ee882b56-b844-4e14-9f2a-70e93b5b2e3f · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I2-7551-279/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01388-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3 ; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 24 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

G. skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. G. ( toliau - ir pareiÅ¡kėjas) skundu prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau- ir VSDFV Panevėžio skyrius) 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo R.

G. skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ â€œ (ir 2021 m. spalio 26 d. Sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir VSDFV) 2022 m. gegužės 26 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių iÅ¡ naujo spręsti dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ R.

G. skyrimo. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, iÅ¡ jo gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 26 d. Sprendimu atsisakė jam skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau - ir Ä®statymas, Pensijų įstatymas) 13 straipsnio 3 dalimi, t. y. nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neskiriama.

Nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu, jį apskundė iÅ¡ankstine ne teismo tvarka VSDFV, tačiau 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu jo skundas buvo atmestas. PareiÅ¡kėjas mano, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo Ä®statymo taikymo ir jo ydingumo, t.y. prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jis iÅ¡ tarnybos išėjo 1993 metais ne dėl drausmės pažeidimo, nusikalstamÄ veikÄ padarė 1994 metais, t. y. jau išėjęs iÅ¡ tarnybos, dar iki Ä®statymo priėmimo ir įsigaliojimo, teistumas Å¡iuo metu yra iÅ¡nykęs. Teigia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog atsižvelgiant į teistumÄ gali bÅ«ti varžomos asmenų teisės , jei tai numatyta įstatyme.

Å io straipsnio 6 dalis nustato, kad pasibaigus teistumui , asmuo laikomas neteistu. Daroma iÅ¡vada, kad pasibaigus teistumui, asmeniui įstatymuose nustatyti teisių ribojimai negali bÅ«ti taikomi, taigi ir valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija turėtų bÅ«ti jam skiriama. Neterminuotas draudimas skirti valstybinę pareigÅ«no ir kario pensijÄ asmeniui, padariusiam tyčinį nusikaltimÄ , prieÅ¡tarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos visuomenės (teisingumo) ir teisinės valstybės, proporcingumo principams.

Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalies norma prieÅ¡tarauja ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui, nes nevienodai traktuoja asmenis, kuriems pensija jau paskirta ir mokama, ir asmenims, kuriems Å¡i pensija dar nepaskirta, bei prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamybės principui. Atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teisme gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ atsakovas nurodė, kad R. G. 2021 m. spalio 5 d. Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tarnybos atleistas 1993 m. kovo 31 d. PraÅ¡ymÄ dėl valstybinės pareigÅ«nų pensijos skyrimo pareiÅ¡kėjas pateikė 2021 m. rugpjūčio 17 d. Nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , buvo gautas Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 8 d. iÅ¡raÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kuriuo nustatyta, jog R.

G. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1995 m. birželio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 131 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas) ir 214 straipsnį (savavaldžiavimas). Taip pat pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).

VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimu atsisakyta skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ vadovaujantis Pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi , nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neskiriama.Ä®statyme nenumatyta jokių iÅ¡imčių dėl minėtos normos taikymo, kaip ir nenustatyta galimybė skirti Å¡iÄ pensijÄ iÅ¡nykus asmens teistumui ar asmenims, kurie nuteisti už tyčinį nusikaltimÄ , padarytÄ po išėjimo iÅ¡ tarnybos.

Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamÄ sias teisines pasekmes. Konstitucinis Teismas nurodė, kad teistumo pasibaigimas, tai yra, kai asmuo baudžiamosios justicijos požiÅ«riu nebelaikomas teistu, negali bÅ«ti suprantamas taip, kad esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas, taip pat tai nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, sÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo biografijos dalimi ir faktu, kuris PareigÅ«nų pensijų įstatymo prasme yra reikÅ¡mingas vertinant PareiÅ¡kėjo reikalavimų Å¡iai pensijai skirti atitikimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1284-502/2020).

LVAT praktikoje įtvirtinta nuostata, kad pareigÅ«nams, kurie buvo nuteisti už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija negali bÅ«ti skiriama net ir iÅ¡nykus teistumui (LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1284-502/2020), todėl, atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos faktinės aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl skundo pagrįstumo. LVAT nuosekliai formuojamoje praktikoje Å¡iai bylai aktualiu klausimu ne kartÄ konstatuota, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje imperatyviÄ pareigÅ«no valstybinės pensijos skyrimo sÄ lygÄ â€“ nebÅ«ti nuteistam už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , siekė, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kurie nebuvo lojalÅ«s savo valstybei, nesilaikė jiems keliamų didesnių reikalavimų tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, arba Å¡iurkščiai pažeidė KonstitucijÄ ar įstatymus, neturėtų teisės gauti valstybinės pensijos (LVAT 2017 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-674-1062/2017, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1030-602/2018, 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1284-502/2020, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2628-438/2021, 2022 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-756/2022 ir kt.).

Priimant 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ buvo sprendžiamas pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos paskyrimo pareiÅ¡kėjui klausimas. Å iuo atveju, atsakovas priimdamas sprendimÄ dėl pensijos neskyrimo vykdė įstatymų leidėjo įstatyme įtvirtintÄ prievolę patikrinti patį faktÄ , ar asmuo – besikreipiantis dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, kada nors buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ . Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalies norma, numatanti imperatyviÄ pareigÅ«nų valstybinės pensijos skyrimo sÄ lygÄ â€“ nebÅ«ti nuteistam už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , yra galiojanti ir taikytina, o pareiÅ¡kėjo skunde dėstomos aplinkybės dėl Å¡ios normos ydingumo (prieÅ¡taravimo Konstitucijai), tėra subjektyvi jo nuomonė.

Pažymėjo kad valstybės valdžios institucijos, taip pat atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius, privalo vykdyti galiojančių įstatymų nuostatas ir neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumÄ ar tinkamumÄ . Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. PareiÅ¡kėjas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ . Atsakovo nuomone, pareigÅ«nų valstybinės pensijos skyrimas asmeniui, kuris nebuvo lojalus valstybei, Å¡iurkščiai pažeidė KonstitucijÄ , įstatymus, prieÅ¡tarautų bendriesiems teisingumo, protingumo, proporcingumo ir konstitucinės asmenų lygybės principams.

Todėl, tiek VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek VSDFV 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovo VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepime į skundÄ prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ir teigdamas, kad tas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, 2022 m. balandžio 25 d. kreipėsi į VSDFV. Pažymėjo, kad Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims pareigÅ«nų pensija neskiriama. Faktas, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , buvo esminis, sprendžiant dėl jo teisės į pareigÅ«nų pensijÄ .

Vadovaudamasis Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalimi, VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 26 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų pensijÄ , kaip neatitinkančiam Å¡iame įstatyme nustatytų pareigÅ«nų pensijos skyrimo sÄ lygų. Ä®statymų leidėjas, Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatydamas, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims pareigÅ«nų pensija neskiriama, nenustatė galimybės skirti Å¡iÄ pensijÄ iÅ¡nykus asmens teistumui, ar asmenims, kurie nuteisti už tyčinį nusikaltimÄ , padarytÄ išėjus iÅ¡ tarnybos, ar pan.

Teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. VSDFV, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai pareiÅ¡kėjo 2022 m. balandžio 25 d. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Skundas netenkintinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo R.

G. skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ â€œ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo R.

G. skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ â€œ vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 „Dėl PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 218 redakcija), Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 8 d.

Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡u apie fizinį asmenį Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta R. G. neskirti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ , nes buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , o nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neskiriama (b. l. 4). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 26 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad remiantis Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktu 2021 m. spalio 8 d.

Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡u (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , todėl vadovaudamasis Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalimi, kuri taikoma nepaisant teistumo iÅ¡nykimo ar panaikinimo, VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų pensijÄ , kaip neatitinkančiam pareigÅ«nų pensijos skyrimo sÄ lygų (b. l. 6).

PareiÅ¡kėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, teigdamas, kad jis iÅ¡ tarnybos atleistas 1993 m. ne dėl drausmės pažeidimo, nusikalstamÄ veikÄ padarė 1994 m., t. y. jau bÅ«damas atleistas iÅ¡ tarnybos ir iki Ä®statymo priėmimo ir įsigaliojimo, teistumas yra iÅ¡nykęs dar iki kreipimosi dėl pensijos skyrimo. PareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pareigÅ«nų pensija) skiriamos ir mokamos vadovaujantis PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – Nuostatai).

Å iuose teisės aktuose nurodomi asmenys, turintys teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , apibrėžiamos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sÄ lygos, pareigÅ«nų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti, Å¡ios pensijos dydžio nustatymo taisyklės, pensijų skyrimo tvarka ir kitos sÄ lygos. Taigi pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sÄ lygas. Nustačius, kad Å¡iame įstatyme numatytos sÄ lygos nėra tenkinamos, pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija negali bÅ«ti skiriama ir/arba mokama.

PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti valstybinės pensijos skyrimÄ ir mokėjimo terminus, numato, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensijÄ atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neskiriama.

Sprendimas dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , baudžiamÄ jÄ bylÄ arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , baudžiamÄ jÄ bylÄ arba įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui, pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama už visÄ laikotarpį nuo teisės į pensijÄ atsiradimo dienos. 2021 m. spalio 5 d. Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas KraÅ¡to apsaugos ministro 1993 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡leistas į atsargÄ (Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos tarnybos įstatymo, galiojusio iki 1998 m. gegužės 27 d., 33 straipsnio 1 punkto pagrindu). PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl valstybinės pareigÅ«nų pensijos skyrimo pateikė 2021 m. rugpjūčio 17 d. Nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , atsakovas gavo Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 8 d. iÅ¡raÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kuriuo nustatyta, jog R.

G. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1995 m. birželio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 131 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas) ir 214 straipsnį (savavaldžiavimas). Taip pat pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).

Ginčo dėl Å¡ių faktinių aplinkybių nėra. Atsakovui VSDFV Panevėžio skyriui nustačius, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , 2021 m. spalio 26 d. buvo priimtas sprendimas neskirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos. PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata aiÅ¡kiai paneigia galimybę skirti asmeniui valstybinę pensijÄ , jeigu asmuo yra nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje imperatyviÄ pareigÅ«no valstybinės pensijos skyrimo sÄ lygÄ â€“ nebÅ«ti nuteistam už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , siekė, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kurie nebuvo lojalÅ«s savo valstybei, nesilaikė jiems keliamų didesnių reikalavimų tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu arba Å¡iurkščiai pažeidė KonstitucijÄ ar įstatymus, neturėtų teisės gauti valstybinės pensijos (žr., pvz., 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-128/2014, 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-522-602/2017, 2017 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-674-1062/2017, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1030-602/2018, 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-502/2020).

Teismas pažymi, jog Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, kad dėl valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinio imperatyvo valstybės tarnybai yra keliami ypatingi reikalavimai (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). PareigÅ«nų ir karių, kuriems pagal Pensijų įstatymÄ yra skiriama pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, statusas lemia ir tam tikrus didesnius, palyginti su kitais valstybės tarnautojais, įsipareigojimus valstybei bei griežtesnę jų atsakomybę.

PareigÅ«nai ir kariai privalo savo tarnybÄ atlikti nepriekaiÅ¡tingai, nepiktnaudžiauti jiems įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nežeminti pareigÅ«no ar kario vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu. Pasisakydamas dėl konstitucinės valstybinių pensijų (be kita ko, pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) prigimties, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad valstybinės pensijos yra skiriamos asmenims už atliktÄ tarnybÄ ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir yra mokamos iÅ¡ valstybės biudžeto (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai).

PareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia (be kita ko) atlyginti už sudėtingÄ , atsakingÄ , dažnai rizikingÄ ir pavojingÄ asmens tarnybÄ valstybei. Tokie valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, Konstitucijos normas ir principus, nustatyti atitinkamas Å¡ios pensijos skyrimo sÄ lygas. Å ių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas teisę su valstybinės pensijos gavimu sieja ne su atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindu, todėl Å¡iuo atveju aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tarnybos atleistas 1993 metais nesant jo kaltės , nusikalstamÄ veikÄ padarė 1994 metais, jau išėjęs iÅ¡ tarnybos, iki Ä®statymo priėmimo ir įsigaliojimo, nesuteikia pagrindo skirti jam pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, kad iÅ¡nykus teistumui asmens nuteisimo faktas negali bÅ«ti naudojamas vertinant pareiÅ¡kėjo teisę į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamÄ sias teisines pasekmes.

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime nurodė, kad teistumo pasibaigimas, tai yra, kai asmuo baudžiamosios justicijos požiÅ«riu nebelaikomas teistu, negali bÅ«ti suprantamas taip, kad esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas, taip pat tai nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Remiantis Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, sÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo biografijos dalimi ir faktu, kuris PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo prasme yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimų pareigÅ«nų ir karių valstybinei pensijai skirti atitikimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1284-502/2020).

BK 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsižvelgiant į teistumÄ , gali bÅ«ti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimÄ numato Lietuvos Respublikos įstatymai. BÅ«tent toks varžymas ir yra įtvirtintas PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje. Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalyje kalbama ne apie teistumÄ , o apskritai apie asmens nuteisimo už tyčinių nusikaltimų padarymÄ faktÄ . Taigi asmenims, kurie buvo nuteisti už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija negali bÅ«ti skiriama net ir iÅ¡nykus teistumui.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 3 d. nutarimu pripažinta, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims paskirtoji pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nebemokama, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 31 straipsnio 5 daliai, 52 straipsniui.

Tačiau pareiÅ¡kėjui, kai jis padarė tyčinį nusikaltimÄ ir už tai buvo nuteistas, pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo paskirta, todėl Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 3 d. nutarimas Å¡iuo atveju jam negali bÅ«ti taikomas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika, konstatuoja, jog pareigÅ«nams, kurie buvo nuteisti už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija negali bÅ«ti skiriama net ir iÅ¡nykus teistumui.

PareiÅ¡kėjas buvo kaltinamas ir nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , todėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimas asmeniui, kuris nebuvo lojalus valstybei, Å¡iurkščiai pažeidė KonstitucijÄ , įstatymus, prieÅ¡tarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1284-502/2020). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad VSDFV Panevėžio skyrius, atsižvelgęs į minėtÄ PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , įvertinęs dokumentus, kurie patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo R.

G. skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ â€œ ir pareiÅ¡kėjui pagrįstai neskyrė pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos. PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais gali bÅ«ti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimÄ ) Fondo valdybai, kuri yra privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Konstatuotina, kad Fondo valdyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)“ teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ . Netenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo panaikinti Sprendimus, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinio reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių atlikti veiksmus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų  nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė