ee885e2e-ea92-4b7f-bac1-eb8b58ed836a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-232/2010Procesinio sprendimo kategorija 99.4LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės PiÅ¡kinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Z. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1615-450/2009 pagal ieÅ¡kovės R.

D. ieÅ¡kinį atsakovams Z. A. , A. A. , L. A. , dalyvaujant tretiesiems asmenims A. D. , J. D. , M. D. , E. D. , U. D. , Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarei L. M. , dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir hipotekos pripažinimo baigta.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovė R. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Z. A. , A. A. ir L. A. ir prašė pripažinti, kad prievolė grÄ Å¾inti paskolintus 225 768 Lt pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį tarp V.

A. , Z. A. ir ieÅ¡kovės R. D. įvykdyta, bei pripažinti, kad pasibaigusi hipoteka pagal 2002 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintÄ hipotekos lakÅ¡tÄ Nr. 01120020009019, kuriuo paskolos sutartis buvo užtikrinta ieÅ¡kovei priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini).Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.Atsakovė Z. A. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o šį teismo sprendimÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės R.

D. ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , nuo kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti, kadangi jos turtinė padėtis yra sunki. Nurodė, kad nors pagal esančius byloje duomenis matyti, jog ji turi nekilnojamojo turto, tačiau, Å¡io sunkmečio sÄ lygomis jį sunku realizuoti. Nurodė, kad pati niekur nedirba, nes rÅ«pinasi nuo vaikystės neįgalumÄ turinčiu sÅ«numi T. Ž. , gim. 1976, kadangi jam nuo 1999 m. įsteigta rÅ«pyba ir ji paskirta sÅ«naus rÅ«pintoja.

Už sÅ«nų gauna 540 Lt kompensacijÄ , pažymi, kad brangiai kainuoja sÅ«naus vaistai, jo darbingumas siekia tik 20 procentų, jis niekur nedirba, jam reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra.Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi praÅ¡ymÄ atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atmetė ir nustatė terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti - primokėti 2 815,36 Lt žyminio mokesčio sumÄ . Teismas nurodė, kad iÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovė yra darbinga, tačiau Å¡iuo metu nedirbanti, be to, ji valdo didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ .

Ta aplinkybė, jog ji yra neįgalaus sÅ«naus rÅ«pintoja, bei sÅ«naus gaunamos invalidumo pensijos dydis negali bÅ«ti įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės vienokiÄ ar kitokiÄ turtinę padėtį. Atsakovės sÅ«naus Å¡alpos kompensacija yra skiriama sÅ«nui ir negali patvirtinti aplinkybės apie atsakovės gaunamas pajamas. Kadangi byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, o byloje esantys įrodymai apie jos valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtina, kad ji nuosavybės teise valdo tris butus (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), patalpÄ -rÅ«sį, Kalinausko g. 16, Vilniuje, bei turtÄ , kurį ji paveldėjo po vyro A.

A. mirties pagal jo suraÅ¡ytÄ testamentÄ , teismas sprendė, jog atsakovė valdo pakankamai turto, kas neleidžia konstatuoti sunkios jos materialinės padėties. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendžiant klausimÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo, atsižvelgtina ir į sunkiÄ pačios valstybės, į kurios biudžetÄ mokėtinas žyminis mokestis, ekonominę padėtį. KompleksiÅ¡kai įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, teismas manė esant tikslinga ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo atmesti ir įpareigoti jÄ primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

Atsakovė Z. A. atskiruoju skundu praÅ¡o Å¡iÄ teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atleisti atsakovę Z. A. nuo žyminio mokesčio dalies, virÅ¡ijančios 200 Lt, sumokėjimo paduodant apeliacinį skundÄ . Apeliantė skundÄ grindžia tokiais argumentais:Apeliantė turi nekilnojamojo turto, tačiau sunkmečiu šį turtÄ realizuoti yra sunku, be to, remiantis teismų praktika, asmuo negali bÅ«ti įpareigotas realizuoti (parduoti) savo nekilnojamÄ jį turtÄ tam, kad galėtų sumokėti žyminį mokestį siekdamas teisme apginti savo teises.Apeliantė niekur nedirba, rÅ«pinasi nuo vaikystės neįgaliu savo sÅ«numi, už sÅ«naus slaugÄ gauna 540 Lt per mėnesį.

Teismas klaidingai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad apeliantė pateikė sÅ«naus gaunamas pajamas, nes nurodoma iÅ¡moka mokama apeliantei, o ne jos sÅ«nui (iÅ¡moka sÅ«nui siekia 1 080 Lt). Vaistai sÅ«nui kainuoja brangiai, jis dažnai gydomas ligoninėse, Å¡iuo metu be kitų negalių jam diagnozuota depresija.IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, sumokėjo tik 200 Lt, nuo kitos (daugiau nei 5 000 Lt) sumos, teismas jÄ atleido, nors ieÅ¡kovė taip pat turėjo didelės vertės nekilnojamojo turto. Tuo tarpu į atsakovės praÅ¡ymÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio teismas neatsižvelgė.

Akivaizdu, jog tokiu bÅ«du teismas apeliantei ir ieÅ¡kovei sudarė nevienodas sÄ lygas ginti pažeistas teises ir pažeidė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.Teismas nepagrįstai nurodo, kad be nekilnojamojo turto - butų S (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos-rÅ«sio, esančio Kalinausko g. 16, Vilniuje, apeliantė paveldėjo po vyro A. A. mirties kito turto. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė po vyro mirties be jau nurodyto turto paveldėjo tik reikalavimo teisę į 100 768 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovės, kuriÄ ieÅ¡kovė ginčija nagrinėjamoje byloje.

Jokių santaupų apeliantė neturi. Be to, (duomenys neskelbtini). esantis atsakovės nekilnojamasis turtas – tai ne trys butai, o nedidelis namas, kurio bendras plotas nesudaro nė 200 kv. m. Turėdama lėšų apeliantė nekilnojamojo turto registre ketina pakeisti duomenis apie šį namÄ â€“ įregistruoti vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ .Teismas, spręsdamas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nepagrįstai vertino valstybės biudžeto bÅ«klę.Atsileipimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovai A.

A. ir L. A. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantė neįrodė savo sunkios turtinės padėties, be to, pažymi, kad apeliantė nenurodė, jog dalį nekilnojamojo turto yra iÅ¡nuomojusi iki 2010 m. kovo 25 d. Atskirasis skundas netenkintinas.Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ tik įstatymo nustatyta tvarka. Ä®statymas gina abi proceso Å¡alis – tiek ieÅ¡kovÄ , tiek ir atsakovÄ , todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkcijÄ , saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiÅ¡kimo teisme. Taip pat pažymėtina, kad vienas iÅ¡ žyminio mokesčio tikslų – perkelti byloje dalyvaujantiems asmenims dalį su bylos nagrinėjamu susijusių iÅ¡laidų apmokėjimo.CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieÅ¡kinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi bÅ«ti sumokamas prieÅ¡ atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, apeliacinį ar atskirÄ jį skundÄ ir kt.).

Proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, kurio turtinė padėtis sunki, teikti teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėdamas tokį praÅ¡ymÄ , teismas turi įvertinti asmens pateiktus jo sunkiÄ finansinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 str. 3 d.). Å ios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismÄ dienÄ jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

Tokiu bÅ«du įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti visÄ Ä¯statymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios Å¡io mokesčio dalies asmuo gali bÅ«ti atleistas.

Ä®statymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų bÅ«ti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismÄ ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi bÅ«ti toks, kad saugotų kitÄ proceso Å¡alį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė Z. A. apeliaciniame skunde reiÅ¡kia 100 768 Lt reikalavimÄ , nuo kurio mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 015 Lt.

Apeliantė sumokėjo 200 Lt.Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio P. L. draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumÄ bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiÅ¡kėjo materialinę padėtį. Civilinio proceso kodeksas nenurodo žyminio mokesčio dalies, nuo kurios teismas gali atleisti, ir tai nustatyti, kaip minėta, yra teismo teisė.

Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti duomenys iÅ¡ registrų ir kredito įstaigų turi bÅ«ti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sÄ skaitose esamÄ likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iÅ¡ registrų pateiktos pažymos apie Å¡iuo metu asmens turimÄ turtÄ neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Tai reiÅ¡kia, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl asmens atleidimo iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimÄ , turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkiÄ turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslÄ , asmens teisinį statusÄ , jo veiksmus ar neveikimÄ .Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai - VÄ® Registrų centro pažymos, patvirtinančios, jog apeliantė turi nekilnojamojo turto (nepriklausimai nuo to, ar turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bus skaičiuojamas kaip trys objektai, ar kaip vienas), periodiÅ¡kai gauna iÅ¡mokas, sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui abejoti sunkia apeliantės padėtimi.

Pažymėtina, kad apeliantė, nurodžiusi, jog yra bedarbė, besirÅ«pinanti neįgaliu sÅ«numi, nenurodė, ar kreipėsi dėl bedarbio paÅ¡alpos ir pan. O tai, jog teismas netiksliai įvardijo atsakovės gaunamÄ ieÅ¡komÄ už sÅ«naus priežiÅ«rÄ , neįrodo tokios sunkios apeliantės turtinės padėties, kuri sudarytų pagrindÄ atleisi jÄ nuo likusios 2 815 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nesudaro pagrindo taip pat ir apeliantės argumentas, jog jos neįgaliam sÅ«nui reikalingi medikamentai labai brangÅ«s, nes įrodymų, jog apeliantė tokiems vaistams iÅ¡leidžia savo lėšas, į bylÄ nepateikta (CPK 178 str.).Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų pagrindas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, naikinti ar keisti pagrįstÄ bei teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį Å¡iuo klausimu atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais taip pat nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 185 str.).

Taigi apygardos teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs apeliantės pateiktus ir turtinę padėtį įrodančius dokumentus, padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas, jog apeliantės turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad pagal gaunamas pajamas ir turimÄ turtÄ apeliantė bÅ«tų finansiÅ¡kai pajėgi sumokėti tik 200 Lt žyminį mokestį. Kaip minėta, kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti visÄ Ä¯statymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios Å¡io mokesčio dalies asmuo gali bÅ«ti atleistas.

Dėl to nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas, leisdamas ieškovei už ieškinį sumokėti 200 Lt žyminio mokesčio dalį, yra neobjektyvus – tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad kiekvienu atveju nagrinėjama konkretaus asmens, prašančio atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turtinė padėtis, įstatymas nenumato galimybės šio asmens turtinę padėtį lyginti su kitų asmenų finansinėmis galimybėmis (CPK 83 str. 3 d.). Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad teismas, spręsdamas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nepagrįstai vertino valstybės biudžeto būklę.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantės atleidimÄ ar neatleidimÄ nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo neįtakoja valstybės ekonominė padėtis ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiamÄ nutartį grįsti Å¡iuo argumentu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vienÄ iÅ¡ atskirojo skundo tikslų (perkelti byloje dalyvaujantiems asmenims dalį su bylos nagrinėjamu susijusių iÅ¡laidų apmokėjimÄ ), sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis negali bÅ«ti panaikinta remiantis vien minėtu apeliantės argumentu (CPK 185 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundÄ , yra pagrįsta ir teisėta.Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo terminas pasibaigė, atsakovei Z.

A. nustatytinas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Ä®pareigoti atsakovę Z. A. iki 2010 m. kovo 31 d. sumokėti 2 815 Lt dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                  Nijolė Piškinaitė                                                                  Egidijus Žironas