ee8826d0-34a0-4cb1-b6e4-e0a0db209f1b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

N U T A R I M A SNuoraÅ¡asAdministracinė byla Nr. A6-2791-486/2017Proceso Nr. 4-68-3-01160-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S2017 m. liepos 25 d.Vilnius            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡Â Jaglinski, sekretoriaujant A. R., dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui G. S., administrinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui T. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 1 d., n u s t a t ė :

T. G. žinodamas apie UAB (toliau – Bendrovė) finansinę padėtį, t.y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ , privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi LR CK 6.930 1 str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, tačiau jis pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, tokiu bÅ«du jis pažeidė kreditoriaus – VMI interesus. Å iais savo veiksmais T. G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

           Teismo posėdyje valstybinės darbo inspekcijos atstovas G. S. parodė, kad T. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) str. požymių. Paaiškino, kad administracinio nusižengimo esmė, kad T. G., privalėdamas užtikrinti, jog būtų laikomasi LR CK 6.930 1 str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus – VMI interesus, kadangi buvo atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams, kai buvo nepriemoka VMI, kai tuo tarpu, šie mokėjimai turėjo būti atlikti VMI, o ne kitiems kreditoriams.

Å iuo metu aiÅ¡ku, kad T. G. nepripažįsta, kad butų priteista nuostoliai - žala. T. G. negali bÅ«ti perkeliama pareiga – mokestinė nepriemoka, bet Å¡iuo atveju, VMI praÅ¡o priteisti žalÄ ne dėl to, kad įmonė nesumokėjo mokestinės nepriemokos, bet dėl to, kad atsiskaitė su kitais kreditoriais. Atsiskaitymas padarytas 13.000 eurų. PaaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad tokios nepriemokos nebuvo, bet su tuo nesutiktina ir praÅ¡ytina priteisti žalos dydį. Yra nusatytos visos žalos sÄ lygos, neteisėtai veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tai, kad jei T.

G. bÅ«tų laikęsis eiliÅ¡kumo atsiskaitymo – bÅ«tų tų pinigų pakakę nepriemokos padengimui. Susipažinus su T. G. paaiÅ¡kinimais, nurodoma, kad prižįsta nusižengimÄ , dėl jo gailisi. Todėl praÅ¡o vietoj vidurkio, skirti T. G. minimaliÄ baudÄ , dėl to, kad prisipažįsta, gailisi.            Teismo posėdyje admistracinėn atsakomybėn traukiamas T. G. parodė, kad supranta dėl ko yra suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, savo kaltę pripažįsta.

Parodė, kad kai nupirko įmonę UAB– ji turėjo siaubingai daug skolų kreditoriams – Sodrai, M. D. to to pradėjo dengti skolas visiems kreditoriams ir per keletÄ mėnesių padengė visas skolas ir keletÄ mėnesių įmonė neturėjo jokių įsiskolinimų Sodrai, VMI ir kitiems kreditoriams. Nuo pradžių buvo iÅ¡keltas tikslas – įmonę padaryti pelningÄ , ji turėjo 40 tÅ«kstančių eurų skolų, ir per 4 mėn. atidavė beveik 80 proc. skolų. Laikui bėgant apyvartinių lėšų pradėjo trÅ«kti, kreditoriui UAB sumokėjo dėl to, kad tiekėjas bÅ«tų sustabdęs visÄ tiekimÄ ir įmonė bÅ«tų pasmerkta žlugti.

Tai buvo gyvybės ir mirties klausimas, nes buvo perkama Å¡viežia mėsa. Todėl priėmė sprendimÄ sumokėti tiekėjui vietoj M. Ž. apie tai, kad privaloma atsiskaityti VMI, tvarkÄ . Bet priėmė tada tokį sprendimÄ , kaip pasirodo, netinkamÄ dabar sprendimÄ . Bet įmonė jauna, 1 metai, ir tokiai jaunai įmonei tokias dideles prievoles mokėti – labai sudėtinga. Å iuo metu UAB nusprendė parduoti. Atsirado savininkas, kuris norėjo nupirkti įmonę, ir pardavė jÄ â€“ F. G.. Taip pat savininkas yra informuotas apie visas skolas ir jam viskas tas tinka.

Kas su ja toliau vyksta – nežino. Ä®monė parduota jau po pradelsto mokėjimo. Ä®monė parduota kovo mėnesį.             Tuo laikotarpiu, kai buvo VMI nepriemoka vadovavo jis. Ä®monė dirbo nuostolingai bet, kai tik įsigijo jÄ , oficialiai visus mokesčius mokėjo. Tačiau po 3 mėnesių, kadangi daug reikėjo pinigų, visi grasino sankcijomis, tai jis iÅ¡ savo lėšų, iÅ¡ kitos įmonės lėšų – visas skolas kreditoriams padengė. Galėjo skelbti bankrotÄ , tačiau tikėjo, kad padarys įmonę pelningÄ , ir padengė visas skolas.

             PraÅ¡o paskirti minimaliÄ baudÄ arba dar mažesnę baudÄ , ir praÅ¡o nepriteisti sumokėti iÅ¡ jo asmeninės sÄ skaitos 2221,19 eurų, nes tÄ turėjo daryti įmonė. PaaiÅ¡kino, kad sÄ Å¾iningai iki to laiko mokėjo mokesčius, todėl papildomai dar 2221,19 eurų jam sudėtinga bÅ«tų sumokėti.            Įrodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados            LR (duomenys neskelbtini) str. 1 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymuose numatytais atvejais).

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.            Nustatyta, kad UAB yra Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –VMI) skolininkė, Bendrovės įsiskolinimas biudžetui yra 225 543,72 eurų. Patikrinimo metu (laikotarpis nuo 2016-12-01 iki 2017-04-17) bendrovės vadovas tuo metu buvo T. G. (Å¡iuo metu įmonė parduota).              Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl jo, kaip bendrovės vadovo, netinkamo elgesio, t. y. konkrečių, visiems privalomų teisės normų, nurodytų LR CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, nesilaikymo ir iÅ¡ to kylančios administracinės atsakomybės pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnį, Å¡iuo atveju dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.            IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad siekiant nustatyti Bendrovės mokestinių prievolių nevykdymo priežastis VMI prie FM pateikė paklausimÄ SEB bankui apie Bendrovei priklausančių bankų sÄ skaitų apyvartÄ per laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2017-04-17.

Iš pateikto SEB banko išrašo matyti, kad 2017-01-15, 2017-01-17, 2017-01-18, 2017-01-19 buvo atlikti skolos apmokėjimai kreditoriui UAB nors įmonė privalėjo pirmiau atlikti mokėjimus VMI.            Mokestinių nepriemokų balansas atspindi mokestinių nepriemokų dydžiai (b.l. 8-13).           Surinktų ir anksčiau teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-04-17 T. G. pirmenybę teikė atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, todėl šiais savo veiksmais pažeidė kreditoriaus - VMI prie FM interesus.

Neabejotinai įrodyta, kad T. G. žinodamas apie prievolę mokėti mokesčius VMI, ir turėdamas tuo metu pakankamai lėšų tÄ padaryti to nedarė ir pažeidė LR CK 6.930 1 str. eiliÅ¡kumÄ Â ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) str. Teismo posedžio metu T. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., tos aplinkybės neneigė, nurodė, kad žinojo apie prievolę pirmiau mokėti mokesčius VMI, bet nutarė mokėti kitiems kreditoriams, nes taip tikėjosi iÅ¡saugoti įmonę.

              Dėl nuostolių atlyginimo              VMI prie LR FM atstovas tiek pareiÅ¡kime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog teismui pripažinus, kad T. G. įvykdė LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ yra pagrindas konstatuoti, kad dėl Å¡io nusižengimo valstybė patyrė 2221,19 eurų nuostolių, be to prašė VMI pripažinti nukentėjusiuoju.              VMI pareiÅ¡kime, tiek teismo posėdžio metu buvo teigiama, jog T.

G. atliko neteisėtus veiksmus - atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemokÄ ir pirmiausiai turėjo atsiskaityti su VMI prie FM, liko nepadengta mokestinė nepriemoka, kuri bÅ«tų buvusi padengta jeigu direktorius bÅ«tų laikęsis LR CK 6.930 1 str. numatytos kreditorių tenkinimo eilės. Anot VMI, minėto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė direktoriaus atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari Bendrovės ir direktoriaus atsakomybė.

Tai reiÅ¡kia, kad Bendrovei padengus nepriemokÄ , VMI prie FM nereikalaus iÅ¡ T. G. žalos atlyginimo už jau padengtÄ nepriemokÄ .               Pažymėtina, jog nuostoliai yra piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato LR N. Å . įstatymo 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus Å¡ios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimÄ , gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Tačiau pastebėtina, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimÄ tiriančio pareigÅ«no sprendimu, kuris įforminamas įraÅ¡u administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigÅ«no) nutarimu ar teismo nutartimi (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį).              LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pakanka nustatyti veiksmus, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimų, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių veiksmų kilo padariniai, atsirado žala.

Reikalaujama suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu T. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliÅ¡kumo pažeidimÄ , o ne už vengimÄ ar atsisakymÄ sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė, ji iÅ¡ieÅ¡koma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. Teismo vertinimu, VMI nepagrįstai tapatina UAB “Meatlita” mokestinę nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-04-17., su turtine žala, už kuriÄ , VMI teigimu, atsakingas T.

G., kaip bendroves UAB vadovas, nes jis padarė administracinį nusižengimÄ . Pažymėtina, kad administracinį nusižengimÄ T. G. padarė, kaip bendrovės direktorius už tai, kad jis pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ , nustatytÄ LR CK 6.9301 straipsnyje. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«dai:

1) duodant kredito įstaigai nurodymÄ nuraÅ¡yti mokestinės nepriemokos sumas iÅ¡ asmens sÄ skaitos. Å is nurodymas vykdomas Å¡io Ä®statymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimÄ Ä¯vykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtojÄ sumokėti mokestinę nepriemokÄ (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);

3) duodant kredito įstaigai nurodymÄ nuraÅ¡yti mokestinės nepriemokos sumas iÅ¡ laiduotojo arba garanto sÄ skaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo Å¡io straipsnio 2 punkto reikalavimo. Å is nurodymas vykdomas Å¡io Ä®statymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;

4) priimant sprendimÄ dėl priverstinio mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimÄ vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ VMI prie FM praÅ¡ymÄ as dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje ( Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis adminisitraciniųo nusižengimo byloje Nr. Nr. AN2-429-397/2017.;

Kauno apygardos teismo 2017-05-18 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-345-478/2017). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymui aiÅ¡kiai reglamentuojant mokestinės nepriemokos iÅ¡sieÅ¡kojimo tvarkÄ , siekimas Å¡iÄ nepriemokÄ iÅ¡siieÅ¡koti administracinio nusižengimo bylos proceso metu laikytinas netinkamu turimų teisių įgyvendinimo bÅ«du, todėl praÅ¡ymas dėl turtinės žalos, lygios bendrovės susidariusios mokestinės nepriemokos dydžiui, atlyginimo paliktas nenagrinėtu, tokiu bÅ«du neužkertant kelio VMI iÅ¡siieÅ¡koti susidariusiÄ nepriemokÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka (t.y. civiline tvarka).              Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad Å¡ios bendrovės turtas yra atskirtas nuo Å¡io juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto.

UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneÅ¡tas pačių savininkų, pasiskolintas iÅ¡ kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtÄ , kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grÄ Å¾inus skolas. Taigi, vadovaujantis Å¡ia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iÅ¡ bendrovės direktoriaus nėra galimas.              Dėl nuobaudos skyrimo  T.

G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusižengimÄ ir dėl jo gailisi.  Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už Å¡io nusižengimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriama bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų. T. G. padarytas pažeidimas yra vienas iÅ¡ pavojingesnių LR ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimÄ numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda.

Tačiau pagal tÄ patį LR ANK straipsnį kvalifikuotas administracinis nusižengimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt. T. G. padarytas pažeidimas nelaikytinas piktybiÅ¡ku, kadangi kaip jis pats paaiÅ¡kino, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikė nenorėdamas, kad įmonė bankruotuotų, norėjo, kad toliau tęstusi bendrovės veikla, kadangi įmonė turėjo daug skolų, vis tikėjosi, jog įmonės finansinė padėtis pagerės. Be to, iÅ¡ teismo posėdžio metu T.

G. iÅ¡sakytų paaiÅ¡kinimų matyti, kad Bendrovė buvo dar „jauna“, tokie dideli mokesčiai jai buvo pernelyg didelė naÅ¡ta.   Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (A.

T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).   LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog „teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti“.

Kadangi tai iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, Å¡velnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali bÅ«ti skiriama tik ypatingais, iÅ¡skirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai maÅ¾Ä padaryto nusižengimo pavojingumÄ , visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi bÅ«ti iÅ¡samiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.   Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas mano, kad LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas Å¡iuo atveju bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais buvusiam UAB direktoriui T.

G. bei aiÅ¡kiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bausmė Å¡velninama, paskiriant T. G. 500 (penkių Å¡imtų) eurų baudÄ .               Teismas vertina, kad bÅ«ten tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei T. G. asmenybei, o pritaikius bÅ«tent tokiÄ nuobaudÄ , bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.    Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas, n u t a r i a:

  T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam mažesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudÄ â€“ 500 (penkių Å¡imtų) eurų baudÄ .   Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos praÅ¡ymÄ dėl nuostolių priteisimo iÅ¡ T. G., palikti nenagrinėtu.  Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .  IÅ¡aiÅ¡kinti, kad:  1) paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);  2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Teisėjas                                                                   (parašas) Nuorašas tikras:Teisėjas                                                                                                                           J.

J.