio 4 dalies 3 punkte, ir negali sudaryti įspūdžio, kad teismas tinkamai įvykdė pareigą tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išklausyti visų proceso šalių paaiškinimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str. 2 d., 78 str. 1 d.), argumentuotai pasisakyti, kodėl absoliučiai nesivadovaujama kitų proceso dalyvių įrodymais, bei kodėl visiškai nėra vertinami ginčą išnagrinėjusios institucijos argumentai ir išvados.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad tai, jog sprendime nebuvo įvertinti visi argumentai, pripažino ir pats jį priėmęs teismas, pažymėjęs, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismui neprivalu detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. G. J. nuomone, teismas arba netinkamai suprato minėtą teismų suformuotą praktiką arba ja piktnaudžiavo, netinkamai, galbūt pernelyg plečiamai ją išaiškindamas. Nors egzistuoja situacijos, kai proceso dalyviai išsako argumentus ir pateikia įrodymus, kurie būna arba teisiškai nereikšmingi, arba nesusiję su nagrinėjamu ginču, arba neatitinkantys leistinumo reikalavimų, todėl tą ginčą nagrinėjantis teismas neprivalo detaliai dėl jų pasisakyti, tačiau teismas visada privalo paaiškinti, dėl kokių priežasčių tokių argumentų ir įrodymų nevertino arba kodėl juos atmetė. Pareiškėjas pažymi, kad jis rungėsi su atsakovu, rinko, rengė ir teismui teikė įrodymus bei argumentus, visi jie buvo teismo priimti, tačiau nebuvo įvertinti. Negavęs atsakymų į iškeltus klausimus, G. J. nesuprato, kodėl negavo paramos, ką padarė ne taip, ką ateityje turėtų daryti kitaip, ypač kai aktualų jo elgesį pagrįstu, teisėtu ir tinkamu pripažino kita valstybės institucija – Komisija.

32. Iš teismo sprendimo turinio pareiškėjui taip pat nėra aišku, kodėl jis panaikino Komisijos sprendimą, kokią reikšmę ir prasmę turėjo ginčo ikiteisminis nagrinėjimas; panašų teisinį neužtikrintumą teismo sprendimas sukelia ir kitiems tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose dalyvaujantiems subjektams, ypač paramos siekiantiems ūkininkams, kadangi skundžiamas teismo sprendimas yra ir formuojamos Lietuvos administracinių teismų praktikos dalis.

33. G. J. akcentuoja, kad faktinės aplinkybės, kokia žemės ūkio naudmena augo pareiškėjo valdoje patikrų metu – 2018 m. rudenį, yra viena svarbiausių šiame ginče, kadangi nuo to priklauso, kokia parama jam priklausytų. Pareiškėjas teigia, kad pateikti įrodymai nėra vienareikšmiški, sukelia abejonių jų patikimumu, yra prieštaringi (skirtingi Agentūros ir VšĮ „Ekoagros“ specialistų paaiškinimai, skirtingos Komisijos ir teismo nuotraukų interpretacijos), tačiau teismas to nevertino, prieštaravimų neužfiksavo ir nesiėmė jokių priemonių jiems pašalinti.

34. Pareiškėjas pažymi, kad teismas vertino tik VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokolas dalį, kurioje kalbama apie eilėse esančius išnykusius, negyvybingus šaltalankių augalus, tačiau minėtame protokole yra nurodyta ne tik, kad ne visi šaltalankiai prigiję, bet kad dalis jų yra atsodinta, taip pat nurodyta, kad Paraiškoje pateikti duomenys atitinka realią situaciją ūkyje, protokole netgi nurodyta, kokie šaltalankiai pasodinti (pareiškėjo iš ūkininko D. B. nupirkti 25 000 vnt. šaltalankių moteriškų „Ščerbinka“ veislės medelių). Protokole, lentelėje (2.3) taip pat yra aprašyta lauko būklė, pažymint, kad šaltalankiai pasodinti 2014 m., 2015 m. pavasarį ir rudenį atsodinti, taip pat atsodinti 2018 m. kovo 15–20 d., tarpueiliai nušienauti, augalų atžalų eilėse nėra. Protokolo priede – augalų tankio skaičiavimo akte – pažymėta, kad būtent gyvybingų šaltalankių tankis lauke yra 300 vnt./ha. Pareiškėjas akcentuoja, kad ne kartą atkreipė dėmesį, jog toks šaltalankių tankis yra pakankamas paramai gauti, toks augalų tankis buvo ir 2017 m., ir 2016 m., ir anksčiau, kai jis paramą už šaltalankių auginimą gaudavo, jokie teisės aktai nereguliuoja paramai gauti būtino tankio. Aptarti byloje esantys VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokolas ir jo priedas yra rašytiniai, įrodymų leistinumo reikalavimus atitinkantys dokumentai, kuriais pareiškėjas teisme grindė savo poziciją ir kuriuos teismas įvertino visiškai netinkamai.

35. G. J. nurodo, kad byloje yra VšĮ „Ekoagros“ tikrintojų padarytos jo lauko fotonuotraukos (padarytos praėjus vos keturioms dienoms po Agentūros patikros vietoje), kuriose matosi lauke augantys šaltalankiai (tai patvirtino VšĮ „Ekoagros“ atstovai ginčo nagrinėjimo metu), tačiau teismas dėl to argumentų nepateikė. Be to, minėtos VšĮ „Ekoagros“ tikrintojų padarytos pareiškėjo lauko fotonuotraukos buvo padarytos iš įvairių lauko vietų, o Agentūros tikrintojo nuotraukos buvo padarytos tik iš vienos lauko pusės (kraštinės); tai patvirtino pats tas nuotraukas (ir vaizdo medžiagą) parengęs tikrintojas S. P., apklaustas liudytoju 2020 m. spalio 13 d. vykusiame teismo posėdyje (teismo posėdžio protokolo-garso įrašo 1:30:00). G. J. yra įsitikinęs, kad teismas privalėjo pateikti argumentus ir dėl VšĮ „Ekoagros“ lauko patikros metu padarytų nuotraukų, atsižvelgiant į tai, kad jas darė jo lauką tikrinę kvalifikuoti žemės ūkio specialistai, kurie savo patikrinimą užprotokolavo bei protokole nurodė labai daug reikšmingų aplinkybių; VšĮ „Ekoagros“ specialistų padarytose nuotraukose aiškiai matosi lauke augantys šaltalankiai, šiomis nuotraukomis pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo grindė savo poziciją, tačiau apie jas ir su jomis susijusius argumentus teismas net neužsiminė.

36. G. J. akcentuoja, kad minėtas Agentūros tikrintojas teismo posėdyje pripažino, jog jo atlikta ginčo lauko patikra truko ne 7 valandas, kaip nurodyta jo paties parengtame ir pateiktame dokumente – Agentūros patikros vietoje ataskaitoje, o tik valandą – ilgiau fotografuoti įvairias lauko vietas, t. y. tinkamai atlikti savo pareigas jis nematė reikalo (2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio protokolo-garso įrašo 1:30:00; 1:32:45; 1:32:57). Be to, kaip liudytojas apklaustas Agentūros darbuotojas, atlikęs pareiškėjo lauko patikrą, negalėjo paaiškinti ir kitų jo paties patikros ataskaitoje pateiktų duomenų, pavyzdžiui, negalėjo paaiškinti, kaip jis nustatė, kad nušienautos žolės (ataskaitoje pažymėta, kad nušienautas visas 60,48 ha laukas) buvusios 5 metų ir daugiau senumo (2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio protokolo-garso įrašo 1:22:25), negalėjo paaiškinti neatitikimų tarp jo ataskaitoje pateiktų duomenų: lentelės skilčių „EKOLB 24.1“ ir „EKOLB 24.3“ (atitinkamai, nurodoma, kad nušienautas ne visas laukas ir kad visas laukas; 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio protokolo-garso įrašo 1:19:00). G. J. nurodo, kad teismas šio liudytojo parodymus vertino tik tiek, kiek jis pasakė, jog lauke šaltalankių nebuvo, ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad šis liudytojas į oficialų dokumentą – Agentūros paraiškos patikros vietoje ataskaitą – įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, bylojančius, jog neva jam buvo pavesta atlikti ginčo lauko patikra truko 7 valandas, nors tepabuvęs lauke apie vieną valandą, beveik iš to paties taško padaręs šešias fotonuotraukas, melagingai, nelogiškai, neaiškiai, prieštaringai užpildė patikros ataskaitą ir šį oficialų dokumentą pateikė atsakovui. Netgi nepaisant kitų įrodymų, kompetentingų institucijų argumentų ir paaiškinimų buvimo byloje (VšĮ „Ekoagros“ protokolo su priedu, argumentuoto Komisijos sprendimo, VšĮ „Ekoagros“ specialistų padarytų lauko nuotraukų iš įvairių lauko vietų, šios įstaigos kvalifikuotų žemės ūkio specialistų paaiškinimų), vien tokie minėto liudytojo parodymai, atsižvelgiant į jų turinį, pareiškėjo nuomone, turėjo būti vertinami kritiškai.

37. G. J. pažymi, kad Agentūros patikros vietoje ataskaitoje vyraujantys prieštaravimai, neaiškumai ir netgi nelogiški teiginiai neabejotinai sukelia abejones šio atsakovo rašytinio dokumento patikimumu, tačiau teismas jų visiškai nevertino, nepaisydamas, kad tuo rėmėsi pareiškėjas ir Komisija; pavyzdžiui, dar savo skunde Komisijai G. J. akcentavo Agentūros patikros ataskaitoje paminėtą, jos tikrintojo nustatytą absoliučiai nelogišką faktinę aplinkybę, ne kiek sukeliančią labai daug neaiškumų, kiek akivaizdžiai paneigiančią atsakovo poziciją dėl daugiamečių žolių-pievų buvimo pareiškėjo lauke. Agentūros tikrintojas nurodė, kad ginčo lauke šaltalankiai yra išnykę, vietoje jų auga daugiametės žolės, penkerių metų ir daugiau; tas pats tikrintojas taip pat nurodė, kad visame lauke visos žolės buvo nušienautos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kėlė klausimą, kaip 2018 m. lauke galėjo būti aptiktos penkerių metų ir daugiau žolės, kai 2017 m., 2016 m., 2015 m. ir 2014 m. tame pačiame lauke tiek Agentūros, tiek ir VšĮ „Ekoagros“ tikrintojai aptiko šaltalankius ir G. J. buvo išmokėta parama. Jis taip pat klausė, kaip atsakovo tikrintojas galėjo nustatyti žolių amžių kai, anot to paties tikrintojo, visos žolės visame lauke buvo nupjautos; šių klausimų nesugebėjo atsakyti liudytoju apklaustas tokius nelogiškus ir neaiškius duomenis Agentūros patikros ataskaitoje pateikęs jos tikrintojas. Šie klausimai buvo aptarti Komisijos sprendime, pareiškėjo ir jo atstovo iniciatyva buvo nagrinėjami ir žodžiu vykusiame teismo posėdyje, tačiau teismas apie tai absoliučiai nieko nenurodė. G. J. nesupranta, ar šie jo ir Komisijos argumentai yra teisiškai nereikšmingi, ar jie teismo nebuvo priimti, atmesti, galbūt jie nėra susiję su ginču, gal yra kitų priežasčių, suteikiančių teismui teisę, vadovaujantis teismo nurodyta teismų praktika, dėl jų absoliučiai nieko nenurodyti.

38. Pareiškėjas pažymi, kad teismas dėl fakto, kokia žemės ūkio naudmena buvo jo lauke, pastebėjo prieštaravimą skirtinguose įrodymuose: Agentūros paraiškos patikrinimo vietoje ataskaitoje (nustatyta, kad lauke augo daugiametės ganyklos-pievos, šaltalankių nebuvo) ir VšĮ „Ekoagros“ augalų tankio skaičiavimo akte, kuriame nustatyta, jog lauke augo šaltalankiai, kurių buvo 300 vnt./ha, tačiau užuot vertindamas šiuos abu iš esmės priešingus įrodymus, lygindamas juos su kita bylos medžiaga ir panašiai, teismas nustatė jų tarpusavio prioritetus pagal galią – aukštesnės galios įrodymai yra Agentūros, todėl VšĮ „Ekoagros“ įrodymai apskritai nebuvo vertinami; anot teismo, taip yra, kadangi yra skirtingos šių dvejų institucijų kompetencijos, tačiau tokia teismo išvada yra absoliučiai neteisėta.

Pirmiausia, teismas pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, įtvirtintą Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnyje. Pareiškėjas teigia, kad būtent Agentūros ir VšĮ „Ekoagros“ veiklos rūšies ir pobūdžio skirtumai sudarė pagrindą teismui skirtingai pagal įrodomąją galią vertinti šių institucijų įrodymus. Antra, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas minėtus įrodymus vertinęs išimtinai pagal jų galią, akivaizdžiai pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje (ypač šio straipsnio 6 dalyje) nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

G. J. nurodo, kad ne kartą akcentavo, jog nėra svarbu, kokios yra atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens kompetencijos, kokios yra šių institucijų teisės aktais nustatytos funkcijos, objektyvų faktą – kokia žemės ūkio naudmena auga konkrečiame lauke, teisme galima įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir jokie įrodymai neturėtų teismui turėti iš anksto nustatytos galios. Agentūra pateikė ginčo lauko patikros vietoje ataskaitą su nuotraukomis ir filmuota medžiaga, teigė, kad šis dokumentas su priedais įrodo faktą, jog lauke šaltalankių nebuvo, augo daugiametės žolės, o pareiškėjas teikė kontrargumentus ir įrodymus, teigė, kad lauke augo šaltalankiai, įrodymai buvo teikiami laiku, nustatyta tvarka, jie atitinka leistinumo reikalavimus, todėl jis turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad teismas juos įvertins lygiai kaip ir Agentūros įrodymus kartu su kita bylos medžiaga.

Be to, G. J. tikėjosi, kad teismas vienaip ar kitaip atsižvelgs ir į jo argumentus dėl atsakovo pateiktų įrodymų, kaip prieštaringų, nelogiškų, neaiškių ir dėl to nepatikimų. Pareiškėjo nuomone, aptarta teismo išvada apskritai paneigia bet kokią galimybę apsiginti nuo galbūt neteisėtų Agentūros veiksmų, kadangi, kaip galima būtų suprasti iš teismo motyvų, atsakovo nustatyti faktai galėtų būti paneigti tik jo paties. G. J. pažymi, kad teismo sprendimas toks, kokio turinio jis yra, negali būti grindžiamas tuo, jog Agentūra aktualiame ginče yra teisi a priori (iš anksto).

39. Pareiškėjo nuomone, niekuo nepagrįstas yra ir teismo motyvas, kad jeigu G. J. būtų pašalinęs negyvus vaismedžius, VšĮ „Ekoagros“ galbūt nebūtų suskaičiavusi 300 vnt./ha šaltalankių. Iš šios prielaidos ir abejonės teismas padarė išvadą, kad lauke šaltalankių 300 vnt./ha negalėjo būti, tačiau visiškai nesiaiškino, koks VšĮ „Ekoagros“ specialistas tikrino ginčo lauką, kokia jo kompetencija, kiek truko patikra ir panašių aplinkybių; pavyzdžiui, nustačius, kad pareiškėjo lauką tikrino nekompetentingas ir visiškai su žemės ūkiu nesusijęs specialistas, nesugebantis atskirti gyvybingų augalų nuo išnykusių, galima būtų prieiti prie išvados, jog lauke buvę negyvybingi augalai užstojo gyvybingus ar galėjo suklaidinti nepatyrusį nekvalifikuotą tikrintoją, apskaičiavusį negyvybingus augalus kaip gyvus, tačiau VšĮ „Ekoagros“ specialistas buvo kvalifikuotas žemės ūkio specialistas, byloje yra augalų tankio skaičiavimo aktas, fotonuotraukos, augalų tankio skaičiavimo metodika, yra netgi Agentūros fotonuotraukos, kuriose Komisijos nariai įžvelgė gyvus šaltalankių medelius, o atsakovo tikrintojas teisme paliudijo ne tik tai, kad G. J. lauką jis tikrino vieną valandą, bet ir tai, kad jis visiškai neskaičiavo augalų tankio. Agentūros atstovė patikino, kad Agentūra neturi savo augalų tankio skaičiavimo metodikos, kritikavo tokią turinčią VšĮ „Ekoagros“, nors tos metodikos, kaip administracinio akto, neginčijo. Pareiškėjas nurodo, kad iš viso to yra sunku logiškai suprasti, kaip negyvybingų augalų buvimas lauke galėjo suklaidinti patyrusį specialistą, suskaičiavusį 300 vnt./ha gyvybingų šaltalankių medelių.

40. G. J. nuomone, teismas neteisingai vertino argumentus, susijusius su augalų tankiu, t. y. sprendimą grindė išimtinai atsakovo pozicija, absoliučiai nieko nenurodydamas dėl atitinkamų pareiškėjo argumentų. G. J. pažymi, kad toks absoliutus neišklausymas jam, kaip teisminio proceso dalyviui, sukelia beviltiškumo jausmą, nepasitikėjimą teismais, abejojimą teismų objektyvumu. Savo poziciją dėl augalų tankio ir su tuo susijusio įpareigojimo paramai gauti įvykdymo tinkamumo pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į Agentūros prašymą. Akcentuoja, kad G. J. nuolat pavyko išlaikyti ne mažesnį nei 300 vnt./ha šaltalankių tankį, kuris yra pakankamas paramai gauti pagal visas programos priemones, pagal kurias pareiškėjui ir buvo mokama parama už ankstesnius metus; ankstesniais metai ginčo lauką tikrinę VšĮ „Ekoagros“ specialistai ekologinės gamybos tikrinimo protokoluose pažymėdavo, kad laukas neatitinka augalų tankio reikalavimų, o tai reiškia, jog nėra pagrindo išmokėti paramą už šaltalankių auginimą pagal programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ ir jokiu būdu nereiškia, jog lauke nėra šaltalankių ir / ar kad nėra pagrindo išmokėti paramą pagal kitas programos priemones, tačiau teismas, visiškai neatsižvelgęs į šiuos argumentus, VšĮ „Ekoagros“ tikrinimo protokole esantį įrašą, kad laukas neatitinka augalų tankio reikalavimų, pripažino pagrindu G. J. pažeidimams konstatuoti ir paramai neišmokėti pagal visas Paraiškoje nurodytas programos priemones.

41. Pareiškėjas pažymi, kad jo neišklausęs, teismas padarė išvadą, kad apie force majeure aplinkybes jis atsakovo 2018 m. spalio 24 d. rašte „Dėl patikros vietoje rezultatų ir aplinkybių, sąlygojančių reikalavimų paramai gauti įvykdymą“ informavo netinkamai, t. y. praleidęs nustatytą terminą bei nepateikęs būtinų dokumentų, tačiau minėtame rašte G. J. Agentūrą informavo apie sausrą, kaip force majeure aplinkybę, nurodydamas, jog ji galėjo turėti įtakos tam tikrų pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, bet jokiu būdu jis atsakovui niekada neteigė, kad įsipareigojimų visiškai neįvykdė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Nors G. J. 2018 m. kovo 15–20 d. papildomai pasodino šaltalankių medelių, dar dalį planavo pasodinti tų pačių metų rudenį, tačiau dėl sausros jie neprigijo, bet vis tiek gyvybingų medelių liko 300 vnt./ha. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovą informavo, jog vyravusi sausra lėmė tai, kad jis nepasiekė reikiamo rezultato, kuris tėra susijęs su paramos pagal programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ gavimu, bet jokiu būdu neteigė, jog dėl kokių tai aplinkybių neįvykdė kitų įsipareigojimų pagal visas kitas Paraiškoje nurodytas programos priemones.

Iš teismo sprendimo turinio pareiškėjui nėra aišku, kokia diena teismas laikė dieną, kai G. J., anot teismo, praleidęs 15 darbo dienų terminą, sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes; pati sausra savaime nėra tokia aplinkybė, ji tokia tampa nuo tada, kai sukelia neigiamas, įsipareigojimų įvykdymui įtakos turinčias pasekmes. Siekiant pripažinti sausrą kaip force majeure aplinkybę Taisyklių 90 punkto prasme, būtina nustatyti du faktus:

1) sausros (kaip meteorologinio reiškinio) buvimo faktą ir 2) sausros sukeltas neigiamas pasekmes (žalą) ūkyje. Teismas pažymėjo, kad sausra, kaip ekstremali situacija, visoje Lietuvoje oficialiai buvo paskelbta 2018 m. liepos 4 d., galbūt teismas nuo šios dienos ir skaičiavo minėtą 15 dienų terminą, pripažinęs pareiškėją jį praleidusiu, tačiau G. J. aiškino, kad sausra, nors ir paskelbta visoje Lietuvoje, neigiamas pasekmes Lietuvos ūkiuose sukėlė skirtingu metu, pareiškėjas 2018 m. liepos 4 d. dar nebuvo užtikrintas, kad ir jo ūkiui kilo žala – lauke matė neprigijusius augalus, tačiau matė ir sveikus augančius, jis neturėjo galimybės žinoti bent apytiksliai, kokią žalą padarė sausra ir juo labiau tiksliai atsakyti, kurią konkrečią dieną žala atsirado.

Kaip vėliau paaiškėjo, G. J. iš dalies buvo teisus – sausra tokios žalos, kad jo Paraiškoje prisiimti įsipareigojimai būtų laikomi neįvykdytais, ūkiui nepadarė – lauke išliko kasmetinė situacija, kai vyravo 300 vnt./ha gyvybingų augalų. Išsamią informaciją apie sausros sukeltas pasekmes pareiškėjas gavo po to, kai jo lauką 2018 m. rugsėjo 21 d. patikrino kvalifikuoti VšĮ „Ekoagros“ specialistai ir vėliau pateikė atitinkamus kvalifikuotai pagal patvirtintas metodikas apskaičiuotus patikros duomenis, papildomą informaciją apie jo lauko patikrinimo rezultatus G.

J. gavo iš Agentūros 2018 m. spalio 6 d. Kai pareiškėjas 2018 m. spalio 6 d. gavo visą informaciją, kurią turėjo galimybę tinkamai įvertinti ir susidaryti galutinį vaizdą apie sausros sukeltas pasekmes, jis pastebėjo, kad nepavyko įgyvendinti reikalavimų paramai pagal programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ gauti, t. y. pasiekti 600 vnt./ha tankio, ir apie tai 2018 m. spalio 24 d. (po 13 darbo dienų) pranešė atsakovui. G. J. nuomone, šie jo argumentai turėtų būti vienaip ar kitaip įvertinti teismo, kadangi yra teisiškai reikšmingi išvadai dėl Taisyklių 90 punkto laikymosi.

Pareiškėjas teigė, kad teismas turėjo pateikti argumentus dėl po pateiktų dokumentų – VšĮ „Ekoagros“ augalų tankio skaičiavimo akto, ekologinės gamybos tikrinimo protokolo, kuriais jis minėtame 2018 m. spalio 24 d. rašte grindė argumentus, susijusius ir su sausra. Be to, atsakovas žinojo ir apie visuotinį oficialų sausros paskelbimą visoje Lietuvoje (apie tai taip pat buvo pažymėta rašte); Agentūra, gavusi G. J. 2018 m. spalio 24 d. raštą, kartu su juo gavo dokumentais pagrįstą informaciją, nusakančią force majeure aplinkybes.

Pareiškėjas teigia, kad galbūt šie jo atsakovui pateikti dokumentai ir paaiškinimai yra mažiau išsamūs, negu teismo rekomenduoti nurodyti dokumentai, tačiau kad ir juos pateikęs G. J. neturėtų būti įvertintas kaip nepateikęs jokių dokumentų, absoliučiai niekaip tokios išvados nepagrindus.

42. Pareiškėjas nurodo, kad dėl būtinų dokumentų pateikimo pagal Taisyklių 90 punktą taip pat teikė argumentus ir įrodymus, susijusius su galbūt nesąžiningais atsakovo veiksmais teisiniuose paramos teikimo santykiuose, vyraujančiuose tiek tarp Agentūros ir tarp jo, tiek ir tarp šios institucijos ir kitų Lietuvos ūkininkų (argumentai dėl informacijos, kad ūkininkams, nukentėjusiems nuo sausros, nereikia teikti jokių dokumentų, atsakovo viešojo paskelbimo oficialiojoje interneto svetainėje paskelbimo); byloje taip pat yra pateiktas minėtos interneto svetainės išrašas, tačiau teismas absoliučiai neatsakė į šiuos G. J. argumentus ir absoliučiai minėto įrodymo nevertino, nepaisant ir to, kad jais rėmėsi Komisija, kurios sprendimą teismas panaikino.

43. Pareiškėjas akcentuoja, kad pateikdamas argumentus dėl Agentūros sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, teismas nurodė daug deklaratyvių teiginių ir nepaaiškino, kodėl padarė tokias išvadas, nors pareiškėjas teigė priešingai ir tai argumentavo.

44. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

45. Atsakovo nuomone, teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos medžiagą, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Savo poziciją dėl ginčo esmės Agentūra grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme. Atsakovas teigia, kad jo priimtas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, jis visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio sprendimui keliamiems reikalavimams, yra pagrįstas ir teisėtas.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

47. Savo poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į atsakovo prašymą. Papildomai paaiškina, kad VšĮ „Ekoagros“ yra pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad VšĮ „Ekoagros“ yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, o žemės ūkio ministerija – viešojo administravimo subjektas, per savo struktūrinius padalinius vykdantis sertifikavimo įstaigų kontrolę. Žemės ūkio ministerija, pavesdama VšĮ „Ekoagros“ vykdyti ekologiškų produktų sertifikavimą, nustatė, kad būtent pastaroji gali nustatyti neatitiktis ir taikyti poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad „Ekoagros“ yra kompetentingas nustatyti neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai; šios įstaiga patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga. Neatitikčių vertinimo procedūroje yra įtvirtinta vieninga įstaigos taikomų poveikio priemonių tvarka, kuri yra taikoma visuose įstaigos padaliniuose, kai ekologinės gamybos ūkiai / įmonės neatitinka ekologinei gamybai keliamų reikalavimų.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad patikrinimo metu šaltalankiai lauke augo; į bylą buvo pateiktos ir fotonuotraukos, kurios patvirtina lauke augusių šaltalankių faktą. Tai, kad sertifikuojant buvo nurodyta, jog „neatitinka augalų tankio reikalavimų“, nereiškia kad šaltalankiai lauke neaugo. VšĮ „Ekoagros“ nurodo, kad teismas nurodytų į bylą pateiktų aplinkybių ir įrodymų nevertino, buvo vertinami tik Agentūros pateikti įrodymai. Teigia, kad G. J. VšĮ „Ekoagros“ individualių administracinių aktų, priimtų jo atžvilgiu, nustatytais terminais administracine tvarka neskundė. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad nevertina ir nepriima sprendimų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių, kadangi tam neturi kompetencijos, šias priemones vertina ir jų įgyvendinimą kontroliuoja Agentūra, todėl dėl šių taisyklių ir kaip jas įgyvendina pareiškėjas, VšĮ „Ekoagros“ argumentų pateikti negali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 49. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme nei pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga.

50. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

51. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų – netinkamas Taisyklių 90 punkto (teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus) aiškinimas ir taikymas.

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

53. Teisėjų kolegija, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, siekdamas paneigti dalį tiesioginės išmokos, turi surinkti tokius įrodymus, kurie nekeltų abejonių dėl padaryto pažeidimo. Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtent Agentūrai tenka pareiga pagrįsti, kokie faktiniai duomenys suponuoja pareigą grąžinti išmokėtas lėšas. Ir tie duomenys turi būti aiškūs, konkretūs bei pakankami, o pastarųjų trūkumas, abstraktumas, netikslumas trukdo pripažinti paramą administruojančios institucijos sprendimus teisėtais bei pagrįstais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-133-556/2019). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (pvz., administracinės bylos Nr. A822-134/2011,Nr. A444-3076/2011), jog Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Taigi, padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pareiga pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus tenka Agentūrai.

54. Šios nutarties 52 ir 53 punktuose išdėstytų nuostatų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tvirtina, kad Agentūra, netenkindama Paraiškos, veikė netinkamai. Agentūros pozicija yra pakankamai dviprasmiška (žr. nutarties 2.10 p.). Iš vienos pusės pripažįstama apie patikros metais vyravusią sausrą ir pati Agentūra informavo, kad nereikalinga imtis jokių papildomų veiksmų (žr. Komisijos sprendimą), tačiau iš kitos pusės teigiama, jog G. J. neįvykdė Taisyklių 90 punkto reikalavimų, t. y. nepranešė apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jo valios.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip ir lieka neaišku, ar atmetant Paraišką, 2018 m. sausros aplinkybė neturėjo visiškai jokios reikšmės – neteisingai deklaruotas plotas dėl paties pareiškėjo kaltės (sausra žemės ūkio naudmenoms įtakos nepadarė), ar vis dėlto sausros aplinkybė padarė įtaką ginčo žemės ūkio naudmenoms, bet nesilaikymas Taisyklių 90 punkto nuostatų, paneigė galimybė tenkinti Paraišką ir pagal ją gauti išmokas. Tokiu atveju turėjo būti atskleista, nuo kada Agentūra turėjo būti informuota apie nenugalimą jėgą – paramos gavėjo pareiga raštu kompetentingai institucijai pranešti apie force majeure ir išimtines aplinkybes eksplicitiškai yra nustatyta 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotame Reglamente Nr. 640/2014, kuriuo yra papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai. Tik Agentūrai aiškiai išreiškus poziciją šiuo aspektu, būtų svarstomas kitas aktualus dalykas – atliktas, surinktų įrodymų pagrindu, vertinimas dėl galbūt neteisingai deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, Komisijos sprendimas grąžinti klausimą iš naujo nagrinėti Agentūrai iš esmės buvo teisėtas bei teisingas – Agentūra turi aiškiai išreikšti savo poziciją dėl faktinės aplinkybės (2018 m. sausros) įtakos neteisingai deklaruotam plotui ir (ar) Taisyklių 90 punkto taikymo šiuo konkrečiu atveju, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas pripažintas pagrįstu bei pakankamu apeliacinio skundo tenkinimui iš dalies – Komisijos sprendimas paliktinas galioti. Nesant apibrėžtų ginčo nagrinėjimo ribų, teisėto ir teisingo sprendimo priėmimas iš esmės yra negalimas, kadangi neaišku, kas ir kokia apimtimi turi būti tikrinama, kartu užkertant kelią ir tinkamai apsiginti.

56. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos faktus ir juos kvalifikavo, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra naikintinas.

57. Gautoje patikrinti administracinėje byloje ginčas neišsprendžiamas iš esmės, todėl išlaidų atlyginimo klausimu nepasisakytina iki nepaaiškės, kieno naudai bus priimtas sprendimas šioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atmesti, t. y. palikti galioti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 21R-614(AG-519/02-2019), kuriuo Lietuvos administracinių ginčų komisija panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. BR6-3408163.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius