2023-06-14 Nr. AB-12200-3-61-3-01385-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-276-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01385-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Gasta“, uždaroji akcinė bendrovė GIK projektai, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 1-18 „Dėl Vilniaus miesto Gariūnų telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo plano patvirtinimo ir žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo“ (toliau ir – Įsakymas).

II. 2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. Š. skundą.

3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė Vilniaus miesto Gariūnų telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo plano (toliau – ir Planas), kuris buvo patvirtintas Įsakymu, ir vertino, kad Planas yra neatskiriama Įsakymo dalis, todėl pareiškėjas, teikdamas teismui skundą dėl Įsakymo panaikinimo, skunde faktiškai dėstydamas argumentus dėl Plano neatitikimo įstatymams, turėjo pateikti visą skundžiamą aktą, o ne jo dalį, t. y. turėjo pateikti ne tik Įsakymą, bet ir Planą. Teismas akcentavo, kad 2023 m. vasario 24 d. nutartimi buvo nustatytas terminas pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė Plano.

4. Teismas konstatavo, kad Įsakymas atitinka pagrindinius norminio administracinio akto požymius, nes jis yra orientuotas į ateitį, jo 2 punktu nustatoma žemės sklypų naudojimo paskirtis, pagal kurią jie bus naudojami ateityje. Įsakymo 2 punkte nėra nurodyti konkretūs subjektai. Teismo vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šis skundas turi būti paduodamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą priimti, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

5. Teismas priėjo prie išvados, jog skundą atsisakytina priimti (skundas laikytinas nepaduotu) ir dėl to, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, ir dėl to, kad skundo nagrinėjimas pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą priskirtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai.

III. 6. Pareiškėjas V. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Pareiškėjo vertinimu, Planas nėra Įsakymo dalis. Pareiškėjas, teikdamas skundą, pateikė̇ Plano Teritorijų̨ planavimo dalį, kuri yra paviešinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS), o kitų Plano dalių pareiškėjas objektyviai negali pateikti, nes jos nėra paviešintos ir jis jų̨ neturi. Plano rengėjas, atsakydamas į 2022 m. birželio 2 d. pateiktus pareiškėjo prieštaravimus, atsisakė paviešinti visos apimties Planą, nepagrįstai prisidengdamas komercine paslaptimi. Teismas, įpareigodamas pareiškėją pateikti dokumentą, kurio jis objektyviai neturi galimybės pateikti, ir tuo pagrindu vėliau atsisakydamas priimti skundą, neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti Planą ir apribojo jo teisę kreiptis į teismą.

8. Pareiškėjas nepritaria teismo pozicijai, kad Įsakymas atitinka norminio administracinio akto kriterijus. Pareiškėjas teigia, jog Įsakymu yra patvirtintas konkretus Planas. Įsakymas yra vienkartinio naudojimo, t. y. jis skirtas Planui įgyvendinti, o ne taikyti daug kartų (pvz., Įsakyme yra nurodytas apibrėžtas terminas dėl žemės paskirties pakeitimo). Įsakymas yra aktualus tik egzistuojant Planui. Nors Įsakyme nėra nurodyti konkretūs subjektai, kuriems jis taikomas, šie subjektai numanomi iš Įsakymo turinio: Įsakymu gali pasinaudoti tik konkretus asmuo, turintis teisę įgyvendinti Planą. Be to, teismų praktikoje tokio pobūdžio administraciniai aktai yra laikomi individualiais administraciniais aktais (administraciniais sprendimais).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. Š. skundą dėl to, kad jis per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų (t. y. nepateikė Plano), ir dėl to, kad Įsakymas yra laikytinas norminiu administraciniu aktu ir todėl ginčų dėl tokio akto panaikinimo nagrinėjimas priskirtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai, pagrįstumas ir teisėtumas.

10. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Įsakymu buvo patvirtintas Planas (1 p.), nuspręsta dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo kasybos laikotarpiu (2 p.), taip pat nustatytos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygos (3 p.).

11. Teisėjų kolegija dėl pirmojo teismo nustatyto pagrindo atsisakyti priimti skundą (laikyti jį nepaduotu) pažymi, jog, pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, <...> jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

12. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti prie skundo pridedami priedai, tarp jų – skundžiamas aktas.

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2023 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – iki 2023 m. kovo 8 d. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepridėjo skundžiamo akto sudedamosios dalies – Plano, taip pat pasiūlė pareiškėjui nurodyti, kokiu įstatymu remdamasis jis kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą.

14. Pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. rašte išdėstė savo poziciją dėl teisės kreiptis į teismą, be kita ko, nurodydamas, jog pareiškėjas per savo atstovą̨ 2022 m. birželio 2 d. pateikė̇ Plano rengėjui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) GIK projektai prieštaravimus dėl Plano. Pareiškėjas, manydamas, jog į jo pastabas ir prieštaravimus nebuvo tinkamai atsižvelgta (pvz., nepagrįstai atsisakyta paviešinti visos apimties Planą, prisidengiant komercine paslaptimi), ir nesutikdamas su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos dėl to priimtu sprendimu, apskundė šį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-2987-561/2023). Pareiškėjas taip pat teigė, kad Planas nėra ginčijamo administracinio akto dalis, t. y. Įsakymas yra savarankiškas administracinis aktas. Pareiškėjas pateikė teismui Plano Teritorijų planavimo dalį, kuri buvo paviešinta, nurodydamas, kad jis neturi kitų Plano dalių ir objektyviai negali pateikti jų teismui. Pareiškėjas šiame rašte prašė išreikalauti Planą iš̌ UAB GIK projektai arba UAB „Gasta“.

15. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Planas yra sudėtinė Įsakymo dalis, nes šiuo Įsakymu būtent ir buvo patvirtintas Planas, todėl pareiškėjas, ginčydamas Įsakymą (konkrečiai, tam tikrus Plano sprendinius ir jo patvirtinimo procedūrą), privalėjo pridėti prie skundo visą Planą, o ne tik jo dalį. Tačiau pareiškėjas atskirajame skunde pagrįstai reiškia pretenzijas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo pateiktų paaiškinimų ir prašymų, susijusių su kliūtimis nurodytam dokumentui gauti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skundas nepriimtinas nagrinėti dėl to, jog nepateiktas Planas.

16. Teisėjų kolegija dėl antrojo teismo nustatyto pagrindo atsisakyti priimti skundą akcentuoja, jog atskirų bylų kategorijos turi nagrinėjimo ypatumų. Administracinių bylų teisenoje teisės aktų priskyrimas prie norminių administracinių aktų grupės apibūdina jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog pagal ABTĮ yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto teisėtumo ištyrimo tvarka.

17. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 6 p.), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021).

18. Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010; kt.).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įsakymas atitinka pagrindinius norminio administracinio akto požymius, ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog byla pagal tokį skundą nepriskirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, skundas turėjo būti paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

20. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nagrinėtas panašias bylas dėl analogiškų Tarnybos įsakymų, šios bylos pirmąja instancija nagrinėjamos apygardos administraciniuose teismuose, tokio pobūdžio administraciniai aktai laikomi individualiais administraciniais aktais (administraciniais sprendimais). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Įsakymas yra vienkartinio naudojimo, t. y. tik patvirtinam Planui įgyvendinti, ir nėra skirtas taikyti daug kartų, šiuo Įsakymu gali pasinaudoti tik konkretus asmuo, turintis teisę įgyvendinti Planą, Įsakymas negalėtų būti taikomas niekur kitur, jei Planas neegzistuotų.

21. Nagrinėjant šiuos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta teismų praktika nepatvirtina tokių argumentų: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-670-492/2019 išnagrinėjo ginčą dėl Tarnybos įsakymo, kuriuo buvo panaikintas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir gelmes, teisėtumo ir pagrįstumo, o 2013 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1949/2013 – ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto, taip pat Tarnybos įsakymo, kuriuo nuspręsta išduoti leidimą naudoti žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį, teisėtumo ir pagrįstumo, o tokie įsakymai nelaikytini analogiškais nagrinėjamoje byloje ginčijamam Įsakymui.

22. Įsakymu patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – Vilniaus miesto Gariūnų telkinio ir žvyro išteklių dalies naudojimo planas, kuris yra specialusis planas. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145, (toliau – ir Taisyklės) 36 punktu, kt.

23. Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad žemės gelmių naudojimo planas – vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pateikiami naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių ir jų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių ir sąlygų sprendiniai. Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių naudojimo planas rengiamas aprobavus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes, kuriuos planuojama naudoti, ir po aprobavimo atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, ir priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žemės gelmių naudojimo planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, šiuo įstatymu, aplinkos ministro patvirtintomis Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėmis, kurios nustato žemės gelmių naudojimo planų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, o 3 dalyje įtvirtinta, kad žemės gelmių naudojimo planą tvirtina Tarnyba.

24. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 6 punktą, žemės gelmių naudojimo planai priskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 4 d.).

25. Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose parengti ir patvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės gelmių naudojimo planai privalomi juos patvirtinusiems subjektams, žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d.).

26. Taisyklėse nurodyta, kad žemės gelmių naudojimo plano rengimo etape suformuojamas vieningas dokumentas, kuris susideda iš aiškinamojo rašto, procedūrų dokumentų ir aiškinamojo rašto priedų bei brėžinių (18 p.). Žemės gelmių naudojimo plano aiškinamojo rašto sudedamosios dalys: įvadas; teritorijos planavimo dalis; geologinė dalis; kasybos dalis; rekultivacijos dalis; aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos dalis; ekonominės analizės dalis (19 p.). Teritorijų planavimo dalis susideda iš šių skyrių: žemės sklypo (sklypų) formavimas; pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimas; planuojamos teritorijos naudojimo sąlygos ir servitutai (21 p.).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad norminiais administraciniais aktais pripažįstamų teritorijų planavimo dokumentų (taip pat ir administracinių sprendimų, kuriais patvirtinami šie teritorijų planavimo dokumentai) teisėtumo patikra galima tik laikantis specialiųjų norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo proceso taisyklių (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016; 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017; kt.).

28. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Įsakymo pobūdžio, akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, specialusis teritorijų planavimo dokumentas gali būti priskiriamas tiek prie norminių, tiek prie individualiųjų administracinių aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-533/2013; 2015 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1475-556/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017; kt.). Vien faktas, jog konkretus teritorijų planavimo dokumentas yra priskirtinas prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, neleidžia daryti išvados, jog jis yra norminio pobūdžio aktas, o tai, ar konkretus specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra norminio ar individualaus pobūdžio, gali būti sprendžiama tik konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šio dokumento reguliavimo apimtį ir jo pobūdį bei kitus kriterijus.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai nepagrindžia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, jog Įsakymas atitinka pagrindinius norminio administracinio akto požymius. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tik abstrakčiai pažymėjo, kad Įsakymas yra orientuotas į ateitį (t. y. skirtas taikyti daug kartų) ir kad jame nėra nurodyti konkretūs subjektai, kuriems jis taikytinas, tačiau jis išsamiai ir visapusiškai neanalizavo Įsakymo bei juo patvirtinto Plano turinio.

30. Įsakymu buvo patvirtintas Planas, tačiau pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tik ištrauka iš šio dokumento – „2. Teritorijos planavimas“, todėl teritorijų planavimo dokumento, su kurio sprendiniais nesutinka pareiškėjas, pobūdis negali būti visapusiškai ištirtas. Pareiškėjo pateiktoje Plano dalyje apžvelgiama žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0076:641, vieta, gretimybės, teritorijos plėtros tendencijos, privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimai. Taigi, iš šios Plano dalies negalima nustatyti, ar juo yra nustatomos kokios nors elgesio taisyklės, ir, jei taip, kokios, taip pat ar šios elgesio taisyklės (jei jos buvo nustatytos) yra orientuotos į ateitį, yra bendro, abstraktaus pobūdžio, yra skirtas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais ir pan.

31. Įsakyme yra priimti ir konkretūs sprendimai, kuriais yra taikomos teisės normos: 2.1 punkte nuspręsta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0076:641, kurio esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų̨ ūkio, padalijamas į du – projektiniai Nr. 1 ir Nr. 2; projektiniam žemės sklypui Nr. 2 pagrindinė žemės naudojimo paskirtis kasybos laikotarpiui nustatoma – kita, naudojimo būdas – naudingųjų̨ iškasenų̨ teritorijos, o projektiniam žemės sklypui Nr. 1 pagrindinė žemės naudojimo paskirtis paliekama esama; o 3 punkte nustatyta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vadovaujantis tvirtinamo naudojimo plano sprendiniais galimas tada, kai šiame naudojimo plane nurodytas telkinio dalies naudotojas ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis organizatorius UAB „Gasta“ atsodins mišką̨ kitame žemės sklype arba sumokės piniginę kompensaciją į Lietuvos Respublikos biudžetą̨ <...>.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas viso Plano, nepagrįstai nustatė aptartų norminio administracinio akto kriterijų egzistavimą ir, atitinkamai, nepagrįstai konstatavo, jog ginčų dėl Įsakymo nagrinėjimas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, ir iš dalies sutikdama su atskirojo skundo argumentais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. Š. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė