ee86d9cd-6aa4-4e40-ae71-c98d2b4dd678 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1280-896/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00069-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.6; 2.6.1.3.6; 2.6.2.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui E. L., jo atstovui advokato padėjėjui Arturui Zablackui, atsakovui A. Č., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinį atsakovui A.

Č. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovo A. Č. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. L. dėl nuostolių ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas E. L. ieÅ¡kiniu praÅ¡o 2018 m. spalio 4 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį E. L. iÅ¡duotÄ A. Č. pripažinti negaliojančiu, kadangi Å¡is sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisti 60189,77 Eur, kuriuos antstolis pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0182/19/00357 nepagrįstai pervedė į atsakovo asmeninę sÄ skaitÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. Alytaus rajono 1-ojo notaro biure ieÅ¡kovas atsakovui iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. Pagal šį vekselį atsakovas turėjo jam paskolinti 60000 Eur. Atsakovas iÅ¡ visos sumos paskolino tik 15000 Eur, kurie 2019 m. vasario 2 d. jam buvo grÄ Å¾inti. Atsakovas be pagrindo kreipėsi dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo ir be pagrindo priverstinai iÅ¡siieÅ¡kojo vekselyje nurodytÄ sumÄ . Atsakovas A. Č. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 3500 Eur palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 6 d., bei 302,50 Eur nuostolius, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje (pateiktas kaip 2019-01-17 ieÅ¡kinys) nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. Alytaus rajono 1-ojo notaro biure ieÅ¡kovas jam iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. IeÅ¡kovui buvo paskolinta 60000 Eur. Pagal vekselį laiku skolos negrÄ Å¾ino, todėl jis kreipėsi dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo ir skola buvo iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Kadangi dėl nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo veiksmų lėšos jam buvo pervestos tik 2019 m. sausio 6 d., todėl už laikotarpį nuo sutarto skolos grÄ Å¾inimo momento iki lėšų grÄ Å¾inimo momento skaičiuotinos 6 proc. palÅ«kanos, numatytos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 79 straipsnio 2 d., 50 straipsnio 2 punkte.

Be to, kadangi ieÅ¡kovas nepagrįstai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, atsakovas patyrė iÅ¡laidų teisinei gynybai, todėl Å¡iuos 302,50 Eur nuostolius taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas E. L. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinį palaiko, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. A. Č. yra jo dėdė, tėvo pusbrolis. Anksčiau tarp jo ir A. Č. sandorių nėra buvę. Jis verčiasi nekilnojamuoju turtu, norėjo pirkti žemės sklypÄ , jam reikėjo pinigų, todėl paprašė tėvo A.

L. padėti. Tėvas pasikalbėjo su A. Č. ir susitarė, kad paskolins 50000 Eur. Vekselyje rašė 60000 Eur, 10000 Eur turėjo bÅ«ti atlygis. Pagal vekselį gavo 15000 Eur. Juos jam perdavė tėvas. Kitus pinigus A. Č. turėjo pervesti į jo sÄ skaitÄ , bet nepervedė. SÄ skaitÄ A. Č. davė jo tėvas, kuris jo sÄ skaitÄ turi labai senai. IÅ¡ A. Č. skolinosi, nes žinojo, kad tas turi pinigų. Kai skolinosi, 2018 m. spalio 4 d. savo sÄ skaitoje turėjo gal 25000 Eur. Skolinosi tikslu įgyti miÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini).

Nupirko tÄ sklypÄ , neprisimena už kiek. Gal už 29000 Eur. Kam reikėjo skolintis 60000 Eur, jei sklypas kainavo 29000 Eur, negali atsakyti. Kadangi negavo pinigų, tai pardavė kitÄ savo turimÄ sklypÄ . Taip pat pirko automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už kiek pirko, neprisimena, gal už 38000 Eur. Per paskutinius 2 metus pirko tik tÄ vienÄ automobilį. Automobilio apžiÅ«rėti važiavo kartu su tėvu ir A. Č.. Tuo automobiliu naudojasi pats. Vekselio pasiraÅ¡ymo metu pas notarę buvo ir A.

Č., ir jo tėvas A. L.. PrieÅ¡ iÅ¡raÅ¡ant vekselį notarė iÅ¡ VÄ® Registrų centras duomenų bazės traukė duomenis apie jo turimÄ turtÄ . Pinigus A. Č. grÄ Å¾ino 2019 m. vasario 2 d. Megoje. PrieÅ¡ atvykdamas į MegÄ , netoliese, apie 1 km nuo Megos kažkokiame bankomate iÅ¡sigrynino pinigus, 15000 Eur. Pats iÅ¡sigrynino. Megoje, kavinėje susitiko su A. Č.. Buvo ir tėvas A. L.. Jis A. Č. padavė 15000 Eur. Tas užrašė ant vekselio kitos pusės, kad pagal vekselį 15000 Eur yra grÄ Å¾inta.

Jis tÄ užraÅ¡Ä nufotografavo. Dar jam A. Č. davė pasiraÅ¡yti praneÅ¡imus, kad turi grÄ Å¾inti pinigus pagal vekselį. PraneÅ¡imus pasirašė, nes manė, kad buvo gavęs 15000 Eur, juos grÄ Å¾ino, tai tiek ir turėjo grÄ Å¾inti. Kodėl A. Č. jam neatidavė vekselio, jis nežino. Jis yra sudaręs ne vienÄ sandorį, vekselių anksčiau neiÅ¡davęs. Jo iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis. Jo mama yra notarė. Ji įspėjo, kad prie vekselio neturi bÅ«ti prisegta jokių kitų dokumentų, nes gal jau iÅ¡imtas vykdomasis įraÅ¡as.

Apie tėvo sandorius su A. Č. nežino. Su priešieškiniu nesutinka. Palūkanos turėtų būti skaičiuojamos 5 proc., o ne 6 proc., net jei priešieškinis pagrįstas, tai turėtų būti skaičiuojama ne nuo 60000 Eur, o nuo 45000 Eur (teismo posėdžio, vykusio 2020-08-24, garso įrašas, 09:42:26 - 10:24:56). Atsakovas A. Č. su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko. Jis paaiškino, kad jis su A. L. yra pusbroliai. Jie anksčiau nuolat bendraudavo. A. L. yra teistas, turi skolų, todėl visas jo turtas yra sūnaus E. L. vardu.

Jam paskambino A. L., paprašė paskolinti 60000 Eur. Pasakė, kad pirks žemės sklypÄ už 65000 Eur, parduos už 80000 Eur. Jis turėjo pinigų, galėjo paskolinti. S. A. notaro kontoroje. Jis pinigų nenorėjo skolinti be jokių garantijų, todėl norėjo forminti paskolos sutartį su hipoteka. Tačiau paaiÅ¡kėjo, kad hipotekos sandoris bus patvirtintas tik per 3 dienas. Taip netiko L. Todėl notarė pasiÅ«lė vekselį. Notarė patikrino E. L. turimÄ turtÄ VÄ® Registrų centras. Jam tiko, kad yra turto, todėl jautėsi saugus paskolindamas pinigus.

Notarė paaiÅ¡kino atidavimo terminus, paaiÅ¡kino, kad vekselyje turi nebÅ«ti jokių papildomų įrašų ir pan. IÅ¡davus vekselį, jie nuėjo į automobilį. Jis perskaičiavo pinigus ir perdavė A. L., o tas padavė sÅ«nui E. L.. Pinigus jis skolino E. L.. Paskolino 60000 Eur. Tarp jo ir E. L. anksčiau nėra buvę sandorių. Vėliau A. L. jam paskambino ir pasakė, kad yra Klaipėdoje automobilis už gerÄ kainÄ . PasiÅ«lė pirkti tÄ automobilį. Jis nuvažiavo į KlaipėdÄ , apžiÅ«rėjo automobilį, įvertino, kad kaina tikrai gera ir už tÄ automobilį sumokėjo 15000 Eur avansÄ .

Automobilį norėjo pirkti savo įmonės vardu. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad pirkėjas norės visų pinigų grynais. Jam taip netiko, jis norėjo atsiskaityti pavedimu per įmonę. Pardavėjas pasakė, kad pinigų grÄ Å¾inti jau negalės. Tada A. L. sugalvojo, kad tÄ automobilį pirks pats, o tÄ 15000 Eur avansÄ jam greitai grÄ Å¾ins. Automobilį nupirko E. L. vardu. Kai jam laiku negrÄ Å¾ino pinigų pagal vekselį, jis per A. L. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ E. L., kaip to reikalauja Vekselių įstatymas.

E. L. pasirašė ir tÄ praneÅ¡imÄ jam atsiuntė elektroniniu paÅ¡tu. Jam vis žadėjo, kad grÄ Å¾ins pinigus. 2019 m. vasario 1 d. jam paskambino A. L., pasakė, kad turi pinigus ir pasiÅ«lė susitikti Megoje. Jie susitiko, bet paaiÅ¡kėjo, kad dėl operacijų sumos limito A. L. iÅ¡ E. L. kortelės negali nuimti pinigų. Tuo metu E. L. buvo Vilniuje ir važiavo į bankÄ , kad pakeisti operacijų sumos limitÄ . TÄ dienÄ pinigų negavo. Vakare paskambino A. L., pasakė, kad turi pinigus ir susitarė susitikti kitÄ dienÄ Megoje.

Jie tarėsi, kad bus grÄ Å¾inta 30000 Eur, t.y. 15000 Eur už automobilio avansÄ , 15000 Eur pagal vekselį. Likusius pinigus žadėjo atiduoti po kelių dienų. Jis padarė vekselio kopijÄ , o ant kitos pusės užrašė, kad pagal vekselį grÄ Å¾inta 15000 Eur. Kad nereikėtų vietoje raÅ¡yti. KitÄ dienÄ , t.y. 2020 m. vasario 2 d. jie susitiko Megoje. Buvo ir E. L., ir A. L.. Jam atidavė 15000 Eur. Pasakė, kad kitų kol kas neturi. Tada jis pasakė, kad čia pinigai už automobilio avansÄ , o ne pagal vekselį.

Todėl jis ir neatidavė vekselio kopijos su įraÅ¡u, kad 15000 Eur jau grÄ Å¾inti. Tuo pat metu E. L. originaliai pasirašė praneÅ¡imÄ , kad pagal vekselį grÄ Å¾ins pinigus. Pagal vekselį jis pinigų negavo, todėl kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo. Kai jam iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , jis jį nufotografavo ir nusiuntė A. L.. Netrukus jam paskambino vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡davusi notarė ir paprašė atvykti, kad apžiÅ«rėtų vekselį. Jis nuvyko.

Notarė jam sakė, kad jai grasindamas skambino L. ir sakė, kad kitoje vekselio pusėje yra įraÅ¡as dėl 15000 Eur. Bet ant originalaus vekselio jis jokio įraÅ¡o nebuvo užrašęs. E. L. nepagrįstai kreipėsi į policijÄ , todėl jo pinigai buvo sulaikyti daugiau nei metus. Be to, turėjo iÅ¡laidų advokatui. Kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu 2019 m. pradėta nebuvo (teismo posėdžio, vykusio 2020-08-24, garso įraÅ¡as, 10:25:31 - 11:23:07). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad E. L. 2018 m. spalio 4 d. iÅ¡davė neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, kuriuo įsipareigojo besÄ lygiÅ¡kai sumokėti A.

Č. 60000 Eur iki 2019 m. sausio 15 d. Vekselį patvirtino Alytaus raj. 1-ojo notarų biuro notarė B. Z.. 2019 m. vasario 13 d. Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Z. R. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 60000 Eur skolos ir 189,77 Eur notaro atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. L. A. Č. naudai. A. Č. 2019 m. vasario 18 d. kreipėsi į antstolį dėl skolos pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä priverstinio vykdymo. Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ areÅ¡tuota pagal 2019 m. vasario 13 d.

Kauno miesto 22-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ Ä¯raÅ¡Ä A. Č. naudai iÅ¡ieÅ¡kota 60189,77 Eur suma, esanti antstolio depozitinėje sÄ skaitoje. Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas. Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. 2019 m. sausio 6 d. į A. Č. sÄ skaitÄ pervesta 60189,77 Eur iÅ¡ E. L. iÅ¡ieÅ¡kota suma. A. Č. 2019 m. birželio 30 d. Advokatų kontorai Averus už teisines paslaugas sumokėjo 302,50 Eur pagal 2019 m. birželio 30 d. paslaugų suteikimo kvitÄ .

Advokatų kontora AVERUS 2019 m. birželio 30 d. iÅ¡davė paslaugų suteikimo aktÄ A. Č. už paslaugas baudžiamojoje byloje pagal LR BK 182 str. 2 d. UAB „duomenys neskelbtini“ 2018 m. spalio 25 d. E. L. pervedė 80000 Eur už žemės sklypus. IÅ¡ E. L. banko sÄ skaitos 2019 m. vasario 1 d. iÅ¡gryninta 15000 Eur. IÅ¡ fotonuotraukos matyti įraÅ¡as lape: „Pagal vekselį 2018-10-04 E. L. apmokėjo 15000 Eur (penkiolika tÅ«kstančių) A. Č., 2019 02 02, paraÅ¡as“. 2019 m. lapkričio 29 d.

E. L. pirko dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) už 29000 Eur. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų IeÅ¡kovas E. L. ieÅ¡kiniu praÅ¡o 2018m. spalio 4 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį E. L. iÅ¡duotÄ A. Č. pripažinti negaliojančiu, kadangi Å¡is sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės. IeÅ¡kovas nurodo, kad buvo apgautas atsakovo, nes, iÅ¡davęs vekselį pagal kurį įsipareigojo suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautÄ paskolÄ , gavo tik dalį paskolos, kuriÄ vėliau grÄ Å¾ino.

Taigi, ieÅ¡kovas teigia, jog negavo paskolos, kuri ir buvo teisinis santykis (sandorio), pagal kurį iÅ¡duotas vekselis. IeÅ¡kovas nurodo, kad vekselį iÅ¡davė 60000 Eur sumai, tačiau jam pagal vekselį buvo perduota tik 15000 Eur. Taigi, ginčo tarp Å¡alių, kad pagal vekselį buvo perduota 15000 Eur, nėra. Ginčas kyla, ar pagal vekselį buvo perduota visa 60000 Eur suma. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad ieÅ¡kovas E. L. yra pasirašęs paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 60000 Eur sumai, kurio apmokėjimo data 2019 m. sausio 15 d., tačiau nagrinėjamo ginčo specifika yra ta, kad ieÅ¡kovas apskritai neigia dalies jo ir atsakovo paskolos teisinių santykių, kaip vekselio pasiraÅ¡ymo pagrindo, susiklostymÄ , nurodydamas, kad negavo dalies vekselyje nurodytos sumos.

IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose vekselio iÅ¡davimo pagrindu įvardijo paskolÄ , o ne kurį nors kitÄ teisinį santykį, tvirtindamas, kad atsakovas iÅ¡ dalies nėra įvykdęs paskolos sutarties ir neperdavęs jam dalies pinigų (CPK 13 str.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui nurodžius, kad teisiniai santykiai tarp Å¡alių atsirado bÅ«tent paskolos pagrindu, o atsakovui su tuo sutinkant, bÅ«tent ieÅ¡kovui visų pirma pačiam tenka pareiga įrodyti paskolos nesuteikimo (paskolos dalyko neperdavimo) atsakovui faktÄ .

Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusiÄ prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, bÅ«tent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo iÅ¡duoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018, 19 punktas).

Pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas iÅ¡duoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautÄ paskolos sumÄ , tai CK Å¡eÅ¡tosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos Å¡alių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog pagal vekselį negavo visos pinigų sumos. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryÅ¡iu:

1. Atsakovas nuosekliai viso proceso metu teigė, kad jis 60000 Eur sumÄ ieÅ¡kovui perdavė iÅ¡ karto po vekselio iÅ¡davimo, jiems išėjus iÅ¡ notaro kontoros. Tokias aplinkybes atsakovas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla Nr. 03-2-00142-19, b.l. 78-81, 92-95). Toks atsakovo procesinis elgesys leidžia spręsti apie jo nurodytų faktų teisingumÄ .

2. IeÅ¡kovo teiginiai apie gautÄ sumÄ , vertinant jo teiginius Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, ir ikiteisminio tyrimo metu, keitėsi. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad 2018 m. spalio 5 ar 6 d. atsakovas ieÅ¡kovo tėvui A. L. perdavė 15000 Eur, kitų 45000 Eur neperdavė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad turėjo bÅ«ti perduota ne 60000 Eur, o 50000 Eur, nes 10000 Eur buvo sutartos palÅ«kanos. E. L. pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad gavo 15000 Eur sumÄ (baudžiamoji byla Nr. 03-2-00142-19, b.l. 10-12).

E. L., apklausiamas kaip liudytojas, 2019 m. kovo 6 d. nurodė, kad jo žiniomis jo tėvas pinigus iÅ¡ A. Č. gavo ir perdavė jam 15000 Eur. Likusi suma (kiek tiksliai, jis nežino) buvo perduota jo tėvui A. L. taip pat po vekselio pasiraÅ¡ymo (baudžiamoji byla Nr. 03-2-00142-19, b.l. 18-19). Akistatos ikiteisminiame tyrime metu E. L. teigė, kad 15000 Eur gavo tÄ pačiÄ dienÄ , kai jo tėvas grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. 03-2-00142-19, b.l. 92-95). Teismo vertinimu, toks ieÅ¡kovo parodymų nenuoseklumas leidžia spręsti apie ieÅ¡kovo nurodytų faktinių aplinkybių nepatikimumÄ .

Be to, abejotina, kad jaunas, aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ turintis asmuo, aiÅ¡kindamas faktines aplinkybes, kuriomis, kaip teigia, prarado 60000 Eur, kurios vyko prieÅ¡ kelis mėnesius (ikiteisminio tyrimo atžvilgiu) ar 1,5 metų (teismo proceso metu), jų aiÅ¡kiai neprisimintų.

3. A. L., apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. balandžio 2 d. nurodė, kad 2018 m. spalio 5 ar 6 d. susitiko su A. Č. Alytuje, jo automobilyje ir jam asmeniÅ¡kai jų bendros Å«kinės veiklos vystymui jis perdavė 35000 Eur ir dar padavė 15000 Eur, kuriuos liepė perduoti E., kitus pagal vekselį nurodytus 45000 Eur prižadėjo pervesti į E. banko sÄ skaitÄ . Teismas pažymi, kad liudytojas A. L. yra ieÅ¡kovo tėvas, todėl spręstina, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi sÅ«naus naudai. Be to, iÅ¡ jo procesinio elgesio aiÅ¡kiai matyti jo konfliktiniai santykiai su atsakovu. Ä®vertintina ir tai, kad ieÅ¡kovo ir liudytojo paaiÅ¡kinimai dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pinigų perdavimu, su pinigų grÄ Å¾inimu, dažnai nesutampa. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojo A. L. paaiÅ¡kinimai nepatikimi.

4. IeÅ¡kovas E. L. verčiasi pirkdamas ir parduodamas nekilnojamÄ jį turtÄ , jis turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , jo motina yra notarė. Å ios faktinės aplinkybės, dėl kurių nėra ginčo, leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas turi panaÅ¡aus pobÅ«džio teisinių santykių patirtį, turi galimybę gauti patarimų dėl tokio sandorio sudarymo teisinės pusės iÅ¡ artimųjų, todėl, iÅ¡duodamas vekselį, pasiraÅ¡ydamas 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 16 d. praneÅ¡imus dėl vekselio apmokėjimo, turėjo suprasti tokių savo veiksmų galimas pasekmes. Tačiau, kadangi tokius veiksmus atliko, tikėtina, kad jais patvirtino paskolos santykių susiformavimÄ .

5. Teismo posėdžio metu tiek ieÅ¡kovas E. L., tiek jo tėvas liudytojas A. L. nurodė, kad kreipėsi į A. Č. paskolos, nes žinojo, kad tas turi pinigų ir gali jų paskolinti. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, t.y. pirkimo – pardavimo sutartį, UAB „duomenys neskelbtini“ pažymÄ apie suteiktas pinigines lėšas, patvirtinančius aplinkybes, kad atsakovas galėjo disponuoti 60000 Eur suma. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. Č. turėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų jas paskolinti ieÅ¡kovui.

6. E. L., iki to momento kol atsakovas neiÅ¡siėmė vykdomojo įraÅ¡o ir nepradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso, nekėlė klausimo dėl paskolos nesuteikimo. Be to, ieÅ¡kovas tam tikrais savo veiksmais, t.y. pasiraÅ¡ydamas 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 16 d. praneÅ¡imus dėl vekselio apmokėjimo, patvirtino, kad paskola yra suteikta. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai/neveikimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad paskolÄ jis gavo ir tik tada, kai atsakovas ėmėsi teisinių veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti, iÅ¡kėlė versijÄ dėl lėšų neperdavimo.

Å ių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryÅ¡ys leidžia spręsti, kad atsakovas A. Č. turėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų jas paskolinti ieÅ¡kovui. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas per tėvÄ ir kreipėsi bÅ«tent į A. Č.. Be to, paskolos lėšos buvo perduotos ieÅ¡kovui. Teismui nustačius, kad paskolos lėšos buvo perduotos ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovui ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje grindžiant tik ta aplinkybe, kad dalis, t.y. 45000 Eur, jam nebuvo perduota, spręstina, kad jis nebuvo suklaidintas ar apgautas atsakovo.

Taigi, spręstina, kad prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindas, t. y. paskola, kurios grÄ Å¾inimo tikslu buvo iÅ¡duotas vekselis, ieÅ¡kovui buvo suteikta. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iÅ¡ atsakingų už prievolės įvykdymÄ asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė.

Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grÄ Å¾inta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai Å¡i aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). IeÅ¡kovas nurodo, kad 15000 Eur paskolos dalį, kuriÄ jis buvo gavęs pagal vekselį, jis atsakovui grÄ Å¾ino.

Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad 2019 m. vasario 2 d. vienoje iÅ¡ kavinių, esančių prekybos centre „Mega“, ieÅ¡kovas atsakovui perdavė 15000 Eur. Tačiau tarp Å¡alių kyla ginčas dėl Å¡ių lėšų perdavimo tikslo. IeÅ¡kovas nurodo, kad grÄ Å¾ino jam suteiktÄ dalį paskolos, kuriai užtikrinti buvo iÅ¡davęs vekselį. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino skolÄ pagal kitÄ prievolę. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo tėvas A. L. 2018 m. spalio mėnesį jam paskambino ir pasakė, kad yra Klaipėdoje automobilis už gerÄ kainÄ .

PasiÅ«lė pirkti tÄ automobilį. Jis nuvažiavo į KlaipėdÄ , apžiÅ«rėjo automobilį, įvertino, kad kaina tikrai gera ir už tÄ automobilį sumokėjo 15000 Eur avansÄ . Automobilį norėjo pirkti savo įmonės vardu. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad pirkėjas norės visų pinigų grynais. Jam taip netiko, jis norėjo atsiskaityti pavedimu per įmonę. Pardavėjas pasakė, kad pinigų grÄ Å¾inti jau negalės. Tada A. L. sugalvojo, kad tÄ automobilį pirks pats, o tÄ 15000 Eur avansÄ jam greitai grÄ Å¾ins.

Automobilį nupirko E. L. vardu. Be to, atsakovas nurodė, kad, važiuodamas susitikti su ieÅ¡kovu ir jo tėvu, tikėjosi 30000 Eur skolos, t.y. 15000 Eur pagal vekselį, ir 15000 Eur už automobilio avansÄ , grÄ Å¾inimo. Tačiau, kai paaiÅ¡kėjo, jog jam grÄ Å¾inama tik 15000 Eur, jis pasakė, kad laiko Å¡itÄ skolos grÄ Å¾inimÄ kaip grÄ Å¾inimÄ už automobilio avansÄ ir todėl neperdavė ieÅ¡kovui vekselio kopijos, ant kurios buvo padaręs įraÅ¡Ä , jog 15000 Eur skolos pagal vekselį yra grÄ Å¾inta.

Teismas pažymi, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Šioje byloje ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nėra susiję su viešuoju interesu, todėl teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Šioje byloje nagrinėjami ieškinio reikalavimai dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei 60189,77 Eur priteisimo bei priešieškinio reikalavimai dėl palūkanų ir nuostolių priteisimo.

Taigi, Å¡ioje byloje nenagrinėjamas atsakovo nurodytos 15000 Eur skolos, atsiradusios dėl sumokėto avanso už automobilį, priteisimas. Todėl teismas dėl Å¡ių atsakovo nurodomų aplinkybių nepasisako ir Å¡ios atsakovo nurodomos skolos pagrįstumo nenagrinėja. Be to, net ir darant prielaidÄ , kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl 15000 Eur skolos, atsiradusios dėl sumokėto avanso už automobilį, teisingos, teismas pažymi, kad pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas, privalantis grÄ Å¾inti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rÅ«Å¡ies skolas, mokėdamas gali pareikÅ¡ti, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina, tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjo, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiÅ¡kia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokÄ ir nėra kitokio Å¡alių susitarimo, tai laikoma, kad grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėję, ir nė viena iÅ¡ jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grÄ Å¾inta seniausia skola (CK 6.55 str. 2 d.).

Å iuo atveju ieÅ¡kovas E. L. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nurodydamas, kad sumoka dalį skolos, kuri užtikrinta vekseliu. Be to, įvertintina tai, kad skolos, užtikrintos vekseliu, mokėjimo terminas 2019 m. vasario 2 d., t. y. 15000 Eur sumokėjimo momentu, jau buvo suėjęs. Tuo tarpu į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo nurodytos 15000 Eur skolos, atsiradusios dėl sumokėto avanso už automobilį, mokėjimo terminas suėjęs, ar, jei toks terminas nebuvo nustatytas, buvo įvykdytos CK 6.873 straipsnio 2 d. sÄ lygos, t.y. jeigu paskolos sumos grÄ Å¾inimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pagal pareikalavimÄ , tai paskolos sumÄ paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti per trisdeÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯vykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad net ir darant prielaidÄ , jog atsakovo nurodytos aplinkybės dėl 15000 Eur skolos, atsiradusios dėl sumokėto avanso už automobilį, teisingos, atsakovas, gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo 15000 Eur, kuriuos ieÅ¡kovas jam perdavė kaip dalį skolos, užtikrintos vekseliu, neturėjo pagrindo Å¡iÄ sumÄ užskaityti kaip 15000 Eur skolÄ , atsiradusiÄ dėl sumokėto avanso už automobilį. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas atsakovui grÄ Å¾ino 15000 Eur skolÄ pagal vekselį. Sandorio dalies pripažinimas negaliojančiu taip pat turėtų sukelti teisinius padarinius tik tiek, kiek bÅ«tina ieÅ¡kovo teisių pažeidimui paÅ¡alinti, todėl vekselis Å¡ioje dalyje pripažintinas negaliojančiu.

Sandorio dalies pripažinimas negaliojančiu nedaro kitos jo dalies negaliojančia (CK 1.96 straipsnis), todėl likusioje dalyje reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmestinas. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas be pagrindo kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o visai vekselio sumai iÅ¡davimo ir nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡siieÅ¡kojo 60189,77 Eur, o ne 45184,50 Eur (45000 Eur skolos suma bei 184,50 Eur notaro atlyginimas, kurį notaras maksimaliai galėjo paimti iÅ¡duodamas vykdomÄ jį įraÅ¡Ä 45000 Eur sumai (LR teisingumo ministro 1996-09-12 įsakymas Nr. 57 Dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimÄ , sandorių projektų parengimÄ , konsultacijas ir technines paslaugas sÄ raÅ¡o patvirtinimo)).

Teismas įvertina, kad ieškinio pateikimo metu teisiniai santykiai, susiję su vykdomuoju įrašu, yra pasibaigę. Iš šio dokumento šalims negali kilti jokių teisių ir pareigų, nes vykdomasis įrašas paduotas antstoliui priverstinio išieškojimo vykdymui, vykdomajame įraše nurodyta suma išieškota ir perduota atsakovui, vykdomoji byla pabaigta. Taigi, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo dėl vykdomojo įrašo panaikinimo patenkinimas šalims nesukeltų jokių materialinių teisių ir pareigų.

Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo stadijoje turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).

Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, priklausomai nuo procesinės situacijos teismas turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi, jeigu bÅ«tų pareikÅ¡tas reikalavimas dėl vykdomojo įraÅ¡o nuginčijimo, teismas tokį reikalavimÄ bÅ«tų atsisakęs priimti. Todėl atsakovo argumentas, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ ne dėl vekselio, o dėl vykdomojo įraÅ¡o nuginčijimo, nes bÅ«tent vykdomasis įraÅ¡as ieÅ¡kovui sukėlė pasekmes, atmestinas aukščiau nurodytais motyvais. Teismui nustačius, kad atsakovas be teisėto pagrindo iÅ¡siieÅ¡kojo iÅ¡ ieÅ¡kovo 60189,77 Eur, o ne 45184,50 Eur, t.y. be pagrindo gavo 15005,27 Eur, ir byloje esant ieÅ¡kovo reikalavimui priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡siieÅ¡kotÄ sumÄ , teismas sprendžia dėl tarp Å¡alių susiklosčiusio teisinio santykio.

Ä®statyme numatyta, jog ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiÅ«ra pasirenka ir nustato ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ) bei nurodo ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta Å¡alių pareiga pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Teismas sprendimÄ gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimÄ dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų teismas negali peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 20 punktas).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė.

Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å i specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai iÅ¡raiÅ¡ka deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiÅ¡kai atlyginti žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymuose nurodytais atvejais – ir neturtinę žalÄ . Teismui nustačius, kad atsakovas be teisėto pagrindo iÅ¡siieÅ¡kojo iÅ¡ ieÅ¡kovo 60189,77 Eur, o ne 45184,50 Eur, t.y be pagrindo gavo 15005,27 Eur, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti ir jie pasireiÅ¡kė nepagrįstu dalies iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kotos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimu.

Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų be pagrindo prarado 15005,27 Eur, t.y. patyrė žalÄ .

Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 15005,27 Eur. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 3500 Eur palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 6 d., bei 302,50 Eur nuostolius, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 4 d. neprotestuotino paprastojo vekselio apmokėjimo terminas buvo 2019 m. sausio 15 d. Atsakovas kreipėsi į notarÄ ir notaras 2019 m. vasario 13 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Ä¯ E. L. vekselio sumÄ â€“ 60000 Eur.

Atsakovas su vykdomuoju įrašu kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo, buvo užvesta vykdomoji byla. Ieškovas 2019 m. vasario 23 d. kreipėsi į Alytaus PK su pareiškimu dėl galimų atsakovo nusikalstamų veiksmų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 52-1-01374-12 dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. „Sukčiavimas“. 2019 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, visiškai apribojant nuosavybės teisę valdyti, naudoti ir disponuoti A.

Č. priklausančia ir antstolio iÅ¡ieÅ¡kota 60189,77 Eur suma, kuri buvo antstolio depozitinėje sÄ skaitoje. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas. 2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti LR BK 182 straipsnio 1 dalies požymių. Atsakovas teikė skundus dėl Å¡io nutarimo, jie visi buvo atmesti. 2019 m. rugsėjo 11 d.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas įsiteisėjęs. AreÅ¡tas turto areÅ¡tų registre buvo panaikintas 2020 m. sausio 6 d. Antstolis iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas A. Č. pervedė 2020 m. sausio 6 d. Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių tarp Å¡alių ginčo nekyla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad palÅ«kanų sÄ voka CK neįtvirtinta, todėl palÅ«kanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant šį civilinės teisės institutÄ reglamentuojančias teisės normas.

Lietuvos civilinėje teisėje palÅ«kanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimÄ (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos suma) (toliau – mokėjimo palÅ«kanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palÅ«kanos). PalÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis (toliau – mokėjimo, pelno palÅ«kanos), iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ .

Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrÄ Å¾inus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorius visada turi teisę į palÅ«kanas kaip kompensacijÄ , jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimÄ .

Kompensuojamųjų palÅ«kanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo Å¡ių palÅ«kanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

PalÅ«kanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palÅ«kanų funkcijos. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skaičiuojamos iki sutarties pasibaigimo, o įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . Ä®PVÄ® 50 straipsnis numato, kad vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiÅ¡kė reikalavimus, sumokėtų:

1) neakceptuoto arba neapmokėto vekselio sumÄ su palÅ«kanomis, jeigu jos buvo numatytos;

2) šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo;

3) protesto iÅ¡laidas, praneÅ¡imų siuntimo bei kitas iÅ¡laidas. Minėto straipsnio 1 punkte yra numatytos mokėjimo (pelno) palÅ«kanos, dėl kurių mokėjimo Å¡alys turėjo susitarti vekselyje. Dėl tokių palÅ«kanų nagrinėjamu atveju nebuvo susitarta, tačiau to paties straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta teisė į kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kurios skaičiuojamos po vekselio mokėjimo termino pasibaigimo ir į kurių gavimÄ kreditorius Å¡iuo atveju turi teisę, nes, kaip jau buvo nustatyta, terminas vekseliui įvykdyti jau yra pasibaigęs. Dės E. L. nepagrįsto kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijÄ A.

Č. teisę naudotis iÅ¡ieÅ¡kotomis lėšomis įgijo tik 2020 m. sausio 6 d., t.y. praėjus 355 dienoms nuo vekselyje nurodyto prievolės sumokėjimo momento. Todėl darytina iÅ¡vada, kad E. L. praleido terminÄ sumokėti skolÄ 355 dienas ir iÅ¡ jo priteistinos 6 proc. metinės palÅ«kanos. Kaip jau minėta, kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iÅ¡ atsakingų už prievolės įvykdymÄ asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas.

Teismui nustačius, kad A. Č. iÅ¡ E. L. nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kojo 15005,27 Eur, darytina iÅ¡vada, kad Å¡i suma neįskaičiuotina į sumÄ , dėl kurios nemokėjimo A. Č. turi teisę gauti palÅ«kanas. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo E. L. atsakovui priteistina 2636,79 Eur, t.y. palÅ«kanos už 355 dienas nuo 45184,50 Eur sumos. Be to, atsakovas A. Č. praÅ¡o priteisti 302,50 Eur nuostolius, patirtus dėl ieÅ¡kovo nepagrįsto ikiteisminio tyrimo iniciavimo. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2019 m. vasario 23 d. kreipėsi į Alytaus PK su pareiÅ¡kimu dėl galimų atsakovo nusikalstamų veiksmų.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 52-1-01374-12 dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str..„Sukčiavimas“. 2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti LR BK 182 straipsnio 1 dalies požymių. Atsakovas teikė skundus dėl šio nutarimo, jie visi buvo atmesti. 2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimas įsiteisėjęs. A.

Č. teisinei gynybai ikiteisminio tyrimo metu patyrė 302,05 Eur iÅ¡laidas, nes kreipėsi dėl atlygintinės teisinės gynybos į advokatų kontorÄ Averus. IeÅ¡kovas Å¡ių faktinių aplinkybių neginčijo. Atsakovas nurodo, kad 302,05 Eur iÅ¡laidos teisinei pagalbai ikiteisminiame tyrime yra jo nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pagal Å¡iÄ normÄ nereikalaujama, kad skolininko elgesys bÅ«tų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Atsakovo patirtos atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡laidos nepriskirtinos prie atsakovui atlygintinų nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieÅ¡kovo nepagrįsto kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijÄ , nes nenustatyta prieÅ¡ingų teisei ieÅ¡kovo veiksmų.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijÄ . Be to, teismui nustačius, kad ieÅ¡kovas pagrįstai iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti dalį skolos, nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo piktybiÅ¡kumo ir akivaizdaus siekio iÅ¡vengti piniginės prievolės vykdymo. Todėl, nenustačius neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų, prieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡ioje dalyje atmestinas. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinos 5 proc. palÅ«kanos, skaičiuotinos nuo 2636,79 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl baudos skyrimo Atsakovas A. Č. praÅ¡o skirti baudÄ ieÅ¡kovui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kus aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018). CPK5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateiktas ieÅ¡kinys pats savaime negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, be to, ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies patenkintas. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo E. L. skirti skirti baudÄ CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovas patyrė 1128 Eur iÅ¡laidas žyminiam mokesčiui sumokėti, 38 Eur iÅ¡laidas už žyminiam mokesčiui už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 1500 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, Å¡i dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų neskirstytina. Atsakovas patyrė 86 Eur iÅ¡laidas žyminiam mokesčiui už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėti ir 38 Eur už atskirÄ jį skundÄ , kuris buvo patenkintas, taip pat 3100 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinys patenkintas 24,93 proc., todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteistina 281,21 Eur dalis žyminio mokesčio.

Kartu pažymėtina, kad nors buvo reiškiami du reikalavimai, jie betarpiškai susiję, be to, jie abu patenkinti ta pačia procentine dalimi. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo teismas pažymi, kad byloje buvo nagrinėjamas ir ieškinys, ir priešieškinis, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas, įrodinėdami savo reikalavimus, kartu turėjo gintis nuo priešingos šalies reikalavimų. Taigi, jų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti dalintinos per pusę ir nuo kiekvienos ½ patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiuojama dalis proporcingai patenkintai ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai.

Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 186,98 Eur (24,93 proc. nuo 750 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškinio dalyje ir 229,95 Eur (30,66 proc. nuo 750 Eur) priešieškinio dalyje. Teismo vertinimu, priešieškinis patenkintas 69,34 proc., todėl atsakovui iš ieškovo proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai priteistina 85,98 Eur dalis žyminio mokesčio bei 1074,77 Eur (69,34 proc. nuo 1550 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti priešieškinio dalyje ir 1166,69 Eur (75,27 proc. nuo 1550) ieškinio dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 16,79 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos, kurios proporcingai patenkintai ir atmestai ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio sumai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 11,58 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, o iÅ¡ atsakovo priteistina 5,20 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. 2018 m. spalio 4 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 60000 Eur sumai, E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ A.

Č., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu 15000 Eur sumos dalyje. Priteisti iš A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 15005,27 Eur (penkiolika tūkstančių penkis eurus 27 ct) nuostolius ir 698,14 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidas E. L., a.k. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priešieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 2636,79 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 79 ct) nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2636,79 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2327,44 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis eurus 44 ct) A.

Č., a.k. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 11,58 Eur (vienuolika eurų 58 ct) ir iÅ¡ A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 5,20 Eur (penkis eurus 20 ct) paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei. Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Tomas Romeika